Alytaus apylinkės teismo nutartis

2011-01-19 · Civilinė byla Nr. 2-172-547/2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-01-19
Bylos Nr.
2-172-547/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Silvana Girdenienė
Pareiškėjas
Varėnos rajono savivaldybės administracijos
Suinteresuotas asmuo
I. A.
Civilinė byla Nr. 2-172-547/2011Procesinio sprendimo kategorija (S) 113.2.; 117.1.; 128.20.
VARĖNOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2011 m. sausio 19 d.Varėna

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos Varėnos rajono savivaldybės administracijos prašymą dėl teismo leidimo skirti vidutinės priežiūros priemonę suinteresuotiems asmenims: I. A., jos įstatyminei atstovei J. R., Varėnos rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, (duomenys neskelbtini) gimnazijai, (duomenys neskelbtini) vaikų socializacijos centrui ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja prašo išduoti teismo leidimą skirti nepilnametei I. A., gim.(duomenys neskelbtini), vidutinę priežiūros priemonę – išsiųsti į (duomenys neskelbtini) vaikų socializacijos centrą.

Savo prašyme pareiškėja nurodo, kad 2010-03-18 (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktorė kreipėsi į Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktorių , prašydama gimnazijos mokinei I. A. skirti minimalios priežiūros priemones. Direktorės pateiktoje informacijoje buvo nurodyta, kad I. A. mokymosi problemos išryškėjo jau 5 klasėje. Septintą klasę I. A. baigė tik su vienu teigiamu žinių įvertinimu (kūno kultūros dalyko). Aštuntos klasės pirmą pusmetį baigė su keliais neigiamais įvertinimais, o visų likusių dalykų – neatestuota. Tokie rezultatai yra dėl mergaitės nenoro mokytis ir mokyklos nelankymo. Su klasės draugais nebendrauja, yra uždaro būdo, abejinga suaugusiųjų patarimams, nepriima siūlomos pagalbos. Sprendžiant šią mokinės problemą, ją kontroliavo klasės auklėtoja ir mokyklos socialinė pedagogė. Tačiau šis darbas nebuvo veiksmingas I. A.. Ne kartą vyko pokalbiai tarp mokyklos direktorės, socialinės pedagogės, I. A., jos mamos J. R., bet rezultatų nebuvo pasiekta. Dėl mokyklos nelankymo I. A. su mama buvo kviečiamos į mokyklos prevencinio darbo grupės posėdžius 2008-11-19, 2009-04-01, tačiau nei mergaitė, nei mama į posėdžius neatvyko. Nuo 2009-01-09 iki 2009-03-02 I. A. mama dešimt kartų lankėsi mokykloje pas socialinę pedagogę, direktorę, tačiau I. kartu neateidavo. Mergaitė nedalyvauja jokioje neformaliojo ugdymo veikloje, ji rūko. I. A. buvo siūloma psichologo, psichiatro konsultacijos, tačiau pagalbos ji atsisakė. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai mergaitę ne kartą lankė namuose, tačiau jos ten nerasdavo, į Vaiko teisių apsaugos skyrių ji nė karto neatvyko. Su mama jos santykiai konfliktiški. Ne visada ji nakvoja namuose, kur vaikas būna, mama nežino.

2010-04-14 posėdyje buvo nutarta I. A. skirti minimalios priežiūros priemones: stropiai mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, lankyti socialinio pedagogo konsultacijas iki 2010-05-25 įskaitytinai.2010-05-26 posėdyje paaiškėjo, kad I. A. išvyko su mamos sugyventiniu į užsienį, tad paskirtos minimalios priežiūros priemonės buvo panaikintos, nes vaikui išvykus neįmanoma nustatytų priemonių laikytis ir kontroliuoti, kaip jos vykdomos.

2010-09-30 (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktorė vėl kreipėsi dėl skyrimo gimnazijos mokinei I. A. vidutinės priežiūros priemonių, nes ji nuo 2010-09-09 iki 2010-09-30 dalyvavo tik trylikoje pamokų. Posėdis dėl šio prašymo vyko 2010-10-28, bet I. A. nedalyvavo, todėl prašymo nagrinėjimas buvo atidėtas 2010-11-30. Šio posėdžio metu Vaiko teisių apsaugos skyrius savo išvadoje siūlė I. A. skirti vidutinės priežiūros priemonę. I. A. taikyti minimalios priežiūros priemones neįmanoma, nes ji nelanko mokyklos, todėl prašo skirti vidutinę priežiūros priemonę.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Pateiktais dokumentais įrodyta, kad I. A. 7 klasėje praleido beveik 33procentus (t.y.327 iš 995) visų vykusių pamokų. Apie pusė šių pamokų nepateisintos . 2009-2010 mokslo metais I. A. per pirmą pusmetį praleido 57 procentus (t.y. 209 iš 505) visų vykusių pamokų, 180 – nepateisinta. I. A. dėl pamokų praleidinėjimo buvo kontroliuojama auklėtojos ir socialinės pedagogės, tačiau nei mokytoja, nei socialinė pedagogė, nei mama negalėjo niekaip įtakoti vaiko elgesio ir ji ir toliau mokyklos nelankė.

