Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkė), Irmanto Jarukaičio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. V. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A520-602/2012 pagal pareiškėjo G. V. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Nustatė, kad Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrė, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Generalinės inspekcijos 2012 m. vasario 29 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. TT-3 „Dėl Lietuvos kariuomenės Skrydžių saugos departamento 2011 m. gruodžio 20 d. rašte Nr. SSD-1RN nurodytų aplinkybių“ (toliau – ir tarnybinio patikrinimo išvada, Išvada), 2012 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. P-252 paskyrė pareiškėjui drausminę nuobaudą – majoro kario laipsnio pažeminimą iki kapitono, už tai, kad jis 2011 m. lapkričio 18 d. vienasmeniškai pasirašydamas lėktuvo L-410UVP, borto Nr. 02 (gamyklinis Nr. 820739), priėmimo iš revizijos (kapitalinio remonto) 2011 m. lapkričio 18 d. pirminį aktą ir 2011 m. lapkričio 22 d. ? šio lėktuvo priėmimo iš revizijos (kapitalinio remonto) 2011 m. lapkričio 22 d. galutinį aktą, neatliko Komisijos pirmininko pareigų, numatytų Lietuvos Respublikos karo tarnybos statuto (toliau – ir Karo tarnybos statutas) 24.2 punkte, Lietuvos kariuomenės ir UAB „Ekobana“ ir OOO „Ukraviatechnika“ 2011 m. vasario 25 d. sudarytoje paslaugų pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. KPS-18 (toliau – ir Sutartis) bei Karinių oro pajėgų (toliau – ir KOP) vado 2011 m. spalio 12 d. įsakyme Nr. 300, ir tuo padarė Kariuomenės drausmės statuto (redakcija iki 2011 m. lapkričio 26 d.) 75 straipsnyje numatytą drausmės pažeidimą (tarnybos pareigų neatlikimas).

II.

Teismas aptarė Sutarties nuostatas (4.5, 4.6, 4.7 , 4.9, 1.1 punktus). Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų vadas 2011 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. V-300 „Dėl lėktuvo L-410UVP, borto Nr. 02, revizijos (kapitalinio remonto) paslaugų priėmimo“ sudarė lėktuvo L-410UVP, borto Nr. 02, revizijos (kapitalinio remonto) paslaugų priėmimo komisiją, kurios pirmininku buvo paskirtas pareiškėjas. Įsakymo 3 punktu Komisijai įsakyta priimti iš UAB „Ekobana“ ir OOO „Ukraviatechnika“ lėktuvą L-410UVP, borto Nr. 02 (gamyklinis Nr. 820739), pagal Sutarties sąlygas, ir pasirašytą galutinį lėktuvo L-410UVP, borto Nr. 02, revizijos (kapitalinio remonto) paslaugų priėmimo–perdavimo aktą pateikti tvirtinti KOP vadui.

Išvadoje buvo nustatyta, kad lėktuvas L-410UVP yra pristatytas į Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazę, pirminį ir galutinį perdavimo–priėmimo aktus pasirašė tik Komisijos pirmininkas (pareiškėjas G. V.), kiti Komisijos nariai pasirašė tik pirminio perdavimo–priėmimo akto 1-4 priedus. Lietuvos kariuomenės Skrydžių saugos departamento direktoriaus 2011 m. gruodžio 7 d. nurodymu Nr. SN-18 „Dėl komisijos sudarymo“ sudaryta komisija lėktuvo L-410UVP, borto Nr. 02, techninės būklės atitikimo tinkamumo skraidyti pažymėjimui išduoti 2011 m. gruodžio 14 d. patikrinimo akte nustatė, kad lėktuvo techninė būklė yra nepatenkinama ir jo eksploatuoti negalima. Komisijos nariai A. B., A. I., A. P., A. S., R. Ž. paaiškinimuose Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Generalinei inspekcijai nurodė, kad lėktuvo priėmimo iš revizijos procedūras organizavo pareiškėjas, tačiau galutinio priėmimo–perdavimo akto jiems pasirašyti nepateikė. Pareiškėjo vienasmeniškas Lėktuvo priėmimo iš revizijos (kapitalinio remonto) galutinio akto pasirašymas buvo traktuojamas, kaip Komisijos pirmininko pareigų neatlikimas, už kurį pagal Statuto 75 straipsnį yra pagrindas taikyti drausminę atsakomybę.

