- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-02
- Bylos Nr.
- eI-595-643/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02904-2018-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Margarita Stambrauskaitė
- Pareiškėjas
- O. P.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo O. P. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas O. P. (toliau - ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu prašydamas panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (MGK) 2018-08-06 sprendimą Nr. S-126 (7-95/2018) ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI) 2018-05-08 sprendimą Nr. (21.63-32)FR0682-143.
Pareiškėjas nurodo, kad 2018-05-08 VMI priėmė sprendimą Nr. (21.63-32) FR0682-143 (toliau - VMI sprendimas), kuriuo nusprendė patvirtinti 2018-03-28 patikrinimo aktą Nr. (21.60-32) FR0680-132 (toliau - ir Patikrinimo aktas), surašytą atlikus pareiškėjo gautų pajamų ir sumokėtų mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo mokestinį patikrinimą už 2014-01-01 – 2015-12-31 laikotarpį, ir jame papildomai apskaičiuotą 36 950,91 Eur GPM, 21 393,71 Eur PVM, 10 139,07 Eur GPM delspinigių ir 7 666,56 Eur PVM delspinigių bei paskirta 11 085 Eur GPM bauda ir 6 388 Eur PVM bauda.
Šalies argumentai
Priešingai negu teigia MGK, pareiškėjas skunde išdėstė savo nesutikimo dėl MAĮ 69 ir 70 straipsnių taikymo argumentus ir motyvus. Pareiškėjas skunde MGK nurodė, kad, jo nuomone, mokestinio patikrinimo metu nebuvo surinkta duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog jo sudaryti nekilnojamojo turto sandoriai buvo sudaromi turint tikslą gauti mokestinę naudą, o tai reiškia, kad mokesčių administratorius neturėjo taikyti šioje normoje įtvirtintą turinio viršenybės prieš formą principo. Be to, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas pareiškėjui skirtinus mokėti mokesčius, neįvertino visų reikšmingų šio klausimo išsprendimui aplinkybių bei turimos informacijos ir tuo pažeidė MAĮ 70 straipsnio 1 dalies reikalavimus.
2015-11-23 paaiškinime pareiškėjas mokesčių administratoriui nurodė, kad dar 2013-09-26, siekdamas pagerinti savo gyvenimo sąlygas, įsigijo Žemės sklypą, su leidimu jame statyti 448 kv. m. ploto dvibutį gyvenamąją namą. Pareiškėjas planavo pats su savo šeimą apsigyventi naujai pastatyto namo viename iš butų, o kitame gyventų jo motina. Yra logiška, kad gyventi 224 kv. m. ploto bute atitinka įprastą gyvenamojo būsto standartą. Sklypui įsigyti ir namui statyti pinigų pareiškėjas iš pradžių skolinosi iš UAB „OPsta“, o likusias lėšas namo statybai ketino gauti realizavus butą, kuriame gyveno iki tol. Tačiau, būtent nesutarimas su šio buto savininke, pareiškėjo motina, dėl jo pardavimo kainos ir buvo priežastimi, dėl kurios pareiškėjo numatytas projektas ir nebuvo realizuotas. Motinai atsisakius toliau finansuoti dalį gyvenamojo namo statybas, ir likusius darbus atlikus pasiskolintomis iš UAB „OPsta“ lėšomis, pareiškėjas buvo priverstas parduoti visą gyvenamąjį namą. Nepavykus parduoti gyvenamojo namo susidedančio iš dviejų dalių, paklausęs nekilnojamojo turto agento patarimo, pareiškėjas nutarė išskaidyti gyvenamąjį namą į 4 dalis ir pardavinėti viską mažesnėmis dalimis po 112 kv. m. Tokiu būdu buvo parduota viena dalis, kurios bendras plotas yra 222,65 kv. m. pagal Sutartį Nr. 1 ir Sutartį Nr. 2 ir perleista kita namo dalis, kurios plotas yra 221,19 kv. m. pagal Sutartį Nr. 3 ir pagal 2014 m. rugsėjo 10 d. skolos padengimo sutartį UAB „OPsta“. Perimdama savo gyvenamojo namo dalį pagal šią sutartį UAB „OPsta“ faktiškai jokių pinigų nemokėjo, nes šia skolos padengimo sutartimi pareiškėjas grąžino bendrovei susidariusią skolą.
Dėl nepalankiai susiklosčiusių asmeninių aplinkybių, atsiradus didelėms skoloms, pareiškėjas buvo priverstas realizuoti turimą nekilnojamąjį turtą, todėl jo veiksmuose nėra ekonominės veiklos požymių. Jis, kaip nekilnojamojo turto savininkas, pats asmeniškai realizavo savo turimą turtą, tačiau, įvertinus sunkią finansinę padėtį bei kitas nurodytas aplinkybes, galima teigti, jog jis buvo priverstas pasirinkti šį elgesio variantą. Be to, šios aplinkybės rodo, kad sudaryti sandoriai parduodant dvibučio gyvenamojo namo dalis, buvo atsitiktiniai sandoriai, kurių iš anksto sudaryti pareiškėjas nebuvo numatęs ir neketino.
Skundžiamuose sprendimuose, šiuo atveju konstatuotas ekonominės veiklos požymių buvimas, nepagrįstas tokiai veiklai būdingų požymių visuma. O turinio viršenybės prieš formą principas pritaikytas nesurinkus objektyvių duomenų, pagrindžiančių, jog pareiškėjo sandoriai buvo sudaryti siekiant mokestinės naudos.
Pareiškėjo nuomone, VMI, nustatydama jo išlaidas, patirtas įsigyjant Butą Nr. 1 ir Butą Nr. 2, be pagrindo neįskaitė 243 500 Lt sumos, kuri buvo sumokėta pareiškėjo už statybos darbus keturiems fiziniams asmenims - R. S., R. M., K. M. ir Ž. K., nurodydama, jog šie asmenys neatliko darbų pareiškėjo objektuose. Šią išvadą VMI grindė išimtinai tik šių asmenų paaiškinimais. MGK pritarė tokiai VMI išvadai ir nurodė, kad patys savaime šių keturių asmenų išrašyti kvitai, nesant jokių šiuose dokumentuose nurodytų darbų atlikimą patvirtinančių objektyvių įrodymų (pavyzdžiui medžiagų, įrengimų įsigijimą patvirtinančių dokumentų ir pan.), taip pat šiems asmenims neigiant šiuos darbus atlikus ir gavus pinigus ar išrašius dokumentus apie darbų atlikimą ir įsigijus verslo liudijimą daug vėlesne data, nei atlikti patys darbai, negali pagrįsti pareiškėjo patirtų minėto dydžio statybos išlaidų. Pareiškėjas nesutinka su tokia išvada. Mokestinio patikrinimo metu nebuvo išsiaiškinta, kaip nurodytų asmenų išrašyti mokėjimą patvirtinantys dokumentai atsirado pas pareiškėją, kas juos išrašė, pasirašė ir nurodė juose atliktus darbus bei jų kiekius. Akivaizdu, kad pareiškėjas patyrė išlaidas statydamas minėtus objektus. Jis neprivalėjo saugoti medžiagų įsigijimą, įrenginių panaudojimą statybos šiuose objektuose metu patvirtinančių dokumentų, todėl reikalavimas juos pateikti pažeidžia mokesčių mokėtojų lygybės bei apmokestinimo aiškumo principus. O pareiškėjo mokesčių administratoriui pateikti dokumentai, kuriuose kaip darbų vykdytojai figūruoja paminėti keturi fiziniai asmenys, turi visus reikalingus tokiems dokumentams privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus ir nėra jokių duomenų, kad jie suklastoti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas ginčija ir VMI išvadas, padarytas įvertinus pareiškėjo paaiškinimus dėl UAB „OPsta“ jam išmokėtų 67 668,99 Eur lėšų ir jų panaudojimo aplinkybių. Pareiškėjas nurodo, kad minėti pinigai tai piniginės lėšos, kurias įmonė kaip avansinius mokėjimus pervesdavo į jo atsiskaitomąją sąskaitą ir jos visos buvo panaudotos atsiskaitymams už įmonei suteiktas paslaugas, perkant įvairias medžiagas, prekes. Svarbu yra tai, kad visi šių lėšų panaudojimo įmonės reikmėms patvirtinantys dokumentai, buvo perduoti BUAB „OPsta“ administratoriui kartu su kitais įmonės buhalterinės apskaitos dokumentais, todėl pareiškėjas pats negalėjo pagrįsti tokių savo paaiškinimų, o atgaminti kokiems paslaugų tiekėjams, prekių pardavėjams buvo panaudotos lėšos yra neįmanoma.
