Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Algirdo Remeikos,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžio, kuriuo S. Č. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – 9 (devyni) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta 1/3 dalimi ir S. Č. paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirtoji 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė iš dalies subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžiu paskirta galutine 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, buvo atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant S. Č. bausmės vykdymo atidėjimo metu neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per (6) šešis mėnesius, ir paskirta galutinė subendrinta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją nustatyta atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. S. Č., pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2018 m. rugpjūčio 1 d. apie 00:51 val., būdamas namuose, adresu (duomenys neskelbtini) , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto su kartu gyvenančia D. G. metu, rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius D. G. į įvairias kūno vietas, tampė ją už plaukų ir smaugė, sukeldamas fizinį skausmą bei padarydamas D. G. poodinę kraujosruvą kairės akies apatiniame voke su odos nubrozdinimu, poodines kraujosruvas kairio žasto srityje, dešinėje blauzdoje ir kairėje blauzdoje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį S. Č. atžvilgiu konstatavo, kad surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų ir įvertintų įrodymų visetas patvirtina, jog S. Č. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

3. Nuteistojo S. Č. apeliacinis skundas atmestinas.

4. Nuteistasis dėl nusikalstamos veikos, už kurią jis yra nuteistas, savo kaltės neginčija. Apeliaciniame skunde jis nesutinka tik su paskirta bausme, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

5. BK 41 straipsnyje įstatymų leidėjas įtvirtino bausmės skyrimo tikslus, kurie sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti nusikaltusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias, aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Tokių aplinkybių šioje baudžiamojoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

6. Nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam S. Č. laisvės atėmimo bausmę ar nustatydamas jos dydį, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus. Spręsdamas S. Č. skirtos bausmės individualizavimo klausimą, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį ir aplinkybes (kad konflikto metu kartu gyvenančiai D. G. nuteistasis rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius į įvairias kūno vietas, tampė ją už plaukų ir smaugė), į nusikalstamos veikos pasekmes (nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas bei nežymus sveikatos sutrikdymas). Teismas vertindamas S. Č. asmenines savybes, atkreipė dėmesį į tai, kad jis praeityje ne kartą teistas, administracine tvarka baustas 3 kartus, nusikalstamą veiką nukentėjusiosios atžvilgiu padarė pakartotinai, neatlikęs 2018 m. rugpjūčio 30 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu jam paskirtos bausmės. Teismas atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes - kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei į tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdams recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Šios nurodytos aplinkybės suponavo pagrįstą išvadą, kuriai pritaria ir apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, kad S. Č. nepadarė teigiamų išvadų iš ankstesnių teistumų, toliau darė nusikalstamas veikas, todėl pagrįstai jam skyrė, realią laisvės atėmimo bausmę.

7. Teisėjų kolegijos nuomone, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nuteistojo S. Č. atžvilgiu bausmė ir jos dydis paskirta tinkamai, pagrįstai atsižvelgus į tai, kad jis sistemingai daro tyčines nusikalstamas veikas, anksčiau teistas net septynis kartus, paskutinius penkis kartus už fizinio smurto panaudojimą prieš tą patį asmenį, naują nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, būdamas recidyvistu, kas buvo pripažinta jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis, bei, kad tai padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės. Be to, kaip matyti iš teismų informacinėje LITEKO sistemoje esančių duomenų, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2019 m. kovo 22 d. gauta S. Č. baudžiamoji byla, kurioje jis vėl kaltinamas panaudojęs fizinį smurtą buvusios sugyventinės D. G. atžvilgiu. Tai tik parodo visišką nuteistojo nenorą taisytis, jo asmenybės pavojingumą bei polinkį nusikalsti, visuomenės normų bei įstatymų ignoravimą. Teisėjų kolegijos nuomone tik skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė padės sulaikyti S. Č. nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, atims jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą bei leis pasiekti bausmės tikslus.

8. Sutiktina, kad motyvuojamojoje ginčijamo nuosprendžio dalyje yra nurodyta, jog nuteistajam skirtina mažesnė bausmė, nei sankcijos vidurkis. Tačiau įvertinus nuteistojo asmenybę bei pirmosios instancijos teismo nurodytas aplinkybes, į kurias buvo atsižvelgta skiriant S. Č. bausmę, akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas, rezoliucinėje nuosprendžio dalyje nurodęs didesnę nei sankcijos vidurkis bausmę, įstatymo reikalavimų nepažeidė ir nuteistajam paskyrė tinkamo dydžio bausmę, kurią mažinti nėra objektyvaus pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas nurodydamas, jog skiriama bausmė mažesnė nei sankcijos vidurkis, padarė loginį rašymo apsirikimą, kuris esminės įtakos skundžiamo nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui neturi. Kaip jau minėta, nuteistojo S. Č. atžvilgiu bausmė ir jos dydis paskirta tinkamai, o kokių tai naujų, reikšmingų ir išskirtinių aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas ir, kuriomis remiantis būtų galima švelninti nuteistojo teisinę padėtį, nėra pateikta. Todėl daroma išvada, kad S. Č. paskirtoji galutinė 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, nėra aiškiai per griežta, yra proporcinga ir adekvati padarytų veikų pavojingumui bei nuteistojo asmenybės charakteristikai.

9. Įvertinus paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti jį apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 24 d. nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o nuteistojo S. Č. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu

nutaria:

nuteistojo S. Č. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.