Įvertinus Sutarties nuostatas, 2011 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. V-300 Komisijai duotus nurodymus, padaryta išvada, kad Komisija turėjo priimti lėktuvą, o ne pareiškėjas vienasmeniškai. Byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad pareiškėjas, pasirašydamas aktus, iš jų ir galutinį Lėktuvo priėmimo–perdavimo aktą, Lėktuvo priėmimo klausimą suderino su Komisijos nariais, t. y. kad Komisija pripažino, jog atlikti darbai atitinka Sutartyje numatytus lėktuvo remontui keliamus techninius reikalavimus. Pažymėtina, kad 2011 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. V-300 ne Karinių oro pajėgų įgulai, kuri skraidino lėktuvą į Lietuvą, buvo pavesta nuspręsti, ar suteiktos paslaugos atitinka Sutartyje ir/arba jos 1 priede nustatytus reikalavimus, todėl pareiškėjo argumentai, jog Karinių oro pajėgų įgula užfiksavo, jog gedimų po skrydžio nebuvo, nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjas pagrįstai ir teisėtai vienasmeniškai pasirašė Lėktuvo priėmimo–perdavimo aktą. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai ir teisėtai nepripažino pagrįstais pareiškėjo argumentų, kad Komisijos nariai atliko savo darbą ir dalyvavo lėktuvo priėmimo procedūroje, pasirašydami keturis akto priedus, nustatydamas, kad 2011 m. spalio 12 d. įsakyme Nr. 300 nebuvo numatyta jokių išimčių dėl paslaugų perdavimo–priėmimo aktų pasirašymo, Komisija, kaip kolegialus organas, privalėjo priimti lėktuvo remonto paslaugas, t. y. priėmimo–perdavimo aktus turėjo pasirašyti visi Komisijos nariai. Byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad Komisijos nariai atsisakė pasirašyti aktus, kad pareiškėjui nebuvo žinoma, kaip ir kokia tvarka turi būti įforminti aktai.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo apeliacinės instancijos teismui pateiktus Krašto apsaugos ministerijos 1995 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 649 patvirtintus Kariuomenės karinių oro pajėgų inžinerijos tarnybos nuostatus, iš jų 30, 481-485 punktus, darė išvadą, kad šie nuostatai nepatvirtina, jog pareiškėjas tinkamai įvykdė 2011 m. spalio 12 d. įsakymo Nr. V-300 nurodymus. Nuostatų punktai, nustatantys orlaivio technišką tvarkingumą (30 punktas), aviacijos technikos priėmimą ir perskraidinimą (481-485 punktai) nepatvirtina, kad pareiškėjas, kaip Komisijos pirmininkas, įvykdė lėktuvo priėmimą pagal 2011 m. spalio 12 d. įsakymą Nr. V-300, kurio pagrindas buvo Sutartis.

III.

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2014 m. gegužės 15 d. gautas (paštui įteiktas 2014 m. gegužės 13 d.) pareiškėjo G. V. prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. P662-176/2013, vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punktu. Pareiškėjas taip pat prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 18 d. sprendimą; 2) laikyti nepagrįstu Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Generalinės inspekcijos 2012 m. vasario 29 d. tarnybinio patikrinimo išvados „Dėl Lietuvos kariuomenės Skrydžių saugos departamento 2011 m. gruodžio 20 d. rašte Nr. SSD-1RN nurodytų aplinkybių“ Nr. TT-3 rezoliucinės dalies 2 punktą; 3) panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2012 m. kovo 13 d. įsakymą ,,Dėl drausminės nuobaudos mjr. G. V. skyrimo“ Nr. P-252.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Išnagrinėjus bylą ir įsiteisėjus teismo sprendimui (nutarimui ar nutarčiai), bylos procesas yra laikomas baigtu, o proceso šalių ginčas – galutinai išspręstu. Tačiau ir įsiteisėjus teismo sprendimui išlieka tikimybė, jog dėl tam tikrų aplinkybių įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo nebus galima laikyti pagrįstu ir teisėtu, todėl esant išimtinėms, įstatyme nustatytoms aplinkybėms, procesas gali būti atnaujinamas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas peržiūrimas. Dėl šių priežasčių įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs specialų institutą – proceso atnaujinimą (ABTĮ IV skyrius), t. y. atitinkamą administracinio proceso stadiją, kurios pagrindinis tikslas – užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat padėti išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių (2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P63-159/2010, 2012 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P261-20/2012 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas padavė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą atnaujinti procesą, nesutikdamas su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi P662-176/2013, kuria buvo atsisakyta atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A520-602/2013 pagal pareiškėjo 2013 m. birželio 21 d. prašymą dėl proceso šioje byloje atnaujinimo. Pažymėtina, kad įstatyme nėra numatyta galimybė pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo byloje, kurioje buvo išspręstas proceso atnaujinimo klausimas, ir spręsti dėl nutarties, kuria buvo atsisakyta atnaujinti procesą, teisėtumo ir pagrįstumo (aptariamu atveju byloje Nr. P662-176/2013). Suteikus suinteresuotam asmeniui tokią galimybę būtų paneigta proceso atnaujinimo instituto esmė ir tikslai užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai dėl ginčo esmės nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių (pvz., LVAT 2013 m. birželio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P556-139/13, LVAT 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P146-159/13).

