- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-04-03
- Bylos Nr.
- N1-503-720/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Tatjana Butkienė
- Kaltinamasis
- K. P., G. J., D. B.
- Nukentėjusysis
- O. S., A. M., Kauno miesto
- Civilinis ieškovas
- Valstybinės ligonių kasos
- Advokatai
- Ingrida Maldeikienė, Vladislovas Mikša, Loreta Daukšienė
kaltinamajam K. P., jo gynėjai advokatei Ramutei Noreikienei, kaltinamojo atstovei pagal įstatymą ir civilinei atsakovei jo motinai S. J.,
Kauno miesto sav. administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovui Martynui Kapčiui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 1 kartą:
- 2015-02-26 Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesiams laisvės apribojimo, įpareigojant nuteistąjį per visą laisvės apribojimo laiką mokytis ir būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val., teistumas neišnykęs,
kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, 135 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu,
G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, 10 klasių išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) moksleivis, (duomenys neskelbtini) moksleivis, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 1 dalyje, 135 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu,
D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlio darbuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 4 kartus:
- 2013-11-26 Kauno apylinkės teismo pagal BK 182 straipsnio 3 dalį - viešaisiais darbais 6 mėn., įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 val. visuomenės labui (iš viso 120 val.); paskirtą bausmę BK 64¹ str. pagrindu sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti, jog paskirta bausmė – viešieji darbai 4 mėnesiams, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui, iš viso 80 valandų;
- 2014-02-25 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį - 60 parų arešto, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskirta galutinė bausmė - 40 parų arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 65 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su 2013-11-26 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė 50 parų arešto;
- 2014-04-25 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį – 1 metams ir 3 mėnesiams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti su 2014-02-25 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirti galutinę bausmę – 1 metus 3 mėnesius laisvės atėmimo. Į bausmės atlikimo laiką įskaityti laiką, atliekant arešto bausmę pagal 2014-02-25 Kauno apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą. Vadovaujantis BK 75 str. ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms,
- 2015-02-05 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį – 9 mėnesiams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę - laisvės atėmimą 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., prie Kauno apylinkės teismo 2014-04-25 nuosprendžiu paskirtos bei neatliktos 1 metų 3 mėn. laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės – 3 mėn., ir paskirti galutinę bausmę - laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti 2 metams 6 mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje, 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, teistumas neišnykęs.
kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, 135 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis nepilnametis K. P. 2014 m. kovo 26 d., apie 22 val., J. K. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe kartu su G. J. ir D. B., slapta pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung GT-S 5230“ 385 Lt vertės, priklausantį O. S..
Be to, jis 2014 m. kovo 27 d., apie 00.05 val., veikdamas bendrininkų grupe kartu su G. J. ir D. B., ištempė į laiptinę O. S. iš J. K. buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir prievarta vedė jį laiptais iš ketvirtojo namo aukšto žemyn suduodamas O. S. smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, po to, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, lauke prie (duomenys neskelbtini) namo laiptinės, tyčia spirdamas koja ne mažiau kaip du kartus O. S. į galvą, padarė poodines kraujosruvas akių vokuose, kraujosruvas akių vokų junginėse ir kairės ausies būgnelyje, galvos smegenų sukrėtimą, nosies kaulų ir kaukolės pamato priekinės kairės daubos lūžimus, sukėlusį nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą.
Be to, jis 2014 m. kovo 27 d., apie 00.20 val., prie (duomenys neskelbtini) namo laiptinės, tyčia spyrė vieną kartą A. M. į sėdmenis, sukeldamas jai fizinį skausmą.
Kaltinamasis G. J. 2014 m. kovo 26 d., apie 22 val., J. K. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe kartu su nepilnamečiu K. P., gimusiu (duomenys neskelbtini), ir D. B., slapta pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung GT-S 5230“ 385 Lt vertės, priklausantį O. S..
Be to, jis 2014 m. kovo 27 d., apie 00.05 val., veikdamas bendrininkų grupe kartu su nepilnamečiu K. P., gimusiu (duomenys neskelbtini), ir D. B., ištempė į laiptinę O. S. iš J. K. buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir prievarta vedė jį laiptais iš ketvirtojo namo aukšto žemyn suduodamas O. S. smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, po to, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, lauke prie (duomenys neskelbtini) namo laiptinės, tyčia spirdamas koja ne mažiau kaip du kartus O. S. į galvą, padarė poodines kraujosruvas akių vokuose, kraujosruvas akių vokų junginėse ir kairės ausies būgnelyje, galvos smegenų sukrėtimą, nosies kaulų ir kaukolės pamato priekinės kairės daubos lūžimus, sukėlusį nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą.
Be to, jis 2014 m. kovo 27 d., apie 00.20 val., prie (duomenys neskelbtini) namo laiptinės, tyčia spyrė vieną kartą A. M. į sėdmenis, sukeldamas jai fizinį skausmą.
Kaltinamasis D. B. 2014 m. kovo 26 d., apie 22 val., J. K. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe kartu su nepilnamečiu K. P., gimusiu (duomenys neskelbtini), ir G. J., slapta pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung GT-S 5230“ 385 Lt vertės, priklausantį O. S..
Be to, jis 2014 m. kovo 27 d., apie 00.05 val., veikdamas bendrininkų grupe kartu su nepilnamečiu K. P., gimusiu (duomenys neskelbtini), ir G. J., ištempė į laiptinę O. S. iš J. K. buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir prievarta vedė jį laiptais iš ketvirtojo namo aukšto žemyn suduodamas O. S. smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, po to, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, lauke prie (duomenys neskelbtini) namo laiptinės, tyčia spirdamas koja ne mažiau kaip du kartus O. S. į galvą, padarė poodines kraujosruvas akių vokuose, kraujosruvas akių vokų junginėse ir kairės ausies būgnelyje, galvos smegenų sukrėtimą, nosies kaulų ir kaukolės pamato priekinės kairės daubos lūžimus, sukėlusį nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą.
Be to, jis 2014 m. kovo 27 d., apie 00.20 val., prie (duomenys neskelbtini) namo laiptinės, tyčia spyrė vieną kartą A. M. į sėdmenis, sukeldamas jai fizinį skausmą.
Kaltinamasis K. P. savo kaltės nepripažino, nurodė, kad jis tiksliai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str. 1 d. 4 d. nuostatomis, teisiamojo posėdžio metu perskaitė kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis parodė, kad 2014 m. kovo 26 d., apie 20 val. ar 21 val., jis kartu su savo broliu G. J., kuriam 18 metų, ir draugu D. B., kuriam apie 19 metų, užėjo pas pažįstamą J., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). kažkuriam name, netoli „(duomenys neskelbtini) mokyklos. J. butas yra bendrabutyje, 4 aukšte, kambario numerio negali pasakyti, jis yra nuo laiptų į kairę pusę, prie balkono paskutinis kambarys. Kai ten atėjo, pas J. buvo O., kurį prieš tai buvo matęs vieną kartą pas J.. O. buvo su savo drauge, kurios vardo nežino. Ir O. ir jo draugė yra pijokai. Kai ten atėjo J. su O. ir ta moterim baliavojo. Jie visi trys buvo gerokai girti, O. su moterim gulėjo lovoje, o J. sėdėjo ant kitos lovos. K. P. negėrė kartu su jais, tik rūkė. D. ir G. taip pat su jais negėrė. Pas J. pabuvo apie kokias 20 min. Ten buvo užėję tik paprašyti cigarečių. Kai išėjo iš J. kambario, ir jau buvo koridoriuje, priėjo dvi moterys – viena jaunesnė, kita senesnė, kurios pasakė, kad negali per triukšmą pailsėti, nes joms anksti į darbą, prašė apraminti kaimynus. Iš kurio kambario jos buvo, nematė. Tada kartu su G. ir D. grįžo pas J. į kambarį. Brolis G. ar D., tiksliai negali pasakyti, J., O. ir moteriai pasakė, kad jie baigtų baliavot, nes kaimynam trukdo, sakė, kad O. su moterim eitų iš J. namų. Bet jie sakė, kad niekur neis. Tada G. ir D. paėmė už parankių O. ir jį išvedė iš kambario. K. P. ėjo prieš juos. Moteris liko kambaryje su J.. G. ir D. O. laikydami už parankių vedė laiptais žemyn, jis dar truputį ėjo pats, bet buvo jau gerokai girtas. Kai nulipo laiptais, G. ir D. O. pastatė prie laiptinės, pasakė, kad jis atgal neitų. Moters nematė, ji iš paskos neišėjo. Paliko O. prie laiptinės, o patys nuėjo. Paskui po kokio gero pusvalandžio, vėl visi trys atėjo pas J. į kambarį, nes vėl reikėjo cigarečių. Atėję pas J., jie vėl rado O. ir moterį, jie buvo dar girtesni. Tada vėl G. ar D. pasakė jiems, kad jie eitų iš J. namų. Bet O. ir moteris išeiti nenorėjo, sakė, kad niekur neis. Tada G. ir D. vėl paėmė O. už parankių, vedė jį laiptais žemyn. Jis ėjo prieš juos, paskui D., G. ir O. laiptais lipo O. draugė. Kai O. vedė laiptais, jis pradėjo skėtriotis, G. ir D. jį paleido, ir O. tada krito ant laiptų, jis krito ant galvos. Jis atsisuko ir matė, kad jam iš nosies bėga kraujas. G. O. pakėlė ir prilaikydamas nuvedė laiptais žemyn. Kai jis nulipo laiptais, išėjo iš laiptinės, O. pastatė prie laiptinės. Jis jam liepė daugiau negrįžti pas J.. Moteris stovėjo šalia O.. Taip juos ir paliko, ir su G. ir D. nuėjo nuo to namo. Moters nė vienas nelietė, jos nespardė, O. taip pat nespardė, jie tik vedė jį laiptais žemyn. Vedė todėl, kad O. buvo girtas ir jam sunku buvo eiti. O. nukrito ant laiptų ir sužalojo pats. Tą vakarą, kai antrą kartą paliko O. ir moterį prie laiptinės, jis matė greitąją netoli to namo. Kai tą vakarą du kartus buvo pas J. kambaryje, jis ant stalo matė tik J. telefoną - seną „Nokia“, „Samsung“ telefono ant stalo nematė. Nematė, kad G. imtų nuo stalo telefoną, apie tai nieko pasakyti negali. Nei O., nei jo draugės nespardė, kodėl jie taip sako, negali pasakyti, jų nepažįsta (I t., b.l. 113 - 115, 119 - 120, 124 - 125). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, patikslino, kad O. S. krito nuo laiptų 2 ar 3 aukšte, o lauke jau jam bėgo kraujas. Jie paliko O. S. stovintį ir nuėjo. Kas jį nuvedė pas J. jie nematė, prie laiptinės nieko nebuvo. Parodė, kad nukentėjusiuosius buvo matęs vieną kartą prieš tai, S. meluoja, kad jie jį mušė, išsigalvoja. Jis nematė, kad jį kas muštų. Jie visada buvo trise, jis tik paprašė cigaretės ir balkone rūkė. Kai grįžo, jokių pykčių nebuvo. Išeinant iš kambario, O. buvo girtas, kiti irgi atrodė išgėrę, buvo apie 21 - 22 val. O. galvos sumušimai galėjo atsirasti, kai jis krito nuo laiptų. Dieną prieš jie taip pat buvo užėję pas J., tada taip pat buvo O. ir A., jie gėrė, nežino ką gėrė, matė, kad iš puoduko, lyg alus buvo. Antrą dieną taip pat gėrė iš puodukų. Kai buvo pas J., jis matė jo telefoną NOKIA padėtą ant stalo, jokio kito telefono nematė. Kai O. krito laiptinėj ant galvos, jie paskui jį pakėlė ir nuvedė į apačią.
