Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teisėja J. Grigonienė Teisminio proceso Nr. 1-68-1-00404-2012-9

2013 m. birželio 13 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 19 d. nuosprendžio, kuriuo J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 3 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams, pagal BK 145 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį bausmės subendrintos apėmimo būdu, nustatant 1 metų laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, ši bausmė subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 187 straipsnio 3 dalį ir nustatyta galutinė bausmė – 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, uždraudžiant nuteistajam visą šį laikotarpį prisiartinti prie G. P. ir įpareigojant per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai nusikalstama veika padarytą turtinę žalą bei per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Į bausmės laiką įskaitytas J. P. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2012-05-27 iki 2012-05-28.

Nuosprendžiu iš J. P. priteista 730 Lt turtinės žalos ir 4000 neturtinės žalos atlyginimo G. P..

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. P. nuteistas už tai, kad 2012-05-26, laikotarpiu nuo 21.00 val. iki 22.45 val., namuose, t. y. G. P. priklausančiame vienkiemyje, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,43 prom. girtumas), kirviu išdaužė 35,86 Lt vertės namo laukinių durų stiklus bei įėjęs į namo vidų senoviniu mediniu rūbų lyginimo įrankiu išdaužė 267,94 Lt vertės keturių namo langų šešiolika stiklų. Tokiu būdu J. P. sugadino 303,80 Lt vertės turtą.

J. P. nuteistas ir už tai, kad 2012-05-26, laikotarpiu nuo 21.00 val. iki 22.45 val., namuose, t. y. G. P. priklausančiame vienkiemyje, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,43 prom. girtumas), sutuoktinei G. P., grasindamas užmušti, senoviniu mediniu rūbų lyginimo įrankiu smogė į galvą bei ne mažiau kaip 10 kartų sudavė kumščiais ir spyrė G. P. į įvairias kūno vietas taip padarydamas poodinę kraujosruvą viršugalvio vidurinėje dalyje, kraujosruvą ir gleivinės nubrozdinimus apatinės lūpos vidiniame paviršiuje, poodines kraujosruvas ant smakro, dešinio alkūnės sąnario ir dilbio, kairio žasto ir alkūnės sąnario, o pastarajai išsigandus, kad grasinimas gali būti įvykdytas ir išbėgus į kiemą kviestis pagalbos ir skambinant mobiliojo ryšio telefonu į policiją, J. P. atbėgęs iš paskos atėmė mobiliojo ryšio telefoną, jį sulaužė bei išmetė į laukus, po to G. P. išbėgus link (duomenys neskelbtini) kviesti pagalbos, jis sėdęs į automobilį ją vijosi, tačiau G. P. pasislėpus prie kelio esančiame griovyje, J. P. jos neradęs grįžo į namus. Bijodama, kad J. P. nenuskriaustų namie paliktos jų mažametės dukros M. P., gim. 2010-03-16, G. P. grįžo į namus, kur J. P. tęsdamas savo nusikalstamą veiką šaukdamas sugriebė ranka jai už plaukų bei tempė link kūdros sakydamas: „....aš tave paskandinsiu prūde“, taip išreikšdamas grasinimą nužudyti. Tokiu būdu J. P., mušdamas nežymiai sužalojo G. P. bei grasino ją nužudyti, dėl to buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Nukentėjusioji G. P. teismo posėdžio metu parodė, kad 2012-05-26, apie 21.00 val., jis šaukdamas, kad užmuš, puolė ją ir kumščiais bei kojomis sudavė ne mažiau kaip 10 kartų jai į įvairias kūno vietas. Mediniu pagaliu sudavė ne mažiau kaip 3 kartus jai per viršugalvį. Šių jam pateiktų kaltinimų nepripažino nuo pat ikiteisminio tyrimo pradėjimo dienos, nes nukentėjusiosios nemušė. Teismas vadovavosi tik specialisto išvada, tačiau visiškai nepagrįstai atsisakė skirti medicininę ekspertizę ir apklausti teismo med. ekspertą, atlikusį nuketėjusiosios apžiūrą. Pažymėtina, kad nė įvykyje dalyvavę pareigūnai, kurie atvyko į įvykio vietą, nematė jokių ant nukentėjusiosios kūno esančių žymių. Nei pareigūnams, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei filmuotose parodymuose, darytuose įvykio momentu, nukentėjusioji neatrodė sužalota, prieš vaizdo kamerą niekaip negalėjo įvardyti jai suduotų smūgių skaičiaus ir vietų. Tikėtina, kad nežymius kūno sužalojimus nuketėjusioji pasidarė pati. Byloje pridėtos medicininių dokumentų išrašų kopijos, iš kurių matyti, kad 2012-06-04 G. P. kreipėsi į UAB „duomenys neskelbtini“ kliniką dėl nerimo, atsiradusio nuo smurto šeimoje, ir jai buvo skirtas gydymas. Teismui pateikus prašymą išreikalauti visą medžiagą su gydymu, teismas nusprendė tai pavesti atlikti nuketėjusiajai, tačiau nukentėjusioji jokių papildomų dokumentų nepateikė. Siekdamas išsklaidyti abejones teismas neatliko kruopštaus pateiktų aplinkybių vertinimo, netyrė medinio daikto, kuriuo neva buvo suduota nuketėjusiajai į galvą, neatliko eksperimento, neužklausė ir netyrė prašomų med. įstaigos, teikusios pagalbą, duomenų, neatliko ir kitų procesinių veiksmų, galinčių išsamiai ir pagrįstai išsiaiškinti šį epizodą, kuris inkriminuotas. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį dėl kaltės nežymiai sužalojus nukentėjusiąją, vadovavosi tik savo logika, bet ne įrodymais, esančiais byloje.

