- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-07
- Bylos Nr.
- e2YT-2400-985/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-00672-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ingrida Navickienė
- Suinteresuotas asmuo
- L. M., D. M. M.
- Kategorijos
suinteresuoto M. M. savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus atstovei L. Ž.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal M. M. savivaldybės administracijos patikslintą pareiškimą dėl teismo sprendimo peržiūrėjimo, suinteresuoti asmenys L. M., D. M. M. savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas M. M. rajono apylinkės teismo 2004 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1679-11/2004 ir pripažinti L. M. neveiksniu asmeninių turtinių santykių srityse - asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, su daiktų pirkimo- pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymo, paskolų, vartojimo kredito sutarčių sudarymo ir pan.; kilnojamojo ir nekilnojamojo turto naudojimasis, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo ir nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje; asmeninių neturtinių santykių srityse - šeimos santykių sritis, asmens gebėjime būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių srityje; sveikatos priežiūros sritis; balsavimo teisė; savitvarkos įgūdžių sritis.
Pareiškėjo atstovė prašė patikslintą pareiškimą tenkinti.
Suinteresuoto asmens L. M. atstovė prašė patikslintą pareiškimą tenkinti.
Suinteresuoto M. M. savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus atstovė prašė patikslintą pareiškimą tenkinti.
Suinteresuotas asmuo D. M. į teismo posėdį neatvyko, jei pranešta tinkamai, prašymų negauta.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, M. M. rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu L. M. pripažintas neveiksniu, jam nustatyta globa, globėja paskirta D. M..
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.5 straipsnyje asmens veiksnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens galimybė savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XII-1566 72 straipsnyje nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo (šis įstatymas, išskyrus jo 72 str. 5 d., įsigaliojo 2016 m. sausio 1 d.) priimti teismo sprendimai, kuriais asmenys pripažinti neveiksniais, turi būti peržiūrėti per dvejus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka. Dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu per vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos į neveiksniu pripažinto asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismą turi kreiptis neveiksniu pripažinto asmens globėjas, taip pat gali kreiptis kiti šio įstatymo 5 straipsnyje išdėstyto CK 2.10 straipsnio 4 dalyje nurodyti asmenys. Jei per vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos šioje dalyje nurodyti asmenys nesikreipia dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu, dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu, peržiūrėjimo į neveiksniu pripažinto asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismą turi kreiptis neveiksnaus asmens gyvenamosios vietos savivaldybės administracija ar jos įgaliota įstaiga.
Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes ir pasikeitusį teisinį reguliavimą, teismo sprendimas pripažinti L. M. neveiksniu keistinas ir jis pripažintinas neveiksniu tik atitinkamose srityse, nes visiškas neveiksnumas pagal naują teisinį reguliavimą negalimas. Pažymėtina, kad 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais Civilinio kodekso, Civilinio proceso kodekso pakeitimais, siekiama patobulinti asmens neveiksnumo ir riboto veiksnumo institutus ir priartinti juos prie 2006 m. gruodžio 13 d. Jungtinių T. N. teisių konvencijos (toliau – Konvencija) 12 straipsnio nuostatų. Konvencijos 12 straipsnyje numatyta, kad neįgalieji turi būti visais atvejais laikomi teisės subjektais, kaip ir visi kiti asmenys, turi teisinį veiksnumą visose gyvenimo srityse. 2014 m. balandžio mėn. Jungtinių T. N. teisių komiteto (toliau – Komitetas) Baigiamosiose pastabose dėl pirminės Lietuvos ataskaitos dėl Konvencijos įgyvendinimo pateiktose rekomendacijose Lietuvai nurodyta, kad turi būti panaikintas teisinis reguliavimas, kuris sudaro galimybes riboti neįgalių asmenų teisę balsuoti ir būti išrinktiems, t. y. asmenų veiksnumas šiose srityse apskritai neturi būti ribojamas. Taip pat nurodoma, kad neturi būti ribojama asmenų teisė į šeimą, teisė sudaryti santuoką. Atsižvelgiant į Neįgaliųjų teisių konvencijos 12 straipsnio nuostatas, Europos Žmogaus T. T. jurisprudencijoje, o taip pat ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pasisakoma, kad tokiose srityse kaip šeimos santykių sritis, santuokos sudarymas, rinkimų teisė (aktyvioji ir pasyvioji, kt.), asmuo neveiksniu arba ribotai veiksniu gali būti pripažįstamas tik išimtiniais atvejais. Teismų praktikoje pažymima, kad asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje arba ribotai veiksniu nereiškia, jog asmuo netenka tam tikros turtinės ar asmeninės neturtinės teisės. Taikant neveiksnumo institutą yra siekiama apsaugoti paties neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus asmens teises, t y. jam suteikiama pagalba atitinkamas savo teises įgyvendinti per atstovą. Todėl jeigu dėl fizinio asmens sveikatos būklės tam tikros teisės dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą, ypač asmeninių neturtinių teisių srityje (pvz., teisė sudaryti santuoką, rinkimų teisė), jos ir neturėtų būti ribojamos. Kuo mažesnio neįgalių asmenų teisių ribojimo principas reiškia ir tai, kad nereikia pripažinti asmens neveiksniu tose srityse, kuriomis dėl savo sveikatos būklės asmuo vis tiek negalės pasinaudoti, t. y. atitinkamos sritys asmeniui dėl jo sveikatos būklės yra neaktualios.
