Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-11-23 paaiškinime pareiškėjas mokesčių administratoriui nurodė, kad dar 2013-09-26, siekdamas pagerinti savo gyvenimo sąlygas, įsigijo Žemės sklypą, su leidimu jame statyti 448 kv. m. ploto dvibutį gyvenamąją namą. Pareiškėjas planavo pats su savo šeimą apsigyventi naujai pastatyto namo viename iš butų, o kitame gyventų jo motina. Yra logiška, kad gyventi 224 kv. m. ploto bute atitinka įprastą gyvenamojo būsto standartą. Sklypui įsigyti ir namui statyti pinigų pareiškėjas iš pradžių skolinosi iš UAB „OPsta“, o likusias lėšas namo statybai ketino gauti realizavus butą, kuriame gyveno iki tol. Tačiau, būtent nesutarimas su šio buto savininke, pareiškėjo motina, dėl jo pardavimo kainos ir buvo priežastimi, dėl kurios pareiškėjo numatytas projektas ir nebuvo realizuotas. Motinai atsisakius toliau finansuoti dalį gyvenamojo namo statybas, ir likusius darbus atlikus pasiskolintomis iš UAB „OPsta“ lėšomis, pareiškėjas buvo priverstas parduoti visą gyvenamąjį namą. Nepavykus parduoti gyvenamojo namo susidedančio iš dviejų dalių, paklausęs nekilnojamojo turto agento patarimo, pareiškėjas nutarė išskaidyti gyvenamąjį namą į 4 dalis ir pardavinėti viską mažesnėmis dalimis po 112 kv. m. Tokiu būdu buvo parduota viena dalis, kurios bendras plotas yra 222,65 kv. m. pagal Sutartį Nr. 1 ir Sutartį Nr. 2 ir perleista kita namo dalis, kurios plotas yra 221,19 kv. m. pagal Sutartį Nr. 3 ir pagal 2014 m. rugsėjo 10 d. skolos padengimo sutartį UAB „OPsta“. Perimdama savo gyvenamojo namo dalį pagal šią sutartį UAB „OPsta“ faktiškai jokių pinigų nemokėjo, nes šia skolos padengimo sutartimi pareiškėjas grąžino bendrovei susidariusią skolą.

Dėl nepalankiai susiklosčiusių asmeninių aplinkybių, atsiradus didelėms skoloms, pareiškėjas buvo priverstas realizuoti turimą nekilnojamąjį turtą, todėl jo veiksmuose nėra ekonominės veiklos požymių. Jis, kaip nekilnojamojo turto savininkas, pats asmeniškai realizavo savo turimą turtą, tačiau, įvertinus sunkią finansinę padėtį bei kitas nurodytas aplinkybes, galima teigti, jog jis buvo priverstas pasirinkti šį elgesio variantą. Be to, šios aplinkybės rodo, kad sudaryti sandoriai parduodant dvibučio gyvenamojo namo dalis, buvo atsitiktiniai sandoriai, kurių iš anksto sudaryti pareiškėjas nebuvo numatęs ir neketino.

Skundžiamuose sprendimuose, šiuo atveju konstatuotas ekonominės veiklos požymių buvimas, nepagrįstas tokiai veiklai būdingų požymių visuma. O turinio viršenybės prieš formą principas pritaikytas nesurinkus objektyvių duomenų, pagrindžiančių, jog pareiškėjo sandoriai buvo sudaryti siekiant mokestinės naudos.

Pareiškėjo nuomone, VMI, nustatydama jo išlaidas, patirtas įsigyjant Butą Nr. 1 ir Butą Nr. 2, be pagrindo neįskaitė 243 500 Lt sumos, kuri buvo sumokėta pareiškėjo už statybos darbus keturiems fiziniams asmenims - R. S., R. M., K. M. ir Ž. K., nurodydama, jog šie asmenys neatliko darbų pareiškėjo objektuose. Šią išvadą VMI grindė išimtinai tik šių asmenų paaiškinimais. MGK pritarė tokiai VMI išvadai ir nurodė, kad patys savaime šių keturių asmenų išrašyti kvitai, nesant jokių šiuose dokumentuose nurodytų darbų atlikimą patvirtinančių objektyvių įrodymų (pavyzdžiui medžiagų, įrengimų įsigijimą patvirtinančių dokumentų ir pan.), taip pat šiems asmenims neigiant šiuos darbus atlikus ir gavus pinigus ar išrašius dokumentus apie darbų atlikimą ir įsigijus verslo liudijimą daug vėlesne data, nei atlikti patys darbai, negali pagrįsti pareiškėjo patirtų minėto dydžio statybos išlaidų. Pareiškėjas nesutinka su tokia išvada. Mokestinio patikrinimo metu nebuvo išsiaiškinta, kaip nurodytų asmenų išrašyti mokėjimą patvirtinantys dokumentai atsirado pas pareiškėją, kas juos išrašė, pasirašė ir nurodė juose atliktus darbus bei jų kiekius. Akivaizdu, kad pareiškėjas patyrė išlaidas statydamas minėtus objektus. Jis neprivalėjo saugoti medžiagų įsigijimą, įrenginių panaudojimą statybos šiuose objektuose metu patvirtinančių dokumentų, todėl reikalavimas juos pateikti pažeidžia mokesčių mokėtojų lygybės bei apmokestinimo aiškumo principus. O pareiškėjo mokesčių administratoriui pateikti dokumentai, kuriuose kaip darbų vykdytojai figūruoja paminėti keturi fiziniai asmenys, turi visus reikalingus tokiems dokumentams privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus ir nėra jokių duomenų, kad jie suklastoti.