Kita vertus, iš pareiškėjo prašymo argumentų matyti, kad iš esmės jis pakartotinai siekia atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A520-602/2013. Remiasi kitomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos jo 2013 m. birželio 21 d. prašyme dėl proceso atnaujinimo. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija pareiškėjo prašymą nagrinėja iš esmės. ABTĮ 153 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas šiame skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka. Vienas iš tokių įstatyme nustatytų pagrindų yra naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis laikomos tik tokios, dėl kurių ginčijami teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia, be to, jos turi atitikti ir šiuos kriterijus: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; 2) aplinkybės nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylą nagrinėjant iš esmės; 3) apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) jos turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas (2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525–150/2010, 2011 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P438–58/2011, 2012 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P63–44/2012). Tam, kad aplinkybės galėtų būti laikomos naujai paaiškėjusiomis jos turi būti faktinio pobūdžio ir turi patekti į nagrinėjamos bylos įrodinėjimo dalyką. Procesinio pobūdžio faktus sudarančios tam tikros aplinkybės (pvz., tikras arba tariamas neinformavimas apie teismo posėdį apeliacinės instancijos teisme) negali būti siejamos su naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme (2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P858-68/2012).

Naujai paaiškėjusia aplinkybe pareiškėjas nurodo jo 2014 m. balandžio mėnesį gautą informaciją apie ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 08-1-03005-12 dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 straipsnyje (tarnybos pareigų neatlikimas), nutraukimą.

Visų pirma, pažymėtina tai, jog, kaip nurodė pats pareiškėjas, apie atliekamą ikiteisminį tyrimą jam buvo žinoma, todėl jis turėjo galimybę domėtis ikiteisminio tyrimo eiga ir anksčiau, kol byla buvo nagrinėjama teisme. Tai, kad pareiškėjas tik 2014 m. balandžio mėnesį kreipėsi į prokuratūrą dėl informacijos suteikimo laikytina paties pareiškėjo nerūpestingumu. Be to, pareiškėjas nenurodo jokių argumentų, kokią reikšmę nurodytos aplinkybės turi išnagrinėtai administracinei bylai. Administracinėje byloje Nr. A520-602/2013 buvo nagrinėjamas ginčas dėl Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2012 m. kovo 13 d. įsakymo Nr. P-252, kuriuo pareiškėjui paskirta drausminė nuobauda už tai, kad jis 2011 m. lapkričio 18 d. vienasmeniškai pasirašydamas lėktuvo L-410UVP, borto Nr. 02 (gamyklinis Nr. 820739), priėmimo iš revizijos (kapitalinio remonto) 2011 m. lapkričio 18 d. pirminį aktą ir 2011 m. lapkričio 22 d. galutinį aktą neatliko Komisijos pirmininko pareigų, numatytų Karo tarnybos statuto 24.2 punkte, Sutartyje bei KOP vado 2011 m. spalio 12 d. įsakyme Nr. 300, ir tuo padarė Statuto 75 straipsnyje numatytą drausmės pažeidimą. Taigi minėtoje byloje buvo sprendžiamas pareiškėjo drausminės atsakomybės klausimas, ginčo nagrinėjimui taikant Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymą, kitus kariuomenės veiklą bei karo tarnybą reglamentuojančius įstatymus, statutus ir kitus teisės aktus. Iš pareiškėjo prašyme nurodytų aplinkybių galima spręsti, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 straipsnyje (tarnybos pareigų neatlikimas). Teisėjų kolegija pažymi kad, sprendžiant dėl kario drausminės atsakomybės, jo veiksmų teisėtumo vertinimas netapatus tų pačių veiksmų vertinimui pagal baudžiamąją teisę. Administracinę bylą dėl kario patraukimo drausminėn atsakomybėn nagrinėjantis teismas vertina nurodytus veiksmus nagrinėjamam administraciniam ginčui aktualiais aspektais, t. y. drausminę atsakomybę, tarnybinių pareigų atlikimą reglamentuojančių teisės normų atžvilgiu, pagal administracinio proceso normų nustatytas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Teismas, sprendžiantis dėl kario drausminės atsakomybės, sprendžia iš esmės dėl kitokio pobūdžio pasekmių, kurias sukėlė padarytas drausminis nusižengimas, todėl išvados dėl tam tikrų veiksmų teisėtumo gali būti skirtingos, negu padarytoji baudžiamajame procese. Dėl šios priežasties vien ta aplinkybė, kad buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 straipsnyje (tarnybos pareigų neatlikimas, jeigu dėl to buvo patirta didelė žala), nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad žinant apie šią aplinkybę administracinėje byloje A520-602/2013 galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas. Kaip jau minėta, jokių konkrečių argumentų, patvirtinančių proceso atnaujinimo būtinybę ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytu pagrindu pareiškėjas nepateikė.

Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija sprendžia, kad atnaujinti proceso administracinėje byloje Nr. A520-602/2013 nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo G. V. prašymo netenkinti ir atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A520-602/2012 pagal pareiškėjo G. V. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai dėl įsakymo panaikinimo.

Nutartis neskundžiama.