Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutartis

2021-10-01 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-134-1118/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-10-01
Bylos Nr.
II-134-1118/2021
Teisminio proceso Nr.
4-29-3-00093-2021-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Jūratė Žemgulienė (pirm.)
Pažeidėjas
T. A.
Institucija
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-134-1118/2021Teisminio proceso Nr. 4-29-3-00093-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6; 21.10.1; 21.10.3; 21.10.4
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 1 d.Mažeikiai
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Jūratė Žemgulienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Almai Mažrimienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam T. A.,

institucijos, priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje, atstovui Donatui Miliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo T. A., gimusio (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini), vedusio, nebausto administracine tvarka, skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus tyrėjo Lauryno Jucio 2021 m. birželio 28 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus tyrėjas Laurynas Jucys 2021 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) T. A. pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį ir paskyrė jam 800 Eur dydžio baudą bei administracinio poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise (teise vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių. Šis nutarimas priimtas už tai, kad T. A. 2021 m. birželio 12 d. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį neblaivus, kai jam nustatytas 0,99 promilių neblaivumas.

Šalies argumentai

T. A., nesutikdamas su priimto nutarimo dalimi, kuria jam taikyta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas 12 mėnesių, 2021 m. liepos 13 d. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2021 m. birželio 28 d. nutarimą dalyje dėl administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, o teismui neįžvelgus pagrindo tenkinti nurodytą prašymą, pakeisti 2021 m. birželio 28 d. nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių ir paskirti trumpesnį šios teisės atėmimo terminą. Skunde nurodo, kad pripažįsta padaręs administracinį nusižengimą ir dėl jo padarymo nuoširdžiai gailisi, tačiau mano, kad įvertinus jo asmenybę, lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nusižengimo pobūdį, vairavimo stažą, ankstesnį jo patraukimą administracinėn atsakomybėn, jo atžvilgiu gali būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir paskirta administracinio poveikio priemonė panaikinta arba paskirtas mažesnis šios priemonės terminas. Pažymi, kad jis administracinį nusižengimą padarė (duomenys neskelbtini) ir ši aplinkybė reikšminga dviem aspektais. Pirma – transporto priemonės vairavimas gyvenvietėje reiškia, kad nebuvo važiuota greičiau nei 50 km/h greičiu, nes greičio viršijimas neužfiksuotas. O toks greitis reiškia mažesnė tikimybę sukelti eismo įvykį. Antra, važiavimas vietovėje, kur jis ir gyvena, reiškia, kad jis žino eismo sąlygas, patį kelią. Šis aplinkybės mažina padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą. Jo atžvilgiu neužfiksuoti kiti administraciniai nusižengimai dėl KET pažeidimo, t. y. jis buvo įjungęs šviesas, transporto priemonė atitiko keliamus reikalavimus. Šios aplinkybės turi teisinės reikšmės kadangi neblaivumas lėtina reakciją į galimas kliūtis eisme. Tuo tarpu paminėtos aplinkybės reakcijos laiko papildomai nemažino, todėl padarytas administracinis nusižengimas nėra didžiausio pavojingumo laipsnio. Be to, administracinis nusižengimas padarytas (duomenys neskelbtini) val. Kadangi tai yra šviesus paros metas, tamsa matomumo nepablogino, kas atitinkamai mažina tikimybę sukelti eismo įvykį. Nors užfiksuotas neblaivumo laipsnis nėra mažas, tačiau kiekvienu atveju žmogų alkoholis veikia