Pareiškėjas, 2013-09-27 įsigijęs ginčo Žemės sklypą su leidimu vykdyti statybos darbus, 2014-07-09 įregistravo 100 proc. baigtumo dvibutį gyvenamąjį namą ? dviejų butų pastatą, t. y. 5 kambarių Butą Nr. 1 ir 6 kambarių Butą Nr. 2. Tikrinamuoju 2014-01-12 ? 2015-12-31 laikotarpiu pareiškėjas tiek Butą Nr. 1, tiek Butą Nr. 2 bei Žemės sklypą pardavė dalimis. Butą Nr. 1 bei Žemės sklypą pareiškėjas pardavė dalimis: pagal 2014-08-13 pirkimo-pardavimo sutartį pardavė Ž. D. 77/240 dalį žemės sklypo bei 11083/22265 dalį Buto Nr. 1 (Sutartis Nr. 1) už 280 000 Lt, o pagal 2014-08-21 pirkimo-pardavimo sutartį Ingai bei R. G. pardavė 13/75 dalį žemės sklypo bei 11182/22265 dalį Buto Nr. 1 (Sutartis Nr. 2) už 301 500 Lt. Butą Nr. 2 bei Žemės sklypą pareiškėjas pardavė taip pat dalimis: pagal 2014-11-28 pirkimo-pardavimo sutartį pardavė G. T. 221/1200 dalį žemės sklypo bei 3731/7373 dalį Buto Nr. 2 (Sutartis Nr. 3) už 200 000 Lt, o pagal 2014-09-10 skolos padengimo sutartį pareiškėjas perdavė UAB „OPsta“ 193/600 dalį žemės sklypo bei 3642/7373 dalį Buto Nr. 2 (Sutartis Nr. 4) už 340 000 Lt. Sutarties Nr. 4 3.1. punkte nurodyta, kad pagal 2014-09-01 paskolos sutartį, pasirašytą tarp kreditoriaus (UAB „OPsta“) ir skolininko (pareiškėjas), skolininkas yra skolingas kreditoriui 340 000 Lt (skolos grąžinimo terminas – 2014-09-09).

2014-09-01 paskolos sutartyje nurodyta, kad šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka UAB „OPsta“, kurią atstovauja direktorius O. P. (pareiškėjas), suteikia pareiškėjui 340 000 Lt paskolą, o paskolos gavėjas priima šią paskolą bei įsipareigoja ją grąžinti 2014-09-09. Paskolos gavėjas už gautą paskolą įsipareigoja mokėti 0,3 proc. metines palūkanas. Pareiškėjas 2017-07-12 paaiškinime nurodė, kad 2014-09-01 sudarė su UAB „OPsta“ paskolos sutartį, pagal kurią iki 2014-09-09 pasiskolino 340 000 Lt. Paskolintus pinigus panaudojo dalies buto Nr. 2 pirkimui, nes nespėjo sutvarkyti dokumentų dėl paskolos iš banko gavimo. 2014-09-10, tai yra suėjus paskolos grąžinimo terminui, norėdamas užtikrinti paskolos iš įmonės gavimą, sudarė su UAB „OPsta“ skolos padengimo sutartį, pagal kurią perdavė įsigytą butą UAB „OPsta“. Nors šioje sutartyje nurodyta, kad pasirašius šią sutartį 2014-09-01 paskolos sutartis yra visiškai įvykdyta, supranta skolos padengimo sutarties pasirašymą, kaip buto įkeitimą UAB „OPsta“. Šių veiksmų turėjo imtis, nes greitu laiku turėjo gauti paskolą iš banko ir paskolintus pinigus ketino grąžinti įmonei. Pareiškėjo teigimu, tokius jo veiksmus patvirtina 2014-12-18 sudaryta buto pirkimo pardavimo sutartis, pagal kurią vėl nusipirko iš UAB „OPsta“ butą. Šioje sutartyje aiškiai parašyta, kad dalį kainos (244 999,98 Lt) sumokėjo pavedimu gavus tokio pat dydžio kreditą Danske Bank A/S Lietuvos filiale, o kitą dalį grynaisiais pinigais. Tokiu būdu UAB „OPsta“ buvo grąžinta visa 2014-09-01 paskolos sutartimi gauta paskolos suma.

