Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-02-10 · Byla Nr. N-261-985-12

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-02-10
Bylos Nr.
N-261-985-12
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Audrius Bakaveckas (pirm.), Artūras Drigotas, Stasys Gagys (pran.)
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N261-985/2012Teisminio proceso Nr. 4-10-3-00294-2009-4Procesinio sprendimo kategorijos: 39.2; 45.4.3; 45.4.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. vasario 10 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Stasio Gagio (pranešėjas),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Ž. B. atstovo advokato V. G. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 1 d. nutarimo Ž. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Palangos miesto apylinkės teismas 2011 m. liepos 1 d. nutarimu Ž. B. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymą skyrė galutinę nuobaudą – 3 000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Nuobauda paskirta už tai, kad Ž. B. 2009 m. rugpjūčio 27 d., apie 4.24 val., Palangoje, Klaipėdos plente – Vytauto gatvėje, vairavo automobilį „Mercedes Benz“, būdamas neblaivus (0,85 prom. alkoholio – lengvas neblaivumo laipsnis), iš sustabdymo vietos nuvažiavo, stabdomas nestojo. Šiais savo veiksmais asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 ir 17 punktų reikalavimus. Teismas nurodė, kad Ž. B. 2009 m. rugsėjo 7 d. deklaravo savo išvykimą į Jungtinę Karalystę, teismo šaukimai į posėdžius, vykusius 2011 m. kovo 10 d., 2011 m. gegužės 11 d., 2011 m. birželio 28 d., administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui su įteikimo pažyma buvo ne kartą siunčiami jo atstovo advokato V. G. nurodytu adresu Jungtinėje Karalystėje, tačiau teismo šaukimai negrįžo, be to teismo šaukimą buvo bandyta įteikti ir administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu adresu, tačiau teismo šaukimas grįžo su žyma, jog adresatas „išvykęs“. Teismas sprendė, kad apie teismo posėdį tinkamai pranešta Ž. B. atstovui advokatui, gautas atstovo prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Teismas konstatavo, jog Ž. B. yra tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nei iš Ž. B., nei iš jo atstovo teismas negavo, todėl bylą išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant (ATPK 272 str. 1 d.). Teismas vertino, kad Ž. B. kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, įrodyta jo paties parodymais teisme, administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, alkotesterio šaknele, iš kurios matyti, kad Ž. B. 2009 m. rugpjūčio 27 d., 4.24 val. nustatytas 0,85 promilių girtumas. Sprendė, kad Ž. B. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, kadangi jis vairavo transporto priemonę neblaivus, jam nustatytas lengvas (0,85 promilių) girtumas. Įvertinęs Ž. B. paaiškinimus dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, taip pat 2009 m. rugsėjo 3 d. teismo posėdyje apklaustos liudytojos J. M. parodymus, policijos pareigūnų L. V. ir A. T. tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad Ž. B. veiksmai atitinka ATPK 130 straipsnio 1 dalies pažeidimo sudėtį. Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgė į tai, kad Ž. B. iš dalies savo kaltę pripažino – nurodė vairavęs automobilį būdamas neblaivus, tačiau nepripažino, jog nepakluso reikalavimui stabdyti transporto priemonę. Pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, tačiau atsižvelgė į tai, kad pažeidėjas anksčiau administracine tvarka baustas, neteistas. Įvertino visas paminėtas aplinkybes, atsižvelgė į pažeidėjo asmenybę, padarytų pažeidimų pavojingumą bei pobūdį ir skyrė pažeidėjui sunkesnio iš pažeidimų sankcijoje numatytą minimalią baudą su sankcijoje numatytu trumpiausiu teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminu. Nurodė, kad teismas neturi pagrindo manyti, jog nuostata, kad apeliacinei instancijai panaikinus neteisėtą ir nepagrįstą pirmosios instancijos sprendimą, ATPK 35 straipsnyje nustatyti terminai skaičiuojami iš naujo, pažeidžia administracinėn atsakomybėn traukiamo Ž. B. teises. Teismui abejonių dėl pažeidėjo atstovo skunde nurodytos ATPK 35 straipsnio nuostatos konstitucingumo nekilo, todėl pateiktas prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) buvo atmestas.

II.

