- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-05-06
- Bylos Nr.
- I-934-142/2010
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis, Halina Zaikauskaitė, Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- V. B.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus miesto skyriui
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Advokatai
- Povilas Eigminas
- Kategorijos
- 1.2Aplinkos apsauga
- 6.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernesto Spruogio, Liudmilos Zaborovskos ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, dalyvaujant pareiškėjai V. B., jos atstovui advokatui Povilui Eigminui, atsakovo atstovui Jurgitai Čepaitienei, trečiojo suinteresuoto asmens atstovei K. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. B. skundą dėl sprendimų panaikinimo atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus miesto skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja V. B. (toliau – ir pareiškėja) padavė teismui skundą, kuriame prašo:
1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Vilniaus miesto skyrius 2009 10 27 sprendimą Nr. 6-41-109;
2) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus miesto skyrius 2009 10 28 sprendimą Nr. 6-41-110;
3) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2009 12 29 sprendimą Nr. (11.1) I-7792.
Pareiškėja nesutinka su skundžiamais sprendimais, nes jie buvo priimti neatsižvelgiant į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 08 07 baudžiamąjį įsakymą, priimtą baudžiamojoje byloje Nr. 1-687-497/09, kuriame yra konstatuota, kad civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas, padaryta žala atlyginta.
Paaiškina, kad baudžiamojo įsakymo priėmimo momentui VSDFV įstaigos jokių pretenzijų pareiškėjai neturėjo, tai tokios pretenzijos negalėjo atsirasti po pusės metų.
Remiasi Baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio nuostatomis. Paaiškina, kad žalos dydis buvo suderintas, 3157,37 Lt pareiškėja sumokėjo pavedimu 2009 07 17.
Teigia, kad VSDFV Vilniaus skyriaus reikalavimas atlyginti dar papildomai nurodomą žalą – 9277,03 Lt yra nepaisymas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo įsakymo.
Nesutinka su Vilniaus skyriaus sprendime Nr. 6-41-110 esančiu nurodymu, kad permokos reikalaujama remiantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2001 01 25 nutarimu Nr. 86, punktu 71. Remiasi šių nuostatų 70 punktu ir aiškina, kad pareiškėja nebuvo asmuo, išdavęs dokumentus, kurių pagrindu buvo išmokėtos pašalpos, todėl atsakyti turi būtent asmuo, nurodytas nuostatuose. Toks asmuo yra įmonės vadovas.
Mano, kad VSDFV įstaigos privalėjo skųsti prokuroro sprendimą užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu, to nepadarius, prarado teisę į reikalavimus dėl žalos atlyginimo.
Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovas skundą palaikė.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (b. l. 35-38) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pasisako, kad su skundu nesutinka ir mano, kad jis yra nepagrįstas.
Remiasi Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatomis, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 6, 10, 16 ir 19 straipsniais, Vyriausybės 2001 01 25 nutarimu Nr. 86 patvirtintais Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatais (toliau – Nuostatai).
Paaiškina, kad ikiteisminio tyrimo metu prokurorui priėmus 2009 04 16 nutarimą laikinai apriboti V. B. nuosavybės teises į dalį motinystės pašalpos, paskirtos iš UAB „Inaris“ ir UAB „VDM statyba“ įtariamai nepagrįstai priskaičiuotų draudžiamų pajamų, VSDFV Vilniaus skyriaus 2009 05 26 sprendimu Nr. 6-26-2562 V. B. motinystės pašalpa perskaičiuota pagal 2008 05 01 – 2008 06 30 laikotarpiu UAB „Estera“ turėtas draudžiamąsias pajamas. Pareiškėja ikiteisminio tyrimo metu savo noru grąžino į VSDFV biudžetą 3157,37 Lt žalą, kuri atsirado pareiškėjai išmokėjus motinystės pašalpą, apskaičiuotą iš nepagrįstai UAB „Inaris“ 2008 metų 2 ketvirtį priskaičiuotų draudžiamų pajamų.