Kaltinamasis G. J. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2014 m. kovo 26 d., apie 22 val., jis su broliu K. P. ir D. B. atėjo pas J., ten buvo O. ir A., juos jis matė pirmą kartą, jie išgėrinėjo. Jie paprašė cigaretės ir išėjo. Koridoriuje kaimynai paprašė juos apraminti, kadangi jie gėrė ir labai triukšmavo, jie prašė išvesti iš J. O. ir A., kuriuos kaimynė parodė įėjusi į vidų. Jie pakėlė O. nuo lovos, kur jis sėdėjo, jis nenorėjo klausyti, juos plūdo. Jie paėmė ir išvedė O., vedė dviese už parankių, jis vedamas pradėjo skeryčiotis. Trečiame aukšte jie jį paleido, kad jiems nepataikytų, moteris ėjo šalia, klausė jų, kodėl jie veda O.. Kai jie pakėlė O., jo veidas buvo kruvinas, bet jis buvo sąmoningas, vedamas kojas kažkiek pats kilnojo, jie jį nešte nešė. Kaimynai sakė, kad jie ten gėrė jau apie savaitę. Kai užėjo pas J., jis matė, kad ten buvo ir alaus ir degtinės. Ant stalo jis matė J. NOKIA, dar ant stalo matė telefoną SAMSUNG. Išvedę O. jį paliko prie laiptinės durų, jie su A. abu liko stovėti. Ar moteris ką nors sakė jis neprisimena. Pripažino, kad vieną kartą trenkė O. per ausį delnu kambaryje, nes negražiai jį pavadino. Laiptinėje jo nemušė, nematė, ar kas kitas jį mušė. Pareiškė, kad jis gailisi, kad viskas taip įvyko, nori atsiprašyti O. ir A.. Parodė, kad sužalojimai atsirado nuo nukritimo ant laiptų, krisdamas jis atsitrenkė veidu į laiptus. Gal jį dar lauke kažkas primušė, o dabar bando iš jų prisiteisti. Parodė, kad jis O. nespyrė, B. spyrė porą kartų, ne daugiau, į kūną, smogė kažkur ranka ne į veido sritį. Nurodė, kad nebuvo taip, kad jie visi jam po kelis smūgius suduotų, blogai padarė, apklausos metu melavo. Siekiant patikrinti parodymus, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str. 1 d. 4 d. nuostatomis, teisiamojo posėdžio metu perskaitė kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis parodė, kad 2014 m. kovo mėnesio pabaigoje, tikslios datos neprisimena, apie 20 val., jis kartu su broliu K. P. ir draugu D., kurio vardas iš tikro yra D., jam apie 19 metų, jis gyvena (duomenys neskelbtini) name, buto nežino, pavardės nežino, atėjo pas pažįstamą J., kuris gyvena „barake“ prie „(duomenys neskelbtini)“. J. gyvena 4 aukšte, jo kambarys paskutinis prie balkono. Pas J. buvo dar du vyrai ir moteris, kurių nė vieno nepažįsta. Jie visi buvo labai girti, matėsi daug tuščių degtinės butelių. Ten pabuvo apie dešimt minučių. Išėjo iš J. kambario, koridoriuje sutiko J. kaimynes, kurių vardų nežino, jos gyvena sekančiame kambaryje nuo J., bet tiksliai negali pasakyti. Jos sakė, kad apramintų J. svečius, nes neįmanoma gyventi per triukšmą. Visi trys užėjo pas J., pasakė, kad eitų visi namo, bet ten buvę žmonės nesutiko. Tada D. paėmė vieną vyrą ir jį ištempė iš kambario. J., kitas vyras ir moteris liko kambaryje. Tą vyrą vedė D. žemyn laiptais, Jis pats tik kelis kartus atkabino to vyro rankas nuo laidų, už kurių tas vyras kabinosi lipdamas laiptais. Vyrą išsivedė iš laiptinės, jam pasakė, kad daugiau neitų pas J. ir jį paliko prie laiptinės, nuėjo. Po kiek laiko vėl atėjo pas J., kiek tada buvo valandų negali pasakyti, nežino. Kai ten atėjo, vėl pas J. rado tą pačią kompaniją. Vėl jiems pasakė, kad jie eitų iš J.. Bet tas vyras, kuris jau buvo išvesdintas vieną kartą, pradėjo sakyti, kad niekur neis, išvadino „gaidžiais“. Todėl jis ir D. tą vyrą už parankių išsivedė iš kambario, vedė laiptais žemyn, bet jis vis sėsdavosi, tai todėl, po kelis kartus, gal po du ar tris, tiksliai negali pasakyti, jis ir D. tam vyrui įspyrė į nugarą, bet nestipriai. Kai išsivedė iš laiptinės, vėl pasakė, tam vyrui, kad jis neitų pas J., bet jis ėjo link laiptinės. Tada kažkuris iš jų, tą vyrą pargriovė ant žemės. Apstojo jį ratu visi trys, aiškino, kad jis neitų pas J.. Vyras bandė keltis, jis sėdosi, o tuo metu D. pakėlė koją, ir vyras veidu atsitrenkė į D. koją, vyrui pradėjo bėgti kraujas iš nosies. Tuo metu jau moteris, kuri buvo pas J., buvo išėjusi iš laiptinės. Moteris nieko nesakė, nieko nedarė. Moteriai nė vienas iš jų nei ką sakė, nei spyrė, jos niekas nelietė. Kai buvo pas J., jis matė J. telefoną seną mėlynos spalvos „Nokia“ ant lovos, jokio kito telefono nematė. „Samsung“ pas J. kambaryje nematė. Jokio telefono neėmė. Papildomos apklauso metu parodė, kad su patikslintu įtarimu sutinka iš dalies. Įvykio metu, kai buvo pas J. kambaryje, jokio telefono nematė, neėmė jokio telefono. Nė vienas, nei K., nei D. taip pat ten jokio telefono neėmė. D. yra D. B., jo pravardė yra D.. Dėl šio punkto nesutinka. Dėl to, kad nukentėjusiajam padarė sunkų sveikatos sutrikdymą nesutinka, nes jam tik vieną kartą rankos delnu dar būnant kambaryje sudavė per ausį. Per kurią negali pasakyti, neatsimena. Kai lipo laiptais ir kai buvo lauke, tam vyrui nei spyrė, nei sudavė rankomis. Jį mušė tik D.. Nei pats, nei mano brolis K. nieko nedarė. Moteriai nespyrė. Tai moteriai tik D. vieną kartą spyrė į užpakalį (2 t., b.l. 4 - 5, 10 - 11). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, patvirtino, kad jis porą kartų sudavė O. S. kažkur į kūną, gal ir tampė, neprisimena, paleido O. dėl to, kad jis skeryčiojosi. Pripažino, kad dar kambaryje trenkė O. delnu per ausį, ar kas nors mušė O. laiptinėje nematė. Matė, kaip D. B. sudavė porą kartų ranka O. kažkur į kūną. Pareiškė, kad tvirtina savo parodymus, jis sudavė tik vieną kartą, D. spyrė į užpakalį. Pareiškė, kad dėl savo veiksmų gailisi, nurodė, kad daugiau tai nepasikartos.