skirtingai, todėl vien iš užfiksuotų promilių kiekio negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad jis nekontroliavo transporto priemonės. Taigi, administracinis nusižengimas padarytas daugiau dėl neatsargumo, nei dėl tyčios. Jis alkoholį buvo vartojęs tik iš vakaro ir nedidelį kiekį, todėl manė, kad alkoholis buvo išsisklaidęs. Be to, jis yra dorą ir visuomenei priimtiną gyvenimo būdą pasirinkęs pilietis. (duomenys neskelbtini) metais baigė (duomenys neskelbtini) vidurinę mokyklą, įgijo pagrindinį išsilavinimą. (duomenys neskelbtini) metais Klaipėdos darbo rinkos mokymo centre įgijo virėjo – konditerio kvalifikaciją. Nuo 2019 m. sausio mėnesio dirba (duomenys neskelbtini), yra vedęs. Taigi jo asmenybė atspindi tik teigiamus piliečio bruožus. Taip pat jis yra sumokėjęs ir 2021 m. birželio 28 d. nutarimu paskirtą 800 Eur baudą. Jis iki priimto nutarimo nebuvo padaręs jokio teisės pažeidimo, jo vairavimo stažas yra dagiau nei 22 metai, todėl šis administracinis nusižengimas yra atsitiktinio pobūdžio. Pažymi, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga dėl galimybės nuvykti į darbovietę. Atstumas iki jos – 25 kilometrai, ir, kaip teigia, teisės vairuoti atėmimas jam sukeltu neigiamus padarinius, kadangi neturint teisės vairuoti, nuvykti tokio atstumo neturi galimybės, dėl to egzistuoja grėsmė netekti turimos darbo vietos.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi nutarimą administracinio nusižengimo byloje, pateiktame atsiliepime nurodė nesutinkanti su pateiktu skundu Nurodė, kad 2021 m. birželio 28 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) yra teisėtas bei pagrįstas, todėl nėra faktinio pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies normos bei tenkinti T. A. skundą.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu T. A. palaikė skundė išdėstytus motyvus ir papildomai nurodė, kad jam yra labai reikalingas vairuotojo pažymėjimas dėl jo darbo (duomenys neskelbtini). Nors jo darbas nėra tiesiogiai susijęs su vairavimu, tačiau nuo jo gyvenamosios vietos iki jo darbo yra 25 km, todėl darbo pasiekimui jam yra reikalingas automobilis. O be teisės vairuoti transporto priemones, jis neturi galimybių pats pasiekti darbovietės. Šiuo metu jis yra (duomenys neskelbtini) ir jį į darbą veža kiti bendradarbiai, kuriems yra sudaromos papildomos problemos. Į darbą važinėja įmonės automobiliais, todėl įrengti antialkoholinį variklio užraktą automobilyje neturi galimybės. Pažymėjo, kad pats administracinis nusižengimas buvo padarytas netyčia. Jis išvakarėse vartojo alkoholį, o ryte atsikėlęs jautėsi prastai, suprato, kad tuo metu dar negali vairuoti automobilio, todėl suplanuotą kelionę atidėjo iki pietų. Atėjus 12 valandai jis pasijuto geriau, todėl su tėvu nusprendė vykti į miestą pirkti žoliapjovės. Tuo metu jau jautėsi gerai ir jokio alkoholio poveikio nejautė. Mano, kad teismas į jo pateiktą skundą turėtų atsižvelgti ir keisti nutarimo dalį dėl specialiosios teisės atėmimo dvylikai mėnesių dėl to, kad jam vairuotojo pažymėjimas yra labai reikalingas. Pažymėjo, kad šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) ir į darbo vietą jį nuveža bendradarbis.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus atstovas Donatas Milius palaikė atsiliepime nurodytus motyvus ir papildomai nurodė, kad išskirtinių sąlygų, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, nėra. Ta aplinkybė, kad asmeniui vairuotojo pažymėjimas yra reikalingas tikslu pasiekti darbovietę, nėra pripažįstama esmine, kadangi, kaip nurodė administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, jis turi galimybę pasiekti darbo vietą ir neturint šios teisės. Pažymėjo, kad skundą tenkinti ir sutrumpinti specialiosios teisės vairuoti atėmimo terminą, būtų pagrindas tik tada, jeigu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo sutiktų automobilyje įrengti antialkoholinį variklio užraktą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų.