UAB „OPsta“ bankroto administratorius UAB „Bankroto administravimo partneriai“ pateikė 2014-08-27 Vienintelio akcininko sprendimą, kuriame nurodyta, kad O. P. (pareiškėjas), turintis 100 akcijų, kas sudaro 100 proc., būdamas UAB „OPsta“ vieninteliu akcininku, nusprendė, kad UAB „OPsta“ perka iš O. P. dalį žemės sklypo ir dalį buto Nr. 2 už 340 000 Lt. Taip pat pateikė UAB „OPsta“ pirkimo operacijų registrą, kuriame užfiksuotas 2014-09-19 pirkimas iš pareiškėjo už 340 000 Lt (PVM suma ? 0 Lt). UAB „OPsta“ statusas nuo 2017-02-28 ? „bankrutavęs“. UAB „OPsta“ nėra VMI pateikusi FR0711 formos ir deklaravusi 2014 m. pareiškėjui suteiktos 340 000 Lt paskolos. UAB „OPsta“ bankroto administratorius nepateikė akcininko įsiskolinimo registro.

2017-10-24 paaiškinime pareiškėjas nurodė, kad 2014-09-01 paskolos sutartyje nurodytą pinigų sumą – 340 000 Lt UAB „OPsta“ jam išmokėjo dalimis dar iki šios sutarties sudarymo dienos. Siekiant užfiksuoti skolą ir buvo įforminta minėta paskolos sutartis. Pasakyti, kada ir kokios sumos buvo jam mokamos iš UAB „OPsta“ kasos jis negali, tačiau gali patvirtinti, kad bendra skolos įmonei suma buvo 340 000 Lt.

Išanalizavus UAB „OPsta“ kasos knygas, bankų sąskaitų išrašus bei registrus ir pareiškėjo bankų sąskaitų išrašus nenustatyta, kad UAB „OPsta“ būtų suteikusi pareiškėjui 340 000 Lt paskolą, todėl VMI vertino, kad UAB „OPsta“ 340 000 Lt paskolos pareiškėjui nesuteikė. Konstatuota, kad pareiškėjas pagal Sutartį Nr. 4 pardavė UAB „OPsta“ 193/600 dalį žemės sklypo bei 3642/7373 dalį buto Nr. 2 už 340 000 Lt.

Pagal 2014-12-18 buto dalies ir žemės sklypo dalies pirkimo?pardavimo sutartį iš UAB „OPsta“ įsigijo 193/600 dalį žemės sklypo bei 3642/7373 dalį buto Nr. 2 (Sutartis Nr. 5) už 350 000 Lt. UAB „OPsta“ išrašė 2014-12-31 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 267 350 000 Lt (289256,20 Lt be PVM ir 60743,80 Lt PVM) sumai. Pagal Sutartį Nr. 5 pareiškėjas įsigijo turtą už 245 000 Lt (350 000 Lt – 105 000 Lt), nes: pagal UAB „OPsta“ bankroto administratoriaus pateiktus dokumentus pareiškėjas į UAB „OPsta“ kasą įnešė 105000,02 Lt pagal 2014-12-18 KPO Nr. 2014-14, kuriuos UAB „OPsta“ apskaitė kasos knygoje. UAB „OPsta“ pareiškėjui pagal 2014-12-22 kasos išlaidų orderį (KIO) Nr. 66 išmokėjo iš kasos 105 000,02 Lt (paskirtis – dalinis grąžinimas už buto dalies ir žemės sklypo dalies pirkimą).

Pagal 2015-12-18 Žemės sklypo dalies ir buto dalies pirkimo?pardavimo sutartį pardavė 193/600 dalį žemės sklypo bei 3642/7373 dalį Buto Nr. 2 (Sutartis Nr. 6) L. P. už 101 500 Eur, iš kurių L. P. 2015-12-18 pervedė 15 223 Eur, 2015-12-23 – 16 581,70 Eur ir 2015-12-28 ? 69 693,30 Eur į pareiškėjo sąskaitas.

Pareiškėjas pagal 2015-03-06 pirkimo?pardavimo sutartį (Sutartis Nr. 7) įsigijo 1/2 dalį 0,1000 ha žemės sklypo (paskirtis ? kita) adresu: (duomenys neskelbtini), už 17 956,44 Eur. Minėtą 1/2 dalį 0,1000 ha žemės sklypo pareiškėjas pagal 2015-10-22 žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartį (Sutartis Nr. 8) pardavė S. G.-B. už 17 956,44 Eur. Vadovaujantis GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 28 punkte nustatyta tvarka, žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), gautos pardavimo pajamos priskirtos apmokestinamoms pajamoms, nes žemės sklypas įsigytas po 2011-01-01 ir nebuvo išlaikytas 5 metus. Nustatyta, kad pareiškėjas 2015 metais gavo 17 956,44 Eur pajamas už parduotą turtą pagal Sutartį Nr. 8 bei patyrė 18 233,59 Eur (17 956,44 Eur + 110,38 Eur notaro išlaidos + 166,77 Eur notaro išlaidos) su nekilnojamojo turto įsigijimu ir perleidimu susijusias išlaidas.Įvertinus išdėstytas aplinkybes, konstatuota, kad pareiškėjas vykdė nekilnojamojo turto pardavimo ekonominę veiklą.

Pareiškėjo 2014 ? 2015 metų laikotarpiu vykdyta nekilnojamojo turto pardavimo veikla atitinka PVMĮ 2 straipsnio 8 dalyje apibrėžtai ekonominei veiklai būdingus požymius, t. y. savarankiškumo, tęstinumo ir ekonominės naudos siekimo požymius. Todėl 2014 ? 2015 m. pareiškėjo gautos pajamos iš nekilnojamojo turto pardavimo laikytinos pajamomis, gautomis vykdant ekonominę veiklą. Ekonominės veiklos pajamomis yra laikomos pajamos gautos: pagal Sutartį Nr. 1 pardavus turtą už 280000 Lt, nes nebuvo nustatyta, kad butas būtų naudojamas pareiškėjo asmeniniams poreikiams, šiuo adresu nebuvo deklaruojama jo gyvenamoji vieta, butas pareiškėjo vardu įregistruotas pagal 2014-07-09 deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr.1 ir 2014-08-13 buvo jau parduotas (pirkėjas Ž. D. paaiškinime nurodė, kad parduodamą butą apžiūrėjo jau 2014 m. balandžio mėnesį). Pagal Sutartį Nr. 2 pardavus turtą už 301 500 Lt, nes nenustatyta, kad butas būtų naudojamas pareiškėjo asmeniniams poreikiams, šiuo adresu nebuvo deklaruojama jo gyvenamoji vieta, butas pareiškėjo vardu įregistruotas pagal 2014-07-09 deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1 ir 2014-08-21 buvo jau parduotas, t. y. butas buvo parduotas greitu laiku po statybos darbų užbaigimo, butas buvo pastatytas ir parduotas siekiant gauti ekonominę naudą. Pagal Sutartį Nr. 3 pardavus turtą už 200 000 Lt, nes nebuvo nustatyta, kad butas būtų naudojamas pareiškėjo asmeniniams poreikiams, šiuo adresu nebuvo deklaruojama jo gyvenamoji vieta, butas Pareiškėjo vardu buvo įregistruotas pagal 2014-07-09 deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr.1 ir 2014-11-28 buvo jau parduotas, t. y. butas buvo parduotas greitu laiku po statybos darbų užbaigimo, butas buvo pastatytas ir parduotas siekiant gauti ekonominę naudą. Pagal Sutartį Nr. 8 pardavus turtą už 17 956,44 Eur, nes žemės sklypas pareiškėjo vardu buvo įregistruotas 2015-03-06 ir 2015-10-22 buvo parduotas, t. y. žemės sklypas buvo parduotas greitu laiku po įsigijimo, žemės sklypas buvo įsigytas ir parduotas siekiant gauti ekonominę naudą.

Pareiškėjo už parduotą nekilnojamąjį turtą gautos piniginės lėšos tikrinamuoju laikotarpiu sudarė pagrindinę pareiškėjo gautų pajamų dalį, kas suponuoja išvadą dėl ginčo sandorių tikslo gauti nuolatinių pajamų. Mokesčių administratorius nenustatė, kad pagal minėtas Sutartis Nr. 1, Nr. 2,

Pareiškėjas patyrė išlaidas pagal UAB „OPsta“ išrašytą 2014-09-01 PVM sąskaitą faktūrą OP Nr. 229, t. y. 506 053,11 Lt (418 225,71 Lt be PVM ir 87 827,40 Lt PVM) sumą. Patirtų statybos išlaidų 87 827,40 Lt (25 436,57 Eur) PVM suma vertinama proporcingai pagal pastatyto nekilnojamojo turto (keturių butų) plotą, kas sudaro 2014 m. rugpjūtį ? 44 058,41 Lt, 2014 m. rugsėjį ? 21 620,70 Lt,

2014 m. lapkritį – 22 148,29 Lt pirkimo PVM.

Pareiškėjas vykdydamas ekonominę veiklą 2014–2015 m. laikotarpiu gavo pajamas iš nekilnojamojo turto (naujos statybos butų bei žemės sklypų) pardavimo sandorių ir pareiškėjo gautos pajamos nuo 2014-08-13 viršijo 155 000 Lt ribą (nuo 2015 m. – 45 000 Eur), todėl pajamos gautos pagal Sutartį Nr. 1 už 11083/22265 dalį buto Nr. 1 ir pajamos gautos pagal Sutartis Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 8 yra apmokestintos PVM.

2013-10-31 rangos darbų sutartį Nr. OP1310-005, sudarytą su UAB „OPsta“, pagal kurią UAB „OPsta“ (atstovaujama direktoriaus O. P.) įsipareigoja atlikti pareiškėjui (užsakovui) rangos darbus adresu: (duomenys neskelbtini). Pagal 2014 m. rugpjūčio mėn. UAB „OPsta“ atliktų darbų priėmimo aktą Nr. 1, pagal kurį pareiškėjas iš UAB „OPsta“ priėmė atliktų darbų už 506 053,11 Lt, bei 2014-09-01 UAB „OPsta“ išrašė PVM sąskaitą faktūrą OP Nr. 229 506 053,11 Lt (418 225,71 Lt ir 87 827,40 Lt PVM) sumai. Pareiškėjas pagal 2013-10-31 rangos darbų sutartį faktiškai patyrė 455 840 Lt (506 053,11 Lt ? 50 213,11 Lt) statybos išlaidas, nes: pareiškėjas už atliktus statybos darbus pagal PVM sąskaitą faktūrą OP Nr. 229 apmokėjo bankiniais pavedimais iš asmeninės AB SEB banko sąskaitos 455 840 Lt: 2014-09-09 – 256 250 Lt, 2014-09-10 – 199 590 Lt (paskirtis ? pagal sąskaitą faktūrą OP Nr. 229). Pajamų šaltinis šioms išlaidoms padengti buvo gautos pajamos pardavus dalimis butą Nr. 1 su žeme, t. y.: 2014-09-08 R. G. į pareiškėjo sąskaitą pervesti 256 275 Lt (paskirtis – galutinis atsiskaitymas už nekilnojamąjį turtą pagal Sutartį Nr. 2) bei 2014-09-08 Ž. D. į pareiškėjo sąskaitą pervesti 200 000 Lt (paskirtis – atsiskaitymas pagal Sutartį Nr. 1). Likusiai 50 213,11 Lt (506 053,11 Lt – 455 840 Lt) sumai apmokėjimo pagal PVM sąskaitą faktūrą OP Nr. 229 informacijos ir dokumentų pareiškėjas nepateikė. Dėl šešių fizinių asmenų (K. M., R. S., R. M., D. U., V. K., Ž. K.) išrašytų prekių (paslaugų) pirkimo?pardavimo kvitų, pagal kuriuos minėti asmenys atliko statybos darbų (paslaugų) už 373 500 Lt, buvo išsiųsti paklausimai dėl vykdytų statybos darbų / paslaugų pareiškėjui. K. M., R. S. ir R. M. atsakydami į pateiktus klausimus, nurodė, kad pareiškėjo nepažįsta, jokių sutarčių nesudarė ir darbų pareiškėjui neatliko. Mokesčių administratorius padarė išvadą, kad iš šešių asmenų keturi asmenys statybos darbų už 243 500 Lt sumą neatliko (R. S. neatliko darbų už 68 750 Lt, R. M. – už 15 000 Lt, K. M. – už 68 750 Lt, Ž. K. – už 91 000 Lt). Trys iš keturių asmenų (R. S., R. M. bei K. M.) apskritai paneigė paslaugų suteikimo faktą pareiškėjui. Ž. K., nors ir nepaneigė pareiškėjui atlikęs statybos darbus, tačiau toliau nurodomos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti šio asmens paaiškinimais apie atliktus darbus. Ž. K. vardu 2014-09-26 išrašytame prekių (paslaugų) pirkimo?pardavimo kvite Nr. 4689953 nurodyta: „Pastato šiltinimas, 650 m2, kaina ? 140 Lt ir suma ? 91000 Lt“. Šis asmuo paaiškinime nurodė, kad neišsaugojo jokių statybinių medžiagų pirkimo dokumentų, neprisiminė, kiek sunaudojo statybinių medžiagų ir, kiek išleido piniginių lėšų perkant statybines medžiagas, taip pat nežino, kas atliko darbų eigos, kokybės, terminų ir medžiagų kontrolę. Be to, Ž. K. vykdė veiklą pagal verslo liudijimą tik nuo 2014-08-05, pateiktas prekių (paslaugų) pirkimo?pardavimo kvitas jo vardu išrašytas 2014-09-26, nors ginčo butai Nr. 1 ir Nr. 2 buvo apšiltinti jau iki 2014-07-31 (užfiksuota 2014-08-06 UAB „Domus Optima“ turto vertės nustatymo pažymoje, turto apžiūros data – 2014-07-31). Įvertinus labai abstrakčius Ž. K. teiginius dėl atliktų statybinių darbų, minėtame kvite nurodytą apšiltinto pastato plotą, prieštaringas aplinkybes dėl šio asmens atliktų darbų terminų (datų), darytina išvada, kad šis asmuo vienas ne tik negalėjo atlikti tokio mąsto statybinių darbų, bet apskritai verslo liudijimo galiojimo ir kvito išrašymo laikotarpiu šių darbų neatliko. Pažymėtina, kad pats pareiškėjas leido statybines medžiagas pirkti rangovams, pateiktame 2017-08-14 paaiškinime nurodė, kad nežino, kiek kainavo statybinės medžiagos, be to, nepažinodamas fizinio asmens (Ž. K.), nesudarė su juo sutarčių (dėl darbo laiko, statybinių medžiagų, terminų, įkainių). Pareiškėjas apmokėjimus už atliktus statybos darbus bei statybinės medžiagas vykdė tik grynaisiais pinigais ir minėtame paaiškinime nurodė, kad visi duomenys fiksuoti prekių (paslaugų) pirkimo?pardavimo kvite. Patys savaime šių keturių asmenų išrašyti kvitai, nesant jokių šiuose dokumentuose nurodytų darbų atlikimą patvirtinančių objektyvių įrodymų (pavyzdžiui, medžiagų, įrengimų įsigijimą patvirtinančių dokumentų; statybinių medžiagų poreikį pagrindžiančių skaičiavimų ir pan.), taip pat šiuos dokumentus išrašiusiems asmenims neigiant šiuos darbus atlikus ir gavus pinigus ar išrašius dokumentą apie darbų atlikimą ir įsigijus verslo liudijimą daug vėlesne data, nei atlikti patys darbai, negali pagrįsti pareiškėjo patirtų statybos išlaidų 243 500 Lt sumai.

Mokesčių mokėtojo pateikti dokumentai, kuriais jis grindžia savo išlaidas, turi ne tik turėti visus Buhalterinės apskaitos įstatyme (BAĮ) bei kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus, tačiau ir realiai atspindėti (patvirtinti) pačią ūkinę operaciją. Aukščiau nurodytos prieštaringos aplinkybės dėl keturių fizinių asmenų vardu išrašytuose prekių (paslaugų) pirkimo?pardavimo kvituose nurodytų statybinių darbų realaus atlikimo, byloje nesant (pareiškėjui nepateikus) jokių kitų įrodymų dėl kvituose nurodytų paslaugų atlikimo įrodymų vertinimo prasme reiškia, kad pareiškėjas neįrodė savo teiginių pagrįstumo, kartu ir nepaneigė mokesčių administratoriaus surinktų įrodymų bei jų pagrindu padarytų išvadų apie tai, jog 243 500 Lt sumai išrašyti ginčo kvitai, kurių pagrindu pareiškėjas grindžia namo statybos išlaidas, neatspindi realiai vykusių ūkinių operacijų.

Pagal pareiškėjo, UAB „OPsta“ pateiktus pirminius dokumentus, bankų išrašus bei fizinių asmenų pateiktus paaiškinimus, konstatuota, kad: statybos išlaidos statant butus Nr. 1 ir Nr. 2 sudarė 585 840 Lt (455 840 Lt sumokėta UAB „OPsta“ pagal 2014-09-01 PVM sąskaitą faktūrą OP Nr. 229 + 130 000 Lt sumokėjo fiziniams asmenims pagal išrašytus prekių (paslaugų) pirkimo?pardavimo kvitus). Pagal Sutartį Nr. 5 įsigyjant iš UAB „OPsta“ turtą patyrė 244 999,98 Lt (70 956,90 Eur) išlaidas.

Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjo patirtos išlaidos 2014 m. viršijo gautas pajamas 283 938 Lt. Pareiškėjas nepateikė juridinę galią turinčių dokumentų, pagrindžiančių lėšų, panaudotų išlaidoms padengti šaltinių, todėl konstatuota, jog patirtoms išlaidoms padengti turėjo kitų, įstatymų nustatyta tvarka neapmokestintų kitų pajamų. Konstatuota, kad mokesčių mokėtojas siekė nuslėpti pajamas ir išvengti GPM mokėjimo nuo gautų kitų pajamų, todėl mokesčiai nuo pareiškėjo gautų kitų pajamų apskaičiuoti pagal MAĮ 70 straipsnį, mokesčių administratoriaus įvertinimą, remiantis Taisyklių 4.1 punktu ir 6.3.3 papunkčiu, taikant išlaidų metodą.

Pareiškėjas 2014 metais gavo 283 938 Lt kitas pajamas, kurios, vadovaujantis GPMĮ 22 straipsnio 3 dalimi, pripažintos B klasės pajamomis. Vadovaudamasis GPMĮ 25 ir 27 straipsnių nuostatomis, pareiškėjas nedeklaravo gautų kitų pajamų 2014 metais – 283 938 Lt ir nuo jų neapskaičiavo bei nesumokėjo GPM. VMI, vadovaudamasi GPMĮ 6 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo 2014 m. gautas 283 938 Lt kitas pajamas apmokestino 15 proc. tarifu.

Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 į asmenines banko sąskaitas iš UAB „OPsta“ gavo 268 750 Eur (iš kurių 129 868 Eur, mokėjimo paskirtis ? atskaitingam asmeniui bendrovės ūkio reikmėms, 138 882 Eur mokėjimo paskirtis – skolos grąžinimas) sumą. Pareiškėjas minėtai bendrovei pervedė 56 776,27 Eur.

Pagal UAB „OPsta“ atskaitingo asmens apskaitos registro sąskaitos 2435 „Atskaitingi asmenys“ duomenis nustatyta, kad UAB „OPsta“ 2015 metų pradžios atskaitingam asmeniui įsiskolinimo likutis – 11 946,80 Eur. Per 2015 m. atskaitingam asmeniui (pareiškėjui) išduoti 236 872,69 Eur, iš jų: 201 081,01 Eur suma nurodyta, kaip išmokėta į pareiškėjo banko sąskaitą, 13 716,97 Eur išmokėta grynaisiais, nurodytai 22 074,71 Eur sumai pirminių buhalterinių apskaitos dokumentų nėra. Įvertinus UAB „OPsta“ ir pareiškėjo banko sąskaitų išrašus nustatyta, kad atskaitingo asmens registre nurodyta 22 074,71 Eur suma nebuvo pervesta į pareiškėjo banko sąskaitą. Taip pat pagal UAB „OPsta“ bankroto administratoriaus pateiktus dokumentus nėra nustatyta, kokiu pagrindu UAB „OPsta“ pervedė 67 668,99 Eur (268 750 Eur ? 201 081,01 Eur) sumą. Atskaitingo asmens (pareiškėjo) panaudoti 227 966,74 Eur: 55 939,83 Eur įnešta į UAB „OPsta“ banko sąskaitą; 37 375,33 Eur įnešta į UAB „OPsta“ kasą; 13 651,58 Eur panaudoti UAB „OPsta“ reikmėms. UAB „OPsta“ 2015 metų pabaigos atskaitingam asmeniui (pareiškėjui) įsiskolinimo likutis – 3 040,85 Eur (11 946,80 Eur ? 236 872,69 Eur + 227 966,74 Eur).

Nagrinėjant pareiškėjo bankų sąskaitų išrašus nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 UAB „OPsta“ įvairiomis sumomis pareiškėjui pervedė 138 882 Eur (paskirtis – skolos grąžinimas), iš kurių 71 213,01 Eur (18 902 Eur gauta į Danske bank sąskaitą bei 52 311,01 Eur į SEB banko sąskaitą) panaudota kaip atskaitingam asmeniui (minėtos sumos atvaizduotos įmonės atskaitingo asmens registruose).

Į pareiškėjo banko sąskaitą pervesta 67 668,99 Eur suma (paskirtis – skolos grąžinimas) nėra apskaityta UAB „OPsta“ buhalteriniuose registruose ir UAB „OPsta“ nedeklaravo 2015 m. iš pareiškėjo gautos 67 668,99 Eur paskolos (nepateikė FR0711 formos), mokesčių administratorius nustatė įvertinęs UAB „OPsta“ atskaitingo asmens apskaitos registro sąskaitos 2435 „Atskaitingi asmenys“ duomenis, UAB „OPsta“ bankroto administratoriaus pateiktus dokumentus, taip pat įvertinęs UAB „OPsta“ ir pareiškėjo banko sąskaitų išrašus. Pažymėtina, kad už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas (BAĮ 21 str.). Pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo UAB „OPsta“ vienintelis akcininkas ir direktorius. Taigi, pareiškėjo teiginiai dėl bendrovės buhalterės galimai netinkamos veiklos, įvertinus paties pareiškėjo (akcininko ir direktorius) minėtuose įstatymuose įtvirtintas aukščiau nurodytas pareigas, yra vertintini tik kaip gynybinė pozicija, siekiant savo paties pareigų nevykdymą (nerūpestingumą, aplaidumą) pateisinti kito asmens (buhalterės) netinkamu pareigų vykdymu.

Vadovaujantis GPMĮ 22 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 23 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pareiškėjo iš UAB „OPsta“ gautos pajamos (67 668,99 Eur) priskirtos A klasės pajamoms, kurias išmokėdama, UAB „OPsta“, kaip mokestį išskaičiuojantis asmuo, privalėjo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio įstatymo nustatytą pajamų mokestį.

Galimybė reikalauti mokestinės prievolės, kylančios iš A klasės gyventojo pajamų, įvykdymo tiesiogiai iš mokesčio mokėtojo, o ne iš mokestį išskaičiuojančio asmens, yra administracinių teismų praktikoje pripažįstama išimtis iš bendros taisyklės, įtvirtintos GPM įstatymo 23 straipsnyje. Ginčo atvejis turi būti laikomas išskirtiniu, nes pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo ne tik minėtos bendrovės (mokestį išskaičiuojančio asmens) akcininkas, bet ir direktorius, galėjo daryti ir, vertinant ginčui aktualias aplinkybes, darė įtaką bendrovės sprendimams. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjas (kaip UAB „OPsta“ direktorius) pervesdamas į savo asmeninę sąskaitą banke 67 668,99 Eur sumą, paskirtyje nurodydamas ? paskolos grąžinimas, tačiau šios sumos neapskaitydamas UAB „OPsta“ buhalteriniuose registruose ir nepateikdamas mokesčių administratoriui FR0711 formos (UAB „OPsta“ nedeklaravo 2015 m. iš pareiškėjo gautos 67 668,99 Eur paskolos) bei nepateikdamas šių piniginių lėšų panaudojimo bendrovės reikmėms dokumentų, veikė išimtinai savo (kaip fizinio asmens) interesais. Šiuo atveju nuo gautos 67 668,99 Eur sumos neapskaičiavus ir nesumokėjus 15 proc. dydžio pajamų mokesčio (GPMĮ 6 str. 1 d.), pareiškėjas gavo 10 150,35 Eur dydžio mokestinę naudą (67 668,99 Eur x 15 proc.). Kadangi mokestinę naudą gavo pareiškėjas, o UAB „OPsta“ nevykdė prievolės sumokėti į biudžetą GPM nuo pareiškėjo gautų kitų su darbo santykiais nesusijusių ir ne individualios veiklos pajamų, be to, nustačius, kad Vilniaus apygardos teismas 2016-07-11 nutartimi UAB „OPsta“ iškėlė bankroto bylą Nr. eB2-4983-794/2016, o nuo 2017-02-28 UAB „OPsta“ yra bankrutavusi ir išieškoti mokesčius MAĮ nustatyta tvarka nebus galimybės (pareiškėjas žinojo bendrovės finansinę padėtį), mokesčių administratorius pagrįstai prievolę mokėti GPM perkėlė pareiškėjui, o ne paliko vykdyti bankrutavusiai bendrovei.

Pareiškėjas, nesutikdamas su šių MAĮ nuostatų taikymu nagrinėjamu atveju skunde teismui nurodo, kad mokestinio patikrinimo metu nebuvo surinkta duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog pareiškėjo sudaryti nekilnojamojo turto sandoriai buvo sudaromi turint tikslą gauti mokestinę naudą.

Taikyti MAĮ 70 straipsnio nuostatas, mokesčių administratorių įgalino ir nustatytos faktinės aplinkybės, jog pareiškėjo patirtos išlaidos 2014 m. viršijo gautas pajamas 283 938 Lt (82 234,13 Eur) suma. Pareiškėjui nepateikus juridinę galią turinčių dokumentų, pagrindžiančių lėšų, panaudotų išlaidoms padengti šaltinių, mokesčių administratorius padarė teisiškai ir faktais pagrįstą išvadą, jog patirtoms išlaidoms padengti pareiškėjas turėjo kitų, įstatymų nustatyta tvarka neapmokestintų pajamų. Todėl GPM nuo pareiškėjo gautų kitų pajamų buvo apskaičiuotas pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą (MAĮ 70 str. 1 d.), taikant išlaidų metodą (Taisyklių 4.1 p., 6.3.3 p.). Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjant mokestinį ginčą pareiškėjas nei Komisijai, nei teismui nepateikė jokių kitų objektyvių įrodymų, kurie paneigtų tokias mokesčių administratoriaus išvadas (dėl išlaidų viršijančių apmokestintas pajamas). Atsižvelgiant tai, darytina išvada, kad mokesčių administratorius, nustatęs, jog pareiškėjo išlaidos viršijo jo gautas pajamas, turėjo pagrindą taikyti MAĮ 70 straipsnį ir apskaičiuoti mokesčius pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, taikydamas išlaidų metodą, nes vienas iš pagrindų, suteikiančių teisę mokesčių administratoriui mokesčių bazę nustatyti pagal įvertinimą, yra nurodytas Taisyklių 4.1 punkte, t. y. kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuojant mokesčius, t. y. kai mokesčių mokėtojo įsigyto turto vertė ir / ar asmeninės išlaidos per atitinkamą laikotarpį yra didesnės už deklaruotas pajamas ir kitais atvejais.

Pareiškėjas nesutinka su mokesčių administratoriaus išvada, jog jo veikla įsigyjant ir perleidžiant nekilnojamąjį turtą prilygintina ekonominei veiklai, kaip ji apibrėžta PVMĮ.

Ekonominė veikla yra apibrėžta PVMĮ 2 straipsnio 8 dalyje kaip veikla (įskaitant gamybą, prekybą, paslaugų teikimą, žemės ūkio veiklą, žuvininkystę, kasybą, profesinę veiklą, naudojimąsi turto ir (arba) turtinių teisių turėjimu), kurią vykdant siekiama gauti bet kokių pajamų (neatsižvelgiant į tai, ar ją vykdant siekiama gauti pelno), išskyrus: 1) darbo veiklą, kaip ji apibrėžta šio straipsnio 7 dalyje (veikla, vykdoma pagal darbo sutartį, taip pat bet kokia kita veikla, vykdoma teisinių santykių, kurie iš esmės (susitarimu dėl darbo apmokėjimo sąlygų, darbo vietos ir funkcijų, darbo drausmės ir kt.) atitinka darbo sutarties sukuriamus darbdavio ir darbuotojo santykius, pagrindu) ir 2) valstybės ir savivaldybių veiklą, kaip ji apibrėžta šio straipsnio 38 dalyje, net jeigu už tokią veiklą mokami mokesčiai ar rinkliavos.