Kaltinamasis D. B. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2014 m. kovo 26 d., apie 22 val.,jis su broliais G. J. ir K. P. užbėgo pas J. į bendrabutį parūkyti. Ten buvo J., A. ir O.,jie gėrė alų, juos visus jis matė pirmą kartą, kad dar kas nors būtų nepamenu. Jie paėmė cigarečių ir išėjo. Iš kito buto išėjo dvi moterys ir paprašė išvyti O., nes ten girtauja, triukšmauja, neleidžia išsimiegoti. Jie sugrįžo į butą, paprašė O. išeiti gražiuoju, o J. liepė eiti miegoti. O. su A. išeiti nesutiko, Tada jis su G. paėmė O. ir ištempė iš buto. Vedant laiptais, jis pradėjo skeryčiotis, mėgino jiems suduoti. Gal trečiame aukšte jie jį paleido ir jis nukrito veidu ant laiptų, nes buvo labai girtas. Kai O. atsisuko, buvo labai daug kraujo. Jie nuvedė jį į apačią ir paliko prie laiptinės, nenorėjo jo palikti laiptinėj, kad negrįžtų pas J.. O. pats nėjo, buvo labai girtas, jie jį beveik nešė. Laiptinėj buvo daug kraujo, O. užsigavo krentant. Jie paliko O. prie laiptinės stovintį atremtą į laiptinės duris. A. ėjo šalia, rėkavo, išėjo į lauką taip pat. Parodė, kad jis bute pas J. buvo vieną kartą, nematė jokių telefonų, nežino, kodėl viską meluoja, gal bando prisiteisti pinigų, nežino, kodėl juos apkaltino, gal, kad sutrukdė gerti, kad išvedė iš buto. Parodė, kad kai jie atėjo, abu nukentėję gulėjo lovoje, garsiai grojo muzika, jie visi dainavo, garsiai kalbėjo, rėkavo. Kodėl kaimynai kreipėsi į mus, o ne kvietė policiją nežino. Siekiant patikrinti parodymus, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str. 1 d. 4 d. nuostatomis, teisiamojo posėdžio metu perskaitė kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis parodė, kad 2014 m. pavasarį, galimai įtarime nurodytą dieną, t.y. 2014-03-26 ir 2014-03-27, jis buvo su draugais K. ir G., kurie yra broliai, susitikę nusprendė nueiti pas pažįstamą J., kuris gyvena (duomenys neskelbtini) ketvirtam aukšte, buto numerio nežino, butas prie balkono. Nuėjo ten visi trys. Ten rado J. ir moterį su vyru, kurie visi gėrė alkoholinius gėrimus. Jie buvo pakankamai girti. Ateinant girdėjosi pas J. kambaryje muzika, ji buvo garsi. Ten pakalbėjo su J., prabuvo apie pusvalandį. Paskui išėjo iš kambario, kai išėjo į koridorių sutiko J. kaimynus, jų buvo keletas, tiksliai negali pasakyti kiek. Jie pradėjo skųstis, kad pas J. nuolatos baliavoja, triukšmauja, paprašė, kad išvestų J. svečius, kad būtų tyla. Tada visi trys nuėjo atgal pas J., pasakė, kad kaimynai prašė išvesti svečius, bet jie visiškai į tai nereagavo. Tada išsivedė ir tą vyrą ir moterį iš J. kambario. Jie nenorėjo eiti. Tada lipant laiptais D. B. vieną kartą tam vyrui su kumščiu sudavė į šoną, į kurį negali pasakyti. Ar kuris nors – K. ar G. tam vyrui ar moteriai sudavė nežino. Kai nulipo laiptais ir išėjo iš laiptinės, matė kaip vyras ir moteris nuėjo link „(duomenys neskelbtini)“, o jis su K. ir G. nuėjo į rajoną. Po kokių dviejų valandų vėl visi trys grįžo pas J.. Kai ten atėjo, vėl rado tą patį vyrą ir moterį pas J. geriančius. Dar einant iki J. buto vėl susitiko J. kaimynus, kurie vėl prašė, kad tuos žmones iš J. išvestų, nes jie sugrįžo. Kai užėjo pas J., tada visi draugiškai pasakė, kad jie išeitų iš J. buto. Vyras ir moteris paklausė ir išėjo iš J. buto. Patys lipo laiptais. Dar lipant laiptais tas vyras buvo nepatenkintas, kad jam reikia išeiti iš J. buto, jis muistėsi, ar ką sakė, negali pasakyti. Kai išėjo iš laiptinės, jis bandė suduoti kažkuriam, bet kuriam negali pasakyti, praėjo daug laiko. Tada visi trys tam vyrui po keletą kartų sudavė rankomis į įvairias kūno vietas. Pats galėjo suduoti porą smūgių ranka. Moteris šalia būdama koliojosi necenzūriniais žodžiais, įžeidinėjo, todėl jai vieną kartą spyrė jai į užpakalį. Ar kiti spyrė jai negali pasakyti. Paskui visi trys nuėjo iki „(duomenys neskelbtini)“. Po kokių 10-15 min. grįžo atgal, matė, kad atvažiavo greitoji. Visi trys nuėjo namo. Ar tą vyrą išsivežė nežino. Jokio telefono nei pats, nei K. ar G. iš vyro ar moters neprašė. Jokio telefono neėmė. Kai pirmą kartą buvo pas J., matė keletą prastų telefonų gulinčių pas J. ant stalo, kieno jie buvo nežino. Jokio telefono nė vienas neėmė. Todėl ir su įtarimu sutinka tik iš dalies, nes telefono neėmė, tik keletą kartų sudavė tam vyrui ir vieną kartą spyrė moteriai. Dėl savo elgesio labai gailisi. Norėjo tik padėti J. kaimynams ramiai gyventi, kad pas J. nebūtų pijokų namuose (2 t., b.l. 51 - 52). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis patvirtino ikiteisminio tyrio metu duotus parodymus, patvirtino, kad jis porą kartų ranka sudavė O. kažkur į kūną, gal jį ir tempė, neprisimena. Nurodė, kad taip ir buvo kaip parašyta, sudavė smūgius. Laiptinėj iki O. nukritimo jis sudavė jam vieną ar du smūgius ranka, moteriai spyrė vieną kartą. Atsiprašo dabar abiejų nukentėjusiųjų, nurodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies, kad sudavėu vieną smūgį į šoną. Kaip tempė O. laiptais neatsimena, gal visi, jis pats netempė, o nešė. Ar kiti kaltinamieji sudavė jam smūgius, nepamena, jis pats sudavė O. du ar tris kartus į šoną ir viskas.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamieji savo kaltės nepripažino, jų kaltė visiškai įrodoma nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, byloje surinktais ir ištirtais rašytiniais įrodymais.
Nukentėjusysis O. S. parodė, kad 2014 m. kovo 26 d. vakare, gal apie 22 val., jis nuėjo pas savo pažįstamą vardu J., gyvenantį bendrabutyje prie „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini). Ten jau buvo atėjusi jo draugė A. M., dar buvo vyriškis vardu Š.. Jie visi keturi išgėrinėjo. Tuo metu pas J. atėjo trys vaikinai, tai buvo kaltinamieji. Parodė, kad dieną prieš tai jis su A. M. kartu buvo pas J., tuo metu buvo atėję tie patys vaikinai. Jie visi kartu gėrė, vaikinai matė, kad jis turi mobilaus ryšio telefoną. Kitą dieną, kada jis su A. M. vėl atėjo pas J., buvo ir vyriškis vardu Š., atėję vaikinai pasikvietė jį į koridorių, kvietė G. J.. Jie pradėjo reikalauti atiduoti jo mobilaus ryšio telefoną, o neradę pas jį telefono, supykę jie pradėjo jį daužyti. Nukentėjusysis pareiškė, kad dėl patirtų traumų jo atmintis labai suprastėjo, jis tiksliai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str. 1 d. 4 d. nuostatomis, teisiamojo posėdžio metu perskaitė nukentėjusiojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis parodė, kad 2014 m. kovo 26 d., apie 22 val., jis buvo pas draugą J. bute adresu (duomenys neskelbtini), 4-ame aukšte. Kartu dar buvo Š. ir A. M.. Bute jie sėdėjo ir gėrė alų. Į butą pro neužrakintas duris įsiveržė trys jaunuoliai, kurie pradėjo reikalauti iš jo atiduoti mobilaus ryšio telefoną. Jiems atsakė, kad telefono neturi, tada jie liepė eiti į laiptinę. Kai išėjo į laiptinę, vienas iš jų patikrino jo kišenes, pažiūrėjo ar tikrai neturi telefono. Kai pastarieji nerado telefono, pradėjo laiptinėje jį mušti, t.y. visi pradėjo kojomis spardyti jam į galvą. Po šių smūgių jis prarado