Paaiškina, kad įvertinus teismo 2009 08 07 baudžiamajame įsakyme konstatuotą faktą, kad V. B. buvo fiktyviai įdarbinta, Vilniaus skyrius, vadovaudamasis Vyriausybės 2007 04 25 nutarimu Nr. 435 patvirtintų nuostatų 36 ir 45 punktais, priėmė sprendimą dėl pareiškėjos duomenų tikslinimo. Šiuo sprendimu Registro duomenų bazėje anuliuoti duomenys apie V. B. valstybinio socialinio draudimo pradžią UAB „Inaris“ nuo 2008 05 22 ir pabaigą nuo 2008 09 08 bei UAB „Inaris“ 2008 metų 2 – 3 ketvirčiais priskaičiuotas draudžiamąsias pajamas ir VSD įmokas, taip pat duomenys apie draudimo pradžią UAB „VDM statyba“ nuo 2008 09 09 ir 2008 metų 3 – 4 ketvirčiais ir 2009 metų 1 – 2 ketvirčiais priskaičiuotas draudžiamąsias pajamas ir VSD įmokas.
Remiasi VSDFV direktoriaus 2008 03 31 įsakymu Nr. V-155 patvirtintų taisyklių 47 punktu. Dėl to buvo peržiūrėti pareiškėjos motinystės pašalpų bylų duomenys, nustatyta, kad pareiškėja 2008 06 30 atleista iš UAB „Estera“, t. y. teisės į motinystės pašalpas atsiradimo momentu nebuvo draudžiama ligos ir motinystės socialiniu draudimu, todėl neturėjo teisės gauti motinystės pašalpų.
Pareiškėja teisės į motinystės pašalpą atsiradimo metu niekur nedirbo, reiškia nebuvo draudžiama ligos ir motinystės socialiniu draudimu, vadovaujantis Įstatymo 16 str. 1 d. ir 19 str. 1 d. Vilniaus skyriaus 2009 10 28 sprendimu 6-41-110 pripažinti netekusiais galios Vilniaus skyriaus 2008 10 27 sprendimas Nr. 6-24-30327, 2009 02 03 sprendimas Nr. 6-24-2728, 2009 03 31 sprendimas Nr. 6-24-6990.
Vilniaus skyrius 2009 10 28 sprendimu Nr. 6-41-110 nustatė, kad laikotarpiu nuo 2008 10 06 iki 2009 08 31 išmokėjus pareiškėjai motinystės pašalpas susidarė 14 856,65 Lt pašalpų permoka, iš jų 12 434,40 Lt pervesta į pareiškėjos asmeninę sąskaitą, 2263,55 Lt sumokėta gyventojų pajamų mokesčio ir 158,55 Lt privalomojo sveikatos draudimo įmokų. Kadangi pareiškėja dalį nepagrįstai išmokėtos pašalpos grąžino, likusi pašalpų permokos dalis – 9277,03 Lt. Remiasi Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 str. 1 d. ir aiškina, kad pareiškėja permokas turi sugrąžinti.
Nurodo, kad skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti. Prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atstovė palaikė atsiliepimą ir prašė skundo netenkinti.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime į skundą (b. l. 28-29) pasisako, kad nesutinka su pareiškėjos skundu.
Remiasi tais pačiais teisės aktais kaip ir VSDFV Vilniaus skyrius.
Paaiškina, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 08 07 baudžiamajame įsakyme konstatuota, kad pareiškėjos įdarbinimas UAB „Inaris“ ir UAB „VDM Statyba“ buvo fiktyvus, todėl Vilniaus skyrius 2009 09 30 priėmė sprendimą Nr. 5-27-4062, kuriuo anuliavo Registro duomenis apie pareiškėjos draudimą šiose įmonėse ir draudžiamąsias pajamas. Iš darbo UAB „Estera“ pareiškėja atleista 2008 06 30, duomenys apie draudimą UAB „Inaris“ ir UAB „VDM statyba“ anuliuoti, todėl nuo 2008 07 01 ji nebuvo draudžiama ligos ir motinystės socialiniu draudimu. Teisės į pašalpas atsiradimo dienai pareiškėja nebuvo apdraustoji, todėl neturi teisės gauti motinystės pašalpos už nėštumo ir gimdymo atostogų laiką bei motinystės pašalpos už vaiko priežiūros atostogų laiką. Paaiškina, kad 2008 10 07 ir 2009 01 28 prašymuose skirti motinystės pašalpą bei 2009 02 25 prašyme skirti motinystės pašalpą pareiškėja pateikė neteisingus duomenis, t. y. nurodė, kad dirba UAB „VDM statyba“, ir pasirašė, kad pateikė teisingus duomenis. Dėl to permokėtos pašalpų sumos išieškomos iš kaltų asmenų, išdavusių ar pateikusių suklastotus dokumentus.
Kompensuojamas uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės pašalpų dydis, iki 2009 01 01 buvo apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas užpraeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios mėnesį, o motinystės pašalpų dydis nuo 2009 01 01 buvo nustatomas pagal per 9 kalendorinius mėnesius iki vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesio gautas pajamas. Kol remiantis 2009 08 07 baudžiamuoju įsakymu nebuvo anuliuoti Registro duomenys apie pareiškėjos socialinį draudimą UAB „Inaris“ ir UAB „VDM statyba“, Vilniaus skyrius motinystės pašalpą pareiškėjai skaičiavo pagal 2008 m. II ketvirtį UAB „Estera“ ir UAB „Inaris“ gautas draudžiamąsias pajamas, o motinystės pašalpą pagal laikotarpio nuo 2008 05 01 iki 2009 01 31 draudžiamąsias pajamas. Teikiant duomenis apie permokėtą 3157,37 Lt sumą, ji buvo apskaičiuota tik iš UAB „Estera“ turėtų draudžiamųjų pajamų. Kadangi tuo metu buvo anuliuoti duomenys apie darbą (draudimą) UAB „Inaris“ ir UAB „VDM Statyba“, pareiškėjos teisė į pašalpą buvo peržiūrėta. Remdamasis teismo įsakymu Vilniaus skyrius 2009 09 30 sprendimu Nr. 5-27-4062 anuliavo Registro duomenis apie pareiškėjos darbą minėtose įmonėse. Todėl Vilniaus skyrius peržiūrėjo pareiškėjos teisę į pašalpą ir 2009 10 27 priėmė sprendimą Nr. 6-41-109, kuriuo pripažino netekusiais galios sprendimus dėl pašalpų skyrimo. Todėl 2009 10 28 sprendimu Nr. 6-41-110 buvo nustatyta naujos permokos suma.
Vilniaus skyrius, remdamasis patikslintais Registro duomenimis, 2009 10 28 sprendimu Nr. 6-41-110 nustatė, kad laikotarpiu nuo 2008 10 06 iki 2009 08 31 susidarė 12 434,40 Lt pašalpų, 2263,55 Lt gyventojų pajamų mokesčio bei 158,55 Lt privalomojo sveikatos draudimo įmokos permoka. Permokos dalį pareiškėja grąžino, todėl 2009 10 29 rašte Nr. (10.4)3-77198 VSDFV Vilniaus skyrius nurodo 9277,03 Lt grąžintiną sumą.
Prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atstovė palaikė atsiliepimą ir prašė skundo netenkinti.
Skundas netenkinamas.
