- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-30
- Bylos Nr.
- AS-556-209-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Laimė Baltrūnaitė, Arūnas Sutkevičius (pran.)
- Pareiškėjas
- J. S.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities viršininko administracijai
- Trečiasis asmuo
- J. S., L. D., A. K., J. R., V. R., A. Ž., G. K.
- Kategorijos
- 70.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. S. skundą atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims J. S., L. D., A. K., J. R., V. R., A. Ž. ir G. K. dėl sprendimų panaikinimo ir termino atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja J. S. 2008 m. liepos 10 d. su skundu kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. lapkričio 23 d. sprendimą Nr. 2.4-01-5404, kuriuo nuosavybės teisės atkurtos J. S. į 0,3760 ha žemės sklypą grąžinant natūra, ir 2007 m. lapkričio 23 d. sprendimą Nr. 2.4-01-5405, kuriuo nuosavybės teisės atkurtos A. R. į 0,3805 ha žemės sklypą grąžinant natūra, bei atnaujinti įstatymo nustatytą terminą nuosavybės teises patvirtinančiam dokumentui (testamentui) paduoti į S. G. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. vasario 9 d. nutartimi administracinę bylą pagal pareiškėjos skundą dėl sprendimų panaikinimo ir termino atnaujinimo nutraukė (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 str. 6 p.).
Teismas nustatė, kad pareiškėja testamento, patvirtinančio, kad jos tėvas S. G. savo turtą paliko tik pareiškėjai, Vilniaus apskrities viršininko administracijai nepateikė, be to, byloje esanti medžiaga tvirtina, jog pareiškėja nuo pat pirminio prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikimo nuolat siekė, kad nuosavybės teisės į tėvo valdytą iki nacionalizacijos turtą būtų atkurtos visoms trims seserims, t. y. pareiškėja nuosekliai siekė vienodo teisių realizavimo visų pretendentų į S. G. valdytą turtą atžvilgiu. Teismas pažymėjo, kad paveldėjimo teisės liudijimas nepatvirtina, kad pareiškėja turi didesnes teises į S. G. turtą nei kiti pretendentai, todėl atsakovas neturėjo pagrindo juo remtis priimdama sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus turi pateikti iki 2003 m. gruodžio 31 d. šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Teismas atsižvelgė į tai, kad pareiškėja Vilniaus apskrities viršininko administracijai nepateikė S. G. testamento iki 2003 m. gruodžio 31 d., į teismą dėl termino atnaujinimo pateikti Vilniaus apskrities viršininko administracijai nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, t. y. testamentą, kreipėsi tik 2008 m. liepos 10 d. 2008 m. liepos 10 d. pateiktame skunde svarbių priežasčių, dėl kurių terminas galėtų būti atnaujintas pateikti atsakovui testamentą, teismas nenustatė, dėl ko konstatavo, jog pareiškėja praleido terminą dokumentams pateikti, todėl atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, juos naikinti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-18-953/2007, 2007 m. gegužės 11 d. nutartis administracinėje byloje A10-490/2007). Byloje esantis pareiškėjos parašas ant 2007 m. lapkričio 23 d. sprendimo Nr. 2.4-01-5406 patvirtina, kad minėtas sprendimas pareiškėjai buvo įteiktas 2007 m. lapkričio 30 d., lygiai tą pačią dieną 2007 m. lapkričio 23 d. sprendimai Nr. 2.4-01-5404 ir Nr. 2.4-01-5405 buvo įteikti ir kitoms pretendentėms, t. y. J. S. ir A. K. – A. R. paveldėtojai. Nors tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, kada pareiškėjai tapo žinoma apie nuosavybės teisių atkūrimą kitiems pretendentams ar skundžiamų sprendimų įteikimo faktą, byloje nėra, tačiau teismas, išanalizavęs visą bylos medžiagą ir įvertinęs aplinkybę, jog pareiškėja nuo pirminio prašymo atkurti nuosavybės teises pateikimo momento nuosekliai siekė nuosavybės teisių atkūrimo visų pretendentų atžvilgiu, nuolatos domėjosi nuosavybės atkūrimo klausimais, ką tvirtina byloje surinkti įrodymai, padarė išvadą, kad jai apie skundžiamus sprendimus tapo žinoma jų visiems pretendentams įteikimo dieną, t. y. 2007 m. lapkričio 30 d. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad byla nutrauktina ABTĮ 101 straipsnio 6 punkto pagrindu - skundas buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas tokį prašymą atmetė. Teismas išaiškino, kad pagal ABTĮ 102 straipsnio 3 dalį bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.
III.
Pareiškėja J. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas neteisingai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, o taip pat netinkamai aiškino ginčo santykius reguliuojančias teisės normas bei procesinės teisės normas.
