- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-26
- Bylos Nr.
- 2S-787-577/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00392-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Pareiškėjas
- A. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 106.8.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. S. įgaliotos asmens G. M. atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja A. S. prašo pripažinti, kad terminą sesers B. R. (mirė 2006-10-20) palikimui priimti ji praleido dėl svarbių priežasčių, ir šį terminą atnaujinti 3 mėnesių laikotarpiui. Pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo padavė ir pasirašė pareiškėjos įgaliotas asmuo – dukra G. M..
Žemesnės instancijos teismas
Trakų rajono apylinkės teismas 2013 m. vasario 19 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos A. S. pareiškimą, nes pareiškimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo buvo paduotas ir pasirašytas įgaliojimo neturinčio asmens. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškimas buvo pasirašytas pareiškėjos įgalioto asmens – dukros G. M., tačiau prie pareiškimo nebuvo pateiktas G. M. aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą patvirtinantis dokumentas (diplomas) kaip įrodymas, kad ji gali pasirašyti ir paduoti pareiškimą A. S. vardu, taip pat, kadangi nurodoma, jog G. M. yra pareiškėjos dukra, nepateikti giminystės įrodymai.
Šalies argumentai
Apeliantė pareiškėjos A. S. įgaliotas asmuo G. M. atskiruoju skundu prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 19 d. nutartį panaikinti ir priimti jos pareiškimą nagrinėti. Apeliantė nurodo, kad pareiškimą pareiškėjos vardu pasirašė jos įgaliotas asmuo – dukra G. M.. Įgaliojime, kurį patvirtino notaras, yra aptarti įgaliojimai kreiptis į teismą su visomis ieškovui suteiktomis teisėmis. Apeliantė pažymi, kad notaras, tvirtindamas įgaliojimą, patikrino giminystės ryšį, nors pagal įstatymą įgaliotas asmuo gali ir nebūti giminaičiu. Pasak apeliantės, pareiškimo priėmimo stadijoje CPK 56 str, nuostatos negalioja, o pagal CK nuostatas įgaliotas asmuo turėjo teisę už ją pasirašyti pareiškimą, todėl nutartis, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškimą, yra neteisėta ir naikintina.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas nutartimi pagrįstai nusprendė atsisakyti priimti pareiškėjos A. S. pareiškimą, kadangi pareiškimas buvo paduotas neįgalioto vesti bylą asmens.
Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamoje byloje pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo paveldėtojos A. S. vardu pateikė G. M.. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atstovė neturi įgaliojimų veikti A. M. vardu, pareiškimą atsisakė priimti. G. M. su tokiu procesiniu teismo sprendimu nesutinka ir teigia turinti teisę atstovauti teisme A. S..
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d. nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, tai pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio (pareiškimo) pateikimas. Jeigu ieškinys (pareiškimas) neatitinka CPK 111 ir 135 straipsniuose numatytų reikalavimų, teismas nustato pareiškėjui terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Tais atvejais, kai ieškovas (pareiškėjas) iš esmės pažeidžia kreipimosi į teismą tvarką, teismas atsisako priimti ieškinį (pareiškimą). Prie tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kai teismas privalo atsisakyti priimti pareiškimą, yra ir CPK 137 str. 2 d. 8 p. numatyta aplinkybė – įgaliojimo vesti bylą kito asmens vardu neturėjimas.
Procesinio atstovavimo institutas nukreiptas užtikrinti tinkamos, kvalifikuotos, atstovaujamojo interesus ir jo valią atitinkančios pagalbos teikimą teismo procese. Procesinį atstovavimą reglamentuojančios normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šiuos civilinės proceso teisės instituto tikslus. Bylą nagrinėjantis teismas ex officio turi patikrinti atstovavimo tinkamumą atstovo teisės atstovauti, įgalinimų įforminimo ir teisių apimties aspektais. CPK 51 str. 1 d. įgalina asmenis vesti bylas teisme patiems arba per atstovus, todėl, jeigu procesinį dokumentą teismui pateikia atstovas, prie šio procesinio dokumento turi būti pridėtas dokumentas, įrodantis atstovo teises ir pareigas (CPK 111 str. 5 d.). Atstovo pagal pavedimą teisės turi būti išreikštos įstatymų nustatyta tvarka išduotame ir įformintame įgaliojime (CPK 57 str. 1 d.). Fizinių asmenų duodami įgaliojimai patvirtinami notarine arba jai prilyginama tvarka (CPK 57 str. 1 d.). CPK 56 str. yra nurodyti asmenys, kurie gali būti fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme. Minėto straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad fizinių asmenų atstovais gali būti asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui). Fiziniams asmenims gali atstovauti ir kiti asmenys kartu su CPK 56 str. 1 d. 1 ir 2 punktuose nurodytais asmenimis, t. y. su advokatais arba advokatų padėjėjais, turinčiais jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje (CPK 56 str. 2 d.). Pažymėtina, kad pareiškimą pareiškėjos A. S. vardu pasirašė G. M., remdamasi pareiškėjos 2012-09-03 išduotu ir notaro patvirtintu įgaliojimu, kuris buvo pateiktas kartu su pareiškimu. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad G. M. galėtų atstovauti pareiškėjai įstatymo nustatyta tvarka, jei būtų pateikti įrodymai, kad ją ir pareiškėją sieja artimi giminystės ryšiai ir ji turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, arba būtų galima atstovauti pareiškėjai kartu su advokatu ar advokato padėjėju. Pažymėtina, kad pareiškime nurodoma, jog byla nebus vedama per advokatą (b.l. 1), taip pat byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų, patvirtinančių G. M. aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą bei jos ir pareiškėjos A. S. gimimystės ryšius, todėl, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, G. M. negali būti pareiškėjos A. S. atstovė teisme CPK 56 str. 1 d. 4 p. pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011-03-29 nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2011 ir kt.) .
Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, konstatuojama, kad pareiškėjos išduotas įgaliojimas nesuteikia teisės G. M. atstovauti pareiškėjai teisme ir pasirašyti atstovaujamosios vardu pareiškimą. Taigi Trakų rajono apylinkės teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, todėl apeliantės atskirasis skundas atmestinas, o Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 19 d. nutartis paliktina nepakeista.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tuo pačiu pagrindu, kaip ir atsisakydamas priimti pareiškimą, pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti ir atskirąjį skundą, – kaip paduotą neįgalioto asmens. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas galėjo pasinaudoti ir trūkumų šalinimo institutu. Tačiau, vadovaujantis protingumo ir proceso ekonomiškumo principais, siekiant užkirsti kelią proceso vilkinimui, atskirasis skundas išnagrinėtas iš esmės.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apeliantės dėmesį, kad atsisakymas priimti ieškinį neužkerta kelio pareiškėjai pašalinus aplinkybes, kurios sudarė pagrindą atsisakyti priimti ieškinį, t.y. pateikus tinkamus įrodymus, suteikiančius teisę G. M. atstovauti pareiškėjai A. S. teisme, įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str. teismas
nutaria:
Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistą.