- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-28
- Bylos Nr.
- 2-974-370/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02611-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Pareiškėjas
- UAB „Conlex“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus
- Atsakovas
- UAB „Golbena“
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo UAB „Golbena“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-2899-794/2016, pagal pareiškėjų UAB „Conlex“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Golbena“, trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja UAB „Conlex“ Vilniaus apygardos teisme 2016 m. sausio 6 d. priimtame pareiškime prašė atsakovei iškelti bankroto bylą, nes atsakovė, įspėta dėl 660,19 Eur skolos sumokėjimo ir kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos kėlimo, skolos nesumokėjo.
Pareiškėjas VSDFV Vilniaus skyrius 2016 m. sausio 26 d. teisme priimtame pareiškime taip pat prašė atsakovei iškelti bankroto bylą. Nurodė, kad atsakovė nuo 2015 m. gegužės mėnesio nevykdo savo prievolių, VSDFV biudžetui yra skolinga 29 949,15 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 414,61 Eur delspinigių.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į pareiškėjos UAB „Conlex“ pareiškimą nurodė, kad nesutinka su ieškiniu dėl bankroto bylos iškėlimo. Nurodė, kad įmonė yra veikianti ir moki, įmonėje dirba 48 darbuotojai. Pareiškėjas piktnaudžiauja savo procesine teise dėl tokios mažos sumos inicijuodamas bankroto bylą. Su pareiškėju VSDFV Vilniaus skyriumi yra derinamas skolos padengimo klausimas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 29 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą atsakovei, bankroto administratoriumi paskyrė G. P..
Atsiliepimas
Teismas pirmiausia konstatavo, jog apie bankroto bylos iškėlimo pagrindą – atsakovės nemokumą – sprendžia remdamasis pareiškėjų pateiktais dokumentais, atsakovės atsiliepimu į pareiškėjos UAB „Conlex“ pareiškimą ir viešųjų registrų duomenis, nes atsakovė atsiliepimo į VSDFV Vilniaus skyriaus pareiškimą bei aktualių finansinės atskaitomybės duomenų nepateikė, nors teismas, reikalaudamas įstatymo (ĮBĮ 9 str. 1 d.) numatytų duomenų, buvo sudaręs atsakovui galimybę tokius duomenis pateikti per papildomus terminus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, jog atsakovė nuo 2012 m. neteikia Juridinių asmenų registrui įmonės finansinės atskaitomybės duomenų, o iš paskutinių, pateiktų už 2011 metus, darytina išvada, jog atsakovė jau 2011 m. buvo nemoki, nes įmonės skolos viršijo įmonės turtą.
Be to, iš Liteko duomenų padarė išvadas, jog įmonei darbuotojai yra pareiškę ieškinius, kilusius iš darbo teisinių santykių, kartu ir dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo.
Iš viešų registrų duomenų, teismas nustatė, jog įmonė jokio registruotino nekilnojamojo turto neturi.
Teismas įvertino ir atsakovės nurodytą aplinkybę, jog įmonė yra moki, nes įmonėje dirba daug darbuotojų, konstatuodamas, jog ši aplinkybė neturi reikšmės mokumo pagrindimui, nes didėjant įmonės darbuotojų skaičiui, įmonė socialinio draudimo įmokų biudžetui nemoka nuo 2015 m. liepos 30 d., skolos tik didėja ir 2016 m. vasario 24 d. siekė jau 44 069,7 Eur sumą.
Taip pat teismas įvertino ir kitus duomenis: atsakovei iškeltas bylas dėl skolų priteisimo kitiems kreditoriams, atsakovės vadovo elgesį dėl neteikimo teismams duomenų šioje ir kitose bylose (darbo ginčo) apie įmonės finansinę padėtį, aplinkybę, jog įmonė nesugeba sumokėti net pakankamai mažos sumos pareiškėjai UAB „Conlex“, aplinkybę, jog įmonės vadovas, paduodamas apeliacinius skundus, prašo atidėti žyminio mokesčio mokėjimus, grįsdamas prašymus sunkia turtine padėtimi.
Apibendrinęs aplinkybių ir įrodymų visumą, teismas padarė išvadą, jog atsakovė negali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams ir yra nemoki.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai
Atsakovė UAB „Golbena“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartį bei klausimą išspręsti iš esmės ir pareiškėjų pareiškimus atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas iš esmės vieninteliu argumentu, jog teismas neteisingai įvertino, jog įmonė didindama darbuotojų skaičių siekia sukurti fikciją, jog atsakovė vykdo veiklą. Atsakovės nuomone, nauji darbuotojai į darbą buvo priimti būtent dėl tos priežasties, kad atsakovė vykdo veiklą ir jai buvo reikalingi nauji pajėgumai. Įmonėje dirbančių darbuotojų didelis skaičius ir vykdoma veikla tik patvirtina, jog įmonė yra aktyviai veikianti įmonė, todėl atsakovei buvo iškelta bankroto byla nepagrįstai. Be to, teismas neatsižvelgė į Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką, jog sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla turi būti keliama tik tuomet, kai išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, jog įmonė yra nemoki.
Atsiliepimas
VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą teismo prašo skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir motyvuotą nutartį. Atsakovės skola 2016 m. kovo 22 d. jau buvo 55 061 Eur.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
Šioje byloje apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iškelta UAB „Golbena“ bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų ribų nenustatyta.
Dėl pagrindo iškelti bankroto bylą ir atsakovės mokumo
Pagrindai bankroto bylai iškelti numatyti ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje. Taigi, bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų.
Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas, ar apeliantei UAB „Golbena“ keltina bankroto byla nemokumo pagrindu. Įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d., 9 str. 7 d. 1 p.). Iš šių teisinių nuostatų darytina išvada, kad įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės - komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu. Taip pat sprendžiant klausimą dėl įmonės (ne)mokumo, būtina išanalizuoti tam reikšmingas bylos aplinkybes: ar įmonė tebevykdo veiklą, ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitorinių skolų, kokio dydžio šios skolos lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių išieškoti skolas ir pan. (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 19 d. nutartis c. b. Nr. 2-1554/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nutartis c. b. Nr. 2-1620/2010 ir kt.).
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirojo skundo argumentas, jog įmonė aktyviai vykdo veiklą su dideliu darbuotojų skaičiumi, nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsakovei bankroto bylą iškėlė įvertinęs visus turimus duomenis, šalių nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis ir tinkamai taikydamas ĮBĮ 2 straipsnio 8 punktą bei 9 straipsnio 7 dalies 1 punktą.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės atskirajame skunde nurodyti argumentai, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, jog bankroto teisės normos aiškiai nurodo pirmiausia leistinas įrodinėjimo priemones – t. y. konkrečiai įrodymus, numatytus įstatymo (ĮBĮ 9 str. 1 d.), t. y. įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus ir kitus įrodymus, susijusius su esminės situacijos apie įmonės nemokumą nustatymą, t. y. koks yra santykis įmonės turimo turto vertės ir pradelstų įsipareigojimų. Šios aplinkybės sąsajumo su dideliu darbuotojų skaičiumi ir vykdoma aktyvia ūkine veikla apeliantas ne tik kad nepagrindė duomenimis pirmosios instancijos teisme, bet neįrodinėjo jokiais įrodymais ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 178 str.).
Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes ir taikė ĮBĮ normas, todėl jos naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartį palikti nepakeistą.