Ž. B. atstovas advokatas V. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 1 d. nutarimą ir administracinę bylą nutraukti, pasibaigus ATPK 35 straipsnyje numatytam terminui skirti administracinę nuobaudą. Pažymi, kad jam apie teismo procesą, kuris buvo paskirtas 2011 m. birželio 28 d. nebuvo žinoma, todėl buvo pažeistos jo teisės, numatytos ATPK 272 straipsnyje. Teigia, kad teismo nutarimas buvo priimtas 2011 m. liepos 1 d., tačiau apie teismo procesą, įvyksiantį 2011 m. liepos 1 d., nebuvo pranešta nei Ž. B., nei jo advokatui V. G., todėl mano, kad teismas 2011 m. liepos 1 d. nutarimą priėmė už akių. Nurodo, jog teismo paskirtos nuobaudos yra pernelyg griežtos, netinkamai įvertintos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Pažymi, kad nuo 2009 m. rugpjūčio 27 d. praėjo beveik 3 metai, todėl teismas privalėjo tinkamai apsvarstyti pažeidimų pavojingumą ir pobūdį bei praėjusį didelį laiko tarpą, per kurį pažeidėjas nepadarė jokių pažeidimų. Nurodo, kad teismas neturėjo remtis Ž. B. bei liudytojos J. M. duotais parodymais teisme 2009 m. rugsėjo 3 d., nes 2009 m. rugsėjo 3 d. teismo nutarimas buvo panaikintas kaip neteisėtas ir nepagrįstas. Mano, kad teismas privalėjo sudaryti galimybę jam ir liudytojai J. M. dalyvauti teismo procese 2011 m. liepos 1 d. Nurodo, kad teismas atmetė advokato V. G. prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą, tačiau tokio atsisakymo nepagrindė teisiniais motyvais, be to, toks atsisakymas netinkamai įformintas nutarimu, kurio rezoliucinėje dalyje nėra nurodytas atsisakymas kreiptis į Konstitucinį Teismą. Pažymi, kad po 2009 m. rugpjūčio 27 d. įvykio praėjo beveik 3 metai, todėl byla nutrauktina, suėjus patraukimo administracinėn atsakomybėn terminui. Mano, kad teismo 2011 m. kovo 10 d. nutarimu nepagrįstai pratęstas patraukimo administracinėn atsakomybėn terminas, nes teismui net nebuvo svarbus pažeidėjo dalyvavimas teismo procese – 2011 m. liepos 1 d. nutarimas priimtas jam nepranešus. Taip pat nurodo, jog teismo 2011 m. liepos 1 d. nutarimas neteisėtas todėl, kad jame konkrečiai nėra nurodyta pažeidimų esmė, taip pat nenurodyta, kokius Kelių eismo taisyklių punktus jis pažeidė.

Atsiliepimas

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariatas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo netenkinti Ž. B. apeliacinio skundo ir palikti galioti 2011 m. liepos 1 d. Palangos miesto apylinkės teismo nutarimą. Nurodo, jog teisėje preziumuojamas įstatymų žinojimas, todėl Ž. B. privalėjo žinoti, kad už veiką, kurios padarymu jis pripažintas kaltu, gali būti baudžiamas pinigine bauda ar pinigine bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, todėl turėjo numatyti galimai kilsiančias pasekmes, tačiau tokių pasekmių nepaisė bei lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas aiškiai išdėstė motyvus, dėl ko byla buvo išnagrinėta nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir jo atstovui. Teigia, kad Ž. B., prašydamas panaikinti tariamai neteisingą sprendimą, piktnaudžiauja savo teisėmis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu Ž. B. buvo pripažintas kaltu, padaręs ATPK 126 straipsnio 1 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 3 000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

ATPK 126 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje inter alia įtvirtinta, jog nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.

Ž. B. savo kaltės padarius jam inkriminuojamą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą neneigia, tačiau nesutinka padaręs ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytą pažeidimą. Taip pat nurodo, kad teismas netinkamai įvertino atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir paskyrė pernelyg griežtas nuobaudas, nepagrįstai 2011 m. kovo 10 d. nutarimu pratęsė nuobaudos skyrimo terminą ir atsisakė kreiptis į Konstitucinį teismą, be to, teismas nepagrįstai bylą išnagrinėjo jam nedalyvaujant.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ATPK 272 straipsnio 1 dalyje yra numatyta bendra taisyklė – administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, o nesant šio asmens byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog tokiam asmeniui buvo laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. Taigi, būtina sąlyga bylai išnagrinėti yra traukiamo asmens dalyvavimas teismo posėdyje, arba tokio asmens žinojimas apie posėdžio laiką ir vietą. Remiantis byloje esančiais duomenimis galima teigti, jog nepaneigtas apelianto teiginys, kad jam nebuvo pranešta apie 2011 m. liepos 1 d. teismo posėdį. Tačiau apeliacinės instancijos teisme byla buvo nagrinėjama viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, todėl padarytas procesinis pažeidimas buvo ištaisytas ir Ž. B. suteikta teisė teikti paaiškinimus bei kitus įrodymus dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad Ž. B. padarė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pripažindamas jį kaltu pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Teismas nutarime nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Pirmosios instancijos teismo argumentus teisėjų kolegija palaiko ir nebekartoja.