Iš bylos medžiagos matyti, kad 2004 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu L. M. neveiksniu pripažintas dėl jam diagnozuotos ligos – Lengvas protinis atsilikimas su ryškiais elgesio pakitimais. Bylos nagrinėjimu metu, siekiant nustatyti ar pasikeitė L. M. sveikatos būklė po sprendimo, kuriuo jis pripažintas neveiksniu, (duomenys neskelbtini) nutartimi paskirta psichiatrinė ekspertizė. 2019 m. rugpjūčio 27-rugpjūčio28 d. ekspertizės akte pateikta išvada, jog L. M. nėra pasveikęs; jam konstatuojami psichikos sutrikimai – Netipinis autizmas (F84.1.) ir Lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ir gydymo (F70.1). Jis negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.
Atsižvelgiant į nurodytus neįgaliųjų teisių ribojimo kriterijus ir įvertinus tai, kad L. M. psichikos sutrikimas egzistuoja nuolat ir yra progresuojantis, o jo sveikatos būklė negerėja, teismas pripažįsta, jog veiksnumo ribojimas darbo teisinių santykių srityje jam nėra aktualus, nes dirbti jis iš esmės negali dėl psichikos sutrikimo pobūdžio. Atsižvelgiant į nurodytus neįgaliųjų teisių ribojimo kriterijus ir įvertinus tai, riboti veiksnumą šeimos ir politinių santykių srityse prieštarautų Konvencijos 12 straipsnio nuostatoms, nes tai yra asmeninės teisės, kurios dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą – globėją.
Taip pat nėra prasmės riboti L. M. veiksnumą gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus srityje, nes tokiu asmeniu negalima tapti vien tik savo asmeniniu sprendimu, todėl nėra grėsmės, kad šioje srityje jis galėtų pakenti sau ar kitiems asmenims, jeigu jo veiksnumas nebūtų apribotas. Asmens tinkamumą eiti globėjo ar rūpintojo pareigas vertina teismas ar kitos įgaliotos institucijos, kurios asmenį gali paskirtis į tokias pareigas, todėl nėra jokios rizikos ar grėsmės, kad L. M. pagal savo sveiktos būklę galėtų būti paskirtas kito asmens globėju (rūpintoju) ar notaro patvirtina sutartimi būtų paskirtas pagalbininku pagal sutartį kitam asmeniui su turima medicinine psichikos sutrikimo diagnoze.
Įvertinus bylos aplinkybes, atsižvelgiant į ekspertizės akto išvadas, sprendimas, kuriuo L. M. pripažintas neveiksniu, keistinas ir jis pripažintinas neveiksniu asmeninių turtinių santykių srityse - asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, su daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; paveldėjimo teisiniai santykiai; asmeninių neturtinių santykių srityse - sveikatos priežiūros srityje; savitvarkos įgūdžių srityje (Neįgaliųjų teisių konvencijos 1 str. 1 d., CK 2.10 str., 2.11 str., Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymo Nr. A1-742 dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo 10 p.).
L. M. pripažinus neveiksniu aukščiau išvardintose srityse, šiose srityse jam nustatytina globa ir skirtinas globėjas (CK 3.238 str. 1 d., 3.242 str. 1 d., CPK 468 str. 4 d M. M. rajono apylinkės teismo 2004 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu L. M. globėja paskirtas suinteresuotas asmuo D. M.. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad D. M. paskyrimas globėja neatitiktų L. M. interesų, todėl srityse, kuriose L. M. nustatytina globa, jo globėja paliktina D. M. (CPK 3 str. 1 ir 7 d., 178 – 179 str., 185 str., 468 – 469 str.). Prieštaravimų D. M. nepareiškė.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, 468 - 469 straipsniais,
nusprendžia:
patikslintą pareiškimą tenkinti iš dalies.
M. M. rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir pripažinti L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neveiksniu turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, su daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; paveldėjimo teisiniai santykiai; dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje; asmeninių neturtinių santykių srityse: sveikatos priežiūros; savitvarkos įgūdžių srityje.
Nustatyti L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) globą turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, su daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; paveldėjimo teisiniai santykiai; dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje; asmeninių neturtinių santykių srityse: sveikatos priežiūros; savitvarkos įgūdžių srityje; jo globėja palikti suinteresuotą asmenį D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Kitoje dalyje patikslinto pareiškimo netenkinti.
Teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo įsiteisėjimo išsiųsti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui M. M. apylinkės M. M. rūmus.