Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-03-24 · Civilinė byla Nr. 2S-631-656/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-03-24
Bylos Nr.
2S-631-656/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-41080-2013-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andrius Ignotas
Ieškovas
UAB „Durpeta“
Atsakovas
UAB „Statybinių medžiagų mažmena“, Greenstar OU
Kategorijos
  • 106.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-631-656/2014Teisminio proceso Nr.2-68-3-41080-2013-8Procesinio sprendimo kategorijos: 106.8.2.,122.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. kovo 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Andriaus Ignotas rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo (apelianto) UAB „Durpeta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo UAB „Durpeta“ ieškinį atsakovams UAB „Statybinių medžiagų mažmena“ ir Greenstar OU dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, turto išreikalavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento sutartinio įkeitimo sandorius, išreikalauti iš atsakovo, atsakovo žinioje esančias, ieškovui priklausančias prekes, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, įpareigoti atsakovus pateikti į bylą sutartinio įkeitimo sandorių kopijas ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 12 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo UAB „Durpeta“ ieškinį Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui. Teismas nurodė, kad sprendžiant klausimą, kuriam iš bendrosios kompetencijos teismų būtų teisminga byla pagal ieškovo UAB „Durpeta“ ieškino reikalavimus, konstatavo, kad šioje byloje pripažinus ginčijamus sandorius negaliojančiais, nustos galioti šiais sandoriais suteiktos hipotekos ir įkeitimo teisės į atsakovo UAB „Statybinių medžiagų mažmena“ turtą, tokiu būdu atsirastų turtinio pobūdžio pasekmės. Teismas nurodė, kad pagal CPK 85 str. 1 d. 11 p. bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ieškinio suma nustatoma pagal atsakovo grąžintinas sumas arba atsakovo grąžintino turto rinkos vertę, jeigu pripažinus sandorį negaliojančiu būtų taikoma restitucija. Teismas įvertinęs byloje esančius duomenis, t.y. ginčijamų sutartinių įkeitimų duomenis, taip pat atsižvelgdamas į ieškinio reikalavimą dėl turto (prekių) grąžinimo, kuris taip pat laikytinas turtiniu, konstatavo, kad ieškinio suma viršija 150 000 Lt sumą, todėl sutinkamai su CPK 27 str. 1 d. norma, ginčas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, turto išreikalavimo turi būti nagrinėjamas Vilniaus apygardos teisme.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Ieškovas (apeliantas) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė bei nevertino reiškiamo ieškinio rūšies ir juo siekiamų teisinių pasekmių, t.y. to, kad šioje byloje atsižvelgiant į ginčijamų sandorių rūšį nebūtų taikoma restitucija. Apeliantas nurodė, kad ieškinio reikalavimų patenkinimas būtų susijęs tik su atsakovui priklausančio ir pas jį esančio ir liksiančiu turto suvaržymų panaikinimu, ir jokių piniginių lėšų ar papildomos turtinės naudos grąžinimas/mokėjimas teismo sprendimo pagrindu nebūtų vykdomas. Patenkinus ieškinio reikalavimą, t.y. pripažinus ginčijamus sandorius negaliojančiais, būtų konstatuota, kad atsakovo turtą suvaržančios daiktinės teisės negalioja, t.y. jo patenkinimo atveju būtų tik konstatuojamas faktas, o ieškovas savaime negautų jokios turtinės naudos. Apelianto teigimu, pateiktas ieškinys dėl įkeitimo sandorių pripažinimo negaliojančiais, laikytinas negatyviu ieškiniu dėl pripažinimo, kuris yra neturtinio pobūdžio. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai konstatavo, jog reikalavimas dėl įkeitimo sandorių pripažinimo negaliojančiais yra turtinis ir viršijantis 150 000 Lt ribą, todėl neteisingai aiškino ir taikė CPK 85 str.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis procesas nutrauktinas.

Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį kaip neteismingą apylinkės teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

CPK 26 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad visas civilines bylas, išskyrus nurodytas 27–28 straipsniuose, kaip pirmoji instancija nagrinėja apylinkės teismas. CPK 27 straipsnis nustato, kurios bylos teismingos apygardos teismams. Minėto straipsnio 9 punkte nurodyta, kad apygardos teismai nagrinėja civilines bylas, kurios pagal įstatymus priskirtos nagrinėti pirmąja instancija apygardos teismams.

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas minėtą ieškovo (apelianto) atskirąjį skundą, nustatė, kad atsakovui UAB „Statybinių medžiagų mažmena“ Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartimi buvo iškelta bankroto byla.

Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 15 straipsnio 2 dalį visos civilinės bylos, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų ir su darbo santykiais susiję reikalavimai, proceso įstatymo nustatytais atvejais perduodamos bankroto bylą iškėlusiam teismui. Bendrosios CPK nuostatos, nustatančios rūšinio teismingumo taisykles, vykdant bankroto procedūras, nėra taikomos, nes ĮBĮ, kaip specialus įstatymas, turi prioritetą prieš bendrąjį (lot. lex speciali derogat generali) (CPK 1 str. 1 d.). ĮBĮ pasirinktas teisinio reguliavimo modelis grindžiamas bylų akumuliavimo principu (lot. vis attractiva concursus), kurio esmė yra ta, kad visų įmonės kreditorių reikalavimų pagrįstumas yra svarstomas tik bankroto bylą nagrinėjančiame teisme įmonės bankroto byloje, be to, bankroto byloje sprendžiami ne tik kreditorinių reikalavimų tvirtinimo klausimai, bet ir visi kiti su bankroto procesu susiję klausimai, tai reiškia, kad visi ginčai, kylantys iš bankroto teisinių santykių pirmąja instancija nagrinėjami įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame apygardos teisme nepriklausomai nuo ieškinio reikalavimų sumos. Tik ĮBĮ 14 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta speciali teismingumo taisyklė, nustatanti minėtos rūšinio teismingumo taisyklės išimtį. Šioje normoje nurodoma, jog ieškiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kiti administratoriaus reikalavimai bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės skolininkams nagrinėjami teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą. Kaip matyti iš šios teisinės nuostatos turinio, 2011 m. birželio 21 d. Įmonių bankroto įstatymo 10, 11, 14, 15 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – Pakeitimo įstatymas) 3 straipsniu buvo išspręstas savarankiškos atskirai nuo bankroto bylos nagrinėjamos civilinės bylos, iškeltos pagal bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės ieškinį, teismingumo klausimas. Paminėta ĮBĮ norma yra imperatyvaus teisinio pobūdžio.

Apeliacinės instancijos teismas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį tik tuo pagrindu, kad byla šiam teismui yra neteisminga. Kitų klausimų, susijusių su ieškinio priėmimu, teismas nesprendė. Susiklosčius išdėstytoms faktinėms aplinkybėms apeliacinis procesas, pradėtas pagal ieškovo UAB „Durpeta“ atskirąjį skundą, nelikus apeliacijos objekto nutrauktinas (CPK 315 str. 2 d. 3 p., 5 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 315 straipsnio 5 dalimi, teismas

nutaria:

Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovo UAB „Durpeta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo UAB „Durpeta“ ieškinį atsakovams UAB „Statybinių medžiagų mažmena“ ir Greenstar OU dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, turto išreikalavimo.

Teisėjas Andrius Ignotas