Pažymėtina, jog sprendžiant patraukimo už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytą pažeidimą administracinėn atsakomybėn klausimą, viena iš esminių nustatytinų aplinkybių, leidžiančių spręsti apie asmens kaltę, yra reali, akivaizdi galimybė asmeniui suvokti, kad jis yra stabdomas policijos pareigūnų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1-412/2007).

Tai, kad Ž. B. 2009 m. rugpjūčio 27 d., apie 4.24 val., Palangoje, Klaipėdos plente – Vytauto gatvėje, vairavo automobilį „Mercedes Benz“, būdamas neblaivus (0,85 prom. alkoholio – lengvas neblaivumo laipsnis), nuvažiavo iš sustabdymo vietos ir policijos pareigūnų stabdomas nestojo, įrodo: administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame užfiksuotas paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prisipažinimas dėl padarytų pažeidimų (b. l. 3), policijos pareigūnų L. V. ir A. T. tarnybiniai pranešimai, kuriuose užfiksuota, jog Ž. B. buvo sustabdytas policijos pareigūnų, jam nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis, pažeidėjas buvo nušalintas nuo vairavimo, nuėjo į automobilį apsiauti batus, tačiau sėdęs į automobilį spruko nuo policijos pareigūnų, pareigūnai iš karto, įsijungę garso bei šviesos signalus, pradėjo vytis pažeidėją, tačiau šis tik padidino greitį (b. l. 4-6), ir kita bylos medžiaga. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų manyti, jog policijos pareigūnai gali būti šališki, tokių aplinkybių apeliantas nenurodė ir apeliaciniame skunde. Taigi, teismas neturi jokio pagrindo abejoti ir nesivadovauti tarnybines pareigas atlikusių policijos pareigūnų nustatytomis ir nurodytomis aplinkybėmis. Šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad apeliantas aiškiai suprato pareigūnų išreikštą reikalavimą sustabdyti transporto priemonę, tačiau sąmoningai jam nepakluso.

Apelianto iškelta versija, jog jis nepastebėjo, kad būtų stabdomas policijos pareigūnų, paneigiama anksčiau aprašytų įrodymų visuma ir yra laikytina apelianto pasirinkta gynybine pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Taip pat akcentuotina, jog tai, kad, kaip teigia apeliantas, jis važiavo namo tik pasiimti automobilio nuomos sutarties, neturi įtakos jo veikos kvalifikavimui pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.

Pasisakydama dėl apelianto prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl ATPK 35 straipsnio atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, teisėjų kolegija, vadovaudamasi ABTĮ 4 straipsnio 2 dalyje administraciniam teismui suteikta diskrecija, palaiko pirmosios instancijos teismo argumentus ir neįžvelgia būtinumo tenkinti šį apelianto prašymą.

Apeliaciniame skunde taip pat keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad paskirta nuobauda yra per griežta.

Pažymėtina, kad Ž. B. buvo paskirta minimali ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta nuobauda – 3 000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Dar labiau ši nuobauda galėtų būti mažinama tik nustačius, kad yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnį, kuriame nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai. Pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan., galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą. Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama.

Atkreiptinas dėmesys, kad Ž. B. darbo pobūdis nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti jai skirti mažesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas, yra ne kartą pažymėjęs, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-1756/2006 ir kt.). Kitos nurodytos aplinkybės taip pat neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl administracinės nuobaudos sušvelninimo. Šių apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių nepakanka apeliaciniam skundui tenkinti ir taikyti ATPK 30¹ straipsnyje numatytą administracinės nuobaudos švelninimo galimybę. Pažymėtina, kad padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei, sveikatai. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad nuo padaryto pažeidimo praėjo labai didelis laiko tarpas, nedaro šios veikos mažareikšme, todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiamo nutarimo naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, Ž. B. skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai (ATPK 30, 30² str.), todėl Palangos miesto apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Ž. B. atstovo advokato V. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 1 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasArtūras DrigotasStasys Gagys