Apeliantas atkreipia dėmesį, jog teismas nuosprendžiu uždraudė jam vienerius metus ir tris mėnesius prisiartinti prie G. P.. Tačiau teismas neįvertino aplinkybės, kad su G. P. auga ir jų dukra.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 19 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Naikinti jo apelianto skunde nurodytais motyvais apygardos teismas neturi teisinio pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas nurodė motyvus, kodėl mano, kad byloje surinkta pakankamai duomenų J. P. kaltei dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, pagrįsti. Ir šių išvadų apelianto skundo argumentai nepaneigia.

Dėl J. P. veikos vertinimo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį

BK 187 straipsnio 1 dalyje yra numatyta asmens atsakomybė, kuris sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Svetimas turtas – tai daiktai, kurie jų sugadinimo ar sunaikinimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui.

Nagrinėjamuoju atveju, kaip matyti iš faktinių bylos duomenų – 2012-02-17 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo – žemės sklypas (duomenys neskelbtini), ir jame esantys statiniai (gyvenamasis namas, sandėlis ir kiemo statiniai) 2011-10-20 buvo padovanoti G. P. ir yra jos asmeninė nuosavybė. Taigi, kaip tik šios faktinės bylos aplinkybės vienareikšmiškai paneigia bet kokias apelianto interpretacijas, jog sugadintasis turtas yra įgytas santuokos metu. Na, o jei apeliantas buvo įsitikinęs, kad ginčo objektas – namas – vis dėlto tapo jų su sutuoktine bendrąja jungtine nuosavybe, J. P., kaip nurodė apylinkės teismas, galėjo kreiptis į teismą CK 3.90 straipsnio tvarka. Priešingai nei teigia apeliantas, apylinkės teismas vertino liudytojų G. Ž., E. B. parodymus, kitais nuosprendyje paminėtais įrodymais, kuriais buvo nustatyta, jog J. P. išdaužė G. P. asmeninės nuosavybės teise priklausančius langus, juos vertinti kitaip apygardos teismas neturi jokio pagrindo. Kartu paminėtina, jos apylinkės teismas neinkriminavo G. P. svetainės indaujos stiklų išdaužymo, šiltnamio langų išdaužymo, o tai kaip tik parodo, jog teismas kruopščiai ir nešališkai ištyrė įrodymus, dalį kaltinimo pašalindamas. Taigi kolegija daro išvadą, jog G. P. pagal BK 187 straipsnio 1 dalį nuteistas pagrįstai.