Pareiškėjas nesutinka ir su skundžiamuose sprendimuose 67 668,99 Eur sumos traktavimu, kaip pajamų, nesusijusių su darbo santykiais ar individualia veikla, ir mokestinės naudos iš to turėjimu. Tokios naudos gavimą VMI ir MGK susiejo su 2016-07-11 Vilniaus apygardos teismo nutartimi iškelti UAB „OPsta“ bankroto bylą, nes, neva, dėl to nebus galimybės išieškoti mokesčius iš šios įmonės. Pareiškėjas mano, kad ši išvada yra prieštaringa, kadangi iš vienos pusės ji patvirtina, jog mokestinę prievolę mokėti mokesčius MAĮ nustatyta tvarka turėtų įmonė, tačiau. pasikeitus situacijai, ši prievolė perkelta pareiškėjui, nepaisant to, kad ta pati įmonė, atstovaujamo bankroto administratoriaus, galėtų reikalauti minėtos piniginės sumos grąžinimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas skundą palaikė ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas VMI su skundu nesutinka. Atsiliepime nurodo, kad, atlikusi pareiškėjo 2014-01-01 ? 2015-12-31 laikotarpio mokestinį patikrinimą, patikrinimo akte pareiškėjui apskaičiavo mokėtinas GPM ir PVM sumas. Apskaičiuodama 2014 ? 2015 metų GPM bazę, VMI taikė MAĮ 70 straipsnio 1 dalies ir 69 straipsnio nuostatas. Vadovaujantis MAĮ 69 straipsnio 1 dalies nuostatomis, konstatuota, kad pareiškėjas, pateikdamas keturių fizinių asmenų išrašytus prekių (paslaugų) pirkimo?pardavimo kvitus už statybos darbus, kurių šie asmenys neatliko, 243 500 Lt sumai bei įsigydamas iš UAB „OPsta“ nekilnojamąjį turtą ir su bendrove sudarydamas sutartį 350 000 Lt sumai, nors faktiškai patyrė 244 999,98 Lt išlaidas, fiktyviai padidino patirtas statybos išlaidas, siekdamas išvengti GPM mokėjimo. Taip pat vadovaujantis MAĮ 69 straipsnio nuostatomis, nuo pareiškėjui UAB „OPsta“ išmokėtų 67 668,99 Eur kitų pajamų prievolė sumokėti pajamų mokestį perkelta pareiškėjui, nes, priešingu atveju, pareiškėjas būtų atleistas nuo GPM sumokėjimo, tuo pažeidžiant mokesčių mokėtojo lygybės, teisingumo, visuotinio privalomumo, sąžiningumo principus.
Pareiškėjas, 2013-09-27 įsigijęs ginčo Žemės sklypą su leidimu vykdyti statybos darbus, 2014-07-09 įregistravo 100 proc. baigtumo dvibutį gyvenamąjį namą ? dviejų butų pastatą, t. y. 5 kambarių Butą Nr. 1 ir 6 kambarių Butą Nr. 2. Tikrinamuoju 2014-01-12 ? 2015-12-31 laikotarpiu pareiškėjas tiek Butą Nr. 1, tiek Butą Nr. 2 bei Žemės sklypą pardavė dalimis. Butą Nr. 1 bei Žemės sklypą pareiškėjas pardavė dalimis: pagal 2014-08-13 pirkimo-pardavimo sutartį pardavė Ž. D. 77/240 dalį žemės sklypo bei 11083/22265 dalį Buto Nr. 1 (Sutartis Nr. 1) už 280 000 Lt, o pagal 2014-08-21 pirkimo-pardavimo sutartį Ingai bei R. G. pardavė 13/75 dalį žemės sklypo bei 11182/22265 dalį Buto Nr. 1 (Sutartis Nr. 2) už 301 500 Lt. Butą Nr. 2 bei Žemės sklypą pareiškėjas pardavė taip pat dalimis: pagal 2014-11-28 pirkimo-pardavimo sutartį pardavė G. T. 221/1200 dalį žemės sklypo bei 3731/7373 dalį Buto Nr. 2 (Sutartis Nr. 3) už 200 000 Lt, o pagal 2014-09-10 skolos padengimo sutartį pareiškėjas perdavė UAB „OPsta“ 193/600 dalį žemės sklypo bei 3642/7373 dalį Buto Nr. 2 (Sutartis Nr. 4) už 340 000 Lt. Sutarties Nr. 4 3.1. punkte nurodyta, kad pagal 2014-09-01 paskolos sutartį, pasirašytą tarp kreditoriaus (UAB „OPsta“) ir skolininko (pareiškėjas), skolininkas yra skolingas kreditoriui 340 000 Lt (skolos grąžinimo terminas – 2014-09-09).
2014-09-01 paskolos sutartyje nurodyta, kad šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka UAB „OPsta“, kurią atstovauja direktorius O. P. (pareiškėjas), suteikia pareiškėjui 340 000 Lt paskolą, o paskolos gavėjas priima šią paskolą bei įsipareigoja ją grąžinti 2014-09-09. Paskolos gavėjas už gautą paskolą įsipareigoja mokėti 0,3 proc. metines palūkanas. Pareiškėjas 2017-07-12 paaiškinime nurodė, kad 2014-09-01 sudarė su UAB „OPsta“ paskolos sutartį, pagal kurią iki 2014-09-09 pasiskolino 340 000 Lt. Paskolintus pinigus panaudojo dalies buto Nr. 2 pirkimui, nes nespėjo sutvarkyti dokumentų dėl paskolos iš banko gavimo. 2014-09-10, tai yra suėjus paskolos grąžinimo terminui, norėdamas užtikrinti paskolos iš įmonės gavimą, sudarė su UAB „OPsta“ skolos padengimo sutartį, pagal kurią perdavė įsigytą butą UAB „OPsta“. Nors šioje sutartyje nurodyta, kad pasirašius šią sutartį 2014-09-01 paskolos sutartis yra visiškai įvykdyta, supranta skolos padengimo sutarties pasirašymą, kaip buto įkeitimą UAB „OPsta“. Šių veiksmų turėjo imtis, nes greitu laiku turėjo gauti paskolą iš banko ir paskolintus pinigus ketino grąžinti įmonei. Pareiškėjo teigimu, tokius jo veiksmus patvirtina 2014-12-18 sudaryta buto pirkimo pardavimo sutartis, pagal kurią vėl nusipirko iš UAB „OPsta“ butą. Šioje sutartyje aiškiai parašyta, kad dalį kainos (244 999,98 Lt) sumokėjo pavedimu gavus tokio pat dydžio kreditą Danske Bank A/S Lietuvos filiale, o kitą dalį grynaisiais pinigais. Tokiu būdu UAB „OPsta“ buvo grąžinta visa 2014-09-01 paskolos sutartimi gauta paskolos suma.
UAB „OPsta“ bankroto administratorius UAB „Bankroto administravimo partneriai“ pateikė 2014-08-27 Vienintelio akcininko sprendimą, kuriame nurodyta, kad O. P. (pareiškėjas), turintis 100 akcijų, kas sudaro 100 proc., būdamas UAB „OPsta“ vieninteliu akcininku, nusprendė, kad UAB „OPsta“ perka iš O. P. dalį žemės sklypo ir dalį buto Nr. 2 už 340 000 Lt. Taip pat pateikė UAB „OPsta“ pirkimo operacijų registrą, kuriame užfiksuotas 2014-09-19 pirkimas iš pareiškėjo už 340 000 Lt (PVM suma ? 0 Lt). UAB „OPsta“ statusas nuo 2017-02-28 ? „bankrutavęs“. UAB „OPsta“ nėra VMI pateikusi FR0711 formos ir deklaravusi 2014 m. pareiškėjui suteiktos 340 000 Lt paskolos. UAB „OPsta“ bankroto administratorius nepateikė akcininko įsiskolinimo registro.
2017-10-24 paaiškinime pareiškėjas nurodė, kad 2014-09-01 paskolos sutartyje nurodytą pinigų sumą – 340 000 Lt UAB „OPsta“ jam išmokėjo dalimis dar iki šios sutarties sudarymo dienos. Siekiant užfiksuoti skolą ir buvo įforminta minėta paskolos sutartis. Pasakyti, kada ir kokios sumos buvo jam mokamos iš UAB „OPsta“ kasos jis negali, tačiau gali patvirtinti, kad bendra skolos įmonei suma buvo 340 000 Lt.
Išanalizavus UAB „OPsta“ kasos knygas, bankų sąskaitų išrašus bei registrus ir pareiškėjo bankų sąskaitų išrašus nenustatyta, kad UAB „OPsta“ būtų suteikusi pareiškėjui 340 000 Lt paskolą, todėl VMI vertino, kad UAB „OPsta“ 340 000 Lt paskolos pareiškėjui nesuteikė. Konstatuota, kad pareiškėjas pagal Sutartį Nr. 4 pardavė UAB „OPsta“ 193/600 dalį žemės sklypo bei 3642/7373 dalį buto Nr. 2 už 340 000 Lt.
Pagal 2014-12-18 buto dalies ir žemės sklypo dalies pirkimo?pardavimo sutartį iš UAB „OPsta“ įsigijo 193/600 dalį žemės sklypo bei 3642/7373 dalį buto Nr. 2 (Sutartis Nr. 5) už 350 000 Lt. UAB „OPsta“ išrašė 2014-12-31 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 267 350 000 Lt (289256,20 Lt be PVM ir 60743,80 Lt PVM) sumai. Pagal Sutartį Nr. 5 pareiškėjas įsigijo turtą už 245 000 Lt (350 000 Lt – 105 000 Lt), nes: pagal UAB „OPsta“ bankroto administratoriaus pateiktus dokumentus pareiškėjas į UAB „OPsta“ kasą įnešė 105000,02 Lt pagal 2014-12-18 KPO Nr. 2014-14, kuriuos UAB „OPsta“ apskaitė kasos knygoje. UAB „OPsta“ pareiškėjui pagal 2014-12-22 kasos išlaidų orderį (KIO) Nr. 66 išmokėjo iš kasos 105 000,02 Lt (paskirtis – dalinis grąžinimas už buto dalies ir žemės sklypo dalies pirkimą).
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2017-10-24 paaiškinime nurodė, kadangi 2014 metais UAB „OPsta“ vykdė veiklą statybų srityje, dėl nuolatinio naudojamų gamybos procese lėšų reikalingumo ir jų stygiaus tam tikrais laikotarpiais naudojo ir savo asmenines lėšas, todėl 2014-12-22 susidarė 105 000 Lt UAB „OPsta“ skola jam, kuri ir buvo grąžinta.
Pagal 2015-12-18 Žemės sklypo dalies ir buto dalies pirkimo?pardavimo sutartį pardavė 193/600 dalį žemės sklypo bei 3642/7373 dalį Buto Nr. 2 (Sutartis Nr. 6) L. P. už 101 500 Eur, iš kurių L. P. 2015-12-18 pervedė 15 223 Eur, 2015-12-23 – 16 581,70 Eur ir 2015-12-28 ? 69 693,30 Eur į pareiškėjo sąskaitas.
Pareiškėjas pagal 2015-03-06 pirkimo?pardavimo sutartį (Sutartis Nr. 7) įsigijo 1/2 dalį 0,1000 ha žemės sklypo (paskirtis ? kita) adresu: (duomenys neskelbtini), už 17 956,44 Eur. Minėtą 1/2 dalį 0,1000 ha žemės sklypo pareiškėjas pagal 2015-10-22 žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartį (Sutartis Nr. 8) pardavė S. G.-B. už 17 956,44 Eur. Vadovaujantis GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 28 punkte nustatyta tvarka, žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), gautos pardavimo pajamos priskirtos apmokestinamoms pajamoms, nes žemės sklypas įsigytas po 2011-01-01 ir nebuvo išlaikytas 5 metus. Nustatyta, kad pareiškėjas 2015 metais gavo 17 956,44 Eur pajamas už parduotą turtą pagal Sutartį Nr. 8 bei patyrė 18 233,59 Eur (17 956,44 Eur + 110,38 Eur notaro išlaidos + 166,77 Eur notaro išlaidos) su nekilnojamojo turto įsigijimu ir perleidimu susijusias išlaidas.Įvertinus išdėstytas aplinkybes, konstatuota, kad pareiškėjas vykdė nekilnojamojo turto pardavimo ekonominę veiklą.
Pareiškėjo 2014 ? 2015 metų laikotarpiu vykdyta nekilnojamojo turto pardavimo veikla atitinka PVMĮ 2 straipsnio 8 dalyje apibrėžtai ekonominei veiklai būdingus požymius, t. y. savarankiškumo, tęstinumo ir ekonominės naudos siekimo požymius. Todėl 2014 ? 2015 m. pareiškėjo gautos pajamos iš nekilnojamojo turto pardavimo laikytinos pajamomis, gautomis vykdant ekonominę veiklą. Ekonominės veiklos pajamomis yra laikomos pajamos gautos: pagal Sutartį Nr. 1 pardavus turtą už 280000 Lt, nes nebuvo nustatyta, kad butas būtų naudojamas pareiškėjo asmeniniams poreikiams, šiuo adresu nebuvo deklaruojama jo gyvenamoji vieta, butas pareiškėjo vardu įregistruotas pagal 2014-07-09 deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr.1 ir 2014-08-13 buvo jau parduotas (pirkėjas Ž. D. paaiškinime nurodė, kad parduodamą butą apžiūrėjo jau 2014 m. balandžio mėnesį). Pagal Sutartį Nr. 2 pardavus turtą už 301 500 Lt, nes nenustatyta, kad butas būtų naudojamas pareiškėjo asmeniniams poreikiams, šiuo adresu nebuvo deklaruojama jo gyvenamoji vieta, butas pareiškėjo vardu įregistruotas pagal 2014-07-09 deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1 ir 2014-08-21 buvo jau parduotas, t. y. butas buvo parduotas greitu laiku po statybos darbų užbaigimo, butas buvo pastatytas ir parduotas siekiant gauti ekonominę naudą. Pagal Sutartį Nr. 3 pardavus turtą už 200 000 Lt, nes nebuvo nustatyta, kad butas būtų naudojamas pareiškėjo asmeniniams poreikiams, šiuo adresu nebuvo deklaruojama jo gyvenamoji vieta, butas Pareiškėjo vardu buvo įregistruotas pagal 2014-07-09 deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr.1 ir 2014-11-28 buvo jau parduotas, t. y. butas buvo parduotas greitu laiku po statybos darbų užbaigimo, butas buvo pastatytas ir parduotas siekiant gauti ekonominę naudą. Pagal Sutartį Nr. 8 pardavus turtą už 17 956,44 Eur, nes žemės sklypas pareiškėjo vardu buvo įregistruotas 2015-03-06 ir 2015-10-22 buvo parduotas, t. y. žemės sklypas buvo parduotas greitu laiku po įsigijimo, žemės sklypas buvo įsigytas ir parduotas siekiant gauti ekonominę naudą.
Pareiškėjo už parduotą nekilnojamąjį turtą gautos piniginės lėšos tikrinamuoju laikotarpiu sudarė pagrindinę pareiškėjo gautų pajamų dalį, kas suponuoja išvadą dėl ginčo sandorių tikslo gauti nuolatinių pajamų. Mokesčių administratorius nenustatė, kad pagal minėtas Sutartis Nr. 1, Nr. 2,
Pareiškėjas patyrė išlaidas pagal UAB „OPsta“ išrašytą 2014-09-01 PVM sąskaitą faktūrą OP Nr. 229, t. y. 506 053,11 Lt (418 225,71 Lt be PVM ir 87 827,40 Lt PVM) sumą. Patirtų statybos išlaidų 87 827,40 Lt (25 436,57 Eur) PVM suma vertinama proporcingai pagal pastatyto nekilnojamojo turto (keturių butų) plotą, kas sudaro 2014 m. rugpjūtį ? 44 058,41 Lt, 2014 m. rugsėjį ? 21 620,70 Lt,
2014 m. lapkritį – 22 148,29 Lt pirkimo PVM.
Pareiškėjas vykdydamas ekonominę veiklą 2014–2015 m. laikotarpiu gavo pajamas iš nekilnojamojo turto (naujos statybos butų bei žemės sklypų) pardavimo sandorių ir pareiškėjo gautos pajamos nuo 2014-08-13 viršijo 155 000 Lt ribą (nuo 2015 m. – 45 000 Eur), todėl pajamos gautos pagal Sutartį Nr. 1 už 11083/22265 dalį buto Nr. 1 ir pajamos gautos pagal Sutartis Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 8 yra apmokestintos PVM.
2013-10-31 rangos darbų sutartį Nr. OP1310-005, sudarytą su UAB „OPsta“, pagal kurią UAB „OPsta“ (atstovaujama direktoriaus O. P.) įsipareigoja atlikti pareiškėjui (užsakovui) rangos darbus adresu: (duomenys neskelbtini). Pagal 2014 m. rugpjūčio mėn. UAB „OPsta“ atliktų darbų priėmimo aktą Nr. 1, pagal kurį pareiškėjas iš UAB „OPsta“ priėmė atliktų darbų už 506 053,11 Lt, bei 2014-09-01 UAB „OPsta“ išrašė PVM sąskaitą faktūrą OP Nr. 229 506 053,11 Lt (418 225,71 Lt ir 87 827,40 Lt PVM) sumai. Pareiškėjas pagal 2013-10-31 rangos darbų sutartį faktiškai patyrė 455 840 Lt (506 053,11 Lt ? 50 213,11 Lt) statybos išlaidas, nes: pareiškėjas už atliktus statybos darbus pagal PVM sąskaitą faktūrą OP Nr. 229 apmokėjo bankiniais pavedimais iš asmeninės AB SEB banko sąskaitos 455 840 Lt: 2014-09-09 – 256 250 Lt, 2014-09-10 – 199 590 Lt (paskirtis ? pagal sąskaitą faktūrą OP Nr. 229). Pajamų šaltinis šioms išlaidoms padengti buvo gautos pajamos pardavus dalimis butą Nr. 1 su žeme, t. y.: 2014-09-08 R. G. į pareiškėjo sąskaitą pervesti 256 275 Lt (paskirtis – galutinis atsiskaitymas už nekilnojamąjį turtą pagal Sutartį Nr. 2) bei 2014-09-08 Ž. D. į pareiškėjo sąskaitą pervesti 200 000 Lt (paskirtis – atsiskaitymas pagal Sutartį Nr. 1). Likusiai 50 213,11 Lt (506 053,11 Lt – 455 840 Lt) sumai apmokėjimo pagal PVM sąskaitą faktūrą OP Nr. 229 informacijos ir dokumentų pareiškėjas nepateikė. Dėl šešių fizinių asmenų (K. M., R. S., R. M., D. U., V. K., Ž. K.) išrašytų prekių (paslaugų) pirkimo?pardavimo kvitų, pagal kuriuos minėti asmenys atliko statybos darbų (paslaugų) už 373 500 Lt, buvo išsiųsti paklausimai dėl vykdytų statybos darbų / paslaugų pareiškėjui. K. M., R. S. ir R. M. atsakydami į pateiktus klausimus, nurodė, kad pareiškėjo nepažįsta, jokių sutarčių nesudarė ir darbų pareiškėjui neatliko. Mokesčių administratorius padarė išvadą, kad iš šešių asmenų keturi asmenys statybos darbų už 243 500 Lt sumą neatliko (R. S. neatliko darbų už 68 750 Lt, R. M. – už 15 000 Lt, K. M. – už 68 750 Lt, Ž. K. – už 91 000 Lt). Trys iš keturių asmenų (R. S., R. M. bei K. M.) apskritai paneigė paslaugų suteikimo faktą pareiškėjui. Ž. K., nors ir nepaneigė pareiškėjui atlikęs statybos darbus, tačiau toliau nurodomos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti šio asmens paaiškinimais apie atliktus darbus. Ž. K. vardu 2014-09-26 išrašytame prekių (paslaugų) pirkimo?pardavimo kvite Nr. 4689953 nurodyta: „Pastato šiltinimas, 650 m2, kaina ? 140 Lt ir suma ? 91000 Lt“. Šis asmuo paaiškinime nurodė, kad neišsaugojo jokių statybinių medžiagų pirkimo dokumentų, neprisiminė, kiek sunaudojo statybinių medžiagų ir, kiek išleido piniginių lėšų perkant statybines medžiagas, taip pat nežino, kas atliko darbų eigos, kokybės, terminų ir medžiagų kontrolę. Be to, Ž. K. vykdė veiklą pagal verslo liudijimą tik nuo 2014-08-05, pateiktas prekių (paslaugų) pirkimo?pardavimo kvitas jo vardu išrašytas 2014-09-26, nors ginčo butai Nr. 1 ir Nr. 2 buvo apšiltinti jau iki 2014-07-31 (užfiksuota 2014-08-06 UAB „Domus Optima“ turto vertės nustatymo pažymoje, turto apžiūros data – 2014-07-31). Įvertinus labai abstrakčius Ž. K. teiginius dėl atliktų statybinių darbų, minėtame kvite nurodytą apšiltinto pastato plotą, prieštaringas aplinkybes dėl šio asmens atliktų darbų terminų (datų), darytina išvada, kad šis asmuo vienas ne tik negalėjo atlikti tokio mąsto statybinių darbų, bet apskritai verslo liudijimo galiojimo ir kvito išrašymo laikotarpiu šių darbų neatliko. Pažymėtina, kad pats pareiškėjas leido statybines medžiagas pirkti rangovams, pateiktame 2017-08-14 paaiškinime nurodė, kad nežino, kiek kainavo statybinės medžiagos, be to, nepažinodamas fizinio asmens (Ž. K.), nesudarė su juo sutarčių (dėl darbo laiko, statybinių medžiagų, terminų, įkainių). Pareiškėjas apmokėjimus už atliktus statybos darbus bei statybinės medžiagas vykdė tik grynaisiais pinigais ir minėtame paaiškinime nurodė, kad visi duomenys fiksuoti prekių (paslaugų) pirkimo?pardavimo kvite. Patys savaime šių keturių asmenų išrašyti kvitai, nesant jokių šiuose dokumentuose nurodytų darbų atlikimą patvirtinančių objektyvių įrodymų (pavyzdžiui, medžiagų, įrengimų įsigijimą patvirtinančių dokumentų; statybinių medžiagų poreikį pagrindžiančių skaičiavimų ir pan.), taip pat šiuos dokumentus išrašiusiems asmenims neigiant šiuos darbus atlikus ir gavus pinigus ar išrašius dokumentą apie darbų atlikimą ir įsigijus verslo liudijimą daug vėlesne data, nei atlikti patys darbai, negali pagrįsti pareiškėjo patirtų statybos išlaidų 243 500 Lt sumai.
Mokesčių mokėtojo pateikti dokumentai, kuriais jis grindžia savo išlaidas, turi ne tik turėti visus Buhalterinės apskaitos įstatyme (BAĮ) bei kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus, tačiau ir realiai atspindėti (patvirtinti) pačią ūkinę operaciją. Aukščiau nurodytos prieštaringos aplinkybės dėl keturių fizinių asmenų vardu išrašytuose prekių (paslaugų) pirkimo?pardavimo kvituose nurodytų statybinių darbų realaus atlikimo, byloje nesant (pareiškėjui nepateikus) jokių kitų įrodymų dėl kvituose nurodytų paslaugų atlikimo įrodymų vertinimo prasme reiškia, kad pareiškėjas neįrodė savo teiginių pagrįstumo, kartu ir nepaneigė mokesčių administratoriaus surinktų įrodymų bei jų pagrindu padarytų išvadų apie tai, jog 243 500 Lt sumai išrašyti ginčo kvitai, kurių pagrindu pareiškėjas grindžia namo statybos išlaidas, neatspindi realiai vykusių ūkinių operacijų.
Pagal pareiškėjo, UAB „OPsta“ pateiktus pirminius dokumentus, bankų išrašus bei fizinių asmenų pateiktus paaiškinimus, konstatuota, kad: statybos išlaidos statant butus Nr. 1 ir Nr. 2 sudarė 585 840 Lt (455 840 Lt sumokėta UAB „OPsta“ pagal 2014-09-01 PVM sąskaitą faktūrą OP Nr. 229 + 130 000 Lt sumokėjo fiziniams asmenims pagal išrašytus prekių (paslaugų) pirkimo?pardavimo kvitus). Pagal Sutartį Nr. 5 įsigyjant iš UAB „OPsta“ turtą patyrė 244 999,98 Lt (70 956,90 Eur) išlaidas.
Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjo patirtos išlaidos 2014 m. viršijo gautas pajamas 283 938 Lt. Pareiškėjas nepateikė juridinę galią turinčių dokumentų, pagrindžiančių lėšų, panaudotų išlaidoms padengti šaltinių, todėl konstatuota, jog patirtoms išlaidoms padengti turėjo kitų, įstatymų nustatyta tvarka neapmokestintų kitų pajamų. Konstatuota, kad mokesčių mokėtojas siekė nuslėpti pajamas ir išvengti GPM mokėjimo nuo gautų kitų pajamų, todėl mokesčiai nuo pareiškėjo gautų kitų pajamų apskaičiuoti pagal MAĮ 70 straipsnį, mokesčių administratoriaus įvertinimą, remiantis Taisyklių 4.1 punktu ir 6.3.3 papunkčiu, taikant išlaidų metodą.
