Šiaulių apygardos teismo nutartis

2020-03-31 · Civilinė byla Nr. e2S-305-883/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-03-31
Bylos Nr.
e2S-305-883/2020
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-01556-2020-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irena Stasiūnienė
Pareiškėjas
D. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-305-883/2020 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01556-2020-1 Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.2.10; 3.3.2.4 (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 31 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-5445-775/2020 pagal pareiškėjo D. S. skundą dėl antstolės R. G. veiksmų vykdomojoje byloje (duomenys neskelbtini). Teismas nustatė : I. Ginčo esmė 1. Pareiškėjas D. S. kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolės R. G. veiksmų vykdomojoje byloje (duomenys neskelbtini), prašydamas: 1) pripažinti ir konstatuoti, kad antstolė R. G. per įstatymų nustatytą terminą neišnagrinėjusi skundo dėl antstolės veiksmų vykdomojoje byloje (duomenys neskelbtini) ir neišsiųsdama registruotu paštu kitų vykdymo proceso dokumentų, pažeidė imperatyviąsias Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) vykdymo proceso teisės normas; 2) įpareigoti antstolę R. G. išnagrinėti pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų ir pateikti patvarkymą įstatymų nustatyta tvarka; 3) išsireikalauti iš UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus, susijusius su skolos apmokėjimu; 4) nutraukti ir užbaigti vykdomąją bylą (duomenys neskelbtini. 2. Kauno apylinkės teismas 2020 m. vasario 3 d. nutartimi skundą atsisakė priimti. 3. Pareiškėjas 2020 m. vasario 5 d. pateikė teismui atskirąjį skundą dėl 2020 m. vasario 3 d. nutarties. Atskirajame skunde pareiškėjas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nuo atskirojo skundo gavimo dienos iki teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos uždrausti antstolei R. G. atlikti bet kokius vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje (duomenys neskelbtini). II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. vasario 7 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. 5. Teismas konstatavo, kad apeliantas, prašydamas sustabdyti vykdymo veiksmus, savo prašymo visiškai nemotyvavo. Teismas nurodė, kad skundo dėl antstolio veiksmų padavimas nėra absoliutus pagrindas stabdyti vykdymo veiksmus, nes nepagrįstas išieškojimo sustabdymas gali neproporcingai pažeisti išieškotojo teises ir teisėtus interesus. 6. Įvertinęs aplinkybes, kad 2020 m. vasario 3 d. nutartimi teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų, nes skundą pareiškėjas pateikė iš karto teismui, nesilaikydamas išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, teismas sprendė, kad nėra ir dar vienos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – preliminariai nėra galimybės teigti, kad apelianto pateikto atskirojo skundo dėl antstolio veiksmų reikalavimai yra pagrįsti. 7. Teismas nurodė, kad sprendžiant, skundo priėmimo klausimą, teismas iš antstolės išsireikalavo vykdomąją bylą (duomenys neskelbtini), kuri yra prijungta apžiūrai prie civilinės bylos, todėl šiuo metu ir dėl to negali būti atliekami vykdymo veiksmai. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 8. Atskiruoju skundu pareiškėjas D. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nuo 2020 m. vasario 7 d. atskirojo skundo gavimo dienos iki teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos uždrausti antstolei R. G. atlikti bet kokius vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: 8.1. CPK 144 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje. 8.2. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra išsamiai paaiškinta, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių teismas neprivalo vertinti ieškinio (pareiškimo, skundo) pagrįstumo iš esmės. 8.3. Viešasis interesas ypatingojoje teisenoje lemia griežtesnį bylos nagrinėjimo modelį ir suteikia teismui aktyvesnį, palyginti su ginčo teisena, vaidmenį, kad jis galėtų geriau apsaugoti pareiškėjo interesus (CPK 179 straipsnio 2 dalis, 443 straipsnio 8 dalis). 8.4. Akivaizdžiai neteisėto išieškotojo UAB (duomenys neskelbtini) naudai nurašius D. S. pinigines lėšas, D. S. ir vėl turėtų iš naujo bylinėtis tiek su neteisėtu išieškotoju UAB (duomenys neskelbtini), tiek ir su antstole R. G. ir kitais prie išieškojimo prisijungiančiais antstoliais kitose vykdomosiose bylose D. S. atžvilgiu; tai padarytų nesibaigiantį teisminį procesą, į kurį ir toliau būtų įveltas D. S., todėl šiuo atveju neišvengiamai reikalinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas konstatuoja : Atskirasis skundas atmetamas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai 9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis). 10. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo 2020 m. vasario 7 d. nutartis, kuria atmestas pareiškėjo D. S. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje (duomenys neskelbtini). 11. CPK 144 straipsnyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagal CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktą, kaip laikinoji apsaugos priemonė gali būti pritaikytas išieškojimo vykdymo procese sustabdymas. 12. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pareiškėjo atskirajame skunde nurodytu argumentu, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nesprendžia antstolio veiksmų teisėtumo klausimo, nenagrinėja ginčo iš esmės bei atitinkamai netiria ir nevertina skundo faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų, o sprendžia tik dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Tačiau pažymi, kad teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia CPK nustatyta tvarka, tai yra tiria ir vertina prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis grindžiamas šių priemonių taikymo būtinumas, o ne besąlygiškai tenkina antstolio veiksmus skundžiančių asmenų prašymus ir sustabdo vykdymo veiksmus. Teismas turi diskrecijos teisę, bet ne pareigą sustabdyti antstolio veiksmus atsižvelgiant į kilusio ginčo esmę, į skunde dėstomas aplinkybes bei kitas klausimo išsprendimui reikšmingus argumentus. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškinio (skundo) pateikimas pats savaime nesuteikia ieškovui (pareiškėjui) pranašumo atsakovo atžvilgiu ir atitinkamai nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo pareiškėjo valios. Pagrindo varžyti kito asmens teises taip pat nesudaro deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-441/2013). Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. 13. Nors atskirajame skunde pareiškėjas akcentuoja, kad jo galimybės rinkti ir teikti įrodymus yra apribotos, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pareiga nurodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą pagrindžiančias aplinkybes (t. y. prašymo faktinį pagrindą) ir pareiga pagrįsti šių aplinkybių egzistavimą įrodymais (CPK 178 straipsnis) yra dvi savarankiškos procesinės pareigos, ir negalėjimas įvykdyti pastarosios neatleidžia pareiškėjo, prašančio laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, apskritai nuo prašymo motyvavimo. 14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo atskirajame skunde nurodomos aplinkybės ir pateikiami argumentai didžiąja dalimi yra nukreipti į antstolio veiksmų neteisėtumo įrodinėjimą, kas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Šioje byloje yra sprendžiamas klausimas tik dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki kol bus išnagrinėtas skundas dėl antstolio veiksmų, todėl nurodyti pareiškėjo argumentai įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui ir teisėtumui neturi. Aplinkybes, ar antstolio veiksmai buvo teisėti ir pagrįsti, analizuos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, iškeltą pagal skundą dėl antstolio veiksmų. Atskirojo skundo argumentus, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių šioje bylos stadijoje, galimai palankaus pareiškėjui būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų, teismas nelaiko pagrįstais, kadangi tai tėra deklaratyvūs, įrodymais nepagrįsti teiginiai, kas nesudaro pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. 15. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pripažino apelianto pateikto atskirojo skundo dėl antstolio veiksmų nepagrįstumą dar ir dėl to, kad 2020 m. vasario 3 d. nutartimi teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų, nes skundą pareiškėjas pateikė iš karto teismui, nesilaikydamas išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos. Minėta 2020 m. vasario 3 d. nutartis yra įsiteisėjusi ir tai taip pat yra pakankamas pagrindas atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones. 16. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė procesines ir materialias teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti, todėl atskirasis skundas atmetamas, Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 7 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Irena Stasiūnienė