Tauragės apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą – Tauragės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei L. A.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. N. ieškinį atsakovui Ž. N., institucijai teikiančiai išvadą Tauragės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, bendravimo su juo tvarkos nustatymo, santuokos nutraukimo dėl abiejų kaltės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš santuokos liudijimo nustatyta, kad ieškovės V. N. ir atsakovo Ž. N. santuoka buvo įregistruota 2012 m. lapkričio 24 d. Kelmės rajono archyvo ir civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 190 (b. l. 11).

Šalims gyvenant santuokoje 2013 m. kovo 14 d. gimė dukra K. N., a.k. (duomenys neskelbtini)

Ieškovė nuo 2015 metų kovo su atsakovu negyvena santuokinio gyvenimo ir netvarko bendro ūkio. Šalys sutinka, kad santuoka iširo dėl abiejų kaltės. Sutuoktiniai taikytis nepageidauja.

Šalys nurodė, kad bendrų kreditorinių įsipareigojimų neturi.

Santuokos metu kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neįgijo, todėl pretenzijų dėl jo vienas kitam nereiškia.

Išlaikymo vienas iš kito nereikalauja.

Darytina išvada, jog šalių santuoka yra faktiškai iširusi, todėl nutrauktina. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes pripažintina, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Lietuvos Respublikos CK 3.61 str. 2 d.). Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokinė pavardė –N., atsakovui paliktina santuokinė pavardė – N..

Teismas nutraukdamas santuoką turi išspręsti vaikų gyvenamosios vietos ir jų išlaikymo klausimus (CK 3.62 str. 3 d., 3.59 str.).

Ieškovė nuo 2015 m. kovo mėn. gyvena kartu su nepilnamečiu vaiku atskirai nuo atsakovo. Ieškovė užtikrina tinkamas sąlygas vaiko vystymuisi. Tauragės savivaldybės administracijos VTAS pateikė preliminarią išvadą, kurioje nurodė, kad K. N. gyvenamosios vietos nustatymas su motina V. N. neprieštarauja vaiko interesams (b.l. 25-26). Kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, pritarė tiek atsakovas, tiek Tauragės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė. Atsižvelgiant į teisėtus vaiko interesus, siekiant, kad nepilnamečiui vaikui būtų sudarytos pastovios sąlygos augti, vystytis bei tobulėti, bei nesant duomenų, jog ieškovė negalėtų tinkamai pasirūpinti vaiku, tikslinga nustatyti nepilnamečio vaiko K. N. gyvenamąją vietą su ieškove V. N. (CK 3.174 str.).

Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. ir detalizuota CK 3.192 str. straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, kartu turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo, kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus (CK 3.3 str. 1 d.). Be to, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant ir į CK 3.156 str. 1 d. įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalios vaikų raidos asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Išlaikymo dydis siejamas su protingais vaiko poreikiais, su lėšomis, būtinomis vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimui, lavinimui. Šalių nepilnamečio vaiko išlaikymui iš atsakovo priteistinas 150 Eur išlaikymas. Šis išlaikymo dydis atitinka vaiko poreikius ir yra proporcingas abiejų tėvų turtinei padėčiai. Atsakovas neprieštaravo ir sutiko kas mėnesį mokėti dukters išlaikymui po 150 Eur.

Šalių paaiškinimu nustatyta, kad atsakovas dukrai išlaikymą teikė iki 2015-09-01. Išlaikymas šalių vaikui K. N. priteistinas nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). K. N. išlaikyti skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina vaiko įstatyminė atstovė V. N. (LR CK 3.190 str.).

Byloje yra kilęs ginčas dėl bendravimo tvarkos nustatymo su nepilnamečiu vaiku tvarkos.

Tėvams nesusitariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (LR CK 3.170 str.4d.)

Spręsdamas ieškovės V. N. prašymą dėl bendravimo tvarkos nustatymo, teismas atsižvelgia išimtinai į dvimečio vaiko K. N. interesus bei abiejų tėvų lygias teises bendrauti su savo vaiku. Pažymėtina, kad šeimos teisinių santykių reglamentavimo vienas pagrindinių principų yra prioritetinė vaiko teisių apsauga ir gynimas (Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis). Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų svarbiausia yra vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad pirmiausia privalo būti atsižvelgta į teisėtus vaiko interesus. Tiek tarptautinėje teisėje, tiek Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos gynimo principas, reiškiantis, kad tiek priimant teisės aktus, tiek juos aiškinant, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams (Civilinio kodekso 3.161 straipsnio 3 dalis).

Teismas įvertina tai, kad šiuo metu vaikas yra dviejų su puse metų amžiaus, todėl jam ypač reikšmingas bendravimas su abiem tėvais, siekiant palaikyti vaiko ir motinos bei vaiko ir tėvo emocinį ryšį, taip pat siekiant vaikui įdiegti supratimą apie tai, kad juo rūpinasi abu tėvai vienodai, kas užtikrina vaikui jam ypatingai svarbų saugumo jausmą.

