- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-11-29
- Bylos Nr.
- 1-2994-1100/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-11046-2023-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Kaltinamasis
- A. C.
- Nukentėjusysis
- R. D.
- Advokatai
- Ina Karšul
- Kategorijos
- 1.2.14.1.1Vagystė (BK 178 str. 1 d.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietė, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), netekėjusi, nedirbanti, neregistruota Užimtumo tarnyboje, neteista Lietuvos Respublikoje,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
A. C. 2023 m. kovo 27 d. apie 20.35 val. parduotuvėje „Maxima“, esančioje (duomenys neskelbtini), nuo prekystalio paėmė R. D. priklausančią piniginę, 20 Eur vertės, su joje buvusiais R. D. priklausančiais 748 Eur ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiais 3400 Eur, įsidėjusi piniginę į savo pirkinių maišelį, iš parduotuvės pasišalino, taip pagrobė svetimą, R. D. priklausantį 748 Eur vertės turtą ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 3400 Eur vertės turtą, t. y. bendrą 4148 Eur vertės turtą.
A. C. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamoji A. C. teisiamojo posėdžio metu iš dalies prisipažino padariusi nusikalstamą veiką. Parodė, kad bylai reikšmingą dieną apie 21 val. ji buvo parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini) mikrorajone. Ji stovėjo eilėje prie kasos, o nukentėjusysis stovėjo priešais ją. Jis paprašė kaltinamosios „Ačiū“ kortelės. Ji padavė jam šią kortelę, jis susimokėjo už prekes ir išėjo. Kai A. C. atsiskaitė už pirkinius, pamatė, kad guli juoda piniginė. Ji įsidėjo piniginę į pirkinių maišelį, išėjo į lauką, pažiūrėjo, ar nėra nukentėjusiojo. Jo nebuvo, todėl ji pasiėmė piniginę ir nuėjo namo. Tuo metu nepagalvojo, kad galima atiduoti piniginę parduotuvės darbuotojams. Atėjusi namo, atidarė piniginę, ten buvo 200 Eur, paėmė pinigus, o piniginę išmetė. Iki nagrinėjamo įvykio nebuvo mačiusi nukentėjusiojo. Piniginėje buvo trys kupiūros po 50 Eur, 20 Eur, 20 Eur ir 10 Eur arba dvi kupiūros po 5 Eur. Tuo metu jai reikėjo pinigų, todėl paėmė juos. Už paimtus pinigus nupirko maisto. Piniginę išmetė lauke prie suoliuko, manė, kad gal kažkas ras ją, ten buvo dokumentai. Ji tuo metu nedirbo, nes antrą kartą buvo padavusi prašymą pratęsti leidimą gyventi, bet jis iki šiol nėra pratęstas, nes neteisingai užpildytas vienas punktas. Jai padeda sugyventinis ir sesuo.
Nukentėjusysis R. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad, bylai reikšmingą dieną važiuodamas su vaiku, užvažiavo į parduotuvę (duomenys neskelbtini) g., joje stovėjo prie kasos su vežimėliu, kuriame sėdėjo vaikas. Pardavėja paklausė, ar turi „Ačiū“ kortelę. Kaltinamoji pasiūlė kortelę, ji pati perbraukė kortelę. Jis sumokėjo už pirkinius ir padėjo piniginę dešinėje pusėje, grąžą paėmė ir įsidėjo į kišenę, o ne į piniginę. Imdamas prekių maišelį, nematė piniginės. Pastatė maišelį į vėžimėlį, nueidamas atsisuko pažiūrėti, ar nieko nepamiršo. Piniginė gulėjo kišenėlėje ant prekystalio, todėl ji nebuvo matoma, ir jis nuėjo. Kitą dieną atvyko į parduotuvę apsipirkti, pamatė, kad neturi piniginės, nuėjo pas apsaugos darbuotoją, kad parodytų vaizdo medžiagą, ir ten užfiksuota, kas pasiėmė ją ir nuėjo. Galėjo būti suma apie 4100 Eur, nes sumokėjo sumą už pirkinius. 4200 Eur tikrai turėjo būti piniginėje. 3400 Eur buvo įmonės pinigai, paimti iš kasos, ir turėjo būti įdėti į banko sąskaitą, pas jį buvo jo pinigai. Paėmė įmonės pinigus kovo 27 d. Ikiteisminio tyrimo metu pateikė kasos pajamų orderį. Iki nagrinėjamo įvykio nematė kaltinamosios, neturi pagrindo apkalbėti ją. Piniginę rado „Telia“ darbuotojas (duomenys neskelbtini), tiksliai neatsiminė. Darbuotojas paskambino jam, kai atvažiavo paimti piniginę, dokumentai buvo, tačiau pinigų nebuvo. Nagrinėjamo įvykio metu piniginėje buvo penkios kupiūros po 500 Eur, devynios kupiūros po 100 Eur, kitos buvo smulkesnės, nelabai jų skaičiavo, atsiskaitė už pirkinius ir viskas. Dėl bankomato sutrikimų negalėjo įnešti įmonės pinigų. Juos galėjo įnešti kitą dieną. Dirba įmonės direktoriumi (įmonė perka ir parduoda briketus, pirtis ir sūkurines pirtis). Jo atlyginimas minimalus, atlyginimą gauna grynaisiais pinigais. Klientai nedažnai atsiskaito grynaisiais pinigais. Per kiek laiko susirinko tokia suma, negalėjo pasakyti. Būna grynaisiais pinigais atsiskaito iš karto arba duoda avansą, kad nebūtų laikoma grynųjų pinigų kasoje, jie dedami į banką Viskas yra užpajamuota, visi dokumentai yra įmonėje.
