Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2007-05-05 · Administracinė byla Nr. TA-438-35-07

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-05-05
Bylos Nr.
TA-438-35-07
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Birutė Janavičiūtė, Romanas Klišauskas (pran.)
Pareiškėjas
A.K.
Administracinė byla Nr.TA8 – 35/2007Procesinio sprendimo kategorija 48 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2007 m. gegužės 5 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Birutės Janavičiūtės ir Romano Klišausko (pranešėjas) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A.K. (A.K.) prašymą atnaujinti atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal A.K. skundą dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimo panaikinimo padavimo terminą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

M.L. A.K. vardu skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 31 d. sprendimą Nr.S-359-(7-341/2006).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. lapkričio 20 d. nutartimi skundą atsisakė priimti Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu.

Teismas nurodė, kad M.L. neturi įgaliojimų A.K. vardu paduoti skundą. Pateiktame įgaliojime nėra konkrečiai aptarta M.L. teisė A.K. vardu pasirašyti skundą.

II.

Dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 20 d. nutarties A.K. vardu M.L. padavė atskirąjį skundą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. lapkričio 29 d. nutartimi atskirąjį skundą atsisakė priimti Administracinių bylų teisenos įstatymo 134 straipsnio 3 dalies 3 punkto pagrindu.

Teismas nurodė, kad atskirąjį skundą A.K. vardu pasirašė M.L., kuri tokių įgalinimų neturi. Pateiktame įgaliojime nėra konkrečiai aptarta M.L. teisė A.K. vardu apskųsti teismo nutartį.

III.

Atskiruoju skundu A.K. prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 29 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

Apeliantas nurodė, kad jis buvo įgaliojęs M.L. jo vardu paduoti atskirąjį skundą. Teisė paduoti atskirąjį skundą šiuo atveju neturėjo būti specialiai įgaliojime aptarta. Šiuo atveju vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 49 straipsnio 3 dalimi turi būti taikomas Civilinio proceso kodekso 59 straipsnis, kuris nereikalauja, jog įgaliojime būtų specialiai aptarta teisė apskųsti teismo nutartį.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. kovo 29 d. nutartimi atskirąjį skundą atmetė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas šiuo atveju pagrįstai atsisakė priimti M.L. pasirašytą atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 20 d. nutarties (Administracinių bylų teisenos įstatymo 134 straipsnio 3 dalies 3 punktas, 148 straipsnis). Kaip matyti iš šio atskirojo skundo, jis buvo paduotas A.K. vardu, todėl M.L. paduodama tokį skundą turėjo turėti atitinkamus A.K. įgaliojimus. Tačiau, kaip konstatavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, ji tokių įgaliojimų neturėjo.

IV.

Pareiškėjas A.K. 2007 m. balandžio 11 d. pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 20 d. nutarties kartu su prašymu atnaujinti šio skundo padavimo terminą. Prašymą atnaujinti atskirojo skundo padavimo terminą grindžia šiais argumentais:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjo teigimu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. kovo 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr.AS2-138/2007 išaiškino, kad jis įgalindamas M.L. įgyvendinti visas turimas savo subjektines teises, dėl klaidingo Administracinių bylų teisenos įstatymo atstovavimo nuostatų suvokimo, savo teises įgyvendino netinkamai. Anot pareiškėjo, ši dėl išaiškinta teisių ir pareigų administracinėje teisenoje nežinojimo padaryta klaida yra svarbi termino atskirajam skundui paduoti praleidimo priežastis, kuri sudaro pagrįstą prielaidą atnaujinti terminą atskirajam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 20 d. nutarties.

2. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis vienos pagrindinių procesinių teisių - teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar nutartį apeliacine tvarka dėl atsitiktinio pobūdžio aplinkybės (klaidos), neturėtų prarasti. Priešinga išvada prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams (Civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 6 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 127 straipsnio 1 dalis numato, kad praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis teismas skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Vadovaujantis ABTĮ 148 straipsniu, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus ABTĮ XXII skirsnyje numatytas išimtis.

Vadovaujanti tuo, kas išdėstyta, atskirojo skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jei šis terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių, kuriomis pripažįstamos nuo pareiškėjo valios nepriklausančios objektyvios aplinkybės, sukliudžiusios įstatymo nustatytu terminu efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise.

Tačiau pareiškėjo nurodomos priežastys, kurios nulėmė tai, jog jis praleido terminą atskirajam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 20 d. nutarties paduoti, t. y. klaidingas Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatų suvokimas, negali būti pripažįstamos svarbiomis atskirojo skundo padavimo termino praleidimo priežastimis. Iš prašymo atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti matyti, jog pareiškėjas nurodo, kad skundo padavimo terminą jis praleido dėl savo paties veiksmų (neveikimo), t. y. dėl subjektyvių priežasčių (klaidingo įstatymo nuostatų interpretavimo). Jokių kitų objektyvių priežasčių ar veiksnių (pavyzdžiui, ūmi liga, stacionarinis gydymasis sveikatos priežiūros įstaigoje, būtinybė išvykti į komandiruotę ar pan.), sukliudžiusių ABTĮ 149 straipsnio 2 dalyje numatytu terminu (per septynias dienas nuo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 20 d. nutarties paskelbimo) efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise ir pateikti atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, pareiškėjas nenurodė (ABTĮ 34 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog prašyme atnaujinti atskirojo skundo padavimo terminą nurodytos šio termino praleidimo priežastys nelaikytinomis svarbiomis, todėl prašymas atmetamas, o atskirasis skundas grąžinamas jį padavusiam asmeniui (ABTĮ 134 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 134 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo A.K. (A.K.) prašymo atnaujinti atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 20 d. nutarties padavimo terminą netenkinti.

Atskirąjį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį pareiškėjui A.K. (A.K.).

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisBirutė JanavičiūtėRomanas Klišauskas