Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė, susipažinusi su pareiškėjo J. S. (J. S.) skundu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. S. (J. S.) (toliau – ir pareiškėjas) 2015 m. balandžio 2 d. padavė teismui skundą, kuriame prašo atnaujinti terminą skundui paduoti, panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM) 2015 m. kovo 12 d. sprendimą Nr. 1D-2786(11) ir priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM, 9 330,28 Lt pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią dėl laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d. taikyto Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 5 str. ir 7 867,80 Lt pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią dėl laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. taikyto Laikinojo įstatymo 15 str.

Motyvuojamoji dalis

Terminas skundui paduoti neatnaujintinas. Skundą atsisakytina priimti.

Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d. taikant Laikinojo įstatymo 5 str. pareiškėjui neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 yra išaiškinusi, kad kreipimuisi į administracinį teismą su skundu dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos pagal analogiją taikytinas Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str. (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. X-209 redakcija) įtvirtintas 3 metų procesinis terminas, o 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 pažymėjo, kad pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria nagrinėjamu atveju gali būti siejama skundo padavimo teismui termino pradžia.

Pažymėtina, kad Laikino įstatymo pirminės redakcijos 15 str. buvo nustatyta, kad šis įstatymas, išskyrus 16 str., įsigalioja 2010 m. sausio 1 d. ir galioja iki 2011 m. gruodžio 31 d., tačiau 2011 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymą, kuriuo valstybinėms pensijoms Laikinojo įstatymo galiojimo terminas pratęstas iki 2012 m. gruodžio 31 d., o 2012 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu šis terminas pratęstas iki 2013 m. gruodžio 31 d. Taigi pareiškėjo pensijos mažinimą galima skirtyti į du atskirus laikotarpius, pagal tai, kada jis sužinojo apie pensijos mažinimą.

Pažymėtina, kad pareigūnų ir karių valstybinė pensija mokama už praėjusį mėnesį pensiją mokančių institucijų nustatyta tvarka iki kiekvieno mėnesio 20 dienos. Kaip minėta, pareiškėjas skundą teismui padavė 2015 m. balandžio 2 d., o apie galimai jo teises pažeidžiančius veiksmus sužinojo (turėjo sužinoti): 1) 2010 m. vasario mėn., gavęs pirmąją pagal Laikinojo įstatymo 5 str. sumažintą valstybinę pensiją, išmokėtą už 2010 m. sausio mėn.; 2) 2012 m. vasario mėn., gavęs pirmąją pagal Laikinojo įstatymo 5 str. sumažintą valstybinę pensiją, išmokėtą už 2012 m. sausio mėn. Taigi darytina išvada, kad pareiškėjas dėl pensijos mažinimo 2010–2012 m. laikotarpiu kreipėsi praleidęs minėtą 3 metų terminą.

Pagal ABTĮ 34 str. 1 d., pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, todėl praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išskirtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr. LVAT 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006).

Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti terminą skundui paduoti, nurodo, kad iš bankomato duomenų negalėjo įžvelgti pensijos sumažėjimo, nes jis rodo tik pinigų likutį sąskaitoje. Pabrėžė, kad jokių raštiškų pranešimų apie priimtus sprendimus dėl pareigūnų ir karių pensijos dalies sumažinimo negavo, todėl negalėjo jų apskųsti teismui. Nurodė, jog neturėjo laiko domėtis politine situacija, tikėjo Lietuvos valstybe ir Vyriausybe bei turėjo teisėtų lūkesčių, kad bus greitai nustatytas mechanizmas neišmokėtų valstybinių pensijų dalims grąžinti. Pasak pareiškėjo, tik 2015 m. vasario 19 d. jis sužinojo iš straipsnio, Seimo, Vyriausybės ir VRM atsakymų, jog nebus grąžinamos sumažintos pensijos iki 2020 m. Pabrėžė, jog nors ir gaudavo sumažintą valstybinę pensiją, tačiau pateko į teisinio neapibrėžtumo situaciją ir objektyviai negalėjo numatyti savo pažeistų turtinių teisių, nes šių teisinių santykių srityje vyrauja teisinis neaiškumas ir neapibrėžtumas. Pareiškėjo nuomone, jis skundo dalį dėl reikalavimų priteisti nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 1 d. susidariusią nepriemoką padavė nepraėjus daugiau nei 2 metams nuo Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo paskelbimo.

Kaip minėta, skundo padavimo teismui termino pradžia skaičiuojama nuo pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo dienos, todėl pareiškėjo teiginiai, kad apie savo teisių pažeidimą jis sužinojo tik 2012 m. rugsėjo 21 d. paskelbus Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimą ar 2015 m. vasario 19 d. vertinami kritiškai. Be to, pareiškėjo skundas teismui paduotas praėjus daugiau nei 2 metams nuo minėto Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo. Teismas taip pat pažymi, kad, nors ir pripažintina, jog iki 2013 m. kovo mėnesio ginčo teisinių santykių srityje vyravo teisinis neaiškumas ir neapibrėžtumas, todėl asmens teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas valstybinių pensijų gavėjams buvo žymiai apsunkintas, tačiau šiuo atveju praleistas kreipimosi į teismą terminas negali būti atnaujinamas objektyvia kliūtimi laiku paduoti skundą teismui laikant nurodytą aplinkybę, kadangi net ir po 2013 m. kovo mėn., kai LVAT 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 buvo aiškiai nurodytas procesinis terminas kreiptis dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo, pareiškėjas delsė daugiau nei 2 metus kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Šiuo atveju pareiškėjas nepateikė jokių pagrįstų motyvų dėl termino atnaujinimo, taigi darytina išvada, kad terminą skundui paduoti pareiškėjas praleido dėl nuo jo valios priklausiusių subjektyvių priežasčių, pareiškėjas nepagrįstai ilgai delsė kreiptis į teismą dėl savo pažeistų teisių, todėl terminas skundui paduoti neatnaujintinas ir pareiškėjo skundą atsisakytina priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).

Kaip minėta, pareiškėjas taip pat prašo panaikinti 2015 m. kovo 12 d. VRM sprendimą Nr. 1D-2786(11), kuriuo atsisakyta išmokėti pareiškėjui pensijos nepriemoką. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo reikalavimas dėl pensijos priteisimo nepriimamas, šį reikalavimą taip pat atsisakytina priimti ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p. pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 str. 2 d. 8 p., 149 str.,

nutaria:

Netenkinti prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakyti priimti pareiškėjo J. S. (J. S.) skundą.

Nutarčiai įsiteisėjus skundą su priedais grąžinti pareiškėjui.

Nutarties per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti apskųsta atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.