Alytaus apylinkės teismo nutartis

2013-06-13 · Civilinė byla Nr. 2-94-445/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-06-13
Bylos Nr.
2-94-445/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalis Žilionis
Pareiškėjas
Valstybės įmonės Druskininkų miškų urėdijos
Suinteresuotas asmuo
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos
Civilinė byla Nr. 2-94-445/2013Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00910-2012-6
Procesinio dokumento kategorija106.3.; 117.1.(S)VARĖNOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2013 m. birželio 13 d.Varėna

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Reginai Tertelytei, dalyvaujant pareiškėjo Valstybės įmonės Druskininkų miškų urėdijos atstovams A. K., R. V., suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos, žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo Valstybės įmonės Druskininkų miškų urėdijos pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, patvirtinantį nuosavybės teisę į patalpas, esančias Varėnos r. sav., (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį, kadangi jos jau 22 metai atvirai, teisėtai, nepertraukiamai ir neginčijamai yra valdomos, naudojamos VĮ Druskininkų miškų urėdijos, kaip (duomenys neskelbtini) girininkijos patalpos, kuriose dirba VĮ Druskininkų miškų urėdijos darbuotojai.

Pareiškėjas nurodė, kad Valstybės įmonė Druskininkų miškų urėdija 1992 m gruodžio mėn. iš tuometinės (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės, kuri yra seniai likviduota (pagal VĮ Registro centro duomenis išregistruota 1995-02-03) pirko butą Nr. l pirmame aukšte, 41 m² ploto daugiabučiame pastate, adresu Varėnos r. sav., (duomenys neskelbtini). Čia nuo 1993 m. sausio mėn. yra įrengta (duomenys neskelbtini) girininkija ir Valstybės įmonė Druskininkų miškų urėdija yra faktinė patalpų naudotoja. Valstybės įmonė Druskininkų miškų urėdija neturi jokių dokumentų, patvirtinančių pirkimo sandorį, išskyrus pagrindinių priemonių priėmimo-perdavimo aktą Nr. 20. Pastatas pastatytas 1966 metais ir VĮ Registrų centre Nekilnojamo turto registre butai nėra įregistruoti.

Suinteresuoti asmenys VMI prie LR finansų ministerijos ir VĮ Registrų centras Alytaus filialas prieštarauja dėl pareiškėjo prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas paliktinas nenagrinėtu.

CPK 445 str. numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Pareiškėjo atstovai nurodo, kad patalpų pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta ir notariškai patvirtinta. Taigi nuosavybės teises patvirtinančio dokumento nebuvo, todėl jo negalima ir atkurti.

Tai patvirtinantys dokumentai gali būti gaunami ir kita tvarka, ne tik nustatant juridinę reikšmę turintį faktą – teismo sprendimu pripažinus, kad patalpų pirkimo-pardavimo sandoris pareiškėjo buvo atliktas, tik pardavėjas iki galo neatliko pareigų ir tinkamai nesudarė sutarties. Nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindai, kurie nurodo, kad pareiškėjo paduotas pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo neatitinka CPK 445 str. nustatytų sąlygų.

Nuosavybės teisės įgijimo pagrindai yra įvardinti CK 4.47 str. Savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo pagrindų – įgyjamoji senatis (CK 4.47 str.11 p.) Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis privačios nuosavybės teisės įgijimo būdas ( CK 4.69 str.1 d.), o tai reiškia, kad kitais pagrindais nuosavybė nebuvo įgyta. Pareiškėjo atstovai nurodo, kad nuosavybė į nurodomas patalpas buvo įgyta, nes buvo apmokėta už patalpas, patalpos, kaip pagrindinė priemonė buvo perduota pagal pagrindinių priemonių priėmimo-perdavimo aktą ( b.l.13). Taigi egzistuoja kitas nuosavybės įgijimo pagrindas, o tokiu atveju negali būti nuosavybės teisės įgijimas įgyjamąja senatimi.

CK 1.93 str. 1 d. numato, kad įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose.

Pagal CK 1.93 str.4 d.jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Šiuo atveju sandorio po to notarine tvarka įforminti nebereikia.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, jog įgyjamosios senaties (lot. – usucapio) institutas iš esmės ir yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti, teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-08 nutartis c.b. Nr. 3K-3-41/2011). Nurodomo nekilnojamojo objekto valdymas, kaip savarankiška daiktinė teisė, kuri sudarytų teisines prielaidas nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį atsirasti, nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Suformuotas ir inventorizuotas pats nekilnojamojo turto objektas jau po to, kai pareiškėjui atsirado nuosavybės teisės į pagrindinį daiktą.

Daiktas gali būti įgyjamas įgyjamąja senatimi, jeigu jis apskritai gali būti privačios nuosavybės teisės objektu, kitaip tariant, jis turi būti sukurtas teisei neprieštaraujančiu būdu bei tvarka. Statinys kaip nekilnojamasis daiktas sukuriamas jo statybos procese ar esamo daikto rekonstrukcija ( CK 4.47 str.4,12 p.), (LR Statybos įstatymo ir kt.statybą statybą reglamentuojantys teisės aktai).

Jeigu nekilnojamasis daiktas yra įregistruotas nekilnojamojo turto registre, preziumuotina, kad nekilnojamasis daiktas yra suformuotas įstatymų nustatyta tvarka, nes Nekilnojamojo turto kadastre ir nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 str. 4 d., Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str.). Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą yra laikomas nekilnojamojo daikto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 2 ir 3 dalys).

Pareiškėjas, siekiantis nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagrindą į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Varėnos r., turi teisę įrodinėti kad nuosavybės teises įgijo CK 1.93 str.4 d. pagrindu. Tokiu atveju turi pateikti įrodymus apie atliktą apmokėjimą pagal sudarytą sandorį. Patalpų privatizavimo dokumentai yra saugomi apskrities archyvuose, todėl pareiškėjas turi teisę kreiptis ir gauti įrodymus, susijusius su daikto įgyjimu.

CPK 296 str.1 d. 11 p. numato, kad pareiškimas paliekamas nenagrinėtu, jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų.

Pareiškėjui 2012-11-26 nutartimi buvo nustatytas terminas pareiškimo trūkumams pašalinti, bet pareiškėjas šių trūkumų nepašalino. Palikimas pareiškimo nenagrinėtu neužkerta kelio vėl kreiptis į teismą, ištaisius nurodytus pareiškimo trūkumus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 296 str.1 d.11 p., 297 str.1, 2 d., teismas

nutarė:

Pareiškimą palikti nenagrinėtu.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Varėnos rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Dalis Žilionis