Pareiškėjas 2014 metais gavo 283 938 Lt kitas pajamas, kurios, vadovaujantis GPMĮ 22 straipsnio 3 dalimi, pripažintos B klasės pajamomis. Vadovaudamasis GPMĮ 25 ir 27 straipsnių nuostatomis, pareiškėjas nedeklaravo gautų kitų pajamų 2014 metais – 283 938 Lt ir nuo jų neapskaičiavo bei nesumokėjo GPM. VMI, vadovaudamasi GPMĮ 6 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo 2014 m. gautas 283 938 Lt kitas pajamas apmokestino 15 proc. tarifu.
Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 į asmenines banko sąskaitas iš UAB „OPsta“ gavo 268 750 Eur (iš kurių 129 868 Eur, mokėjimo paskirtis ? atskaitingam asmeniui bendrovės ūkio reikmėms, 138 882 Eur mokėjimo paskirtis – skolos grąžinimas) sumą. Pareiškėjas minėtai bendrovei pervedė 56 776,27 Eur.
Pagal UAB „OPsta“ atskaitingo asmens apskaitos registro sąskaitos 2435 „Atskaitingi asmenys“ duomenis nustatyta, kad UAB „OPsta“ 2015 metų pradžios atskaitingam asmeniui įsiskolinimo likutis – 11 946,80 Eur. Per 2015 m. atskaitingam asmeniui (pareiškėjui) išduoti 236 872,69 Eur, iš jų: 201 081,01 Eur suma nurodyta, kaip išmokėta į pareiškėjo banko sąskaitą, 13 716,97 Eur išmokėta grynaisiais, nurodytai 22 074,71 Eur sumai pirminių buhalterinių apskaitos dokumentų nėra. Įvertinus UAB „OPsta“ ir pareiškėjo banko sąskaitų išrašus nustatyta, kad atskaitingo asmens registre nurodyta 22 074,71 Eur suma nebuvo pervesta į pareiškėjo banko sąskaitą. Taip pat pagal UAB „OPsta“ bankroto administratoriaus pateiktus dokumentus nėra nustatyta, kokiu pagrindu UAB „OPsta“ pervedė 67 668,99 Eur (268 750 Eur ? 201 081,01 Eur) sumą. Atskaitingo asmens (pareiškėjo) panaudoti 227 966,74 Eur: 55 939,83 Eur įnešta į UAB „OPsta“ banko sąskaitą; 37 375,33 Eur įnešta į UAB „OPsta“ kasą; 13 651,58 Eur panaudoti UAB „OPsta“ reikmėms. UAB „OPsta“ 2015 metų pabaigos atskaitingam asmeniui (pareiškėjui) įsiskolinimo likutis – 3 040,85 Eur (11 946,80 Eur ? 236 872,69 Eur + 227 966,74 Eur).
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2017-08-16 paaiškinime nurodė, kad dėl nurodymo reikalavimo pateikti juridinę galią turinčius dokumentus, kurių pagrindu UAB „OPsta“ į jo sąskaitą 2015 m. pervedė 67 668,99 Eur, gali paaiškinti, kad tai piniginės lėšos, kurias įmonė kaip avansinius mokėjimus pervesdavo į jo atsiskaitomąją sąskaitą ir jis šias lėšas panaudodavo atsiskaitydamas už įmonei suteiktas paslaugas, pirkdamas įvairias medžiagas, prekes. Visi šių lėšų panaudojimo įmonės reikmėms patvirtinantys dokumentai perduoti BUAB „OPsta“ administratoriui kartu su kitais šios įmonės buhalterinės apskaitos dokumentais, todėl jų pateikti jis taip pat negali.
Nagrinėjant pareiškėjo bankų sąskaitų išrašus nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 UAB „OPsta“ įvairiomis sumomis pareiškėjui pervedė 138 882 Eur (paskirtis – skolos grąžinimas), iš kurių 71 213,01 Eur (18 902 Eur gauta į Danske bank sąskaitą bei 52 311,01 Eur į SEB banko sąskaitą) panaudota kaip atskaitingam asmeniui (minėtos sumos atvaizduotos įmonės atskaitingo asmens registruose).
Į pareiškėjo banko sąskaitą pervesta 67 668,99 Eur suma (paskirtis – skolos grąžinimas) nėra apskaityta UAB „OPsta“ buhalteriniuose registruose ir UAB „OPsta“ nedeklaravo 2015 m. iš pareiškėjo gautos 67 668,99 Eur paskolos (nepateikė FR0711 formos), mokesčių administratorius nustatė įvertinęs UAB „OPsta“ atskaitingo asmens apskaitos registro sąskaitos 2435 „Atskaitingi asmenys“ duomenis, UAB „OPsta“ bankroto administratoriaus pateiktus dokumentus, taip pat įvertinęs UAB „OPsta“ ir pareiškėjo banko sąskaitų išrašus. Pažymėtina, kad už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas (BAĮ 21 str.). Pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo UAB „OPsta“ vienintelis akcininkas ir direktorius. Taigi, pareiškėjo teiginiai dėl bendrovės buhalterės galimai netinkamos veiklos, įvertinus paties pareiškėjo (akcininko ir direktorius) minėtuose įstatymuose įtvirtintas aukščiau nurodytas pareigas, yra vertintini tik kaip gynybinė pozicija, siekiant savo paties pareigų nevykdymą (nerūpestingumą, aplaidumą) pateisinti kito asmens (buhalterės) netinkamu pareigų vykdymu.
Vadovaujantis GPMĮ 22 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 23 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pareiškėjo iš UAB „OPsta“ gautos pajamos (67 668,99 Eur) priskirtos A klasės pajamoms, kurias išmokėdama, UAB „OPsta“, kaip mokestį išskaičiuojantis asmuo, privalėjo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio įstatymo nustatytą pajamų mokestį.
Galimybė reikalauti mokestinės prievolės, kylančios iš A klasės gyventojo pajamų, įvykdymo tiesiogiai iš mokesčio mokėtojo, o ne iš mokestį išskaičiuojančio asmens, yra administracinių teismų praktikoje pripažįstama išimtis iš bendros taisyklės, įtvirtintos GPM įstatymo 23 straipsnyje. Ginčo atvejis turi būti laikomas išskirtiniu, nes pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo ne tik minėtos bendrovės (mokestį išskaičiuojančio asmens) akcininkas, bet ir direktorius, galėjo daryti ir, vertinant ginčui aktualias aplinkybes, darė įtaką bendrovės sprendimams. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjas (kaip UAB „OPsta“ direktorius) pervesdamas į savo asmeninę sąskaitą banke 67 668,99 Eur sumą, paskirtyje nurodydamas ? paskolos grąžinimas, tačiau šios sumos neapskaitydamas UAB „OPsta“ buhalteriniuose registruose ir nepateikdamas mokesčių administratoriui FR0711 formos (UAB „OPsta“ nedeklaravo 2015 m. iš pareiškėjo gautos 67 668,99 Eur paskolos) bei nepateikdamas šių piniginių lėšų panaudojimo bendrovės reikmėms dokumentų, veikė išimtinai savo (kaip fizinio asmens) interesais. Šiuo atveju nuo gautos 67 668,99 Eur sumos neapskaičiavus ir nesumokėjus 15 proc. dydžio pajamų mokesčio (GPMĮ 6 str. 1 d.), pareiškėjas gavo 10 150,35 Eur dydžio mokestinę naudą (67 668,99 Eur x 15 proc.). Kadangi mokestinę naudą gavo pareiškėjas, o UAB „OPsta“ nevykdė prievolės sumokėti į biudžetą GPM nuo pareiškėjo gautų kitų su darbo santykiais nesusijusių ir ne individualios veiklos pajamų, be to, nustačius, kad Vilniaus apygardos teismas 2016-07-11 nutartimi UAB „OPsta“ iškėlė bankroto bylą Nr. eB2-4983-794/2016, o nuo 2017-02-28 UAB „OPsta“ yra bankrutavusi ir išieškoti mokesčius MAĮ nustatyta tvarka nebus galimybės (pareiškėjas žinojo bendrovės finansinę padėtį), mokesčių administratorius pagrįstai prievolę mokėti GPM perkėlė pareiškėjui, o ne paliko vykdyti bankrutavusiai bendrovei.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovės palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro mokesčių administratoriaus sprendimų, kuriais pareiškėjui nurodyta papildomai sumokėti 36 950,91 Eur GPM ir 21 293,71 Eur PVM bei su šiais mokesčiais susijusias sumas (delspinigius ir baudas). Mokesčių administratorius nustatė, kad pareiškėjas tikrinamuoju laikotarpiu vykdė nekilnojamojo turto ekonominę veiklą. Be to, mokesčių administratorius skundžiamuose sprendimuose konstatavo, kad pareiškėjas fiktyviai padidino patirtas gyvenamojo namo statybos išlaidas 243 500 Lt suma pagal keturių fizinių asmenų išrašytus prekių (paslaugų) pirkimo - pardavimo kvitus, nustačius. Mokesčių administratoriaus vertinimu įsigydamas iš UAB „OPsta“ nekilnojamąjį turtą už 350 000 Lt sumą, pareiškėjas faktiškai patyrė tik 244 999,98 Lt dydžio išlaidas, pareiškėjo išlaidos grynaisiais pinigais 2014 m. viršijo gautas pajamas grynaisiais pinigais 283 938 Lt (82 234,13 Eur) suma, pareiškėjas iš UAB „OPsta“ gavęs 67 668,99 Eur pajamas, nesusijusias su darbo santykiais ir ne individualios veiklos pajamas, šių gautų (turėtų) pajamų (82 234,13 Eur + 67 668,99 Eur) nedeklaravo, pajamų mokesčio neapskaičiavo ir nesumokėjo.
2018-03-28 patikrinimo aktu Nr. (21.60-32)FR0680-132 (Komisijos bylos tomas I, b.l. 17-52) VMI papildomai apskaičiavo pareiškėjui mokėtinas 21 293,71 Eur PVM ir 36 950,91 Eur GPM sumas.
2018-05-08 sprendimu Nr. (21.63-32)FR0682143 (Komisijos bylos tomas I, b.l. 5-12) VMI patvirtino 2018-03-28 patikrinimo aktą Nr. (21.60-32)FR0680-132 ir jame papildomai pareiškėjui apskaičiuotą 36 950,91 Eur GPM ir 21 293,71 Eur PVM sumą bei paskaičiavo 10 139,07 Eur GPM ir 7 666,56 Eur PVM delspinigių ir paskyrė 11 085 Eur GPM bei 6 388 Eur PVM baudą.
2018-08-06 sprendimu Nr. S-126(7-95/2018) Komisija patvirtino VMI 2018-05-08 sprendimą Nr. (21.63-32)FR0682143 (Komisijos bylos tomas IV, b.l. 109-132).
Mokesčių administratorius, apskaičiuodamas pareiškėjo mokėtinus mokesčius taikė MAĮ 70 straipsnio 1 dalį ir 69 straipsnio 1 dalį nuostatas. MAĮ 70 straipsnio 1 dalies nuostatos taikytos, nustačius, kad pareiškėjo patirtos išlaidos viršijo iš mokesčių administratoriui žinomų šaltinių pareiškėjo gautas pajamas. MAĮ 69 straipsnio 1 dalies nuostatos taikytos, nustačius, kad pateikdamas keturių fizinių asmenų išrašytus prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitus už statybos darbus, kurių šie asmenys neatliko, bei su UAB „OPsta“ sudarydamas sutartį dėl nekilnojamojo turto įsigijimo didesnei sumai, nei faktiškai patyrė išlaidų, pareiškėjas fiktyviai padidino savo išlaidas, siekdamas išvengti GPM mokėjimo. VMI nuo UAB „OPsta“ pareiškėjui išmokėtų 67 668,99 Eur kitų pajamų prievolę sumokėti GPM perkeldama pareiškėjui taip pat vadovavosi MAĮ 69 straipsnio 1 dalimi.
Pareiškėjas, nesutikdamas su šių MAĮ nuostatų taikymu nagrinėjamu atveju skunde teismui nurodo, kad mokestinio patikrinimo metu nebuvo surinkta duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog pareiškėjo sudaryti nekilnojamojo turto sandoriai buvo sudaromi turint tikslą gauti mokestinę naudą.
Mokestinio patikrinimo metu nustatęs, kad R. S., R. M. ir K. M. paaiškinimuose (Komisijos bylos tomas I, b.l. 128-129, 130-131, 132) paneigė teikę statybos darbų paslaugas pareiškėjui ir pareiškėjas nėra jiems už tokias paslaugas mokėjęs, o Ž. K. veiklą pagal verslo liudijimą tik nuo 2014-08-05, nors apšiltinimo darbai, kuriuos šis fizinis asmuo nurodo atlikęs ginčo objekte, buvo atlikti iki 2014-07-31, mokesčių administratorius padarė faktinėms aplinkybėmis pagrįstą išvadą, kad tokiu būdu pareiškėjas siekė padidinti patirtas statybos išlaidas, tokiu būdu siekiant išvengti GPM mokėjimo, t.y. tokiais veiksmais siekė gauti mokestinę naudą. O tai suponuoja išvadą, kad nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius turėjo pagrindą mokesčius pareiškėjui apskaičiuoti vadovaudamasis MAĮ 69 straipsnio 1 dalies ir 70 straipsnio 1 dalies nuostatomis.
Taikyti MAĮ 70 straipsnio nuostatas, mokesčių administratorių įgalino ir nustatytos faktinės aplinkybės, jog pareiškėjo patirtos išlaidos 2014 m. viršijo gautas pajamas 283 938 Lt (82 234,13 Eur) suma. Pareiškėjui nepateikus juridinę galią turinčių dokumentų, pagrindžiančių lėšų, panaudotų išlaidoms padengti šaltinių, mokesčių administratorius padarė teisiškai ir faktais pagrįstą išvadą, jog patirtoms išlaidoms padengti pareiškėjas turėjo kitų, įstatymų nustatyta tvarka neapmokestintų pajamų. Todėl GPM nuo pareiškėjo gautų kitų pajamų buvo apskaičiuotas pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą (MAĮ 70 str. 1 d.), taikant išlaidų metodą (Taisyklių 4.1 p., 6.3.3 p.). Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjant mokestinį ginčą pareiškėjas nei Komisijai, nei teismui nepateikė jokių kitų objektyvių įrodymų, kurie paneigtų tokias mokesčių administratoriaus išvadas (dėl išlaidų viršijančių apmokestintas pajamas). Atsižvelgiant tai, darytina išvada, kad mokesčių administratorius, nustatęs, jog pareiškėjo išlaidos viršijo jo gautas pajamas, turėjo pagrindą taikyti MAĮ 70 straipsnį ir apskaičiuoti mokesčius pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, taikydamas išlaidų metodą, nes vienas iš pagrindų, suteikiančių teisę mokesčių administratoriui mokesčių bazę nustatyti pagal įvertinimą, yra nurodytas Taisyklių 4.1 punkte, t. y. kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuojant mokesčius, t. y. kai mokesčių mokėtojo įsigyto turto vertė ir / ar asmeninės išlaidos per atitinkamą laikotarpį yra didesnės už deklaruotas pajamas ir kitais atvejais.
Pareiškėjas nesutinka su mokesčių administratoriaus išvada, jog jo veikla įsigyjant ir perleidžiant nekilnojamąjį turtą prilygintina ekonominei veiklai, kaip ji apibrėžta PVMĮ.
Ekonominė veikla yra apibrėžta PVMĮ 2 straipsnio 8 dalyje kaip veikla (įskaitant gamybą, prekybą, paslaugų teikimą, žemės ūkio veiklą, žuvininkystę, kasybą, profesinę veiklą, naudojimąsi turto ir (arba) turtinių teisių turėjimu), kurią vykdant siekiama gauti bet kokių pajamų (neatsižvelgiant į tai, ar ją vykdant siekiama gauti pelno), išskyrus: 1) darbo veiklą, kaip ji apibrėžta šio straipsnio 7 dalyje (veikla, vykdoma pagal darbo sutartį, taip pat bet kokia kita veikla, vykdoma teisinių santykių, kurie iš esmės (susitarimu dėl darbo apmokėjimo sąlygų, darbo vietos ir funkcijų, darbo drausmės ir kt.) atitinka darbo sutarties sukuriamus darbdavio ir darbuotojo santykius, pagrindu) ir 2) valstybės ir savivaldybių veiklą, kaip ji apibrėžta šio straipsnio 38 dalyje, net jeigu už tokią veiklą mokami mokesčiai ar rinkliavos.
VMI, įvertinusi pareiškėjo sandorius, susijusius su nekilnojamojo turto (gyvenamojo namo) (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini), įsigijimu ir perleidimu, konstatavo, kad ši pareiškėjo veikla atitinka ekonominei veiklai būdingus požymius, t.y. savarankiškumo, tęstinumo ir ekonominės naudos siekimo požymius. Šią išvadą mokesčių administratorius pagrindė faktinėmis aplinkybėmis, jog šis turtas nebuvo naudojamas pareiškėjo asmeniniams poreikiams tenkinti, šiuo adresu nebuvo deklaruota jo gyvenamoji vieta, turtas parduotas (2014-08-13, 2014-08-21, 2014-11-28) greitai po statybos užbaigimo (2014-07-09), o pirkėjų imta ieškoti keletas mėnesių iki statybos užbaigimo (t.y. balandžio mėnesį), žemės sklypas taip parduotas po septynių mėnesių nuo jo įsigijimo (2015-03-06 ir 2015-10-22). Visų šių aplinkybių kontekste mokesčių administratorius kritiškai vertino pareiškėjo argumentus, jog jis planavo apsigyventi statomame dvibučiame name kartu su mama, tačiau dėl vėliau kilusių nesutarimų šio plano neįgyvendino, ir teismas tokiam VMI vertinimui pritaria. Teismo vertinimu mokesčių administratorius surinko pakankamai faktinių duomenų, paneigiančių pareiškėjo poziciją, jog realizuoti ginčo turto objektai buvo naudojami pareiškėjo ir jo šeimos narių asmeniniams poreikiams tenkinti.
Mokesčių administratorius pareiškėjo pajamomis, gautomis vykdant ekonominę veiklą, pripažino pareiškėjo nekilnojamojo turto pardavimo pajamas pagal 2014-08-13 pirkimo - pardavimo sutartį, 2014-08-21 pirkimo – pardavimo sutartį, 2014-11-28 pirkimo – pardavimo sutartį ir 2015-10-22 pirkimo – pardavimo sutartį. Pareiškėjo už parduotą nekilnojamąjį turtą gautos piniginės lėšos tikrinamuoju laikotarpiu sudarė pagrindinę jo gautų pajamų dalį, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą dėl ginčo sandorių tikslo gauti nuolatinių pajamų. Taigi, mokesčių administratoriaus nustatytos ir mokestinio ginčo nagrinėjimo metu įvertintos faktinės aplinkybės suponuoja, jog pareiškėjo tikrinamuoju laikotarpiu (dveji metai) vykdyta minėto nekilnojamojo turto pardavimo veikla atitinka PVMĮ 2 straipsnio 8 dalyje apibrėžtai ekonominei veiklai būdingus požymius, t, y. savarankiškumo, tęstinumo ir ekonominės naudos siekimo požymius. Iš dalies tai yra pripažinęs ir pats pareiškėjas 2018-03-09 paaiškinimuose nurodė, kad žemės sklypą (duomenys neskelbtini) įsigijo investavimo tikslais, nekilnojamuoju turtu nesinaudojo ir jį pardavė, nes buvo reikalingi pinigai.
Teismas įvertinęs mokesčių administratoriaus sprendimą, Komisijos sprendimą ir pareiškėjo skundo teismui bei teisminio nagrinėjimo metu išsakytus argumentus daro išvadą, kad mokesčių administratorius, tinkamai įvertino ginčo nekilnojamojo turto įsigijimo ir perleidimo aplinkybes. Teismas pritaria Komisijos nuomonei, jog nagrinėjamu atveju neįtikinama, kad asmuo (pareiškėjas) keturis butus (dviejų butų dalis) statytųsi asmeniniams poreikiams. Tokią pagrįstą išvadą leidžia daryti aplinkybės, kad pareiškėjas nėra įrodęs ketinimų parduoti mamos butą, o dviejų jo parduotų butų pirkėjos nurodė, jog apie parduodamą nekilnojamąjį turtą sužinojo dar iki butų įregistravimo pareiškėjo vardu.
Nustačius, jog pareiškėjas tikrinamuoju laikotarpiu vykdė nekilnojamojo turto pardavimo ekonominę veiklą, pajamos iš kurios viršijo 155 000 Lt (nuo 2015 m. – 45 000 Eur), pareiškėjui teisėtai ir pagrįstai buvo apskaičiuotas mokėtinas PVM (PVMĮ 32 str., 71 str. 2 d.), dėl kurio dydžio (tarifo ir/ar sumos) ginčo pareiškėjas nekelia.
Pareiškėjas skunde teismui nurodo, kad mokesčių administratorius be pagrindo neįskaitė 243 500 Lt sumos, kurią jis sumokėjo už statybos darbus R. S., R. M., K. M. ir Ž. K.. Pareiškėjas pažymi, kad jis akivaizdžiai patyrė statybos išlaidas ir neturėjo pareigos saugoti medžiagų įsigijimą, įrenginių panaudojimą statybos ginčo objekte metu patvirtinančių dokumentų.
Nagrinėjamų aplinkybių kontekste svarbu pažymėti, kad pareiškėjas, be kitų namo statybos išlaidas pagrindžiančių dokumentų, mokesčių administratoriui pateikė iš viso šešių fizinių asmenų (K. M., R. S., R. M., D. Ū., V. K., Ž. K.) išrašytus prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitus, pagal kuriuos minėti asmenys atliko statybos darbų (paslaugų) už 373 500 Lt. Tačiau įvertinęs mokestinio patikrinimo metu surinktus įrodymus, mokesčių administratorius padarė išvadą, kad keturi asmenys, statybos darbų už 243 500 Lt sumą neatliko (R. S. neatliko darbų už 68 750 Lt, R. M. - už 15 000 Lt, K. M. - už 68 750 Lt, Ž. K. - už 91 000 Lt). Pareiškėjo laikosi pozicijos, kad šių asmenų išrašyti dokumentai turi visus reikalingus tokiems dokumentams privalomus rekvizitus, o realiai atlikti statybos darbai tik patvirtina pareiškėją patyrus tokias išlaidas.
Tiek mokesčių administratorius savo sprendime, tiek mokestinį ginčą nagrinėjusi Komisija ypač detaliai aptarė mokestinio patikrinimo metu surinktus įrodymus, todėl teismas jų nekartos. Iš esmės akcentuotina tai, jog trys iš keturių asmenų (R. S., R. M. bei K. M.) apskritai paneigė paslaugų suteikimo faktą pareiškėjui, o Ž. K., nors ir nepaneigė pareiškėjui atlikęs statybos darbus, tačiau kiti objektyvūs įrodymai (pvz. šiame teismo sprendime jau minėti faktai, kad šis asmuo paaiškinime nurodė, kad neišsaugojęs jokių statybinių medžiagų pirkimo dokumentų, neprisiminė, kiek sunaudojo statybinių medžiagų ir, kiek išleido piniginių lėšų perkant statybines medžiagas, taip pat nežino, kas atliko darbų eigos, kokybės, terminų ir medžiagų kontrolę, vykdė veiklą pagal verslo liudijimą tik nuo 2014-08-05, pateiktas prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitas jo vardu išrašytas 2014-09-26, nors ginčo butai buvo apšiltinti jau iki 2014-07-31) leidžia pagrįstai abejoti šio asmens paaiškinimais apie atliktus darbus. Teismas pritaria Komisijos sprendime padarytai išvadai, kad patys savaime šių keturių asmenų išrašyti kvitai, nesant jokių šiuose dokumentuose nurodytų darbų atlikimą patvirtinančių objektyvių įrodymų (pavyzdžiui, medžiagų, įrengimų įsigijimą patvirtinančių dokumentų; statybinių medžiagų poreikį pagrindžiančių skaičiavimų ir pan.), taip pat šiuos dokumentus išrašiusiems asmenims neigiant šiuos darbus atlikus ir gavus pinigus ar išrašius dokumentą apie darbų atlikimą ir įsigijus verslo liudijimą daug vėlesne data, nei atlikti patys darbai, negali pagrįsti pareiškėjo patirtų statybos išlaidų 243 500 Lt sumai. Mokesčių mokėtojo pateikti dokumentai, kuriais jis grindžia savo išlaidas, turi ne tik turėti visus Buhalterinės apskaitos įstatyme bei kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus, tačiau ir realiai atspindėti (patvirtinti) pačią ūkinę operaciją. Nustatytos prieštaringos aplinkybės dėl keturių fizinių asmenų vardu išrašytuose prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvituose nurodytų statybinių darbų realaus atlikimo, byloje nesant (pareiškėjui nepateikus) jokių kitų įrodymų dėl kvituose nurodytų paslaugų atlikimo įrodymų vertinimo prasme reiškia, kad pareiškėjas neįrodė savo teiginių pagrįstumo, kartu ir nepaneigė mokesčių administratoriaus surinktų įrodymų bei jų pagrindu padarytų išvadų apie tai, jog 243 500 Lt sumai išrašyti ginčo kvitai, kurių pagrindu Pareiškėjas grindžia namo statybos išlaidas, neatspindi realiai vykusių ūkinių operacijų.
Be to, pareiškėjas skunde teismui kelia klausimą dėl UAB „OPsta“ jam išmokėtų 67 668,99 Eur vertinimo. Pareiškėjas nurodo, kad šie pinigai tai yra piniginės lėšos, kurias įmonė kaip avansinius mokėjimus pervesdavo į jo atsiskaitomąją sąskaitą ir jos visos buvo panaudotos atsiskaitymams už įmonei suteiktas paslaugas perkant įvairias medžiagas, prekes. Todėl, pareiškėjo vertinimu, mokesčių administratorius nepagrįstai šias lėšas laikė jo su darbo santykiais ar individualia veikla nesusijusiomis pajamomis ir jas apmokestino GPM.
Mokestinio patikrinimo metu ir mokestinio ginčo nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 į asmenines banko sąskaitas iš UAB „OPsta“ gavo 268 750 Eur. Mokesčių administratorius nustatė, kad į pareiškėjo banko sąskaitą pervesta 67 668,99 Eur (paskirtis - skolos grąžinimas) suma nėra apskaityta UAB „OPsta“ buhalteriniuose registruose, taip pat akcentavo, jog UAB „OPsta“ nepateikė FR0711 formos ir nedeklaravo 2015 m. iš pareiškėjo gautos 67 668,99 Eur paskolą.
Komisija, vertindama pareiškėjo argumentus dėl šios sumos, t.y. kad visi šių lėšų panaudojimo įmonės reikmėms patvirtinantys dokumentai buvo perduoti BUAB „OPsta“ administratoriui kartu su kitais įmonės buhalterinės apskaitos dokumentais, todėl jis (pareiškėjas) negalėjo pagrįsti savo paaiškinimų, sprendime nurodo, kad už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas (BAĮ 21 str.). Juridinių asmenų vadovų atsakomybė už MAĮ nustatytų pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą taip pat nustatyta MAĮ 143 straipsnyje (mokesčių mokėtojų pareigos, iš jų - teisės aktų nustatyta tvarka tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos dokumentus ir registrus, taip pat kitus dokumentus, laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus - nustatytos MAĮ 40 straipsnyje). Ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas buvo UAB „OPsta“ vienintelis akcininkas ir direktorius. Komisijos vertinimu pareiškėjo, kaip vienintelio akcininko ir direktoriaus, nerūpestingas požiūris į UAB „OPsta“ ūkinės ir finansinės veiklos priežiūrą ir / ar jos kontrolę, jos (pareiškėjo) iš UAB „OPsta“ gautų piniginių lėšų dydis (67 668,99 Eur) ir nenaudojimas UAB „OPsta“ reikmėms, žinojimas apie sunkią bendrovės finansinę padėtį sudaro pakankamą pagrindą suabejoti pareiškėjo sąžiningumu ir padaryti išvadą, kad tokiu elgesiu (be jokių apskaitos dokumentų iš bendrovės sąskaitos pervesdamas į savo asmeninę sąskaitą 67 668,99 Eur) pareiškėjas sąmoningai pasirinko pasinaudoti UAB „OPsta“ lėšomis, išvengiant mokestinių prievolių. Komisija pritarė mokesčių administratoriaus sprendimo išvadai, kad pareiškėjas iš UAB „OPsta“ gavo kitas su darbo santykiais nesusijusias ir ne individualios veiklos pajamas, nuo kurių pajamų mokestis nebuvo sumokėtas.
Mokestinio patikrinimo metu objektyviai nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 UAB „OPsta“ pareiškėjui įvairiomis sumomis pervedė 138 882 Eur (paskirtis – skolos grąžinimas), iš kurių tik 71 213,01 Eur panaudota kaip atskaitingam asmeniui. Šios sumos atvaizduotos įmonės atskaitingo asmens registruose. O likusi pervesta 67 668,99 Eur suma UAB „Opsta“ buhalteriniuose registruose nėra apskaityta. Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas į bylą pateikė UAB „OPsta“ banko sąskaitų išrašus, kasos pajamų orderius, kurie nepaneigė mokesčių administratoriaus išvadų, kad iš UAB „Opsta“ gautų sumos, tik dalis piniginių lėšų buvo panaudota bendrovės reikmėms.
Atsakydama į pareiškėjo argumentus dėl mokestinės GPM prievolės perkėlimo nuo UAB „OPsta“ pareiškėjui, Komisija, be kita rėmėsi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais, kad, nesant mokesčių įstatymuose nustatytų specialių nuostatų, taikant MAĮ 10 straipsnyje įtvirtintą turinio viršenybės prieš formą principą ir (ar) mokėtinus mokesčius apskaičiuojant pagal to paties įstatymo 69 straipsnio 1 dalyje nustatytas taisykles, mokesčių teisės aktuose nustatyta mokestį išskaičiuojančio asmens prievolė išskaičiuoti mokesčių mokėtojo mokestį ir jį sumokėti į biudžetą gali būti perkelta atitinkamo mokesčio įstatyme nurodytam mokesčio mokėtojui tuo atveju, jei toks neperkėlimas pažeistų mokesčių mokėtojų lygybės, teisingumo, visuotinio privalomumo, sąžiningumo principus ir (ar) neatitiktų protingumo bei teisingumo kriterijų, kurių turi būti paisoma ir mokesčių administratoriui administruojant mokesčius. Šis vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečiame mokestiniame santykyje susiklosčiusias individualias aplinkybes (LVAT 2013-11-12 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis Nr. A556-715/2013, Administracinė jurisprudencija Nr. 26, 2014 m.; 2017-07-04 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis Nr. A-517-442/2017). Galimybė reikalauti mokestinės prievolės, kylančios iš A klasės gyventojo pajamų, įvykdymo tiesiogiai iš mokesčio mokėtojo, o ne iš mokestį išskaičiuojančio asmens, yra administracinių teismu praktikoje pripažįstama išimtis iš bendros taisyklės, įtvirtintos GPM įstatymo 23 straipsnyje. Ši išimtis gali būti taikoma tik išskirtiniais atvejais (LVAT 2016-01-28 nutartis Nr. A-l53-438/2016; 2017-07-04 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis Nr. A-517-442/2017).
Pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo ne tik minėtos bendrovės (mokestį išskaičiuojančio asmens) akcininkas, bet ir direktorius, galėjo daryti ir - vertinant ginčui aktualias aplinkybes - darė įtaką bendrovės sprendimams. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjas (kaip UAB „OPsta“ direktorius) pervesdamas į savo asmeninę sąskaitą banke 67 668,99 Eur sumą, paskirtyje nurodydamas - paskolos grąžinimas, tačiau šios sumos neapskaitydamas UAB „OPsta“ buhalteriniuose registruose ir nepateikdamas mokesčių administratoriui FR0711 formos (UAB „OPsta” nedeklaravo 2015 m. iš pareiškėjo gautos 67668,99 Eur paskolos) bei nepateikdamas šių piniginių lėšų panaudojimo bendrovės reikmėms dokumentų, veikė išimtinai savo (kaip fizinio asmens) interesais. Šiuo atveju nuo gautos 67 668,99 Eur sumos neapskaičiavus ir nesumokėjus 15 proc. dydžio pajamų mokesčio (GPMĮ 6 str. 1 d.), Pareiškėjas gavo 10 150,35 Eur dydžio mokestinę naudą (67668,99 Eur x 15 proc.). Kadangi mokestinę naudą gavo pareiškėjas, o UAB „OPsta“ nevykdė prievolės sumokėti į biudžetą GPM nuo pareiškėjo gautų kitų su darbo santykiais nesusijusių ir ne individualios veiklos pajamų, be to, nustačius, kad Vilniaus apygardos teismas 2016-07-11 nutartimi UAB „OPsta“ iškėlė bankroto bylą Nr. eB2-4983-794/2016, o nuo 2017-02-28 UAB „OPsta“ yra bankrutavusi ir išieškoti mokesčius MAĮ nustatyta tvarka nebus galimybės (pareiškėjas žinojo bendrovės finansinę padėtį), mokesčių administratorius pagrįstai prievolę mokėti GPM perkėlė pareiškėjui, o ne paliko vykdyti bankrutavusiai bendrovei. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame sprendime, priešingu atveju pareiškėjas gautų ne tik mokestinę naudą, t. y. 67 668,99 Eur įstatymo nustatyta tvarka neapmokestintas pajamas, bet ir būtų atleidžiamas nuo GPM sumokėjimo, tuo pažeidžiant mokesčių mokėtojo lygybės, teisingumo, visuotinio privalomumo, sąžiningumo principus. Teismas tokiam situacijos vertinimui visiškai pritaria, o pareiškėjas skunde nenurodo jokių pagrįstų argumentų, kurie galėtų lemti kitokias teisines išvadas.
Remiantis anksčiau šiame sprendime išdėstytais motyvais teismas daro išvadą, kad naikinti mokesčių administratoriaus ir Komisijos sprendimus nėra teisinio pagrindo (ABTĮ 91 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132-133 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjo O. P. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.