sąmonę, kai atgavo sąmonę jaunuolių jau nebuvo. Vienas iš jaunuolių yra vardu L., gyvenantis (duomenys neskelbtini), apie 190 cm, vidutinio sudėjimo, prieš tris savaites jis grįžo iš įkalinimo įstaigos. Kartu su juo Kęstas, gyvenantis taip pat (duomenys neskelbtini), 170 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, tamsaus gymio. Trečio jaunuolio duomenų nežino, bet galėtų juos visus atpažinti. L. yra apie 22 m amžiaus, K. yra 17 metų amžiaus. Po šio įvykio medikai jam konstatavo smegenų sutrenkimą, sulaužytą nosį ir kitus veido sužalojimus. Papildomos apklausos metu O. S. parodė, kad 2014 m. kovo 26 d. jis buvo pas draugą J., kurio pavardės nežino, jis gyvena už „(duomenys neskelbtini)“, ketvirtame aukšte, bet nei namo numerio, nei buto numerio nežino. Ten buvo su drauge A. M.. Visi trys vartojo alkoholį. Kažkuriuo laiku, bet valandos pasakyti negali, pas J. į butą atėjo trys jaunuoliai. Du iš jų buvo matęs anksčiau, prieš kelias dienas iki įvykio 2014-03-26. Trečią matė pirmą kartą. Vienas iš tų, kuriuos jau buvo matęs buvo vardu K., jį atpažino iš fotolentelės, kuri buvo duota pažiūrėti kai dar gulėjo ligoninėje. Jam apie kokie 18 metų, jis buvo jaunesnis už kitus du. Kitas, kurį jau buvo kartą matęs, atrodo buvo vardu L., arba jį taip vadina, nes jį dar vadino ir kitu vardu, bet jo neatsimena. Kaip suprato, kad kažkuris iš tų vardų buvo jo netikras vardas, o jį tik taip vadina ar pravardžiuoja. Jis atrodė apie 175-180 cm ūgio, liesas, trumpais šviesiais plaukais, buvo apsirengęs mėlyna striuke. Žino, kad jis „sėdėjęs“ kalėjime, kad ir tuo metu buvo kažką prisidirbęs, nes jo kaip tik ieško policija. Jam apie kokius 20-21 metus. Trečią matė pirmą kartą, jo vardo nežino, kaip girdėjo jis gyvena kažkur (duomenys neskelbtini) gatvės pradžioje. Jis buvo tamsiais plaukais, jis buvo vyresnis ir už antrąjį, kuris buvo vadinamas L. ir dar vienu vardu. Jis visai nedalyvavo. Kai jie atėjo pas J., jie nieko nesakė dėl ko atėjo, jie pamatė jį, tai yra O. S., ir pasakė jam, kad jis eitų iš kambario pakalbėti. Jis iš kambario išėjo pats, niekas netempė, nestūmė, ėjo pats. Išėjo į ketvirtojo aukšto laiptinę iš koridoriaus. Ten tas, kuris galimai vardu ar pravarde L., ir kitas, vardu K., liepė jam atiduoti telefoną, bet telefono neturėjo, nes buvo palikęs pas J. kambaryje. Kai pasakė, kad telefono neturi, tada abudu ir tas kuris galimai L. ir K., sudavė smūgį, bet kur neatsimena, neatsimena ir tiksliai kuris iš jų sudavė pirmas, negali pasakyti ir kiek smūgiu buvo suduota. Nuo smūgių prarado sąmonę, krito ant laiptų, jautė kad spardo į galvą, šonus. Jis ridenosi laiptais žemyn, taip atsidūrė lauke. Laiptais jis tai ridenosi, tai bandė keltis ir eiti. Kažkaip atidūrė lauke, prie laiptinės durų, bet tiksliai vietos negali pasakyti, nes neatsimena kur, nes prarasdavo sąmonę. Lauke tie patys du vis spardė kojomis jį į įvairias kūno vietas – į galvą, kūną. Ar trečias ką nors darė nežino, bet atrodo kad jis nieko nedarė. Kiek laiko tai truko nežino. Paskui, atrodo, girdėjo kaip ir A. balsą, ji rėkė kažką, kur ji buvo negali pasakyti. Dėl kažkokios priežasties jaunuoliai pabėgo. Kaip užlipo pas J. į ketvirtą aukštą neatsimena. Kur buvo A. nežino, neatsimena. Tik žino, kad ketvirtame aukšte išėjo moteris, J. kaimynė, nuvedė jį pas J. į kambarį ir iškvietė medikus. Ką tuo metu veikė A. ir J. nežino, neatsimena. Kurioje vietoje laiptinėje, lauke jaunuoliai mušė, tiksliai pasakyti negali, nes vis prarasdavo sąmonę, parodyti tų vietų negalėtų, nes tiksliai nežino. Žino, kad mušė laiptinėje ir prie namo, bet tiksliai vietos parodyti negali. Ar tuo metu kai mušė, kas nors iš J. kaimynų buvo išėjęs į koridorių negali pasakyti, nes neatsimena. Mano, kad jaunuoliams reikėjo jo telefono, nes jie jį matė pas jį prieš kelias dienas ar dieną prieš įvykį, kai buvo su jais susitikęs. Telefonas buvo neblogas, LG firmos. Mano, kad jie narkomanai ir jiems trūko ant dozės. Pats žino, kad tas kurio vardas galima L., vartoja narkotikus, nes ji pats sakė tai. Tuos du jaunuolius atpažinti galėtų, nes juos įsidėmėjo iš veido bruožų. Bet nenori susidurti su jais akis į akį, nenori jų atpažinti gyvai, geriau iš nuotraukų, nes jų bijo. Jaučiasi labai nuo jų nukentėjęs, be to jo manymu jie narkomanai ir yra neprognozuojami, negali žinoti ką jie gali jam dar padaryti, jis jų bijo. Trečiojo, kuris jo manymu nieko nedarė, atpažinti negalėtų, nes jo beveik nematė, matė tik prietemoje, veido bruožų neįsidėmėjo. Kokiomis aplinkybėmis dingo telefonas „Samsung“, kuris buvo jo ir buvo davęs A. naudotis, nežino. Kaip pasakojo A., jai pirmai atėjus pas J. 2014-03-26 ir pasidėjus telefoną ant stalo, atėjo tie patys jaunuoliai, ir kažkuris iš jų nuo stalo tą telefoną paėmė. Jo tuo metu pas J. nebuvo, jis atėjo vėliau, kai jie jau buvo išėję. Jis pas J. atėjo apie 19 val., tai jau telefonas buvo dingęs. Jo dingimo aplinkybių nematė, tik A. pasakojo (1 t., b.l. 24, 26 - 27). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad jis prieš išeidamas į laiptinę telefoną paliko kambaryje tarp rūbų, kadangi taip ir pamanė, jog jie norės iš jo atimti telefoną. Jie visi reikalavo atiduoti telefoną. Jis pasakė vaikinams, kad telefono neturi, tada kažkuris ieškojo telefono jo kišebnėje, o neradę jie pradėjo jį spardyti. Viskas vyko laiptinėje, jie pradėjo jį mušti ketvirtame aukšte. Tą dieną jis buvo šiek tiek išgėręs, bet nedaug. Neatsimena kur pajuto pirmą smūgį, po to jis griuvo, vaikinai jį spardė, mušė, jis mėgino dengtis, nusirideno iki pirmo aukšto ir atsidūrė apačioje prie durų lauke. Nežino ar visi jį mušė, spardė tikrai ne vienas. Kaip jis paskui užlipo laiptais neatsimena, kai buvo lauke, jį irgi mušė. Parodė, kad greitąją pagalbą iškvietė kaimynė. Jis gulėjo ligoninėje, buvo gydomas klinikose 4 ar 5 dienas. Jam buvo nustatytas kaukolės lūžis, buvo nosis sulaužyta. Parodė, kad jis iki šiol jaučia sumušimo pasekmes, jam nuolat skauda galvą, silpna, išsivystė potrauminė epilepsija, kurių iki traumos nebuvo. Parodė, kad telefoną Samsung jis buvo davęs A. M., nes jos telefonas buvo sugedęs. Telefonas dingo tą pačią dieną, kai jį sumušė, A. sakė, kad atėję jaunuoliai telefoną pasiėmė. Parodė, kad jis neatsimena, kas jį mušė, jam po to įvykio pradėjo šlubuoti atmintis, tačiau atsimena, kad pagrinde mušė du, bet trečias irgi turėjo mušti, jie buvo trys, visi trys turėjo ir spardyti. Mano, kad jei jis būtų atidavęs telefoną, tokių pasekmių nebūtų. Po to įvykio vaikinų nematė, jam tėvai sakė, kad buvo atėję du vaikinai, kad jie norėjo ar atsiprašyti, ar susitaikyti, bet, jam grįžus namo, vėliau jau niekas pas jį neatėjo. Nurodė, kad pas J. yra landynė, jis pats kvietė jį užeiti. Savaitę prieš įvykius jis pas J. neateidinėdavo, buvo tik dieną prieš sumušimą, tą savaitę prieš įvykius jis negėrė, o tą dieną jie išgėrė gal po porą bokalų alaus. Parodė, kad tą dieną mušamas, krisdamas ir ridendamasis laiptais jis nebuvo visiškai praradęs sąmonės, skausmą jautė.