Dėl J. P. veikos vertinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį

Pirmosios instancijos teismas J. P. kaltę nežymiai sužalojus G. P. grindė nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais, specialisto išvada, byloje surinktais rašytiniais įrodymais. Todėl sutikti su apelianto pozicija, kad apkaltinamasis nuosprendis jam priimtas tik teismui vadovaujantis savo logika, bet ne įrodymais, nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo pozicija, kad byloje nebuvo surinkta duomenų, kurie leistų abejoti nukentėjusiosios parodymais, kuriuos patvirtina ir įvykio vietos apžiūros metu užfiksuota situacija jos namuose, ir iškart po įvykio ją mačiusių liudytojų V. K. bei policijos pareigūnų L. N. ir E. Š. parodymai, taip pat – teismo medicinos specialisto išvados, kad nukentėjusiosios nurodytu laiku jai buvo padaryti apžiūros metu nustatyti sužalojimai, kurių dalis būdinga pasyviai gynybai užsidengiant rankomis. Tuo tarpu paties apelianto subjektyvus aplinkybių vertinimas siekiant sau naudinga linkme pakreipti įvykių seką, nepaneigia jų tikrosios esmės, kuri patvirtinama ištirtų ir byloje patvirtintų faktinių duomenų visuma.

Apelianto įsitikinimu, tai, kad jis yra tik 50 proc. darbingas, sunkiai valdo kairiąją ranką ir tvenkinio link nebuvo fiksuota jokių tempimo žymių, grasinimų niekas aplinkui negirdėjo, paneigia jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, pagrįstumą.

Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos apeliacinio skundo argumentus, negali sutikti su tokia apelianto pozicija.

Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, vien tai, kad nebuvo įvykį mačiusių liudytojų, nėra teisinio pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais, kuriuos ji yra patvirtinusi ir iškart po įvykio, ir parodymų patikrinimo vietoje metu ir kuriuos patvirtina liudytojų, mačiusių ją iškart po įvykio, parodymai. Liudytoja V. K. aiškiai parodė, kad nukentėjusioji atbėgo pas ją labai išsigandusi, iškart pasakė ne tiek apie sumušimą, tiek apie tai, kad vyras grasina ją nužudyti, išreiškė didžiulę baimę, kad būdamas taip nusiteikęs, jis kaip nors nenuskriaustų namuose likusios mažametės dukrelės. Liudytoja patvirtino ir tai, kad nukentėjusiosios rūbai ir apavas buvo purvini ir šlapi, ir tai patvirtino jos pasakojimą apie tempimą į tvenkinį bei slėpimąsi griovyje nuo kaltinamojo. Panašią nukentėjusiosios psichologinę būklę – didžiulį išgąstį, drebulį, apsisprendimą grįžti į namus tik su policijos pareigūnais patvirtino ir dviejų policininkų parodymai apie J. P. agresiją, nesivaldymą ir net pasipriešinimą policijos pareigūnams. Iš liudytojų R. R. ir L. K. parodymų matyti, jog po įvykio J. P. ir toliau tiesiog persekioja ne tik nukentėjusiąją, bet ir jai artimus žmones, terorizuodamas telefonu. Tad šie paminėtieji faktiniai bylos duomenys patvirtina ne tik tai, kad J. P. grasino J. P. nužudyti, ir šis grasinimas buvo realus. Tačiau paneigia ir apelianto nurodytas aplinkybes, kad jo netektas darbingumas ir kairiosios rankos valdymo sutrikimas vis dėlto neturi įtakos jo fizinei jėgai. Akivaizdu, jei pastarojo fizinė būklė buvo pakankama, kaip nurodė pats, išdaužyti kirviu namo langus, durų, indaujos stiklą bei vėliau aktyviai priešintis atvykusiems pareigūnams ir net vartoti prieš juos fizinį smurtą. J. P. realiai galėjo ir vartojo fizinę jėgą prieš akivaizdžiai fiziškai silpnesnį žmogų, moterį, savo sutuoktinę G. P.. Būtent, teisėjų kolegijos įsitikinimu, J. P. aiškiai suvokdamas, jog jų kaimo sodyba – vienkiemis – yra atokioje vietoje, jis savo sumanymus galės realizuoti niekieno netrukdomas ir be pašalinių jam nereikalingų įvykio liudytojų pasirinko savotišką santykių su sutuoktine aiškinimosi būdą, nes, kaip pats nurodo, supyko dėl netinkamo pastarosios elgesio – žmona įėjusi užrakino visas duris ir atsisakė jį įleisti bei paduoti jam cigarečių. O vėliau suvokęs, kokios pasekmės laukia jo, įvertino, kad įvykio liudytojų nebuvo, ir versdamas kaltę tariamai aikštingam nukentėjusiosios būdui, pasirinko absoliutaus neigimo taktiką. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad būtent J. P. buvo nepatenkintas G. P. elgesiu – jog pastaroji nesikalbėjo su juo kieme, užrakino duris, neatnešė cigarečių ir, kaip reikėtų suprasti iš apelianto teiginių, lyg ir provokavo jį daužyti langus. Ir būtent dėl tokio elgesio, anot apelianto, jis dar labiau supykęs. Galiausiai jei langų daužymu konfliktas, apelianto teigimu, lyg ir baigėsi, tai kodėl G. P. reikėjo bėgti iš namų? Tačiau būtent visos aptartos aplinkybės, jų visuma teisėjų kolegijai neduoda pagrindo abejoti, kad nuteistojo kaltė dėl aptartų nusikalstamų veikų padarymo yra įrodyta visiškai.

Dėl neturtinės žalos dydžio pagrįstumo bei draudimo nuteistajam per paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką prisiartinti prie G. P.

Kaip matyti iš faktinių bylos duomenų, nukentėjusioji G. P. pirmosios instancijos teisme pateikė reikalavimą iš J. P. priteisti 40 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Tačiau apylinkės teismas įvertinęs nukentėjusiosios ir nuteistojo turtinę padėtį, prieš nukentėjusiąją padarytų nusikalstamų veikų kiekį, sunkumą ir pasekmes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir teismų formuojama praktika, šią sumą sumažino iki 4000 Lt.

Teisėjų kolegijos nuomone, priteistoji suma visiškai atitinka teisingumo ir protingumo principus.

Neabejotinai G. P. dėl prieš ją padarytų nusikalstamų veikų patyrė moralines kančias, stiprų sukrėtimą, išgąstį, baimę. Juolab, kad šias nusikalstamas veikas prieš ją padarė artimas žmogus – sutuoktinis, vaikų tėvas, namuose – aplinkoje, kurioje nukentėjusioji turėtų jaustis saugiai bei ramiai. Kiekvienas žmogus skirtingai išgyvena emocinius sukrėtimus ar kitokius neigiamus išgyvenimus ir negali būti nustatyti standartai, kaip vienoje ar kitoje situacijoje nukentėjusysis privalo elgtis, kad jo elgesys neabejotinai leistų kaltininkui suprasti, jog jo padarytas nusikaltimas iš tikrųjų sukėlė neigiamų išgyvenimų. Todėl apelianto skundo argumentas dėl nepagrįstai priteistos neturtinės žalos nukentėjusiajai atmestinas. Juolab, kad byloje yra pateikti medicininiai duomenys, kuriuos aptarė ir apylinkės teismas, apie G. P. psichologinės sveikatos būklę. O faktinės aplinkybės – nukentėjusiosios pakeista gyvenamoji vieta ir baimė sutikti nuteistąjį, taip pat rodo aiškius nusikaltimų prieš ją psichologinius padarinius.

Teisėjų kolegija, vertindama apelianto skundo argumentą dėl draudimo bendrauti, be abejo, sutinka, kad bendrauti su vaiku yra J. P. teisė, tačiau ši teisė negali būti absoliuti vertinant jos realizavimą skirto draudimo atžvilgiu. Nors apelianto J. P. ir nukentėjusiosios G. P. dukra auga su G. P., tačiau draudimas bendrauti su nukentėjusiąja negali būti tapatinamas su J. P. teisės bendrauti su dukra realizavimo apribojimu. Šiuo atveju J. P. pareiga pasirūpinti, kaip tinkamai vykdyti jam paskirtosios bausmės sąlygas bei bendrauti su savo vaiku.

Taigi pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, nuosprendyje nurodė motyvus, dėl kurių tiki nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, todėl apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia teismo padarytų išvadų. Bylos aplinkybės įvertintos tinkamai, tinkamai kvalifikuota nuteistojo J. P. veika, todėl tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais apygardos teismas neturi pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

nuteistojo J. P. apeliacinį skundą atmesti.