2010-03-10 I. A. charakteristikoje gimnazijos direktorė nurodė, kad iš pokalbio su mama žinoma, kad I. A. mamos neklauso, meluoja, nepadeda jai buityje. Mama mažai domisi dukros mokymosi rezultatais, pamokų lankomumu. I. A. sąmoningai praleidžia pamokas, pateisinimui surasdama įvairiausių priežasčių.

Varėnos rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius 2010-04-09 rašte nurodo, kad 2010-02-18 I. A. motina informavo, kad dukra išėjo iš namų. Ji neatsiliepė į telefono skambučius, neatsako SMS žinutes, kur yra dukra, nežino. Motina J. R. nurodė, kad tuo metu jos santykiai su dukra buvo gan blogi, nes mergaitė išeidavo iš namų, nesakydavo, kur eina, į namus grįždavo vėlai. 2010-02-19 I. A. policijos pareigūnų buvo surasta Druskininkų mieste ir pristatyta į Varėnos rajono PK. Ji nė karto neatvyko kviečiama pokalbiui į vaiko teisių apsaugos skyrių.

2010-04-14 vykusiame minimalios priežiūros priemonių skyrimo posėdžio protokole Nr.V-10-4 nurodoma, kad posėdyje dalyvavo ir I. A.. Posėdžio metu gimnazijos atstovė J. V. nurodė, kad 2009-2010 mokslų metų 2 pusmetį praleido apie 90 procentų visų pamokų ir visos praleistos pamokos nepateisintos. I. A. elgesys pastaruoju metu yra labai agresyvus. I. A. nurodė, kad nemato prasmės mokytis, kadangi yra didelės mokslo spragos. Savo elgesį vertino kaip normalų, nurodė, kad jokios pagalbos nei psichologo, nei psichiatro nesiruošia priimti. I. A. paaiškino , kad ji suvokia, kas yra vidutinė ir minimali priežiūros priemonė. Ji sutiko lankyti mokyklos socialinio pedagogo konsultacijas ir stengsis tęsti mokymąsi. Posėdžio metu buvo nutarta skirti I. A. minimalios priežiūros priemones: stropiai mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą (duomenys neskelbtini) gimnazijoje; lankyti socialinio pedagogo konsultacijas.

(duomenys neskelbtini) gimnazija pateikė 2010-05-24 ataskaitą dėl I. A. paskirtų minimalios priežiūros priemonių vykdymo. Nuo 2010-04-14 iki 2010-05-25 ji buvo tik 6 pamokose: trijose lietuvių kalbos, dviejose istorijos ir vienoje rusų kalbos. Pas socialinę pedagogę ji nesilankė. 2010-05-24 mokyklą informavo, kad I. A. išvyksta į Norvegiją su D. R. (mamos sugyventiniu).

Todėl 2010-05-26 posėdyje buvo nutarta panaikinti (duomenys neskelbtini) gimnazijos mokinei I. A. minimalios priežiūros priemones prieš terminą , vadovaujantis LR vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo 12 str. 3d.

2010-08-30 J. R. pateikė (duomenys neskelbtini) gimnazijai prašymą išregistruoti jos dukrą I. A. iš mokyklos, kadangi ji išvyksta mokytis į (duomenys neskelbtini) vidurinę mokyklą, o jau 2010-09-08 buvo pateiktas naujas prašymas priimti I. A. į (duomenys neskelbtini) gimnaziją 8 klasę.

2010-10-28 vėl posėdyje buvo svarstomas klausimas dėl minimalios priežiūros priemonių taikymo I. A., tačiau ji posėdyje nedalyvavo dėl ligos, todėl buvo nutarta klausimo svarstymą atidėti kitam posėdžiui. (duomenys neskelbtini) gimnazijos atstovė nurodė, kad ji vėl yra praleidusi labai daug pamokų ir dėl ligos ir be pateisinamų priežasčių. J. R. nurodė, kad dukra visai nenori eiti į mokyklą, jos neklauso, ji nurodė, kad dukrai reikalinga būtų psichiatro pagalba, ją reikėtų gydyti.

2010-11-25 (duomenys neskelbtini) gimnazija nurodė, kad I. A. mokyklos nelanko. J. R. socialinei pedagogei nurodė, kad dukra į mokyklą neis, nes nenori. Motina tėvų dienose nesilanko, su klasės auklėtoja bendrauti atsisakė. Todėl mokykla konstatavo, kad taikytos priemonės I. A. nebuvo veiksmingos.