Ginčo dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo fakto nėra, tačiau administracinėn atsakomybėn patrauktas T. A. prašo skundžiamą nutarimą panaikinti dalyje dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės, t. y. neskirti administracinio poveikio priemonės - specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba šią administracinio poveikio priemonę paskirti trumpesniam terminui.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Teismai, skirdami nuobaudas pažeidėjams, turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje nagrinėjant bylas dėl nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės sušvelninimo arba pernelyg švelnios nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės paskyrimo, yra ne kartą konstatuota, kad administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės, naudai. Taigi įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pagal teismų praktiką, minėto straipsnio taikymas laikomas išimtimi iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-33-303/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-38-303/2016 ir kt.).

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad T. A. vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 0,99 promilių girtumas, ir tokiais savo veiksmais padarė vieną iš pavojingiausių ir šiurkščiausių administracinių nusižengimų transporto bei kelių srityje. Padarytas nusižengimas nepatenka į ANK 12 straipsnio 1 dalį, kurioje numatytos mažai pavojingos veikos. Įstatymų leidėjas iš anksto numatė griežtas administracines nuobaudas už šį nusižengimą ir tai tik patvirtina, kad jis priskiriamas prie pavojingų nusižengimų. Pastebėtina, kad T. A. nustatytas neblaivumo laipsnis daugiau kaip dvigubai viršija leistiną normą, kuri yra 0,4 promilės, todėl nustatytas neblaivumas nemažina jo veikos pavojingumo. Taip pat T. A. manymas, kad nusižengimo pavojingumą mažina tai, kad jis važiavo miesto teritorijoje (gyvenvietėje) (duomenys neskelbtini) val., o važiuota ne greičiau nei 50 km/h, yra visiškai nepagrįstas. Priešingai, šios aplinkybės kaip tik rodo didesnį nusižengimo pavojingumą. Pastebėtina, kad T. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad vyko maršrutu (duomenys neskelbtini), ir grįžtant į (duomenys neskelbtini) jį sustabdė policijos pareigūnai. Taigi, važiuota ne tik (duomenys neskelbtini) miesto teritorijoje, kaip teigiama skunde, bet ir už miesto ribų, pravažiuotas pakankamai didelis atstumas, su juo kartu vyko ir kitas šeimos narys, kuriam taip pat buvo sukeltas pavojus jo sveikatai, transporto priemonę vairavo dienos metu, kai eismas tiek (duomenys neskelbtini) mieste, tiek užmiestyje, yra pakankamai intensyvus, todėl šiuo atveju buvo didesnė tikimybė sukelti skaudžias pasekmes, nepaisant pažeidimo padarymo laiko ar vietos. Teismo vertinimu, T. A., vairuodamas transporto priemonę neblaivus, ignoravo jo padaryto teisės pažeidimo galimas pasekmes, kad dėl jo padaryto teisės pažeidimo gali nukentėti ne tik eismo saugumas, bet ir visuomenės, jo šeimos nario (vykusio kartu) sveikata ar gyvybė, o tai rodo nubaustojo lengvabūdiškumą, neatsakingą požiūrį į visuomenę. Vien tai, kad šiuo atveju buvo išvengta rimtesnių pasekmių, nedaro pažeidimo mažiau pavojingo ir jo nepateisina. Sutiktina su tuo, kad T. A. anksčiau administracine tvarka nebaustas (pateikė pažymas apie paskirtų nuobaudų anuliavimą), jo vairavimo stažas yra pakankamai didelis, tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti jam paskirtą administracinio poveikio priemonę ar sutrumpinti tokios poveikio priemonės terminą, kadangi įstatymų leidėjas šioje teisės normoje griežtą atsakomybę nustatė ne už pasekmių sukėlimą ar tokio administracinio nusižengimo pakartotinumą, bet už patį vairavimą esant neblaiviam.