Nukentėjusiojo R. D. protokole–pareiškime nurodytos iš esmės tokios pačios aplinkybės (b. l. 1–2).
2023 m. gegužės 23 d. savanoriškų daiktų ir dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad R. D. pateikė kasos išlaidų orderį Nr. 23/004, 2023 m. kovo 27 d. dėl pinigų (3000 Eur) išdavimo, pagrindas: įnešti į atsiskaitomąją sąskaitą (b. l. 50–52).
UAB „Maxima LT“ pateikto kvito 276/2610 kopijoje nurodyta, kad, 2023 m. kovo 27 d. 20.47 val. nukentėjusiajam R. D. atsikaitant už prekes grynaisiais pinigais, buvo panaudota „Maxima“ nuolaidų kortelė „Ačiū“ 944000**********5052.; kvito 277/2610 kopijoje nurodyta, kad A. C. 2023 m. kovo 27 d. 20.48 val. grynaisiais atsiskaitė už prekes, panaudodama „Maxima“ nuolaidų kortelę „Ačiū“ 944000**********5052. Taip pat pateikta informacija, kad registruojant „Ačiū“ kortelę, 2022 m. gruodžio 13 d. pateiktas telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 94–95).
2023 m. balandžio 3 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti vaizdo stebėjimo kamerų, esančių parduotuvėje „Maxima“ adresu (duomenys neskelbtini), įrašai, kuriuos pareikalavus elektroniniu paštu atsiuntė UAB „Eurocash1“.
Apžiūrimas vaizdo įrašas „4 - 5 2023-03-27 20-47-27_325“, kurio trukmė yra 1.39 min. Vaizdo įraše fiksuojamos parduotuvės atsiskaitymo kasos. Prasidėjus vaizdo įrašui, matyti, kaip prie kasos stovi vyras (nukentėjusysis) su mažamečiu vaiku, vyras dedasi prekes į parduotuvės prekių maišelį, už jo stovi moteris, kuri yra apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, tamsių, ilgų plaukų, kuriuos yra susirišusi, apsirengusi juodos spalvos striuke, vilki ilgą juodos spalvos sijoną, avi šviesios spalvos batus. Minėta moteris stovi prie kortelių skaitytuvo, dešinėje rankoje laiko parduotuvės nuolaidų „Maxima“ kortelę, kurią paduoda vyrui, dedančiam prekes į maišelį, po to moteris prideda nuolaidų kortelę prie skaitytuvo ir kortelę įsideda į kišenę. Tada vyras, dedantis prekes į maišelį, iš kairės pusės kišenės išsitraukia pinigus, kuriuos paduoda kasininkei, o, baigęs prekes dėti į maišelį, maišelį įdeda į prekių vežimėlį, pasiima grąžą ir nueina nuo kasos. Jam nueinant, matyti, kad ant prekystalio, kampe, yra likusi piniginė. Už jo stovėjusi moteris visą laiką stebėjo vyrą, kasininkei pradėjus skanuoti jos prekes, ji ant prekystalio pasilenkia, taip užstodama paliktą piniginę, ir pradeda krauti prekes į parduotuvės prekių maišelį, o vyras išeina. Tada moteris, susikrovusi prekes, išsitraukia iš kairėje pusėje esančios kišenės pinigus, juos paduoda kasininkei ir toliau kraunasi prekes, po to su maišeliu užstoja piniginę, apsidairo ir, paėmusi piniginę, įsideda ją į prekių maišelį. Sulaukusi grąžos, moteris pasiima grąžą ir išeina.