Tauragės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius preliminarioje išvadoje nurodo, kad V. N. šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Nėra gauta skundų dėl vaikų nepriežiūros ar vaiko teisių pažeidimų šioje šeimoje. Kadangi Ž. N. gyvena Kelmės r. sav., skyrius neturi duomenų ar jo bendravimas su nepilnamete dukterimi K. N. kenktų vaiko interesams (b.l. 25-26). Byloje nėra jokių duomenų, kad tėvo Ž. N. bendravimas su dukra daro neigiamą įtaką vaikui ar kelia jam pavojų. Ieškovės V. N. nesutikimas atsakovui vaiką bendravimui paimti iš jos gyvenamosios vietos į atsakovo gyvenamąją vietą arba jos noras dalyvauti atsakovui bendraujant su vaiku, neparemtas jokiais pagrįstais ieškovės argumentais.

Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo Ž. N. galimybėmis ir sugebėjimu rūpintis savo mažamete dukra (byloje nėra šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų). Teismas sprendžia, kad nėra pagrindo riboti vaiko ir tėvo bendravimą neleidžiant dvejų su puse metų dukrai naktį praleisti kartu su tėvu. Todėl yra tenkintinas atsakovo prašymas nustatyti tokią bendravimo tvarką, kad vaikas galėtų su tėčiu likti miegoti tėvo gyvenamojoje vietoj. Teismo iniciatyva šalių prašoma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka koreguotina. Atsižvelgiant į tai, kad tėvų teisės auklėti ir prižiūrėti vaikus yra lygios ir į tai, kad dėl to vaiko interesai nenukentės, nustatytina tokia atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka:

Vaiko tėvas Ž. N. pasiima nepilnametę dukrą K. N. iš vaiko motinos V. N. gyvenamosios ar kitos buvimo vietos bendrauti 2 (du) kartus per mėnesį: kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalį, nuo šeštadienio 12.00 val. iki sekmadienio 18.00 val.;Vaiko tėvas Ž. N. kiekvienų metų Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį) 10.00 val. pasiima nepilnametę dukrą K. N. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžina dukrą į dukters gyvenamąją vietą tą pačią dieną ne vėliau kaip iki 15.00 val.;Vaiko tėvas Ž. N. kiekvienų neporinių kalendorinių metų Šv. Kūčių dieną (gruodžio 24 d.) 10.00 val. pasiima nepilnametę dukrą K. N. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžina dukrą į dukters gyvenamąją vietą Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 25 d.) ne vėliau kaip iki 18.00 val.; Vaiko tėvas Ž. N. kiekvienų neporinių kalendorinių metų Šv. Velykų dieną 10.00 val. pasiima nepilnametę dukrą K. N. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžina dukrą į dukters gyvenamąją vietą kitą dieną ne vėliau kaip iki 18.00 val.; Vaiko tėvas Ž. N. kiekvienais kalendoriniais metais vasaros (birželio, liepos, rugpjūčio mėn.) atostogų metu tris kartus po 10 dienų kiekvieną vasaros mėnesį pasiima nepilnametę dukrą K. N. ir grąžina dukrą į dukters gyvenamąją vietą. Apie atostogų laiką Ž. N. raštu informuoja ieškovę V. N. ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki atostogų pradžios. Vaiko tėvas Ž. N. atostogų su dukra laikotarpiu kiekvieną dieną telefonu praneša vaiko motinai V. N. apie vaiko K. N. buvimo vietą, vaiko fizinės ir psichinės sveikatos būklę. Vaikui K. N. sugebant išreikšti savo nuomonę, Ž. N. privalo sudaryti sąlygas kiekvieną atostogų dieną telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis vaikui pabendrauti su mama.Vaiko gimtadienis švenčiamas šalių susitarimu. Šalims nesusitarus, vaiko gimtadienis švenčiamas poriniais metais kartu su mama, neporiniais kartu su tėvu nuo 15.00 val. iki 19. 00 val. Vaiko tėvas Ž. N. du kartus per savaitę, t.y. antradienį ir ketvirtadienį nuo 19.00 iki 19.30 val. bendrauja su dukra telefonu arba internetu su vaizdo ir garso ryšiu. Vaiko tėvas Ž. N. ir vaiko motina V. N. vienas kitą iš anksto informuoja apie negalėjimą pasimatyti su nepilnamete dukra K. N., likus ne mažiau kaip 2 (dviem) dienoms iki numatomos pasimatymo dienos.7) vaiko tėvas Ž. N. ir vaiko motina V. N. vienas kitą iš anksto informuoja apie bet kokį savo gyvenamosios vietos, mobiliojo telefono numerio ar kitų kontaktinių duomenų pasikeitimą.