2. Pareiškėja buvo pareiškusi tris pagrindinius reikalavimus, dėl kurių pagrįstumo teismas turėjo pasisakyti atskirai, tačiau teismas išnagrinėjęs skundą nutarties rezoliucinėje dalyje pasisakė tik dėl reikalavimų panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. lapkričio 13 d. sprendimą Nr. 2.4-01-5404 ir 2007 m. lapkričio 13 d. sprendimą Nr. 2.4-01-5405. Teismas nutarties rezoliucinėje dalyje visiškai nepasisakė dėl pareikšto reikalavimo - atnaujinti įstatymo nustatytą terminą nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams paduoti į S. G. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę. Teismas visiškai nepasisakė dėl skunde nurodytų termino praleidimo priežasčių.
3. Išnagrinėjus visus pareiškėjos reikalavimus šiuo atveju turėjo būti priimtas procesinis dokumentas - teismo sprendimas, o ne nutartis (ABTĮ 85, 105 str.). Teismo priimta nutartis, kuri yra paremta tik prielaidomis, bet ne byloje nustatytomis aplinkybėmis, todėl yra nepagrįsta ir neteisėta. Juolab, skundo priėmimo metu teismas nenustatė, jog pareiškėja būtų praleidusi terminą skundui pateikti.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo J. S. atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
Atsakovas nurodo, kad teismas nutartyje išsamiai ir argumentuotai išdėstė savo motyvus. Teismas pasisakė ir dėl pareiškėjos reikalavimo atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą nuosavybės teisę patvirtinantiems dokumentams paduoti. Teismas nenustatė pareiškėjos 2008 m. liepos 10 d. skunde svarbių priežasčių, dėl kurių galėtų būti atnaujinamas praleistas terminas. Tas faktas, jog teismas savo nutartyje nepasisakė dėl kiekvieno pareiškėjos nurodyto argumento, kuriuo remiantis ji prašo atnaujinti praleistą terminą, nereiškia, kad teismas šių argumentų nevertino. Pažymi, kad pareiškėja skunde neginčija to fakto, jog kitiems pretendentams į nuosavybės teisių atkūrimą į nekilnojamąjį turtą buvo vykdomas nuosavybės teisių atkūrimas, nors jie ir nėra padavę Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui atskirų prašymų, o tiesiog yra įrašyti pareiškėjos prašyme kaip kiti jai žinomi pretendentai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Teismų praktikos administracinėse bylose dėl nuosavybės teisių atkūrimo apibendrinime ir teisės taikymo rekomendacijose, aprobuotuose 2005 m. lapkričio 24 d. pasitarime, yra išaiškinęs, kad asmenys, kurie pretendento prašyme dėl nuosavybės teisių atkūrimo nurodyti kaip pretendentui žinomi piliečiai, turėję teisę į turto susigrąžinimą ir kurie savo valią dėl nuosavybės teisių jiems atkūrimo nuosavybės teisių atkūrimą vykdančioms institucijoms išreiškė kitais būdais (pvz., tarpusavio ir su pretendentu pasirašytu susitarimu, nurodančiu, į kurias to paties turto dalis jie pageidauja atkurti nuosavybės teises, susitarimu dėl sugrąžintos žemės valdymo bendrosios nuosavybės teise ir pan.), pripažįstami pretendentais į nuosavybės teisių atkūrimą. Atkreipia dėmesį, kad netgi Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui grąžinus pirmosios instancijos teismui bylą nagrinėti iš naujo, tai nesukels pareiškėjai naujų teisinių pasekmių, kadangi bet kuriuo atveju terminas skundui paduoti yra praleistas, todėl byla yra nutrauktina pagal ABTĮ 101 straipsnio 6 punktą.
Tretieji suinteresuoti asmenys J. S., L. D., A. K., J. R., V. R., A. Ž. atsiliepimu į atskirąjį prašo atmesti pareiškėjos J. S. atskirąjį skundą ir palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartį nepakeistą.
Tretieji suinteresuoti asmenys nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas nustatė visas svarbias bylai aplinkybes bei visapusiškai ir objektyviai jas ištyrė ir pasisakė dėl visų pareiškėjos pagrindinių reikalavimų (ABTĮ 81 str., 86 str., 87 str.), ir, kadangi skundo reikalavimai susiję su nurodytų skundžiamų aktų panaikinimu, pagrįstai nutarė administracinę bylą pagal pareiškėjos skundą dėl sprendimų panaikinimo ir termino atnaujinimo nutraukti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėja 2008 m. liepos 10 d. skundu kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. lapkričio 23 d. sprendimą Nr. 2.4-01-5404, kuriuo nuosavybės teisės atkurtos J. S. į 0,3760 ha žemės sklypą grąžinant natūra, ir 2007 m. lapkričio 23 d. sprendimą Nr. 2.4-01-5405, kuriuo nuosavybės teisės atkurtos A. R. į 0,3805 ha žemės sklypą grąžinant natūra, bei atnaujinti įstatymo nustatytą terminą nuosavybės teises patvirtinančiam dokumentui (testamentui) paduoti į S. G. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. vasario 9 d. nutartimi administracinę bylą pagal pareiškėjos skundą dėl sprendimų panaikinimo ir termino atnaujinimo nutraukė (ABTĮ 101 str. 6 p.).
Dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 9 d. nutarties dalies, kuria nutraukta administracinė bylą pagal pareiškėjos skundą dėl sprendimų panaikinimo.
ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pareiškėjos skundžiamų sprendimų apskundimo tvarką reglamentuojantis specialus įstatymas (Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo 19 str. 1 d.) nustato, kad institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos. Iš šių teisės normų matyti, kad jos yra skirtos sureglamentuoti administracinio sprendimo apskundimo tvarką, kai tokį sprendimą skundžia asmuo, kuriam toks sprendimas yra skirtas. Nesant specialiai tokiems asmenims termino kreiptis į teismą laikas nustatytinas pagal bendrus ieškinio senaties termino nustatymo kriterijus. Pagal minėtus kriterijus yra nustatytina šio termino eigos pradžia, kuri yra siejama su diena, kurią asmenys (pareiškėjai) sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (Civilinio kodekso 1.127 str.).
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė šioje byloje taikytino termino kreiptis į teismą eigos pradžią ir padarė faktinėmis aplinkybėmis pagrįstą išvadą apie šio termino praleidimą. Teismas, išanalizavęs visą bylos medžiagą ir įvertinęs aplinkybę, jog pareiškėja nuo pirminio prašymo atkurti nuosavybės teises pateikimo momento nuosekliai siekė nuosavybės teisių atkūrimo visų pretendentų atžvilgiu, nuolatos domėjosi nuosavybės atkūrimo klausimais, padarė pagrįstą išvadą, kad jai apie skundžiamus sprendimus tapo žinoma jų visiems pretendentams įteikimo dieną, t. y. 2007 m. lapkričio 30 d.
Kaip matyti iš byloje esančio 2007 m. lapkričio 23 d. sprendimo Nr. 2.4-01-5406, kurį pareiškėja gavo 2007 m. lapkričio 30 d., jame (sprendime) nurodyta, kad nuosavybės teisės pareiškėjai atkuriamos bendrosios nuosavybės teise su bendraturčiais J. S. ir A. R. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja vėliausiai apie skundžiamus sprendimus sužinojo 2007 m. lapkričio 30 d. Konstatuotina, kad pareiškėja neveikė tokiu būdu, kuris užtikrintų greičiausią ginčo išsprendimą, uždelsė paduoti skundą teismui ir tokiais veiksmais pati sau sukūrė neigiamas pasekmes. Taip pat pažymėtina, kad proceso dalyviai privalo savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (ABTĮ 53 str. 3 d.).
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. vasario 9 d. nutarties dalimi pagrįstai administracinę bylą pagal pareiškėjos skundą nutraukė ABTĮ 101 straipsnio 6 punkto pagrindu.
Dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 9 d. nutarties dalies, kuria nutraukta administracinė byla pagal pareiškėjos skundą dėl prašymo atnaujinti įstatymo nustatytą terminą nuosavybės teises patvirtinančiam dokumentui (testamentui) paduoti į S. G. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę.
Kaip matyti iš skundžiamos nutarties pirmosios instancijos teismas nutartyje pasisakė dėl pareiškėjos prašymo atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą nuosavybės teisę patvirtinantiems dokumentams paduoti, tačiau priėmė netinkamą procesinį sprendimą. Teismų praktikoje nagrinėjant minėtus pareiškėjų prašymus administracinėse bylose priimamas sprendimas, o ne nutartis. Be to, įvertinus pareiškėjų nurodytas termino praleidimo priežastis, tokie prašymai turėtų būti atmetami arba patenkinami, o ne nutraukiama byla. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria nutraukta administracinė byla pagal pareiškėjos skundą dėl prašymo atnaujinti įstatymo nustatytą terminą nuosavybės teises patvirtinančiam dokumentui (testamentui) paduoti į S. G. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę, naikintina ir šio prašymo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos J. S. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartį pakeisti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 9 d. nutarties dalį, kuria nutraukta administracinė byla pagal pareiškėjos skundą dėl prašymo atnaujinti įstatymo nustatytą terminą nuosavybės teises patvirtinančiam dokumentui (testamentui) paduoti į S. G. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę, panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui pareiškėjos prašymą nagrinėti iš naujo.
Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 9 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.