Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arvydas Daugėla rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal G. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutarimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. Ž. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2016 m. rugsėjo 30 d., apie 13.10 val., kelyje (duomenys neskelbtini)–(duomenys neskelbtini), ties įvažiavimu į SB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) rajone, automobiliu „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gabeno 1 090 pakelių cigarečių „NZ Gold Super Slims“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis ir 500 pakelių cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, iš viso 1 590 pakelių cigarečių su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių vertė 4 404,20 Eur. Tokiais savo veiksmais G. Ž. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 163² straipsnio 4 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Skundžiamu nutarimu G. Ž. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už ATPK 163² straipsnio 4 dalyje įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo padarymą. G. Ž. apeliaciniame skunde ginčija ne tik jam paskirtą nuobaudą, bet ir savo kaltę dėl padaryto pažeidimo. Būtent šiais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisako. Patikrinęs skundžiamą teismo nutarimą pagal prašyme nurodytus argumentus, apygardos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas ir aiškindamas ATPK 163² straipsnio 4 dalį, šios normos taikymo ir aiškinimo klaidų nepadarė.

Dėl G. Ž. kaltės padarius ATPK 163² straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą nustatymo

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat išeina, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ATPK 163² straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad akcizais apmokestinamų prekių laikymas, gabenimas, naudojimas ar realizavimas pažeidžiant nustatytą tvarką, prekyba tokiomis prekėmis be banderolių ar kitų specialių ženklų arba su seno pavyzdžio banderolėmis, kai neteisėtai laikomų, gabenamų, naudotų ar realizuotų prekių vertė viršija 50 MGL, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų su šių prekių konfiskavimu ir gabenimo priemonės, kuria šios prekės buvo neteisėtai gabenamos, konfiskavimu arba be jos konfiskavimo. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog G. Ž. versija, kad jis nežinojo, jog veža kontrabandines cigaretes, o manė, kad veža labdarą, turi būti vertinama kritiškai, kaip siekis išvengti gresiančios administracinės atsakomybės. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, jog tiek G. Ž., tiek K. K. savo rašytiniuose paaiškinimuose ir teismo posėdžio metu nurodė, jog K. K. cigaretes galbūt Baltarusijos pilietis, kurį jis sutiko pirmą kartą, perdavė tuo metu, kai jis buvo pasilikęs vienas (duomenys neskelbtini) rajone prie ežero pažvejoti, o G. Ž. buvo išvažiavęs su draugu (b. l. 17, 18, 19, 20–22, 48–49). Pažymėtina, jog nei K. K., nei pats G. Ž. negalėjo nurodyti tikslių minėto draugo duomenų (tik teismo posėdžio G. Ž. nurodė, kad draugo vardas G.), tikslaus jo gyvenamosios vietos adreso (teismo posėdžio metu buvo nurodyta, jog G. gyvena (duomenys neskelbtini) rajone esančiame kaime). Taigi šio galbūt G. Ž. draugo nebuvo jokios galimybės apklausti teismo posėdžio metu, kad jis patvirtintų ar paneigtų G. Ž. buvimo vietą 2016 m. rugsėjo 29 d. vakare ir 2016 m. rugsėjo 30 d. naktį, kai K. K. buvo perduotos akcizais apmokestinamos prekės, pažeidžiant jų laikymo ir gabenimo tvarką. Kitų įrodymų, patvirtinančių, jog G. Ž. nebuvo kartu su K. K., kai šiam buvo perduotos vėliau G. Ž. automobiliu gabentos cigaretės, nėra. Pačių K. K. ir G. Ž. parodymų teismas negali vertinti kaip objektyvių įrodymų pirmiausia todėl, kad jie nėra tikslūs, išsamūs, taip pat pateikti duomenys, nurodyti paaiškinimuose, o vėliau teismo posėdžio metu, ne visiškai sutampa. Taigi teismas padarė pagrįstą išvadą, jog K. K. savo parodymais tiesiog siekia padėti draugui, kad jam nebūtų taikoma administracinė atsakomybė. Antra, itin svarbu atkreipti dėmesį, jog K. K., neva grįžus G. Ž., pasakė tik tiek, jog gavo labdaros, o G. Ž. nesiaiškino, kokia tai labdara, neįsitikino jos įgijimo teisėtumu, o iškart sutiko neva labdarą gabenti savo automobiliu ir išvažiavo su K. K. namo. Tokia G. Ž. versija yra gynybinė ir atrodo nelogiška. Bet kuris apdairus, protingas, rūpestingas asmuo (bonus pater familias) tikrai būtų pasidomėjęs, ką gabens savo automobiliu ir kas sudaro minėtos neva labdaros turinį. Taigi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginiai, kad jis nežinojo ir nesidomėjo, ką gabens, atrodo visiškai nepagrįsti, ypač atsižvelgiant į tai, jog gabenta buvo 1 590 pakelių cigarečių, t. y. pakankamai didelis neteisėtai laikomų ir gabenamų cigarečių kiekis, tai turėjo G. Ž. sukelti įtarimų dėl gabenamų daiktų įgijimo teisėtumo.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad teisingai yra atkreiptas dėmesys Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos atsiliepime į apeliacinį skundą, jog G. Ž. kartu su K. K. išvyko turėdami tikslą apsipirkti Lenkijoje, tačiau, gavę neva labdaros, savo tikslo atsisakė. Atsiliepime nurodoma, kad, remiantis www.maps.lt duomenimis, atstumas nuo Kretingos iki Alytaus ir atgal yra apie 564 km, taigi darytina išvada, kad, nuvažiavus šį netrumpą atstumą, kelionės tikslo G. Ž. galėjo atsisakyti, jei žinojo, kad gabenami daiktai yra naudingi, t. y. galės turėti materialinės naudos, nes priešingu atveju pateikti parodymai tiek rašytiniuose paaiškinimuose, tiek teismo posėdžio metu vėlgi atrodo visiškai nesuprantami ir nelogiški. Kaip nurodyta pirmosios instancijos teismo nutarime, G. Ž. kaltė dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo yra konstatuota, remiantis administracinio teisės pažeidimo protokolu, teismo posėdžiu metu duotais parodymais bei kitais administracinėje byloje esančiais įrodymais, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados, taigi apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad G. Ž. kaltė dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 163² straipsnio 4 dalyje, yra įrodyta.

