Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. D., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, bedarbis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2010-10-11 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalį –16 MGL (2080 Lt) dydžio bauda, 2010-11-28 baudą sumokėjo,

2) 2011-12-20 pagal BK 184 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, bausmę subendrinus su Jonavos rajono apylinkės teismo 2010-10-11 nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta subendrinta bausmė – 25 MGL dydžio bauda, įskaičius bausmę atliktą pagal Jonavos rajono apylinkės teismo 2010-10-11 nuosprendį galutinė bausmė – 9 MGL (1170 Lt) dydžio bauda,

3) 2012-09-07 pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 223 straipsnio 1 dalį – 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda. Kauno apylinkės teismo 2017-07-24 nutartimi bauda pakeista į 180 valandų viešųjų darbų, įpareigojant atlikti viešuosius darbus per 6 mėnesius, neatlygintinai dirbant po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui,

4) 2013-12-30 pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 184 straipsnio 1 dalį – 25 MGL (3250 Lt) dydžio bauda, baudos nesumokėjęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. D. 2017-04-14, apie 14.25 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Renault Twingo”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 2,35 promilių etilo alkoholio kraujyje).

K. S. D. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad įvykio dieną buvo išgėręs du butelius alaus, apsvaigęs nesijautė. Kadangi susirgo šuo, žmonos automobiliu „Renault Twingo”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vežė jį pas veterinarijos gydytoją į Vilijampolę. Pravažiavęs tiltą, užsuko į aikštelę, sustojo, prie jo priėjo kažkoks vyras, per pravertą langą griebė už rankos, norėjo ištraukti raktelius, iškvietė policiją. Atvykus policijos pareigūnui jis iš karto prisipažino, kad vairuoja neblaivus. Buvo nuvežtas į priklausomybės ligų centrą Giedraičių gatvėje, paimtas kraujas tyrimui. Su kraujo tyrimo rezultatais buvo supažindintas, jų neginčija ir savo kaltę pripažįsta.

Motyvuojamoji dalis

S. D. kaltė įrodyta ir kitais teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273, 291 str.).

L. R. D. parodė, kad „Renault Twingo”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), už 75 eurus nusipirko gyvendama santuokoje su S. D.. Šiuo automobiliu važinėja tik ji, automobilis jai reikalingas slaugant 82 metų tėvą, sergantį Parkinsono liga. Tuo metu, kai S. D. buvo sulaikytas neblaivus vairuojant automobilį, jos Lietuvoje nebuvo, todėl apie šį įvykį paaiškinti nieko negali.

L. T. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017-04-14 patruliavo kartu su vyriausiuoju patruliu D. T., apie 14.20 val. iš Kauno apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą, apie tai, kad į Neries krantinę suka automobilis ,,Renault“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai neblaivus, pranešėjas važiuoja iš paskos. Apie 14.25 minėtą automobilį pastebėjo stovintį aikštelėje (duomenys neskelbtini). Aikštelėje, prie minėto automobilio, stovėjo du asmenys: pranešėjas, kuris prisistatė V. B. vardu ir asmuo prisistatęs S. D. vardu, šis buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, svirduliavo. Paklausus S. D., ar jis vairavo automobilį ir ar jis yra vartojęs alkoholio, jis teigė, jog alkoholį vartojo, bet automobilio nevairavo, teigė, jog jį vairavo kitas asmuo, nurodė kad automobilį vairavo jo kaimynas, kuris anot jo pabėgo, kaimyno anketinių duomenų S. D. negalėjo nurodyti, teigė nežinąs. Alkotesteris parodė, kad S. D. nustatytas 2,24 promilių girtumo neblaivumo laipsnis. S. D. neneigė ir sutiko su alkotesterio parodymais. Jį pristatė į Priklausomybės ligų centrą, kur su jo sutikimu buvo paimtas kraujo mėginys alkoholio nustatymui jo kraujyje (b.l. 40, 41).

Analogiškus parodymus ikiteisminio tyrimo metu davė ir liudytojas D. T. (b.l. 43-44).