Nukentėjusioji A. M. parodė, kad 2014 m. kovo 26 d. ji atėjo pas J., kurį buvo kartą prieš tai mačiusi. J. kvietė ateiti ją kartu su jos sužadėtiniu O. S.. J. gyvena (duomenys neskelbtini), ketvirtame aukšte. Pradžioje ji ten buvo viena, o paskui atėjo O. S.. Kai ji atėjo, J. buvo vienas, vėliau atėjo O. draugas vardu Š., J. jį irgi kažkiek pažinojo. Jie visi gurkšnojo alų, apgirtę nebuvo. Vėliau, apie 22 val., atėjo trys vaikinai, tai buvo kaltinamieji, kurie lyg ir buvo matyti. Vaikinai atėję pagurkšnojo alaus, išėjo, o tada G. J. pasikvietė į laiptinę O.. Jie įtarė, kad gali būti kažkas negero. Nors tą dieną ginčų nebuvo, ji įtarė, kad O. gali sumušti. O. pakvietė ir jis ėjo, neužilgo išėjo ir ji Ji išgirdo barnį laiptinėje, tai nebuvo O. balsas, o kažkurio iš kaltinamųjų. Išėjusi į laiptinę ji pamatė, kaip ties trečiu aukštų vaikinai tempia O. į apačią ir spardo. Jį tempė J. ir lyg P.. Pas J. namuose buvo kalba apie telefoną, G. reikalavo O. atiduoti telefoną LG, pinigų, bet O. nedavė. O. buvo davęs telefoną SAMSUNG jai. G. jai sakė, kad ji atiduotų jam telefoną, tačiau ji neatidavė, eidama į tualetą trumpam telefoną buvo palikusi ant stalo, o grįžusi telefono neberado. Praėjo gal valanda, gal dvi, nuo to laiko, kai reikalavo iš O. telefono, iki jį išsikvietė į laiptinę. Kai ji atidarė duris į laiptinę pamatė, kaip du broliai tempė O., o B. ėjo iš paskos. Laiptinėje degė šviesa, buvo šviesu, abu broliai daužė O., mušė kumščiais, spardė kojom, tempė paėmę už drabužių. O. tempiamas pusiau ėjo, B. ėjo priekyje, o broliai O. tempė iš paskos. Ji ėjo iš paskos, prašė, kad jie nemuštų O., bet jie nieko neatsakė, mušė nuo ketvirto aukšto iki lauko. Kai O. išvilko iš laiptinės, jis jau gulėjo, nestovėjo. Ir tada dar mušė daužė tie patys du broliai. Lauke buvo naktis, pro laiptinės langus sklido nedaug šviesos. Kojom O. spardė ir juokėsi. Nematė ar B. jį mušė. Nukentėjusioji pareiškė, kad ji tiksliai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str. 1 d. 4 d. nuostatomis, teisiamojo posėdžio metu perskaitė nukentėjusiosios parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji parodė, kad 2014 m. kovo 26 d., apie 20 val., ji, kartu su draugu O. S., atėjo pas O. pažįstamą vardu J., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Jo buto neatsimena, žino, kad jo butas yra antroje laiptinėje, nuo „(duomenys neskelbtini)“ pusės, ketvirtame aukšte, kai laiptais užlipi reikia eiti į kairę pusę, po to eini iki galo ir durys yra paskutinės po dešine koridoriaus puse. Durys yra apklijuotos lyg ir izoliacija, nes jos išdaužytos. J. pavardės nežino, jam apie 38 metus. Visi trys su O. ir J. pradėjo gerti, gėrė alų. Po kokios geros valandos atėjo trys jaunuoliai. Jų nė vieno anksčiau nematė, jų nepažįsta. Kaip suprato, juos pažinojo J.. Žino, kad vienas jų buvo vardu K., apie 17 metų amžiaus, kitas G., kuriam apie 20-22 metų amžiaus, trečio vardo neatsimena, jam apie 20 metų, tiksliai pasakyti negali. K. ir tas, kurio vardo nežino, gėrė kartu. Kai gėrė, telefonas „Samsung“ be SIM kortelės buvo išsikrovęs, todėl ir buvo išėmusi kortelę. Jie išgėrė po nedaug, praėjus kokiai valandai, nuo stalo dingo jos telefonas. Matė, kaip telefoną paėmė G.. Paskė, kad grąžintų, bet jis pasakė, kad neturi ir neatiduos. Paskui G. iš jos ir O. pradėjo reikalauti pinigų ir dar vieno telefono, jam pritarė ir K.. Trečias vaikinas nieko nesakė, nieko nedarė. A. M. pasakė, kad nei pinigų, nei telefono neduos. O. pritarė, jis taip pat sakė, kad telefono neduos. Tada K., G. ir trečias vaikinas, visi trys griebė O. ir išsitempė į koridorių iš J. kambario. Ji išėjo paskui juos. J. dar sakė, kad neitų. Tuo metu kai vaikinai reikalavo pinigų ir telefono iš jos ir O., J. nieko nedarė ir nesakė, jis negynė O.. Išėjusi į koridorių paskui O. ir tuos tris vaikinus, pamatė, kaip visi trys vaikinai tempė O. laiptais žemyn į lauką. Ji jems sakė, kad jo nemuštų, nes užmuš. Kai jie išsitempė O. iš laiptinės į lauką, visi trys pargriovė jį ant žemės prie laiptinės. Tada visi trys pradėjo O. spardyti kojomis, kiek kuris kartų O. įspyrė negali pasakyti, jie spardė visi kartu vienu metu iš įvairių pusių. Spardydami tik juokėsi ir spardė, daugiau nieko nesakė. Ji bandė ginti O., sakė, kad jei taip nedarytų, nes jį užmuš, bet jie neklausė. Paskui visi trys jaunuoliai jai įspyrė kiekvienas po kelis kartus į užpakalį. Labai skaudėjo. Sužalojimas nepadarytas, tik sukeltas fizinis skausmas, niekur nesigydė, į gydytojus nesikreipė. Kai jaunuoliai baigė spardyti O. ir ją, nubėgo už namo. Paskui kažkas iškvietė medikus, O. buvo išvežtas į Kauno klinikas. Šio įvykio metu jai buvo sukeltas fizinis skausmas, taip pat buvo pavogtas telefonas, dėl to padaryta 200 Lt žala. Papildomos apklausos metu nukentėjusioji parodė, kad 2014 m. kovo mėn. pabaigoje, tiksliai laiko negali pasakyti, nes jau neatsimena,vakare kartu su draugu O. S. buvo pas J., kurio pavardės nežino, jis gyvena už „(duomenys neskelbtini)“. Ten buvo apie valandą laiko, tada atėjo trys jaunuoliai. Jaunuoliai atėję prisistatė. Vienas pasivadino L., kaip kiti du prisistatė negali pasakyti, nes neatsimena. Tas, kuris prisistatė L., liepė O. atiduoti telefoną ir pinigus. Kai O. jiems nieko nedavė, tas, kurio vardas L., pradėjo tempti O. iš kambario, jam padėjo dar kitas, kuris atrodė kaip nepilnametis. Trečias ėjo paskui, nieko nedarė kol laiptais tempė O., ėjo paskui juos. Kai ištempė O. iš laiptinės, jie jį mušė – spardė kojomis, dar kelis kartus rankom sudavė. Mušė visi trys. Mušė netoli laiptinės ant žolytės. Ji puolė O. ginti. Norėjo juos išskirti. Vaikinai neklausė. Tada tas L. jai spyrė į užpakalį, ji „nuskrido“ kokius 100 ar 150 m. Buvo mėlynė ant užpakalio. Atsikėlusi nuėjo prie O., kuris gulėjo ant žemės. Tada paskė, jiems, kad žmogus guli be sąmonės ir reikia kviesti policiją. Tada jie pabėgo. Kiek kuris smūgių sudavė O. negali pasakyti, jų buvo daug. Tik žino, kad pirmas pradėjo tas kur prisistatė L.. Koks jo tikras vardas negali pasakyti. Tą patį vakarą buvo pavogtas jos telefonas „Samsung“, kurį buvo davęs O. naudotis. Telefonas dingo iš J. kambario, kai ji buvo nuėjusi į tualetą. Kas telefoną paėmė negali pasakyti. Kai parėjo iš tualeto kambaryje buvo tik J.. Tuo metu O. buvo kartu su ja išėjęs. Telefonas dingo po to, kai pas J. buvo atėję tie patys trys vaikinai, kurie sumušė O.. Tai buvo jų pirmas atėjimas pas J.. Kai jie sumušė O., jie buvo atėję pas J. antrą kartą. Tą vakarą, kai ji su O. buvo pas J., tie trys vaikinai pas J. buvo atėję du kartus. Pirmą kartą po jų išėjimo dingo telefonas, bet nežino, kas jį paėmė, ar kuris nors iš tų vaikinų, ar J.. Antrą kartą jie atėjo kokių dviejų valandų. Kai dingo telefonas, su O. išėjo iš J.. Kai pasigedo telefono, grįžo atgal pas J.. Ir kai pas jį prabuvo apie valandą laiko, vėl atėjo tie patys vaikinai. Ir tada jie jau sumušė O.. Vieta, kur buvo sumuštas O., yra prie laiptinės. Vaikinas, prisistatęs L., buvo apie 180 cm, apie 20 m. amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, jo plaukai šviesūs, akys mėlynos. Jo veido bruožus įsidėmėjo, gali jį atpažinti iš atmintyje įstrigusių veido bruožu. Antras buvo apie 175 cm ūgio, atrodo tamsių plaukų, vidutinio kūno sudėjimo, jis buvo kokių 17 metų amžiaus. Šį jaunuolį atpažino iš nuotraukų policijoje 2014 m. kovo mėnesį. Trečias buvo su pūstu treningu, apie 180 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, tamsių plaukų, mėlynos akys. Atpažinti galėčtų iš veido bruožų. Pageidauja atpažinti iš nuotraukų, nes jų bijo, nes jie neprognozuojami, girdėjo juos kalbant, kad jie narkomanai (I t., b.l. 60 – 61, 62 - 63). Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymas, parodė, kad Š. prašė nenurodyti, kad jis ten buvo, nes jis geras O. draugas. Parodė, kad ji matė, kaip jos telefoną paėmė G., bet nenorėjo sakyti. G. nematė, kad ji jį stebi, kai jis ėmė telefoną, ji jau buvo atėjusi iš tualeto į J. kambarį. J. taip pat matė, kaip G. ėmė telefoną, bet nieko nesakė. Ji prašė gražinti telefoną, tačiau negražino. Parodė, kad kai jie O. iš kambario išsitempė, ji išėjo paskui juos, O. tempė visi trys laiptais žemyn. Ji sakė, kad nemuštų O., nes užmuš, O. mušė ir spardė visi trys. Jai taip pat įspyrė kelis kartus į užpakalį, spyrė visi trys bent po kartą. Parodė, kad ji padėjo O. užlipti į viršų, nuvedė atgal pas J. į kambarį, kaimynė iš kito buto iškvietė greitąją pagalbą. Nurodė, kad O. klinikose gydė apie savaitę laiko, po to jis jautėsi labai prastai. Dabar jam dažnai būna silpna, po sumušimo prasidėjo epilepsija. Nurodė, kad O. prieš įvykį tik dvi dienas gėrė pas J., o taip prieš tai nebuvo gėręs gal du mėnesius.