Dėl kaltės formos nurodytina, kad šis nusižengimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo, būdamas neblaivus, vairuoja transporto priemonę aiškiai suvokdamas veikos pavojingą pobūdį ir nori taip veikti (ANK 8 straipsnis). Iš byloje esančio 2021 m. birželio 12 d. tarnybinio pranešimo dėl KET pažeidimo matyti, kad, sustabdytas policijos pareigūnų, T. A. paaiškino, jog alkoholį vartojo vakar vakare, t. y. (duomenys neskelbtini) iki šiandienos ryto, t. y. (duomenys neskelbtini) maždaug 1 val., vartojo įvairius alkoholinius gėrimus, kiekio nurodyti negali, ir šiandiena po pietų jausdamasis gerai, važiavo iš (duomenys neskelbtini) apžiūrėti žoliapjovės. Šios faktinės bylos aplinkybės rodo, kad T. A. aiškiai suprato esantis neblaivus, tačiau nepaisant to vairavo transporto priemenę. Kaip minėta, nustatytas neblaivumo laipsnis (0,99 prom.) šią aplinkybę tik patvirtina. Argumentas, jog sėsdamas už vairo nebesijautė neblaivus, jokiu būdu nesudaro pagrindo tvirtinti, kad jis nusižengimą padarė neatsargia kaltės forma, todėl jo argumentai dėl nusižengimo mažesnio pavojingumo vertintini tik kaip jo siekis išvengti neigiamų pasekmių. Be to, T. A., kaip pakankamai didelį vairavimo stažą turintis asmuo, žinodamas kelių eismo taisykles ir draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviam, turėjo būti pakankamai atidus, rūpestingas ir įsivertinti savo galimybes vairuoti transporto priemonę iš vakaro vartojus alkoholį, juo labiau, kad jam buvo žinoma apie suplanuotą kelionę, tačiau to nepaisė ir vartojo alkoholinius gėrimus iki (duomenys neskelbtini) 01.00 val. Taigi pats sėdimas už vairo iš vakaro vartojus alkoholio, nepriklausomai nuo alkoholinio gėrimo kiekio ar pasitikėjimo savo organizmu toleruoti suvartotą alkoholį, suvokiant, kad toks elgesys neabejotinai gali sukelti itin nemalonių padarinių, tokių kaip nuobauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, tačiau šią aplinkybę sąmoningai ignoruojant, rodo T. A. apsisprendimą prisiimti ir dėl savo elgesio galinčias kilti visas nepageidaujamas pasekmes.

Bylos duomenys patvirtina, kad T. A. yra baigęs mokyklą, yra įgijęs specialybę, vedęs, yra dirbantis. Teismo vertinimu šios aplinkybės, kad jis yra dorą ir visuomenei priimtiną gyvenimo būdą pasirinkęs pilietis, teigiamai charakterizuoja pažeidėją, tačiau vien šių aplinkybių nepakanka panaikinti paskirtą administracinio poveikio priemonę ar sutrumpinti šios priemonės terminą. Šios aplinkybės laikytinos tik jo atsakomybę švelninančiomis ar jį teigiamai charakterizuojančiomis aplinkybėmis, kurios reikšmingos parenkant administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę sankcijos už padarytą pažeidimą ribose. Be to, kaip minėta, teismų praktikoje pripažįstama, kad šeimyninė, darbo padėtis nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, nes galimos neigiamos pasekmės yra adekvatus padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra pats pažeidėjas.