Šalies argumentai
Pareiškėja prašo panaikinti Valstybinio socialinio fondo valdybos Vilniaus skyriaus direktoriaus 2009 10 27 sprendimą „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimų pripažinimo netekusiais galios“ Nr. 6-41-109 (b. l. 10), kuriuo pripažinti netekusiais galios 2008 10 27 sprendimas Nr. 6-24-30327 „Dėl V. B. teisės į motinystės pašalpą“, 2009 02 03 sprendimas Nr. 6-24-2728 „Dėl V. B. teisės į motinystės pašalpą“, 2009 03 31 sprendimą Nr. 6-24-6990 „Dėl V. B. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą“. Šis sprendimas priimtas, vadovaujantis VSDFV Vilniaus skyriaus 2009 09 30 sprendimu Nr. 5-27-4062 „Dėl apraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu V. B. ir J. Š. duomenų tikslinimo pagal teismo baudžiamuosius įsakymus“, kurio pagrindu anuliuoti UAB „Inaris“ ir UAB „VDM statyba“ socialinio draudimo pranešimų duomenys Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenų bazėje apie V. B. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2008 m. gegužės 22 d. UAB „Inaris“, ir nuo 2008 m. rugsėjo 09 d. UAB „VDM statyba“, draudžiamosios pajamos per 2008 metų 2 – 4 ketvirčius (b. l. 53-54), ir remiantis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis. Padaryta išvada, kad V. B. nuo 2008 07 01 nedraudžiama ligos ir motinystės socialiniu draudimu ir nuo 2008 10 06 neturėjo teisės į motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas.
Skundžiamas 2009 10 28 sprendimas Nr. 6-41-110 „Dėl V. B. motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų permokų nustatymo“ (b. l. 11-12) priimtas, vadovaujantis sprendimu Nr. 6-41-109 ir tuo, kad juo buvo panaikinti sprendimai dėl pašalpų, taip pat tuo, kad buvo patikslinti apdraustųjų registro duomenys. Šiuo sprendimu apskaičiuotos susidariusios permokos, iš viso 12 434,40 Lt.
Šiame ginče pareiškėja savo poziciją grindžia tuo, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 08 07 baudžiamuoju įsakymu konstatuota, kad žala buvo atlyginta. Tuo tarpu atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo savo teisę panaikinti pirmiau priimtus sprendimus ir tikslinti pašalpų mokėjimo pagrindus bei sumas grindžia Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16, 19 straipsniais, Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 70, 71 punktais, Vyriausybės 2007 04 25 nutarimu Nr. 435 patvirtintais Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatais ir VSDFV direktoriaus 2008 03 31 įsakymu Nr. V-155 patvirtintomis Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu duomenų tikslinimo taisyklėmis (teismas vadovaujasi šių teisės aktų redakcijomis, kurios galiojo skundžiamų sprendimų priėmimo metu).
Baudžiamojoje byloje Nr. I-686-497/09 priimtu 2009 08 07 baudžiamuoju įsakymu pareiškėja pripažinta kalta pagal Baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį. Nustatyta, kad pareiškėja V. B. laikotarpyje nuo 2008 05 21 iki 2009 03 31, veikdama grupe su asmeniu, kurio atžvilgiu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, apgaule, sukčiaujant valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpų mokėjimo srityje, tyčia savo naudai įgijo svetimą turtą – LR valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui priklausančias lėšas – motinystės pašalpą, dėl ko padaryta žala valstybinio socialinio draudimo fondui. Iš baudžiamojo įsakymo matyti, kad sukčiavimas pasireiškė santykiuose su UAB „Inaris“ ir UAB „VDM statyba“. Baudžiamajame įsakyme nurodyta, kad pareiškėja savo noru atlygino padarytą žalą, tačiau baudžiamajame įsakyme nepasakyta, kad žala atlyginta visiškai. Priešingai, baudžiamajame įsakyme aiškiai pasakyta, kad 3157,37 Lt yra tik sumos dalis, kuri buvo apskaičiuota pagal apgaulingus UAB „Inaris“ pateiktus duomenis, pačiame baudžiamajame įsakyme konstatuota, kad iš viso motinystės pašalpos paskirta 9812,16 Lt.
Atsižvelgiant į baudžiamąjį įsakymą, galima daryti išvadą, kad tik po to, kai įsiteisėjo šis procesinis sprendimas, valstybinio socialinio draudimo įstaigai buvo galima padaryti vienareikšmišką išvadą, kad pareiškėja dvejose bendrovėse UAB „Inaris“ ir UAB „VDM Statyba“ dirbo fiktyviai ir jose nebuvo draudžiama valstybiniu socialiniu draudimu.