Liudytojas J. K. parodė, kad 2014 m. pavasarį, galėjo būti kovo mėnesio pabaiga, jis buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), buvo vienas. Apie 18 – 19 val. pas jį atėjo jo draugas O. su moterimi. Jie atėjo pas jį į svečius, jie pasikalbėjo, išgėrė 0,5 l talpos butelį degtinės ir alaus, bet nebuvo labai apgirtę. Apie 19 val. pas jį atėjo trys ar keturi pažįstami vaikinai, tai buvo broliai K. ir G., kuriuos jis pažinojo nuo vaikystės, iki tol jie pas jį neužeidavo, yra buvę vieną kartą. Ko pas jį atėjo vaikinai nepasakė. Vaikinai paprašė cigarečių, pasėdėjo, parūkė, pabuvo pas jį apie pusvalandį, tada jie pasikvietė O. į koridorių pakalbėti, jie O. nepažinojo. Paaiškino, kad jo kambarys yra bendrabučio tipo name, vaikinai išėjo į bendrą koridorių, ten išėjo ir O., o jo moteris liko jo kambaryje, jie kalbėjosi, bendravo. Netrukus, gal už 20 minučių, parėjo O., jis buvo visas kruvinas, sudaužytas, jo veidas, galva ir drabužiai buvo kruvini. Jis atėjo vienas, kruvinas, vaizdas buvo šiurpus, baisus. Jis paėmė rankšluostį, suvilgė šaltu vandeniu ir apšluostė O. veidą, galvą, paguldė jį į lovą, jis kažką sakė, bet jis nesuprato ką. Jis paprašė kaimynės, vardu A., vėliau patikslino, kad ji vardu G., kuri pamačiusi kruviną O. užėjo pas jį, kad ji pakviestų greitąją pagalbą, ji iškvietė. Atėjo G., jis atlydėjo greitosios medikus, kurie suteikė O. pirmąją pagalbą ir jį išvežė, išėjo ir G.. Vėliau O. jam sakė, kad jam buvo blogai, jis buvo sumuštas, jį sumušė vyrai. O. draugė nebuvo išėjusi iš kambario, gal ji buvo išėjusi į tualetą. Parodė, kad niekas kitas, kaip kaltinamieji, O. sumušti negalėjo, buvo labai trumpas laiko tarpas. Triukšmo iš koridoriaus jis negirdėjo, kambaryje buvo įjungta muzika, bet negarsiai, triukšmo iš laiptinės pas jį nesigirdi. Parodė, kad apie telefoną kalbos nebuvo. Parodė, kad jo telefonas Nokia gulėjo ant stalo, M. telefono ant stalo nebuvo, jis nematė, ji nieko nesakė, kad dingo jos telefonas. O. būklė prieš tai buvo normali, jis tik šiek tiek buvo išgėręs, prieš tai jis negėrė, todėl pats O. nukristi nuo laiptų negalėjo. Po O. sumušimo, visa laiptinė buvo kruvina, todėl jis pasakė M., kad ji išplautų laiptinę, ji laiptinę išplovė ketvirto ir trečio aukšto laiptinę. Tą dieną asmuo vardui Š. pas jį atėjęs nebuvo, prieš ateinant vaikinams jie gėrė trise. Parodė, kad niekas kitas, kaip kaltinamieji, O. sumušti negalėjo, buvo labai trumpas laiko tarpas.
Liudytoja G. C. pareiškė, kad įvykis buvo seniai, ji neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str. 1 d. 4 d. nuostatomis, teisiamojo posėdžio metu perskaitė liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad 2014 m. kovo pabaigoje, tiksliai datos pasakyti negali, bet galimai 2014 m. kovo 26 d., vidurnaktyje, ji kvietė medikus O., kuris buvo atėjęs pas jos kaimyną J., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Tą vakarą pas J. garsiai grojo muzika, ji negalėjo miegoti, o dirba po 12 valandų, nori išsimiegoti prieš darbą. Nuėjo pas J., pasibeldė, kai jis atidarė duris, matė, kad pas jį yra vyras vardu O., kažkokia moteris, kaip suprato O. sugyventinė. Jie visi buvo girti. Paprašė pritildyti muziką, o jeigu to nepadarys, pasakė, kad kvies policiją. Muzika trumpam pritilo, bet paskui ir vėl grojo garsiai. Vėl ėjo pas kaimyną, prašyti kad patildytų muziką, kad netriukšmautų, nes kaimynai nori miegoti. Kai tada nuėjo pas J., pas jį kambaryje be jau minėto O. ir moters, buvo trys jaunuoliai. Kaip jie atrodė, negali pasakyti, neįsidėmėjo, jiems buvo apie 16-20 metus amžiaus. Paskė, kad kaimynas pritildytų muziką, kažkuris iš vaikinų iškarto pritildė muziką. Su ja jie kalbėjo gražiai, sakė, kad viskas tvarkoje, bus ramu. Praėjus dešimčiai minučių išėjo į bendro naudojimo balkoną, kuris yra šalia J. kambario. Kai buvo balkone išgirdo vėl pas J. triukšmą, girdėjosi, kad žmonės baliavoja, kažkas rėkė, lyg pykosi tarpusavyje. Bebūnant balkone, ji pamatė kaip atsidarė J. kambario durys pamatė kaip jaunuoliai buvę pas J. stumdė, tempė O. iš kambario ir per koridorių link laiptų. Klausė ko jie tampo tą žmogų, tai kažkuris iš vaikinų pasakė, kad jis jiems skolingas 10000 litų, kad jie jo ilgai ieškojo, kad reikia išsiaiškinti su juo. Ji pasakė tiems vaikinams, kad nebūtų koridoriuje jokio triukšmo, kad jie eitų iš koridoriaus ir laiptinės, kad eitų į lauką. Kaip jie lipo laiptais, nematė, nes nuėjo į savo kambarį. Matė ir tą moterį, kuri buvo pas J., bet ji buvo labai girta, vos sėdėjo ant lovos pas J. kambaryje, ji lyg bandė stotis nuo lovos, kai vaikinai išsivedė O., bet vėl atsisėdo, paskui kai kalbėjo su vaikinais, moteris buvo išėjusi į koridorių, bet paskui vėl nuėjo pas J. į kambarį. Kol kalbėjo su tais vaikinais koridoriuje, moteris spėjo nueiti atgal pas J. į kambarį. Ar ji po to vėl buvo išėjusi iš kambario nežino, jos daugiau nematė, nes kai ji grįžo pas J. į kambarį, o vaikinai su O. išėjo iš koridoriaus į laiptinę, nuėjo pas save į kambarį. Nematė, kad moteris liptų laiptais paskui vaikinus ir O.. Po kiek tai laiko, gal po kokių 5-6 minučių, vėl išgirdo triukšmą pas J., nes jis ant kažko ar šiaip rėkė. Išėjusi iš kambario, pro laiptinės duris pamatė įeinantį O., jis buvo kruvinu jo veidas. Nuėjo su O. pas J. į kambarį, pasodino O. ant lovos ir iškvietė medikus. Kai ji su O. atėjo į J. kambarį, moteris ir J. buvo kambaryje, atrodo, kad moteris lyg miegojo, ji nieko nesakė. Ji paklausė O., kaip jis jaučiasi, ar jam ką skauda, bet jis tik sakė, kad jam viskas gerai, jam nieko nėra. Sulaukė mediku, medikai apžiūrėjo O. ir išsivežė. Pradžioje O. nenorėjo su jais važiuoti, bet paskui medikai jį vis tiek išsivežė (1 t., b.l. 93 - 95). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, patvirtino, kad į lauką O. vedė trys vaikinai, ji pamatė ateinantį O. kruviną ateinantį koridoriumi, ji padėjo O. atsistoti, jo veidas buvo kruvinas, ji nuvedė O. į J. kambarį, pasodino jį ant lovos, ji pati pakvietė greitąją pagalbą, koridoriuje buvo kraujo. Ji negirdėjo, kad laiptinėje būtų daugiau žmonių. J., O. ir moteris buvo girti, jaunuoliai gal buvo minimaliai išgėrę.
Liudytoja V. S. pareiškė, kad įvykis buvo seniai, ji neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str. 1 d. 4 d. nuostatomis, teisiamojo posėdžio metu perskaitė liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad ji dirba Kauno m. greitosios medicinos pagalbos stoties gydytoja. Dirba paromis. Pagal jai parodytą 2014-03-26 greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), ji gali pasakyti, kad tą parą dirbo. Į nurodytą iškvietimą nuvyko dispečerinės nurodymu. Apie patį įvykį nieko negali pasakyti, nes neatsimena. Iškvietimas buvo eilinis, niekuo nesiskiriantis iš kitų, dėl to daugiau ką nors pakomentuoti negu nurodyta kvietimo kortelėje, negali. Iš kvietimo kortelės mato, kad nukentėjusiajam O. S. buvo uždėtas kaklo įtvaras, sustabdytas kraujavimas iš nosies ir jis pristatytas į Kauno klinikas. Daugiau nieko paaiškinti apie iškvietimą negali (1 t., b.l. 91 - 92). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.