Nagrinėjamu atveju, T. A. teismo posėdžio metu nurodė tik vieną aplinkybę, dėl kurios jam svarbi teisė vairuoti transporto priemones – nuvykimui/parvykimui iš darbo (duomenys neskelbtini), kur atstumas nuo jo namų iki darbo yra apie 25 km. Pastebėtina, kad teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad būtinumas turėti teisę vairuoti dėl darbo ir dėl jos netekimo kilsiančios neigiamos pasekmės (tiek pačiam pažeidėjui, tiek kitiems asmenims) nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, dėl kurių būtų galima sutrumpinti teisės vairuoti atėmimo terminą arba šios poveikio priemonės apskritai neskirti. Būtina atkreipti dėmesį, kad T. A. dar prieš darydamas nusižengimą galėjo ir privalėjo numatyti ir įvertinti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl nusižengimo padarymo, todėl dabar jis turi prisiimti neigiamus tokio neteisėto veikimo padarinius. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos ir skundo argumentų, poreikis vairuoti transporto priemones dėl darbo atsirado ne po nusižengimo padarymo, minėtos aplinkybės egzistavo dar iki nusižengimo padarymo, tačiau net ir poreikis dėl darbo funkcijų atlikimo (nuvykimo į darbą) turėti teisę vairuoti transporto priemones niekaip nesutrukdė apeliantui padaryti administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje. Be to, pats T. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu jis dirba (duomenys neskelbtini) ir jį į darbą nuveža/parveža kiti bendradarbiai, todėl darytina išvada, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas neatima/neatėmė jam galimybės apskritai dirbti, todėl ir tai rodo, kad paskirta administracinio poveikio priemonė yra proporcinga jo padarytam administraciniam nusižengimui ir nėra perteklinė. Be to, ši T. A. nurodoma aplinkybė yra būdinga didžiajai daliai asmenų, padariusių administracinius nusižengimus, už kuriuos yra taikoma administracinio poveikio priemonė – specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas, ir negali būti vertinama kaip išskirtinė dėl administracinio poveikio priemonės neskyrimo arba jo termino švelninimo, nes teisės pažeidimų, administracinių nusižengimų ir nusikalstamų veikų nedarymas yra įprasta kiekvieno piliečio pareiga. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad paskirtos baudos sumokėjimas taip pat negali būti laikomas išimtine aplinkybe, nes už padarytus teisės pažeidimus paskirtas baudas asmuo privalo sumokėti, nepriklausomai nuo jo noro ar pasirinkimo.

Pastebėtina ir tai, kad T. A. prašo, sprendžiant klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo, vadovautis skunde nurodytų apylinkių, apygardų, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotais precedentais. Pabrėžtina, kad teismų sukurtais precedentais reikia remtis itin apdairiai. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, negalima suabsoliutinti. Precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kuriose buvo sukurtas precedentas. Taip pat būtina atsižvelgti ir į kitas reikšmingas aplinkybes: į precedento sukūrimo laiką; į tai, ar precedentas atspindi jau susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į precedento argumentacijos įtikinamumą; į įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą reikšmingus socialinius, ekonominius ir kitus pokyčius ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2008). Išanalizavus skunde nurodytų bylų, kuriose asmenys yra bausti pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, sprendimų turinį, matyti, kad, lyginant su šia nagrinėjama administracinio nusižengimo byla, skiriasi asmenims nustatytas neblaivumo laipsnis, paties pažeidėjo asmenybę charakterizuojantys duomenys ir kitos svarbios aplinkybės, todėl jais vadovautis, teismo nuomone, kaip precedentais nėra jokio pagrindo.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2021 m. birželio 28 d. nutarimu T. A., už administracinio nusižengimo, numatyto (duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalyje, padarymą buvo paskirta 800 eurų dydžio bauda bei taikyta administracinio poveikio priemonė – specialios teisės atėmimas 12 mėnesių, t. y. paskirta minimali bauda bei nustatytas minimalus specialios teisės atėmimo terminas. Institucija skirdama nurodytą nuobaudą vertino T. A. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – pripažinimą padarius administracinį nusižengimą ir nuoširdų gailėjimąsi, bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Taip pat, iš teismo posėdžio metu duotų institucijos atstovo paaiškinimų matyti, kad buvo vertintos ir įvykio aplinkybės bei T. A. elgesys po įvykio. Taigi, įvertinęs aptartas aplinkybes, T. A. charakterizuojančius duomenis, jo nurodytas priežastis, dėl kurių jam būtinas vairuotojo pažymėjimas, teismas sprendžia, kad byloje nėra nustatyta išimtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir T. A. panaikinti nutarimu paskirtą administracinio poveikio priemonę arba šios priemonės terminą sutrumpinti. Teismo įsitikinimu, būtent 2021 m. birželio 28 d. nutarimu paskirta bauda bei administracinė poveikio priemonė yra proporcinga padarytam nusižengimui, pažeidėjo asmenybei bei leis įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto T. A. skundo netenkinti.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2021 m. birželio 28 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Teisėja Jūratė Žemgulienė