Apžiūrimas antrasis vaizdo įrašas „Camera 102 2023-03-27 20-38-08_127“, kurio trukmė yra 0.16 s. Vaizdo įraše fiksuojamos parduotuvės įėjimo / išėjimo durys ir įėjimas į parduotuvės prekių skyrių. Prasidėjus vaizdo įrašui, matyti, kaip į parduotuvę įeina pirmajame vaizdo įraše minėta moteris. Minėta moteris praeina į parduotuvę pro apsauginius prekių vartelius ir vaizdo įrašas baigiasi.
Apžiūrimas trečiasis vaizdo įrašas „Camera 102 2023-03-27 20-49-35_495“, kurio trukmė yra 0.11 s. Vaizdo įraše fiksuojamos parduotuvės įėjimo / išėjimo durys ir įėjimas į parduotuvės prekių skyrių. Prasidėjus vaizdo įrašui, matyti, kaip nuo atsiskaitymo kasų pusės išėjimo link nueina ankščiau minėta moteris, rankoje laikydama parduotuvės prekių maišelį, į kurį eidama yra įkišusi ranką ir jame kažką daro. Moteris išeina iš parduotuvės ir vaizdo įrašas baigiasi (b. l. 78–80). Tokios pačios aplinkybės užfiksuotos byloje esančiuose vaizdo įrašuose.
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
BK 178 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė svetimą turtą.
BK 190 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šiame skyriuje nurodytas turtas yra labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. C. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamoje byloje surinktais įrodymais neginčytinai nustatyta, kad A. C. bylai reikšmingu laiku ir vietoje paėmė R. D. priklausančią piniginę. Pagrindinis byloje iškilęs klausimas yra, kiek pinigų buvo nukentėjusiajam priklausančioje piniginėje.
R. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad piniginėje tikrai turėjo būti 4200 Eur. 3400 Eur buvo įmonės pinigai, paimti iš kasos, ir turėjo būti įdėti į banko sąskaitą, kiti pinigai buvo jo. Nagrinėjamo įvykio metu piniginėje buvo penkios kupiūros po 500 Eur, devynios kupiūros po 100 Eur, kitos buvo smulkesnės, nelabai jų skaičiavo, atsiskaitė už pirkinius ir viskas. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu davė iš esmės tokius pačius parodymus (1 t., b. l. 29–32, 47–49). Esminių R. D. parodymų, duotų baudžiamojo proceso metu, prieštaravimų nenustatyta. Teismas nenustatė pagrindų, dėl kurių R. D. būtų suinteresuotas duoti melagingus parodymus ar apkalbėti A. C.. Nukentėjusysis teisme parodė, kad jis iki nagrinėjamo įvykio nepažinojo kaltinamosios. Pati A. C. bylą nagrinėjant teisme nenurodė jokių pagrįstų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti nukentėjusiojo duotais minėtais parodymais. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normos nedraudžia apkaltinamojo nuosprendžio grįsti vien tik nukentėjusiųjų ar liudytojų parodymais. Išimtis yra nustatyta BPK 301 straipsnio 2 dalyje, kuri draudžia apkaltinamąjį nuosprendį grįsti vien tik nukentėjusiųjų ar liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais, jeigu jų nepatvirtina kiti įrodymai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-788/2021). Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiajam anonimiškumo statusas nebuvo suteiktas. R. D. parodymus, kad jam priklausančioje piniginėje buvo įmonei priklausę 3400 Eur, netiesiogiai patvirtina UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. kovo 27 d. kasos iš laidų orderis Nr. 23/004, iš kurio matyti, kad nukentėjusiajam šią dieną, t. y. tą pačią dieną, kai buvo padaryta nusikalstama veika, buvo išduoti 3400 Eur, kad jie būtų įnešti į atsiskaitomąją sąskaitą banke „Swedbank“ (1 t., b. l. 50–52). Šio dokumento tikrumu nėra pagrindo abejoti vien atsižvelgiant į tai, kad pats R. D., kaip įmonės vadovas, išdavė sau įmonei priklausančius pinigus. Ta aplinkybė, kad R. D. iki nusikalstamos veikos padarymo neįnešė minėtos pinigų sumos į įmonės banko sąskaitą, savaime nereiškia, kad nukentėjusysis bylai reikšmingu metu nedisponavo įmonei priklausančiais pinigais. Be to, R. D. nurodė priežastį, dėl kurios įmonės pinigai nebuvo įnešti į įmonės banko sąskaitą, t. y. dėl bankomato veiklos sutrikimų. Kaltinamosios gynėja baigiamojoje kalboje teigė, kad R. D. teisme nurodė, kad jis gauna minimalų atlyginimą, todėl abejojo, ar nukentėjusysis bylai reikšmingu laiku galėjo disponuoti 800 Eur. Pažymėtina, kad minimalus atlyginimas itin daug nesiskiria nuo minėtos pinigų sumos, todėl teigti, kad R. D. negalėjo piniginėje laikyti jam priklausančių tokios pinigų sumos, nėra pagrindo. Atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, teismas nenustatė jokių priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas nesivadovauti nukentėjusiojo parodymais nustatant bylai reikšmingas aplinkybes.
Teismas, nustatydamas, kiek R. D. priklausančioje piniginėje buvo pinigų, įvertina byloje esantį UAB „Maxima“ čekį, iš kurio matyti, kad nukentėjusysis už perkamas prekes davė 52 Eur (1 t., b. l. 94). Nukentėjusysis teisme nurodė, kad jis paėmė grąžą ir įsidėjo ją į kišenę. Atsižvelgiant į tai, minėta pinigų suma (52 Eur) mažintina A. C. paimtų pinigų suma iš nukentėjusiojo.
Taigi remiantis byloje surinktais įrodymais, nustatyta, kad A. C. 2023 m. kovo 27 d. apie 20.35 val. parduotuvėje „Maxima“, esančioje (duomenys neskelbtini), nuo prekystalio paėmė R. D. priklausančią piniginę, 20 Eur vertės, su joje buvusiais R. D. priklausančiais 748 Eur ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiais 3400 Eur, įsidėjusi piniginę į savo pirkinių maišelį, iš parduotuvės pasišalino, taip pagrobė svetimą, R. D. priklausantį 748 Eur vertės turtą ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 3400 Eur vertės turtą, t. y. bendrą 4148 Eur vertės turtą.
Kaltinamosios pagrobto turto vertė – 4148 Eur (82,96 MGL) – yra didesnė nei 500 Eur (10 MGL), nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.
Byloje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės patvirtina, kad A. C. veikė tiesiogine tyčia.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, A. C. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. C. padarė vieną tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką nuosavybei, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamoji nusikalto dėl savanaudiškų paskatų. Pagrobto turto vertė – 4148 Eur.
A. C. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamoji anksčiau Lietuvos Respublikoje neteista (1 t., b. l. 122), bausta administracine tvarka (1 t., b. l. 123). Ji nedirba, neregistruota Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 121). Byloje duomenų apie A. C. gydymą psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra.
Teismas mano, kad A. C. nėra tikslinga skirti baudą, nes kaltinamoji nedirba.
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. C. už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, parinkus laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį, nei šios bausmės rūšies vidurkis – 10 mėnesių (BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų).
A. C. laisvės apribojimo bausmė skiriama be intensyvios priežiūros su:
1) įpareigojimu neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis per 6 mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas);
2) įpareigojimu per 3 mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir likusį bausmės atlikimo laiką dirbti ar būti užsiregistravusiai Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);
3) įpareigojimu visą bausmės atlikimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 48 straipsnio 6 dalis).
Priešingai, nei teigė A. C. gynėja baigiamojoje kalboje, kaltinamajai skiriamas įpareigojimas – per 3 mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje – nėra neįmanomas. Pati kaltinamoji teisme nurodė, kad jos leidimas laikinai gyventi nėra pratęstas. Taigi A. C. gali imtis aktyvių veiksmų (kreiptis į atitinkamą instituciją dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir vėliau kreiptis į Užimtumo tarnybą), kad ji galėtų bent registruotis Užimtumo tarnyboje.
V. Civilinis ieškinys
Šioje byloje nukentėjusysis R. D. pareiškė civilinį ieškinį dėl 800 Eur turtinės žalos ir 900 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 53, 195), taip pat civilinė ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė civilinį ieškinį dėl 3400 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 61).
BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.
Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Be to, pastebėtina, kad turtinė žala turi būti įrodyta konkrečiais rašytiniais įrodymais. Nesant jų, teismas turi teisę nepriteisti nukentėjusiojo nurodytą turtinę žalą.
Kaip minėta, byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad A. C. nusikalstama veika pagrobė R. D. priklausantį 748 Eur vertės turtą ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 3400 Eur vertės turtą. Tarp kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos ir nukentėjusiajam bei civilinei ieškovei padarytos turtinės žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Atsižvelgiant į tai, iš A. C. priteistos minėtos pinigų sumos.
R. D. taip pat prašo jam priteisti 900 Eur neturtinės žalos.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos nustatymo ir jos dydžio apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Kartu teismas privalo atsižvelgti į analogiškose bylose susiformavusią teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-697/2020). Spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, be kita ko, teismai turi ypatingą dėmesį atkreipti į padarytos turtinės žalos dydį (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-128-511/2022).
Nagrinėjamu atveju A. C. tyčine nusikalstama veika R. D. neteko 748 Eur vertės turto. R. D. teisiamojo posėdžio metu siejo patirtą neturtinę žalą su jo laiko išnaudojimu ne darbo tikslais, banko mokėjimo kortelių užblokavimu, skambinimu bankui, važinėjimu į policiją, sunaudotu kuru, taip pat patirta nervine situacija. Kita vertus, vien to nepakanka pripažinti, kad nukentėjusysis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją ar kt. Pažymėtina, kad kiekviena nusikalstama veika sukelia nukentėjusiajam kažkokius nepatogumus, tačiau vien tai nesudaro pagrindą priteisti jam neturtinę žalą. R. D. netekto turto vertė nelaikytina didele. Byloje nenustatyta, kad nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos kreipėsi į gydytoją patyrus nervinio pobūdžio ligą, jam buvo išrašyti kokie nors vaistai. Kaltinamoji šioje byloje nebuvo nuteista už elektroninių mokėjimo kortelių neteisėtą įgijimą, todėl tos aplinkybės, kad kaltinamasis užblokavo banko mokėjimo korteles ir skambino bankui šiuo klausimu, neturi reikšmės sprendžiant dėl neturtinės žalos priteisimo. Važinėjimas į policiją apklausai ikiteisminio tyrimo metu yra įprasta praktika. R. D., patyręs išlaidų už kurą, negavęs kokios nors atlyginimo dalies už nedirbtą dieną, turėjo teisę prašyti priteisti atitinkamas pinigų sumas iš kaltinamosios, juolab tai yra turtinio pobūdžio išlaidos (nukentėjusysis gali pasinaudoti tokia teise civiline tvarka). Neturtinės žalos atlyginimas remiantis išimtinai nukentėjusiojo pateikiamu ieškiniu, neįrodinėjant žalos fakto ir dydžio, yra nesuderinamas su teisingo baudžiamojo proceso principais. Vien tik formalaus bendro pobūdžio konstatavimas, kad nukentėjusysis patyrė dvasinių išgyvenimų ar nepatogumų, nustatant jo patirtą neturtinę žalą ir pagrindžiant jos dydį, nėra pakankamas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-128-511/2022).
Teismas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje neįrodyta, kad R. D. patyrė neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme, todėl ši civilinio ieškinio dalis atmetama.
VI. Kiti klausimai
A. C. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 153–155). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.
Įsiteisėjus nuosprendžiui, byloje esantį kompaktinį diską palikti saugoti bylos medžiagoje.
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. spalio 30 d. buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. spalio 30 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 218,33 Eur už A. C. gynusios teisme advokatės A. Karšul darbo užmokestį (1 t., b. l. 182–186). Nagrinėjamoje byloje gynėjos dalyvavimas pripažintas būtinu, nes kaltinamoji nemoka proceso kalbos (BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Be to, byloje nustatyta, kad A. C. niekur nedirba, todėl išieškoti iš jos antrinės teisinės pagalbos išlaidas nėra tikslinga ir šiuo aspektu. Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąją, nepriteistinos.
Byloje kaltinamoji laikinai sulaikyta nebuvo, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,
nusprendžia:
A. C. (A. C.) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su:
1) įpareigojimu neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis per 6 mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas);
2) įpareigojimu per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir likusį bausmės atlikimo laiką dirbti ar būti užsiregistravusiai Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);
3) įpareigojimu visą bausmės atlikimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis).
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Iš A. C. priteisti nukentėjusiajam R. D. (R. D.) 748 Eur (septynis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus) turtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusiojo R. D. civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo atmesti.
Iš A. C. priteisti civilinei ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 3400 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus eurų) turtinės žalos atlyginimo.
A. C. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Įsiteisėjus nuosprendžiui, byloje esantį kompaktinį diską palikti saugoti bylos medžiagoje.
Iš A. C. nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. spalio 30 d. pažymą Nr. APD-2023-15295.
1) laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1. atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos;
2. laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
3. pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.
2) bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080, (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą;
3) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;
4) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos (A. C. - – nuo nuosprendžio vertimo išsiuntimo dienos) gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.