Liudytoja G. C. nurodė, kad O. S. yra jos sūnus, parodė, kad 2014 m. kovo 19 d. jai paskambino iš ligoninės ir pasakė, kad jos sūnus O. S. sumuštas, kad daug nukraujavo. Ji nuvažiavo į ligoninę, vaizdas buvo baisus, nuo sumušimų nesimatė jo akių. Jai gydytojai pasakė, kad buvo kaulo lūžis, septinto nervo pažeidimas. Vėliau jos sūnus jai pasakė, kad jį sumušė kažkur bendrabutyje, prie (duomenys neskelbtini). Sūnus sakė, kad buvo pas kažkokį draugą nuėjęs ir sakė, kad jį vaikinai spardė nuo ketvirto aukšto iki pirmo, sakė, kad spardė dėl telefono. Pats O. yra ne muštukas, jis silpnas, iš jo buvo paimtas telefonas. pareiškė, kad įvykis buvo seniai, ji neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str. 1 d. 4 d. nuostatomis, teisiamojo posėdžio metu perskaitė liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad O. S., gim. (duomenys neskelbtini), yra jos sūnus. Sūnus naktį iš 2014-03-26 į 2014-03-27 buvo sumuštas prie (duomenys neskelbtini). Žino, kad jis ten keletą dienų buvo kartu su A. M., pas kažkokį draugą J.. Iš pasakojimų žino, kad tada buvo pavogtas telefonas „Samsung“ iš A. M.. Tas telefonas iš tikrųjų buvo O., kuris kaip suprato buvo davęs telefoną naudotis A. M.. Telefoną „Samsung GT-S5230“ O. pats pirko 2010-10-01 parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Telefonas kainavo 385 Lt. Kadangi sūnus negali pats atvykti į policiją, todėl ji atnešė telefono dokumentus – garantinę knygelę su pirkimo kvitu. Sūnaus prašymu juos pateikia prie ikiteisminio tyrimo bylos (1 t., b.l. 72 - 73). Liudytoja patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad iki traumos sūnus išgerdavo, bet nebuvo alkoholikas, jis dirbo, po traumos sūnus dirbti negali, jam konstatuota potrauminė epilepsija. Sūnus jai pasakė, kad tą dieną vaikinai iš M. pavogė telefoną. Ligoninėje sūnus negalėjo kalbėti, o kai jis grįžo namo, papasakojo, kad jauni berniukai nuo ketvirto iki pirmo aukšto jį spardė dėl telefono, norėjo atimti telefoną, kai tyrėja rodė sūnui nuotraukas, jis juos atpažino. Po sumušimo sūnus sveiksta labai sunkiai, jam užeina stiprūs galvos skausmai, potrauminė epilepsija, būna priepuoliai.
2014 03 28 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas patvirtina, kad O. S. atpažino K. P. kaip vieną iš trijų vaikinų, kurie 2014 03 26 jį spardė prie (duomenys neskelbtini) namo, taip pat jis yra vienas iš tų, kurie prieš mušant jį vilko iš „J.“ kambario, o prieš tai jam sakė, kad atiduotų telefoną (1 t., b.l. 54 - 55).
2014 09 08 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas patvirtina, kad O. S. atpažino G. J. kaip asmenį, vadinamą „L.“, kuris 2014 03 26 jį mušė prie J. namo, esančio (duomenys neskelbtini), bei to namo laiptinėje (1 t., b.l. 56 - 57).
2014 10 01 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, kuris patvirtina, kad nukentėjusysis O. S. neatpažino D. B., nes jis beveik nematė šio trečiojo asmens ( 1 t., b.l. 58 - 59).
2014 08 26 įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), nubraižytas įvykio vietos planas (1 t., b.l. 21 - 23).
2014 05 12 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G1054/14(02) patvirtina, kad O. S. nustatyta poodinės kraujosruvos akių vokuose, kraujosruvos akių vokų junginėse ir kaires ausies būgnelyje, galvos smegenų sukrėtimas, nosies kaulų ir kaukolės pamato priekinės kairės daubos lūžimai. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2014 03 26. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, tikėtina, kad galėjo būti padaryti suduodant kumščiu ar spardant. Išvardinti sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai. O. S. dėl kaukolės pamato kaulų lūžimo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b.l. 39).
2014 09 03 specialisto apklausos protokole užfiksuota, kad specialistas L. G. patvirtino, jog nukentėjusiajam O. S. padaryti sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai ir mažai tikėtina, kad galėjo būti padaryti nugriuvus ant laiptų ar nuo laiptų, taip pat atsitrenkiant į koją, apautą batu. O. S. padaryti sužalojimai yra būdingi tiesioginiam smūginiam kontaktui, tai yra, suduodant kumščiu ar įspiriant. Sužalojimai jam padaryti ne mažiau kaip dviejų trauminių poveikių pasėkoje (1 t., 40 – 41).
2014 03 28 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas patvirtina, kad A. M. atpažino K. P. kaip nepilnametį asmenį, kuris 2014 03 26 mušė O. S., reikalavo jo telefono, pinigų ir įspyrė į sėdmenis (1 t., b.l. 66 - 67).
2014 08 20 daiktų apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėti telefono „Samsung S5230“ įsigijimo dokumentai, kurie 2014 09 08 pakvitavimu grąžinti nukentėjusiajam O. S. (1 t., b.l. 74 - 77).
2014 09 03 tarnybinis pranešimas patvirtina, kad tyrimo metu nustatyta, kad gretimame kambaryje šalia asmens vadinamu „J.“, kuris gyvena (duomenys neskelbtini), bute Nr. (duomenys neskelbtini) gyvena G. C. su mama. 2014 03 26 įvykio metu namuose buvo tik G. C., o jos motina buvo išvykusi ir įvykio nematė. G. C. apklausoje nurodė, kad ji kalbėjosi su vaikinais, kurie buvo pas kaimyną J.. 2014 09 03 pokalbio telefonu metu su G. C. patikslinus apie įvykio metu kitų kaimynų buvimą koridoriuje, ši nurodė, kad daugiau niekas iš kaimynų koridoriuje nebuvo (1 t., b.l. 95).
2014 08 20 tarnybinis pranešimas patvirtina, kad tyrimo metu A. M. nurodė, kad 2014 06 26 jai su O. S. būnant pas „J.“, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), vienas iš trijų jaunuolių vardu G., paėmė jos mobilaus ryšio telefoną „Samsung“ be SIM kortelės. Tyrimo metu nustatyta, kad telefonas priklauso O. S., kuris jį buvo davęs naudotis A. M.. O. S. motina G. C. pateikė telefono įsigijimo dokumentus. Buvo išsiųstas paklausimas į Kauno apskr. VPK SUV. Gautame atsakyme nurodoma, kad nuo 2014 03 20 iki 2014 03 25 telefone buvo įdėta SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini). Daugiau SIM kortelių į telefoną įdėta nebuvo. Į sekantį paklausimą, kam priklauso telefono abonentas Nr. (duomenys neskelbtini), gautas atsakymas, kad nuo 2014 03 05 SIM kortelė priklauso A. M. (1 t., b.l. 86).
2014 09 05 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolas patvirtina, kad kaltinamasis G. J. parodė vietą ant pievutės prie namo, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje jis, K. ir „D.“ pargriovė nukentėjusįjį O. S., kur šis atsitrenkė į „D.“ koją. Taip pat G. J. parodė vietą namo, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), laiptinėje, kur jis, K., „D.“ ir nukentėjusysis O. S. išėjo iš „J.“ buto bei kur O. S. buvo atsisėdęs, lipant laiptais žemyn (2 t., b. l. 19 – 22).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jei dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusiojo asmens kūnas.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą.
Nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnyje, objektas yra visų rūšių ir formų nuosavybė, o dalykas – svetimas turtas. Svetimo turto pagrobimas laikomas baigtu, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Vagystė, t. y. svetimo turto pagrobimas, yra nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia, kuri gali būti ir apibrėžta, ir neapibrėžta.
Nors kaltinamieji K. P., G. J. ir D. B. savo kaltės iš esmės nepripažino, nepripažino tyčia mušę nukentėjusįjį O. S., nors visi pripažino sudavę jam smūgius, ir pavogę A. M. telefoną Samsung, tačiau jų kaltę visiškai patvirtina nuoseklūs nukentėjusiųjų parodymai, kurie nuo ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai tvirtino, kad viskas vyko dėl telefono, kad kaltinamieji pavogė nukentėjusiosios A. M. telefoną jai matant, apie tai ji iš karto pasakė O. S., o kaltinamiesiems bijojo ką nors sakyti, jie reikalavo telefono iš nukentėjusiojo O. S., tai jis tvirtino nuo ikiteisminio tyrimo pradžios ir nurodė, kad jei būtų atidavęs telefoną jis nebūtų buvęs sumuštas. Nukentėjusioji A. M. buvo spardoma visų kaltinamųjų. Tai nukentėjusioji tvirtino nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, tai patvirtino ir kaltinamasis D. B..
Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma – kaltinamųjų K. P., G. J. ir D. B. parodymais, nukentėjusiųjų O. S. ir A. M., liudytojų J. K., G. C., V. S. ir G. C. parodymais, ištirtais rašytiniais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad kaltinamieji K. P., G. J. ir D. B. 2014 m. kovo 26 d., apie 22 val., J. K. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupe slapta pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung GT-S 5230“ 385 Lt vertės, priklausantį O. S.. Be to, jie 2014 m. kovo 27 d., apie 00.05 val., veikdami bendrininkų grupe, ištempė į laiptinę O. S. iš J. K. buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir prievarta vedė jį laiptais iš ketvirtojo namo aukšto žemyn suduodami O. S. smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, po to, tęsdami nusikalstamus veiksmus, lauke prie (duomenys neskelbtini) namo laiptinės, tyčia spirdami koja ne mažiau kaip du kartus O. S. į galvą, padarė poodines kraujosruvas akių vokuose, kraujosruvas akių vokų junginėse ir kairės ausies būgnelyje, galvos smegenų sukrėtimą, nosies kaulų ir kaukolės pamato priekinės kairės daubos lūžimus, sukėlusį nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą. Be to, jie 2014 m. kovo 27 d., apie 00.20 val., prie (duomenys neskelbtini) namo laiptinės, tyčia spyrė vieną kartą A. M. į sėdmenis, sukeldami jai fizinį skausmą.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 235 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad byla nutraukiama, kai yra šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės, dėl kurių procesas negalimas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t.y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. 2014 m. gruodžio 18 d. įstatymu Nr. XII – 1481 buvo priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 190 straipsnio pakeitimo įstatymas, kurio pagrindu 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos nauja baudžiamojo kodekso 190 straipsnio redakcija, numatanti, kad nedidelės vertės turtas yra kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. K. P., G. J. ir D. B. kaltinami pagal BK 178 straipsnio 1 dalį dėl 385 Lt vertės svetimo nukentėjusiajam O. S. priklausančio turto vagystės, tai yra, jų pagrobto turto vertė neviršija 3 MGL dydžio. Kadangi nusikalstama veika už turto, kurio vertė 385,00 litai, dekriminalizuota, darytina išvada, kad kaltinamieji nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl jų atžvilgiu baudžiamasis procesas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį nutrauktinas.
