- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-09-11
- Bylos Nr.
- 2YT-10000-446/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-00561-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilma Raščiuvienė
- Suinteresuotas asmuo
- S. U., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
- Pareiškėjas
- J. B.
- Advokatai
- Genadijus Lukminas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir S. U. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja J. B. teismui pateiktu pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą turto paveldėjimo tikslu, kad ji iš karto po savo vyro A. B., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.
Pareiškėjos atstovas paaiškino, kad mirus pareiškėjos sutuoktiniui A. B., pareiškėja liko gyventi sutuoktinių santuokos metu įsigytame šeimos gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kur gyvena iki šiol. Mirus A. B., dukra S. U. jau buvo pilnametė ir kartu su tėvais negyveno, pretenzijų į tėvo turto nereiškė. Po sutuoktinio mirties pareiškėjai atiteko ne tik visas bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis sutuoktiniams priklausęs turtas, bet ir mirusio sutuoktinio asmeniniai daiktai. Pretenzijų dėl A. B. palikimo niekas iki šiol nėra pareiškęs.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo S. U. paaiškino, kad po jos tėvo A. B. mirties visą tėvų bendrai užgyventą turtą ir tėvo asmeninius daiktus perėmė jos mama J. B., ji pretenzijų į tėvo palikimą nereiškia, prašo mamos J. B. pareiškimą patenkinti.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuomonės teisme nepareiškė, atsiliepime (b. l. 32-33) nurodė, kad valstybinė mokesčių inspekcija nėra pradėjusi palikimo perėmimo veiksmų į A. B. turtines teises ir turtą, likusį po jo mirties, taip pat nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo A. B. palikimo perėjimą valstybei, dėl pareiškėjos J. B. pareiškimo patenkinimo neprieštarauja.
Suinteresuotasis asmuo Valstybės įmonė Turto bankas nuomonės teisme nepareiškė, atsiliepime (b. l. 28-30) nurodė, kad Turto bankas paveldėjimo santykiuose nuo 2015 m. kovo 20 d. atstovauja valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas. Įmonė nėra gavusi parnešimo apie galimą palikėjo A. B. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paveldimo turto priėmimą valdyti, neprieštarauja, kad pareiškėjos J. B. pareiškimas būtų patenkintas.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos nuomonės teisme nepareiškė, atsiliepime (b. l. 38-39) nurodė, kad valstybės paveldėto turto tvarkymą ir realizavimą reglamentuoja Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634. Nuo 2015 m. kovo 20 d. pagal šių taisyklių 2 punktą valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos priima, apskaito, saugo, realizuoja, grąžina ir pripažįsta atliekomis valstybės paveldėtą turtą, o centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas ir Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniai padaliniai administruoja nekilnojamąjį turtą pagal minėtas taisykles. Palikimo parėjimo valstybei procedūros dėl A. B. priklausančio nekilnojamojo turto pagal minėtų taisyklių nuostatas Nacionalinėje žemės tarnyboje nėra pradėtos, neprieštarauja juridinio fakto nustatymui.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas.
Iš mirties ir santuokos liudijimų (b. l. 4, 5) matyti, kad A. B. mirė (duomenys neskelbtini), būdamas santuokoje su J. B.. Iš pažymų apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą (b. l. 6, 7) matyti, kad abu sutuoktiniai savo gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini), A. B. gyvenamoji vieta čia buvo deklaruota iki mirties, J. B. – iki šiol. Iš nekilnojamojo turto registro centinio banko išrašo (b. l. 8-11), pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre (b. l. 12-13) matyti, kad gyvendami santuokoje A. B. ir J. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis įsigijo namų valdos žemės sklypą, gyvenamąjį namą ir ūkio paskirties pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), bei 3 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Iš Testamentų registro išrašo (b. l. 14) matyti, kad palikėjo A. B. testamentų, jo palikimo priėmimo, palikimo atsisakymo faktų registre nėra įregistruotų. Kelmės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) (b. l. 42) nurodyta, kad J. B. po savo sutuoktinio A. B. mirties perėmė ir iki šiol valdo turtą.
Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis rėžimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 3.87 straipsnis). Iš įrašų nekilnojamojo turto registre (8-11, 12-13) matyti, kad A. B. ir J. B. santuokos metu įgyto turto teisinis rėžimas nepasikeitęs, jis padalintas tarp sutuoktinių nebuvo, įrašų apie bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigą mirus vienam iš sutuoktinių nėra.
Paveldėjimo teisiniams santykiams taikomas palikimo atsiradimo momentu galiojęs teisinis reglamentavimas. Pagal A. B. palikimo atsiradimo metu (2009 m. birželio 4 d.) galiojančio 2000 m. CK 5.50 straipsnio 2 dalies nuostatas įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Pareiškėja J. B. – mirusio A. B. sutuoktinė, kuri, nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, paveldi visą palikimą (CK 5.13 straipsnis.). Aptartų įrodymų visuma suponuoja išvadą, kad po A. B. mirties nei įstatyminiai įpėdiniai, nei ją pragyvenęs sutuoktinis įstatymo nustatyta tvarka paveldėti jo turto iki šiol nesikreipė. Duomenų, kad pareiškėja būtų atsisakiusi palikimo ar pirmos eilės įpėdiniai pretenduotų į palikėjo A. B. palikimą, nėra.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, kad jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, asmuo, grindžiantis savo reikalavimus dėl palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011). Tais atvejais, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2001).
Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad pareiškėja J. B. po savo sutuoktinio A. B. mirties priėmė jo palikimą aktyviais veiksmais – gyvendama name, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis priklausė abiem sutuoktiniams, šį būstą prižiūrėdama, savo nuožiūra tvarkydama kitą nekilojamąjį turtą – žemės ūkio paskirties žemės sklypą, mokėdama mokesčius, t. y. su paveldimu turtu elgdamasi kaip savininkė ir palikimą priimdama faktiškai pradėdama jį valdyti. Palikėją A. B. pergyvenusios sutuoktinės veiksmais išreikštai valiai niekas neprieštaravo, įstatyminis įpėdinis – dukra S. U. – dėl tėvo turto paveldėjimo nesikreipė. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas nustatyti juridinį faktą, kad po A. B. mirties jo palikimą priėmė jį pergyvenusi sutuoktinė J. B..
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 6 dalies nuostatas dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos ypatingos teisenos bylose neatlyginamos, pareiškėja nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei nėra atleista, todėl valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios šioje byloje yra 12,17 Eur, priteistinos iš pareiškėjo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą turto paveldėjimo tikslu, kad po A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
Priteisti iš J. B. valstybei 12,17 Eur (dvylika eurų 17 centų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.