2010-07-26 buvo priimtas Varėnos rajono apylinkės prokuratūros nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 214 str. 1d., 215 str. 1d., ir 182 str. 1d. , kurias padarė I. A., tačiau ji gimusi (duomenys neskelbtini), veikų padarymo metu buvo 14 metų amžiaus , o atsakomybė už tokias veikas galima tik nuo 16 metų amžiaus.

2010-11-30 minimalios priežiūros priemonių skyrimo posėdyje buvo analizuojamos I. A. problemos , ji pati ir vėl į posėdį neatvyko. I. A. mokyklos nelanko visiškai. Policijso atstovė nurodė, kad I. A. jokių pažeidimų nepadarė, tačiau jos elgesys nepasikeitė , todėl reikalinga pereiti prie vidutinės priežiūros priemonių. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, kad I. A. nebendrauja ir su VTAS darbuotojomis, iš mamos yra žinoma, kad jos elgesys nepasikeitė. Posėdyje buvo priimtas nutarimas kreiptis į teismą ir prašyti leisti taikyti I. A. vidutinės priežiūros priemonę.

Vaiko teisių apsaugos skyrius šiuo klausimu pateikė savo išvadą, kurioje nurodė, kad jie siūlo nepilnametei I. A. skirti vidutinės priežiūros priemonę, kadangi jai pritaikius minimalios priežiūros priemones, rezultatų nebuvo pasiekta, šios priemonės buvo taikytos labai neilgą laiką, tačiau vėliau siekiant vėl jas taikyti, I. A. jų visaip vengė, į posėdžius nevyko. Motina negali niekaip įtakoti savo dukters elgesio.

LR vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo tikslas yra sukurti vaiko teises ir teisėtus interesus bei visuomenės saugumo poreikius atitinkančią ir elgesio problemų turinčio vaiko socializacijai, ugdymui bei švietimo ir kitos pagalbos teikimui skirtą vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių sistemą, kuri padėtų vaikui įveikti susiformavusį ydingą elgesį, išsiugdyti prasmingo individualaus ir visuomeninio gyvenimo sampratas.

Teismas , susipažinęs su pateikta medžiaga, konstatuoja, kad iki kreipimosi į teismą buvo išnaudotos visos galimybės, siekiant padaryti poveikį I. A. ir , taikant minimalios priežiūros priemones, siekiant pakeisti jos ydingą elgesį, pakeisti jos požiūrį, tačiau I. A. yra užsisklendusi savyje, ji bet kokios teikiamos paramos atsisako, į mokyklą atsisako eiti ir jos jau kuris laikas nelanko. Tokiu būdu praktiškai tampa neįmanoma padėti nepilnamečiui vaikui, taikant minimalios priežiūros priemones.

I. A. yra penkiolikos metų amžiaus. Vaiko teisių apsaugos tarnyba nurodė, kad kalbantis su I. A. ji nurodė suprantanti ką reiškia minimali ir vidutinė vaiko priežiūra, tačiau jai yra nesvarbu ir neįdomu, jog jai gali būti taikomos vidutinės priežiūros priemonės.

LR vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo 8 str. 3d. yra numatyti pagrindai, kuriems esant gali būti skiriama vaikui vidutinė priežiūros priemonė. I. A. buvo padariusi nusikalstamą veiką, tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, kadangi nusikaltimo padarymo metu ji neturėjo amžiaus, nuo kurio atsako už padarytą nusikalstamą veiką. Todėl yra Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo 8 str. 3d. 1 punkte numatytas pagrindas, leidžiantis skirti vaikui vidutinę priežiūros priemonę. Taip pat yra ir 8 str. 3d. 3 punkte numatytas pagrindas, kad vaikui, kuriam buvo pritaikytos minimalios priežiūros priemonės, tačiau nebuvo pasiekta teigiamų jo elgesio pokyčių.

Pateiktame prašyme yra ir kiti įstatyme numatyti privalomi dokumentai, t.y. pateikta vaiko nuomonė, kuri sužinota per Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojus, taip pat pateikta vaikų psichiatrės pažyma, kurioje pažymėta, kad I. A. mokyklos nelanko jau porą metų ir jai buvo diagnozuotas nepatikslintas elgesio sutrikimas.

Įvertinus visus pateiktus dokumentus, darytina išvada, kad prašymas tekintinas ir I. A. gali būti taikoma vidutinė priežiūros priemonė.

Vadovaujantis LR CK 3.85 str., CPK 579-582 str.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Prašymą tenkinti.

Leisti skirti I. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), vidutinę priežiūros priemonę – išsiųsti į (duomenys neskelbtini) vaikų socializacijos centrą vieneriems metams.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Silvana Girdenienė