Teismo nuomone, tokia ieškovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka šiuo metu labiausiai atitiktų mažamečio vaiko interesus, padėtų išlaikyti ir ateityje dar labiau sustiprinti tėvo ir dukters emocinį ryšį, jų bendravimo įpročius, pasitikėjimo vienas kitu jausmą.

Teismas pažymi, kad vaikui augant, keičiantis mokymo įstaigai, atsiradus užklasiniam užimtumui, atsižvelgiant į vaiko interesus ir esant šalių norui bendravimo tvarka gali būti keičiama, koreguojama.

Iš atsakovo valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos- žyminis mokestis.

Likusioje dalyje ieškinys atmestinas

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 260 str., 270 str., 385 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką, įregistruotą 2012 m. lapkričio 24 d. Kelmės rajono archyvo ir civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 190, tarp V. N., a. k. (duomenys neskelbtini), (ikisantuokinė pavardė – V.) ir Ž. N., a. k. (duomenys neskelbtini)

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę – N., atsakovui – N..

Nustatyti K. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina V. N., a. k. (duomenys neskelbtini) , gyv. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo Ž. N., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kelmės r., išlaikymą dukrai K. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 150 Eur (šimtą penkiasdešimt) eurų, pradedant išieškojimą nuo 2015 m. rugsėjo 1d. ir tęsti iki dukros pilnametystės, indeksuojant mokamą išlaikymą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išieškotas lėšas uzufrukto teisės pagrindu mokėti K. N. įstatyminei atstovei V. N., a. k. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti nepilnametės dukros K. N., a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su tėvu Ž. N., (duomenys neskelbtini) tvarką:

Vaiko tėvas Ž. N. pasiima nepilnametę dukrą K. N. iš vaiko motinos V. N. gyvenamosios ar kitos buvimo vietos bendrauti 2 (du) kartus per mėnesį: kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalį, nuo šeštadienio 12.00 val. iki sekmadienio 18.00 val.;Vaiko tėvas Ž. N. kiekvienų metų Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį) 10.00 val. pasiima nepilnametę dukrą K. N. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžina dukrą į dukters gyvenamąją vietą tą pačią dieną ne vėliau kaip iki 15.00 val.;Vaiko tėvas Ž. N. kiekvienų neporinių kalendorinių metų Šv. Kūčių dieną (gruodžio 24 d.) 10.00 val. pasiima nepilnametę dukrą K. N. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžina dukrą į dukters gyvenamąją vietą Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 25 d.) ne vėliau kaip iki 18.00 val.; Vaiko tėvas Ž. N. kiekvienų neporinių kalendorinių metų Šv. Velykų dieną 10.00 val. pasiima nepilnametę dukrą K. N. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžina dukrą į dukters gyvenamąją vietą kitą dieną ne vėliau kaip iki 18.00 val.; Vaiko tėvas Ž. N. kiekvienais kalendoriniais metais vasaros (birželio, liepos, rugpjūčio mėn.) atostogų metu tris kartus po 10 dienų kiekvieną vasaros mėnesį pasiima nepilnametę dukrą K. N. ir grąžina dukrą į dukters gyvenamąją vietą. Apie atostogų laiką Ž. N. raštu informuoja ieškovę V. N. ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki atostogų pradžios. Vaiko tėvas Ž. N. atostogų su dukra laikotarpiu kiekvieną dieną telefonu praneša vaiko motinai V. N. apie vaiko K. N. buvimo vietą, vaiko fizinės ir psichinės sveikatos būklę. Vaikui K. N. sugebant išreikšti savo nuomonę, Ž. N. privalo sudaryti sąlygas kiekvieną atostogų dieną telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis vaikui pabendrauti su mama.Vaiko gimtadienis švenčiamas šalių susitarimu. Šalims nesusitarus, vaiko gimtadienis švenčiamas poriniais metais kartu su mama, neporiniais kartu su tėvu nuo 15.00 val. iki 19. 00 val. Vaiko tėvas Ž. N. du kartus per savaitę, t.y. antradienį ir ketvirtadienį nuo 19.00 iki 19.30 val. bendrauja su dukra telefonu arba internetu su vaizdo ir garso ryšiu. Vaiko tėvas Ž. N. ir vaiko motina V. N. vienas kitą iš anksto informuoja apie negalėjimą pasimatyti su nepilnamete dukra K. N., likus ne mažiau kaip 2 (dviem) dienoms iki numatomos pasimatymo dienos.7) vaiko tėvas Ž. N. ir vaiko motina V. N. vienas kitą iš anksto informuoja apie bet kokį savo gyvenamosios vietos, mobiliojo telefono numerio ar kitų kontaktinių duomenų pasikeitimą.

Priteisti iš atsakovo Ž. N., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei – 54 Eur ( penkiasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų –žyminis mokestis (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, juridinio asmens kodas – 188659752, įmokos kodas - 5660, bankas - AB „Swedbank“, mokėjimo paskirtis – bylinėjimosi išlaidos).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės rajono apylinkės teismą.