Atsižvelgiant į baudžiamosios bylos duomenis, 2009 09 30 priimtas VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimas Nr. 5-27-4062 (b. l. 53-54), kuriuo, remiantis baudžiamuoju įsakymu bei vadovaujantis LR apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2007 04 25 nutarimu Nr.435 (toliau – ir Registro nuostatai) 36 ir 41 punktais, anuliuoti UAB „Inaris“ ir UAB „VDM Statyba“ socialinio draudimo pranešimų duomenys registre apie V. B. draudžiamąsias pajamas ir valstybinio socialinio draudimo įmokas – konkretizuojamos anuliuojamos sumos ir laikotarpiai.
Vyriausybės 2007 04 25 nutarimu Nr. 435 įsteigtas Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registras ir patvirtinti Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatai. Registro nuostatų 36 ir 41 punktai leidžia tikslinti registre kaupiamus duomenis.
VSDFV direktorius 2008 03 31 įsakymu Nr. V-155 patvirtino Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu duomenų tikslinimo taisykles. Šių taisyklių 47 punkte nustatyta: „Jeigu Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktoriaus (jo pavaduotojo) sprendimu buvo tikslintos apdraustojo asmens draudžiamosios pajamos, pagal kurias buvo priskaičiuotos ir mokamos socialinio draudimo pašalpos, šių pašalpų sumos turi būti perskaičiuotos, išmokėtos ir tikslinamos Registro duomenų bazėje“.
Šių teisės aktų pagrindu priimtas 2009 09 30 VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimas Nr. 5-27-4062 (b. l. 53-54), kuriuo registro duomenyse anuliuoti duomenys apie pareiškėjos draudimą UAB „Inaris“ ir UAB „VDM statyba“, kartu anuliuoti duomenys apie draudimo įmokas tais laikotarpiais, kai jos buvo mokamos. Šis sprendimas nėra ginčijamas šioje byloje, tuo tarpu jo pagrindu ir buvo priimti skundžiami sprendimai. Anuliavus registro duomenis, konstatuota, kad pareiškėja nebuvo drausta, todėl negalėjo gauti pašalpų, kurias gavo neteisėtu būdu (tai konstatuota teismo baudžiamuoju įsakymu).
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (redakcija galiojusi skundžiamų sprendimų priėmimo metu) 18 straipsnyje „Atsakomybė už Fondui padarytą žalą“ nustatyta:
„1. Juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.
2. Jeigu socialinio draudimo išmokos neteisėtai išmokėtos dėl jų gavėjų kaltės, susidariusi permoka Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktoriaus sprendimu išieškoma iš bet kurios gavėjo gaunamos socialinio draudimo išmokos, mokamos tam asmeniui iš Fondo lėšų. Išieškomos sumos dydis per mėnesį negali viršyti 50 procentų gavėjui priklausančios socialinio draudimo išmokų sumos. Jeigu asmuo jokių socialinio draudimo išmokų negauna, permoka išieškoma teismo tvarka“.
Vyriausybės 2001 01 25 nutarimu Nr. 86 patvirtinti Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatai (toliau – ir Nuostatai). Šių nuostatų 70 punkte numatyta: „Nustačius, kad pašalpos išmokėtos pagal neteisingai įformintus, suklastotus dokumentus ar duomenis, permokėtos pašalpų sumos įstatymų nustatyta tvarka išieškomos iš kaltų asmenų, išdavusių ar pateikusių šiuos dokumentus ar duomenis“. Nuostatų 71 punkte pasakyta: „Jeigu pašalpa neteisėtai išmokėta dėl jos gavėjo kaltės, susidariusi permoka teritorinio skyriaus direktoriaus sprendimu išieškoma iš bet kurios kitos išmokos, mokamos tam asmeniui iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų. Jeigu asmuo jokių valstybinio socialinio draudimo išmokų negauna, permoka išieškoma teismine tvarka“.
Sprendžiant, ar VSDFV Vilniaus skyrius, priimdamas skundžiamus sprendimus neviršijo savo kompetencijos ribų, svarbu tai, kad skundžiamais sprendimais jokios pašalpų sumos iš pareiškėjos nėra išieškomos, tiesiog anuliavus Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro (toliau – Registras) duomenis dėl pareiškėjos draudimo dvejose bendrovėse, kuriose ji nebuvo draudžiama, o buvo pateikiami fiktyvūs duomenys apie draudimą (tai, kad ji buvo apdrausta fiktyviai, pareiškėja patvirtinto ir bylą nagrinėjant administraciniame teisme), turėjo būti anuliuoti ir sprendimai, pagal kuriuos pareiškėjai buvo paskirtos pašalpos, kaip dirbusiai ir apdraustai tose dvejose bendrovėse. Nustatyta, kad realiai pareiškėja dirbo UAB „Estera“, tačiau nustatyta, kad pareiškėja iš šios bendrovės buvo atleista 2008 06 30 (pareiškėja iš viso nebuvo draudžiama nuo 2008 07 01), todėl teisės į motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpas atsiradimo metu 2008 10 06 pareiškėja nebuvo draudžiama ligos ir motinystės socialiniu draudimu, dėl to buvo panaikinti ir sprendimai, susiję su pareiškėjos draudimu UAB „Estera“. Teisė į šios rūšies draudimą atsiranda pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 ir 19 straipsniuose nustatytas sąlygas, t. y. asmuo tos teisės atsiradimo metu turi būti apdraustas.
Pareiškėja neginčija tos aplinkybės, kad ji pati nešė į valstybinio socialinio draudimo įstaigą duomenis apie jos draudimą UAB „Inaris“ ir UAB „VDM statyba“, pati mokėjo draudimo sumas, kas reiškia, kad ji teikė neteisingus duomenis apie jos draudimą. Be to, 2008 10 07 užpildydama prašymą skirti motinystės pašalpą (b. l. 67), pareiškėja dar kartą pateikė neteisingus duomenis draudimo įstaigai. Dėl to pareiškėjos argumentai, kad permoka turi būti išieškota iš tų bendrovių, kurios teikė neteisingus duomenis, yra nepagrįsti. Visų pirma, ginčijamuose sprendimuose nieko nekalbama apie permokos išieškojimą, antra, pareiškėja jau yra pripažinta teismo baudžiamuoju įsakymu kalta dėl neteisingų duomenų teikimo valstybinio socialinio draudimo įstaigai, be to, neteisingų duomenų teikimą patvirtina ir pačios pareiškėjos pateiktas 2008 10 07 prašymas.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, daroma išvada, kad VSDFV Vilniaus skyrius, priimdamas skundžiamus sprendimus, savo kompetencijos neviršijo, šie sprendimai priimti remiantis teismo 2009 08 07 baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. I-686-497/09 bei šioje byloje neginčijamu 2009 09 30 sprendimu Nr. 5-27-4062, taip pat nurodytais teisės aktais, kurie leidžia valstybinio socialinio draudimo įstaigoms tikslinti apdraustųjų duomenis, tame tarpe ir įmokų dydžius.
Pareiškėjos argumentas, kad teismo baudžiamuoju įsakymu pilnutinai išspręstas žalos atlyginimo klausimas, yra nepagrįstas jau paties baudžiamojo įsakymo turiniu. Baudžiamajame įsakyme pasakyta, kad atlyginta žala – 3157,37 Lt yra tik dalis sumos, kuri paskaičiuota pagal apgaulingus duomenis. Be to, šioje byloje nesprendžiama dėl galimo žalos atlyginimo.
Dėl nurodytų aplinkybių skundas netenkinamas, kadangi jis yra nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 str.
nusprendė:
Pareiškėjos V. B. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.