Kaltinamųjų K. P., G. J. ir D. B. kaltė bei faktinės nusikalstamų veikų aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jų veikos atitinka nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje, požymius.
Civilinis ieškinys.
Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.).
Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė 209,51 eurų (723,41 litų) civilinį ieškinį dėl turtinės žalos, patirtos dėl nukentėjusiojo O. S. gydymo, priteisimo iš kaltinamųjų. Turtinė žala atsirado dėl kaltinamųjų kaltės, nusikaltimu padaryta žala, jo pasekmės, priežastiniu ryšiu tiesiogiai susijusios su nusikalstamais kaltinamųjų veiksmais. Šis civilinis ieškinys pagrįstas pateiktais rašytiniais įrodymais (1 t., b.l. 47 - 51), todėl tenkintinas visiškai.
Proceso išlaidos.
Kaltinamojo G. J. gynėja advokatė Loreta Daukšienė prašo teismo priteisti 145,59 Eur išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos valstybės naudai. 2015 m. vasario 19 d. pažymoje Nr. TP-7-(2.10)-780 nurodyta, kad išlaidos už kaltinamojo gynimą nagrinėjant baudžiamąją bylą sudaro: advokato užmokestis - 144,75 Eur ir kitos su antrines teisinės pagalbos teikimu susijusios išlaidos – 0,84 Eur, taigi viso 145,59 Eur. Ši suma pripažintina proceso išlaidomis ir priteistina iš kaltinamojo G. J. valstybės naudai.
Kaltinamojo D. B. gynėjas advokatas Vladislovas Mikša prašo teismo priteisti 147,65 Eur išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos valstybės naudai. 2015 m. kovo 30 d. pažymoje Nr. TP-7-(2.10)-1360 nurodyta, kad išlaidos už kaltinamojo gynimą nagrinėjant baudžiamąją bylą sudaro: advokato užmokestis – 147,65 Eur. Ši suma pripažintina proceso išlaidomis ir priteistina iš kaltinamojo D. B. valstybės naudai.
Kaltinamojo K. P. gynėja advokatė Ingrida Maldeikienė prašo teismo priteisti 170,81 Eur išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos valstybės naudai. 2015 m. kovo 17 d. pažymoje Nr. TP-7-(2.10)-1178 nurodyta, kad išlaidos už kaltinamojo gynimą nagrinėjant baudžiamąją bylą sudaro: advokato užmokestis už atstovavimą ikiteisminiame tyrime – 72,38 Eur ir advokato užmokestis už atstovavimą pirmosios instancijos teisme – 98,43 Eur. Kaltinamasis K. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu yra nepilnametis, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 3 dalimi, nagrinėjant bylą teisme, teismas turi pareigą užtikrinti kaltinamojo gynėjo dalyvavimą, nepaisant to, kad kaltinamasis pats nėra pasikvietęs gynėjo. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, šiuo atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo valstybės naudai nepriteistinos ir gynėjos prašymas netenkintinas.
Bausmės skyrimo nuostatos.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 – 61, straipsniais, 75 straipsnio ir 90 - 92 straipsnių nuostatomis.
Kaltinamojo K. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad veikas padarė bendrininkų grupė (BK 60 str. 1 d. 1 p.).
Kaltinamojo G. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad veikas padarė bendrininkų grupė (BK 60 str. 1 d. 1 p.).
Kaltinamojo D. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad veikas padarė bendrininkų grupė (BK 60 str. 1 d. 1 p.).
Kaltinamieji K. P., G. J. ir D. B. padarė vieną sunkų ir vieną nesunkų nusikaltimus, jų kaltės forma – tiesioginė tyčia.
Skirdamas kaltinamajam K. P. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, nepilnametis, mokosi, padarė vieną sunkų ir vieną nesunkų nusikaltimus, teistas vieną kartą už turtinio pobūdžio nusikaltimą (1 t., b. l. 132), į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, į jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes, į tai, kad jis (duomenys neskelbtini) mokyklos charakterizuojamas patenkinamai, lanko jam patinkančias pamokas, būrelį, apibūdinamas kaip ramaus būdo, draugiškas, mandagus, gerai sutariantis su klasės draugais, tačiau santykiai su mokytojais įtempti, jis aplaidžiai žiūri į mokslus, todėl teismas daro išvadą, kad kitos švelnesnės rūšies bausmės jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, kaltinamajam skirtina mažesnio nei jos vidurkis dydžio laisvės atėmimo bausmė.
Tačiau, atsižvelgiant į tai, kaltinamasis yra jauno amžiaus, mokosi, mokykloje apibūdinamas patenkinamai, kaip draugiškai ir mandagiai bendraujantis, gerai sutariantis su klasės draugais, yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 str. nuostatomis, kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant jam Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XI skyriuje numatytas auklėjamojo poveikio priemones.
Kaltinamasis G. J. nusikalto pirmą kartą, atsižvelgiant į tai, kad jis yra pilnametis, tačiau nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis, yra jauno amžiaus, mokosi, jis padarė vieną tyčinį sunkų ir vieną nesunkų nusikaltimus, atsižvelgiant į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, todėl teismas daro išvadą, kad kitos švelnesnės rūšies bausmės jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, kaltinamajam skirtina mažesnio nei jos vidurkis dydžio laisvės atėmimo bausmė.
Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, mokosi, yra teisiamas pirmą kartą, į tai, kad jis kad jis padarė vieną nesunkų ir vieną sunkų nusikaltimus, į nusikaltimų pavojingumo laipsnį, pobūdį ir paskatas bei pasekmes, teismas daro išvadą, kad realus bausmės vykdymas gali paveikti kaltinamojo socialinius ryšius, apsunkinti sąlygas mokytis bei gyventi visavertį gyvenimą, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.
Kaltinamasis D. B. teisiamas penktą kartą, jis padarė vieną tyčinį sunkų ir du nesunkius nusikaltimus, šiuos nusikaltimus padarė būdamas du kartus nuteistas, baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 62 – 63), atsižvelgiant į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į tai, kad jis yra pilnametis, tačiau jauno amžiaus, įgijęs vidurinį išsilavinimą ir dirbantis, todėl teismas daro išvadą, kad kitos švelnesnės rūšies bausmės jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, kaltinamajam skirtina mažesnio nei jos vidurkis dydžio reali laisvės atėmimo bausmė.
Manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo nėra pagrindo, todėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios laisvės atėmimo bausmės atidėjimą, netaikytinos.
Kaltinamajam K. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendį pradėjus vykdyti panaikintina.
Kaltinamiesiems G. J. ir D. B. paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendį pradėjus vykdyti panaikintinos.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, nėra.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytais motyvais ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 ir 4 dalimis, 304 - 305 straipsniais, 307 straipsnio 1 ir 5 dalimis, teismas
nusprendė:
K. P. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmes:
- pagal BK 135 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo;
- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 35 (trisdešimt penkias) paras arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu ir 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu nustatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, subendrinti paskirtas bausmes apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, paskirti galutinę bausmę - 1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, ir 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu nustatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, dvi laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, subendrinti paskirtą bausmę su 2015 m. vasario 26 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, paskirti galutinę bausmę - 1 (vienerius) metus ir 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 87 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 5 punktais, atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 (dviems) metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant nuteistąjį per visą elgesio apribojimo laikotarpį tęsti mokslą arba dirbti, arba būti registruotam darbo biržoje, būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. ir dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse.
Baudžiamąjį procesą prieš K. P. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, nutraukti.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – pradėjus vykdyti nuosprendį panaikinti.
G. J. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmes:
- pagal BK 135 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo;
- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 35 (trisdešimt penkias) paras arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu ir 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu nustatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, subendrinti paskirtas bausmes apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, paskirti galutinę bausmę - 1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 6 ir 8 punktais, atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Baudžiamąjį procesą prieš G. J. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, nutraukti.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – pradėjus vykdyti nuosprendį panaikinti.
D. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmes:
- pagal BK 135 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo;
- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 35 (trisdešimt penkias) paras arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu ir 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu nustatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, subendrinti paskirtas bausmes apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, paskirti galutinę bausmę - 1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, ir 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu nustatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, dvi laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, subendrinti paskirtą bausmę su 2015 m. vasario 5 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, paskirti galutinę bausmę - 2 (du) metus ir 2 (du) mėnesius laisvės atėmimo.
Baudžiamąjį procesą prieš D. B. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, nutraukti.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo sulaikymo dienos įsiteisėjus nuosprendžiui.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – pradėjus vykdyti nuosprendį panaikinti.
Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie LR SAM civilinį ieškinį patenkinti ir priteisti solidariai iš kaltinamųjų K. P., G. J. ir D. B., o nepilnamečiui K. P. neturint turto ir pajamų, subsidiariai su jo motina ir civiline atsakove S. J. 209.51 eurų (du šimtus devynis eurus ir 51 ct) padarytai turtinei žalai atlyginti civilinio ieškovo naudai.
Priteisti iš kaltinamojo D. B. 147,65 eurus (vieną šimtą keturiasdešimt septynis eurus ir 65 ct) Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos naudai už antrinės teisinės pagalbos teikimą.
Priteisti iš kaltinamojo D. B. 145,59 eurus (vieną šimtą keturiasdešimt penkis eurus ir 59 ct) Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos naudai už antrinės teisinės pagalbos teikimą.
Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl 170,81 eurų (vieno šimto septyniasdešimt eurų ir 81 ct) priteisimo iš kaltinamojo K. P. už antrinės teisinės pagalbos teikimą atmesti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismą.