- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-09-20
- Bylos Nr.
- II-1103-38/2007
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Antanas Ablingis (pran.)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. Y. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 5 d. nutarties S. Y. C. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nusta t ė:
I.
Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos (toliau – ir Institucija) pareigūnas S. Y. C. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad jis 2006 m. gruodžio 5 d., 19⁰⁷ valandą, Vilniuje, Savanorių pr. - Žemaitės gt. - Pietario gt. sankirtoje vairuodamas automobilį ir sankryžoje sukdamas į kairę nedavė kelio automobiliui, važiuojančiam lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai, dėl ko susidūrė bei buvo apgadinti abu automobiliai. Taip nesilaikė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių 199 punkto reikalavimų. Ši S. Y. C. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį.
Institucijos 2006 m. gruodžio 22 d. nutarime konstatuota, kad S. Y. C. protokole nurodyta veika padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, už kurį jam skirta 150 Lt bauda.
S. Y. C. 2006 m. gruodžio 22 d. nutarimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, prašė jį panaikinti ir bylą nutraukti. Nurodė, kad kairiojo posūkio manevrą darė įsitikinęs, jog tai jis daro saugiai. Iš priekio jokio automobilio, važiuojančio priešinga kryptimi, nebuvo. Jam tik pasukus į kairę iš kažkur atsirado J. V. vairuojamas automobilis ir atsitrenkė į jo automobilį. J. V. automobilis važiavo be šviesų ir būtent dėl šios priežasties įvyko autoįvykis. Buvo labai blogas oras ir matomumas, todėl jis nepastebėjo be šviesų važiavusio J. V. automobilio, o ši nematė jo automobilio. Kad J. V. važiavo be šviesų įrodo ir tai, kad iš karto po įvykio jam priėjus prie jos ir paklausus, kodėl ji važiavo be šviesų, ši tik tada įjungė savo automobilio žibintus.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. balandžio 5 d. nutartimi S. Y. C. skundą atmetė. Teismas nurodė, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog autoįvykis įvyko dėl to, kad pažeidėjas, darydamas kairį posūkį, nepraleido tiesiai priešinga kryptimi važiavusio automobilio, kurį vairavo J. V.. Pažeidėjas teigia, kad J. V. automobilis važiavo be šviesų, tačiau tai yra tik pažeidėjo prielaida, nepagrįsta jokiais įrodymais. Teismas nurodė, kad S. Y. C. kaltę patvirtina nukentėjusiosios J. V., liudytojos B. B. parodymai, pažeidimas kvalifikuotas tinkamai, nuobauda paskirta sankcijos ribose.
III.
S. Y. C. apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2007 m. balandžio 5 d. teismo nutartį ir bylą nutraukti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismo išvada, kad faktas, jog J. V. vairavo automobilį be šviesų, yra neįrodytas, nepagrįsta. Ją paneigia liudytojų M. Š. bei R. G. parodymai, kurių teismas neįvertino.
2. Tiek minėtų liudytojų parodymai, tiek pateiktas vaizdo įrašas patvirtina, kad J. V., įjungdama automobilio šviesas jau po įvykio, siekė ne parodyti, kad jos automobilio šviesos veikia, kaip nurodė teismas, bet siekdama išvengti administracinės atsakomybės.
3. Teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojos B. B. parodymais, nes ji įvykio nematė ir bylai reikšmingų aplinkybių nenurodė.
4. J. V. vairavo automobilį pažeisdama KET 138 punktą. Įvykio metu buvo tamsu, lijo, gatvės apšvietimas buvo blogas. Posūkio manevrą jis darė nepažeisdamas KET reikalavimų, o pastebėti J. V. automobilio jis neturėjo galimybės.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Teigia, kad teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konst atuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje esantys įrodymai, o būtent administracinio teisės pažeidimo protokolas, eismo įvykio vietos planas, nukentėjusiosios J. V. bei paties S. Y. C. parodymai patvirtina, kad S. Y. C. vairuodamas automobilį ir sankryžoje sukdamas į kairę nedavė kelio J. V. vairuojamam automobiliui, važiavusiam lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai, dėl ko susidūrė bei buvo apgadinti abu automobiliai. Šios aplinkybės byloje nėra ginčijamos, minėta nustatyta S. Y. C. veika atitinka ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo objektyviuosius požymius, o jis yra tinkamas šio pažeidimo subjektas. Byloje yra keliamas minėto pažeidimo sudėties subjektyviojo požymio – S. Y. C. kaltės buvimo klausimas, o būtent, ar S. Y. C., kuriam KET 199 punktas nagrinėjamoje situacijoje numatė pareigą praleisti lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai važiavusį J. V. vairuojamą automobilį, galėjo tai padaryti.
S. Y. C. tiek įvykio dieną, tiek teisminio nagrinėjimo metu nuosekliai ir kategoriškai tvirtino, kad J. V. važiavo be įjungtų automobilio žibintų, dėl ko jis negalėjo pamatyti jos vairuojamo automobilio ir tuo pačiu jį praleisti. Nukentėjusioji tai kategoriškai neigė, tvirtino važiavusi su įjungtais žibintais. Minėti asmenys taip pat nurodė ir šios aplinkybės nėra ginčijamos, kad įvykio metu buvo tamsu, lijo, buvo blogas matomumas, tad aplinkybės, ar J. V. važiavo su įjungtais automobilio žibintais, nustatymas laikytinas itin reikšmingu sprendžiant S. Y. C. kaltės buvimo klausimą, nes tai sąlygojo galimybę laiku pastebėti jos vairuojamą automobilį bei duoti jam kelią.
Liudytoja B. B., kurios parodymais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad J. V. po darbo iš stovėjimo aikštelės išvažiavo su įjungtais automobilio žibintais, tačiau ši liudytoja betarpiškai įvykio nematė, tad jos parodymai vertintini tik kaip netiesioginiai įrodymai, patvirtinantys J. V. parodymus. Byloje pateiktame vaizdo įraše, kurį, beje, pirmosios instancijos teismas nors ir ištyrė, tačiau visiškai neįvertino, yra užfiksuoti J. V. veiksmai po įvykio, tad šis įrodymas taip pat vertintinas tik kaip netiesiogiai patvirtinantis S. Y. C. parodymus. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad įvykį betarpiškai matė liudytojas M. Š., kuris ikiteisminio tyrimo metu nurodė aplinkybes, reikšmingas nagrinėjamam S. Y. C. kaltės buvimo klausimui (b. l. 15), tačiau pirmosios instancijos teismas, nepaisant to, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo bei nukentėjusioji įvykio aplinkybes nurodo prieštaringai, minėto liudytojo nei kvietė į teismo posėdį, nei jį apklausė, nors jo parodymai galėjo padėti nustatyti objektyvią tiesą byloje. Tuo labiau, kad teismas savo nutartį grindė išvada, jog S. Y. C. nurodytų aplinkybių nepagrindžia jokie įrodymai.
Vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas pažeidė minėtą proceso teisės normą, dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla, tad 2007 m. balandžio 5 d. nutartis yra naikinama kaip neteisėta ir nepagrįstą, o byla grąžinama tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
n utaria:
Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 5 d. nutartį panaikinti ir S. Y. C. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.