L. V. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017-04-14, apie 13.15 val. važiavo (duomenys neskelbtini) link senamiesčio, privažiavęs prie žiedinės sankryžos, pastebėjo žiedu atvažiuojantį automobilį ,,Renault Twingo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), asmuo vairuojantis minėtą automobilį, įtartinai manevravo automobilį, tai yra automobilis važiavo užvažiuodamas ant kelio bortelių. Jam pravažiavus žiedinę sankryžą, važiavo P. V. tiltu, link (duomenys neskelbtini). Matė, jog jo minėtas įtartinai automobiliu manevruojantis asmuo važiuoja jam iš paskos ta pačia kryptimi link J. gatvės. Jam sustojus antrojoje eismo juostoje ant P. V. tilto, matė kaip pirmąja eismo juosta iš galo atvažiuoja jo minėtas automobilis. Tuomet su juo kartu važiavusi jo žmona, R. B., savo mobiliuoju telefonu nufilmavo kaip minėtas automobilis pro juos pravažiuoja pirmąja eismo juosta. Įtardamas jog automobilį ,,Renault Twingo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojantis asmuo yra galimai neblaivus, pradėjo važiuoti iš paskos, taip pat paskambino bendruoju pagalbos telefono numeriu 112 ir pranešė apie tai jog asmuo vairuojantis automobilį ,,Renault Twingo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galimai neblaivus. ,,Renault Twingo“ vairuojantis asmuo pervažiavęs P. V. tiltą pasuko į dešinę pusę link Neries krantinės, į stovėjimo aikštelę. Jis privažiavo arčiau, sustojo atokiau ir pamatė kad asmuo, vairavęs minėtą automobilį ,,Renault Twingo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išlipo iš automobilio, svirduliavo, pamatęs jog vairuotojas įsėdo atgal į automobilį ir ketino išvažiuoti iš minėtos stovėjimo aikštelės, savo automobiliu užblokavo pravažiavimą, kol neatvažiavo policijos pareigūnai. Jiems atvažiavus, automobilį ,,Renault Twingo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavęs asmuo prisistatė S. D. vardu, jam kalbant nuo jo sklido alkoholio kvapas (b.l. 46-47).

Analogiškus parodymus ikiteisminio tyrimo metu davė ir liudytoja R. B., kuri į bylą pateikė kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašu, kaip S. D. vairavo automobilį ,,Renault Twingo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 29-30, 49-50).

Iš 2017-07-14 įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, jog įvykio vieta yra aikštelė prie (duomenys neskelbtini), ten stovi ir automobilis „Renault Twingo”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8-11).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad S. D. kraujyje, paimtame 2017-07-14, 15.10 val., mažiausia koncentracija 2,35 promilės etilo alkoholio (b. l. 28).

Valstybės įmonės ,,Regitra“ duomenimis, automobilis „Renault Twingo”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-02-18 įregistruotas R. D. vardu (b.l. 17).

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas S. D. vairavus kelių transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, pasitvirtino. Teisiamajame posėdyje nustatyta, kad S. D., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, 2017-07-14, apie 14.25 val., vairavo automobilį ,,Renault Twingo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo rasta 2,35 promilių etilo alkoholio, kas yra daugiau negu 1,5 promilės. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, girtumo laipsnis nustatytas atlikus kraujo tyrimą, vairavimo faktą patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų T. P., D. T., V. B., R. B. parodymai, vaizdo įrašas. S. D. veikė tiesiogine tyčia, nes jis žinojo, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė tokios veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis. Tokie S. D. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

S. D. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje yra numatytos baudos, arešto ir laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės. Skirdamas bausmę S. D., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, kad nusikaltimas baigtas, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Vertinant S. D. asmenybę, pažymėtina, kad jis 5 kartus baustas administracine tvarka, iš jų du kartus už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų, yra bedarbis, registruotas darbo biržoje, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, priklausomybės ir psichikos ligų registruose neužregistruotas. Svarbu pažymėti, kad S. D. teisiamas jau penktą kartą, naują nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, kas pagal BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatas vertinama kaip nusikaltimų recidyvas. Skiriant bausmę pažymėtina, kad S. D. nesumoka jam paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus, taip pat pagal nuosprendžius, jis yra bedarbis, teisiamas jau ne pirmą kartą, todėl jam neskirtina BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis bauda. Jam taip pat neskirtina ir minėto straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas, įvertinus kaltinamojo asmenybės pavojingumą ir nusikaltimų recidyvą. Teismo įsitikinimu, tik griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas yra adekvati bausmė asmeniui, teisiamam penktą kartą už tyčinio nusikaltimo padarymą.

Tačiau kartu teismas pažymi, kad kaltinamasis siekia integracijos į visuomenę, užsiregistravo darbo biržoje, ieško darbo, gyvena šeimoje, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, šį kartą dar gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Darytina išvada, kad bausmės vykdymo atidėjimo instituto pritaikymas užtikrins teisingo nubaudimo principą. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, S. D. skirtini BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyti įpareigojimai: neišvykti iš savo gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, pradėti dirbti ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Taip pat skirtinos ir baudžiamojo poveikio priemonės: nemokami darbai sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse įstaigose ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose (BK 70 str.), turto konfiskavimas (BK 72 str.) ir uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių eismo transporto priemones (BK 68 str.).

Pažymėtina, kad S. D. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės (ši teisė iš jo buvo atimta, atėmimo terminas pasibaigęs). Vairavimo netekus teisės vairuoti faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016-04-19 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016).

Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Nustatant specialios teisės atėmimo terminą S. D., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis jau ne pirmą kartą vairuoja kelių transporto priemonę, būdamas neblaivus. Administracinių nusižengimų registro duomenys (b.l. 91) patvirtina, kad 2010-03-15 jis prarado teisę vairuoti transporto priemones už tai, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, nustatytas sunkus girtumo laipsnis (4,47 prom.). Tai reiškia, kad S. D. ir po pritaikytos sankcijos (paskirta 420 eurų bauda ir 18 mėnesių atimta teisė vairuoti transporto priemones) nepadarė reikiamų išvadų, todėl šiuo atveju jam nustatomas maksimalus baudžiamajame įstatyme numatytas specialios teisės atėmimo terminas – treji metai.

Byloje nustatyta, kad S. D. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį „Renault Twingo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 str. 2 d.). Teismas pažymi, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti. VĮ ,,Regitra“ duomenimis, minėtas automobilis yra įregistruotas R. D. vardu. Byloje nustatyta, kad R. D. yra kaltinamojo S. D. sutuoktinė ir kad minėtą automobilį įsigijo gyvendami santuokoje. Aplinkybė, kad automobilis įregistruotas ne kaltinamojo, o jo sutuoktinės vardu, nėra kliūtis konfiskuoti nusikaltimo padarymo priemonę. Pažymima, jog R. D. ir S. D. yra sutuoktiniai, todėl automobilis „Renault Twingo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra laikomas šeimos turtu, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Šioje byloje nėra duomenų, jog minėtas automobilis būtų vieno sutuoktinio – R. D. asmeninė nuosavybė. Nagrinėjamu atveju įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, veikos padarymo aplinkybes, S. D. asmenybę (2010-03-15 prarado teisę vairuoti transporto priemones už tai, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, nustatytas sunkus girtumo laipsnis (4,47 prom.)), konstatuojama, jog baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymas laikomas proporcingu padarytam nusikaltimui.

Ikiteisminio tyrimo metu S. D. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 108-109), kuri, siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas nebuvo taikytas.

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: dvi kompaktinės plokštelės su vaizdo įrašu ir fotonuotraukomis (b.l. 30, 38) – paliktinos saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, skirti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 65 straipsniu, prie paskirtos bausmės pridėjus visą Kauno apylinkės teismo 2012-09-07 nuosprendžiu paskirtos ir 2017-07-24 nutartimi pakeistos 6 mėnesių viešųjų darbų bausmės dalį, skirti S. D. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 5 (penkiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams įpareigojant:

-neišvykti iš savo gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

-pradėti dirbti;

-nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 68 straipsniu, 70 straipsniu ir 72 straipsniu, skirti S. D. tris baudžiamojo poveikio priemones:

-per 6 (šešis) mėnesius išdirbti 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse įstaigose ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose;

-trejus metus uždrausti vairuoti kelių transporto priemones;

-konfiskuoti R. D. vardu registruotą automobilį ,,Renault Twingo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 str. 3 d.).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Dvi kompaktines plokšteles su vaizdo įrašu ir fotonuotraukomis – palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.