Dėl paskirtos administracinės nuobaudos pagrįstumo

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų.

ATPK 163² straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymas užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų su šių prekių konfiskavimu ir gabenimo priemonės, kuria šios prekės buvo neteisėtai gabenamos, konfiskavimu arba be jos konfiskavimo. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nenustatyta G. Ž. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, jis neturi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 25–35), skyrė jam nurodyto straipsnio sankcijoje numatytą minimalią baudą.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė dvigubo baudimo draudimo (non bis in idem) principą. Pažymėtina, kad teisės principas non bis in idem reiškia, kad asmuo negali būti baudžiamas už tą pačią veiką antrą kartą. Tai, kad abiem teisės pažeidėjams, t. y. tiek K. K., tiek G. Ž., kaltintiems to paties pažeidimo padarymu, surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai ir paskirtos administracinės nuobaudos, negali būti laikoma minėto principo pažeidimu. Atvirkščiai, jei administracinėn atsakomybėn būtų patrauktas tik vienas pažeidėjas, o kitas nuobaudos išvengtų, tokia teisminė praktika formuotų nebaudžiamumo nuotaikas, būtų pažeidžiami teisingumo ir asmenų lygybės prieš įstatymą principai.

Pažymėtina, jog straipsnio sankcijoje transporto priemonės, kuria buvo gabenamos prekės, konfiskavimas yra įtvirtintas kaip alternatyvi nuobauda, tai reiškia, kad būtent teismas, vertindamas visas bylos aplinkybes, sprendžia klausimą dėl tokios priemonės konfiskavimo. Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kada turėtų būti skiriama viena ar kita nuobauda, tačiau tais atvejais, kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos, parenkama turi būti tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4/2011, 2AT-8/2013).

Pagal susiformavusią teismų praktiką, transporto priemonės konfiskavimas taikomas tais atvejais, kai transporto priemonė buvo panaudota pažeidimui daryti, t. y. kai transporto priemonė buvo specialiai pritaikyta pažeidimui daryti ar jei gabenimas be tokios priemonės nebūtų įmanomas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N16-1171/2007, N575-47/2008, N575-215/2009, N62-872/2010, Nr. N575-205/2012). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šie automobilio konfiskavimo pagrindai yra alternatyvūs, t. y. savarankiški ir nepriklausomi vienas nuo kito, todėl automobilio konfiskavimas taikomas esant bent vienam iš jų.

Analizuojant bylos medžiagą, joje esantį administracinio teisės pažeidimo protokolą (b. l. 3–4), pareigūnų tarnybinius pranešimus (b. l. 8, 9), daiktų ir dokumentų paėmimo protokolą (b. l. 10), matyti, kad automobiliu „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo gabenta 1 090 pakelių cigarečių „NZ Gold Super Slims“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis ir 500 pakelių cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, iš viso 1 590 pakelių cigarečių su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurios buvo paslėptos automobilio bagažinėje. Taigi toks cigarečių kiekis pripažįstamas per dideliu, kad jį būtų galima gabenti be transporto priemonės. Esant tokioms aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad transporto priemonė „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo panaudota administracinės teisės pažeidimui daryti, ir nors ji nebuvo specialiai pritaikyta gabenti akcizinėms prekėms (šiuo atveju cigaretėms), tačiau nurodyto kiekio akcizinių prekių gabenimas be jos nebūtų įmanomas, todėl pirmosios instancijos teismas alternatyvią nuobaudą – transporto priemonės konfiskavimą – taikė pagrįstai, išsamiai įvertinęs byloje surinktus duomenis.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog G. Ž. kaltė dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 163² straipsnio 4 dalyje, padarymo konstatuota pagrįstai, o skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai. Apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nutarime padarė apylinkės teismas. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutarimą nepakeistą ir G. Ž. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.