Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Kristina Sušinskaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Klaipėdos bendrabutis“ ieškinį atsakovui A. S., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, VĮ Registrų centras, notarė B. V., antstolis G. J., antstolė A. R. Žičkuvienė, antstolė B. T., antstolė L. P., dėl teisės įforminti palikimą įpėdinio vardu suteikimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir - CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Atlikus formalų byloje esančių rašytinių įrodymų vertinimą, nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis H. S., gim. 1957-03-06, vardu nuosavybės teise įregistruotas nekilnojamasis daiktas – butas, adresu (duomenys neskelbtini) (įregistravimo pagrindas 2000-12-08 Pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 1-1778). H. S. 2015-03-19 mirė. Vadovaujantis Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-12-15 įsakymu „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos bendrabutis“ skyrimo Klaipėdos miesto daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratore“ Nr. AD1-3067, ieškovė yra paskirta administruoti daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektus. Klaipėdos miesto 8-ojo notarų biuro 2020-01-09 pranešimu nustatyta, kad 2015-03-30 dėl palikimo pagal apyrašą priėmimo kreipėsi atsakovas, 2015-03-19 mirus jo motinai H. S., gyvenusiai (duomenys neskelbtini). Nurodyta, kad paveldėjimo teisės liudijimas atsakovui nėra išduotas. Iš 2020-01-06 Testamentų registro išrašo matyti, kad testamentų registre nėra įregistruotų testatorės H. S. sudarytų testamentų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnyje numatyta kreditoriaus teisė pareikšti reikalavimus palikimą priėmusiam įpėdiniui. Todėl ieškovė, siekdama įgyvendinti atsakovo, kaip ieškovės skolininko, teisę, kreipėsi į teismą su ieškiniu, atsakovo vardu užbaigti palikimo priėmimo procedūras ir įforminti paveldėjimo dokumentus (CK 6.68 straipsnis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą atsakovas įgijo paveldėjimo būdu (CK 4.47 straipsnio 2 punktas). CK 5.50 straipsnio 2 dalis numato, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), todėl įpėdiniui, priėmus palikimo kokią nors dalį, laikoma, kad jis priėmė visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Palikimą priėmę įpėdiniai tampa paveldėto turto savininkais, nuosavybės teise valdančiais turtą (CK 4.47 straipsnis).

Pažymėtina, kad palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Asmeniui mirus, įpėdiniai palikimo atsiradimo dieną įgyja subjektinę paveldėjimo teisę. Palikimo paėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Tam, kad gautų palikimą, įpėdiniai turi įstatymo nustatyta tvarką priimti palikimą, t. y. atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti paveldėtą turtą valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017-06-29 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K3-3-304-656/2017).

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini), kadangi jis 2015-03-30 kreipėsi į Klaipėdos miesto 8-ąjį notaro biurą su pareiškimu dėl palikimo pagal apyrašą priėmimo, tai yra, laisva valia ir aktyviais veiksmais, priėmė palikimą – ginčo butą po motinos mirties. Tačiau savo pasyviu elgesiu, daugiau nei 5 metus nesiima jokių veiksmų, siekiant įforminti palikimo priėmimo faktą, tai yra atsakovui vis dar nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, patvirtinantis palikimo priėmimo faktą, o faktiškai turima nuosavybės teisė nėra išviešinta viešuosiuose registruose. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008).

Pagal CK 4.37 straipsnio 1 dalį savininko teisių turinį sudaro jo teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų bei kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Šias teises asmuo įgyja tapdamas savininku. Įstatymo norma sukuria daikto savininkui ne tik teises, bet ir pareigas valdant savo nuosavybės teisės objektą nepažeisti ir kitų asmenų teisių ir interesų. Nagrinėjamu atveju atsakovas, būdamas nekilnojamojo turto savininkas ir neįregistruodamas savo nuosavybės teisių į paveldėtą turtą elgiasi nesąžiningai, pažeidžia ieškovės, kaip kreditorės, interesus nukreipti išieškojimą į atsakovui priklausantį turtą ir išieškoti skolą.

Byloje nustatyta, kad atsakovui nemokant už ieškovės ginčo butui suteiktas administravimo, techninės priežiūros ir kitas susijusias paslaugas, susidarė 3514,47 Eur skola, kuri yra priteista teismų sprendimais. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad antstolis G. J. neturi galimybių išieškoti skolą iš atsakovo ir realizuoti ginčo buto, kadangi ginčo butas yra registruotas mirusios atsakovo motinos vardu, tai yra atsakovas nėra įregistravęs daiktinių teisių į ginčo butą. Atsakovui ir toliau neatsiskaitant su ieškove, nevykdomi įsiteisėję teismų priimti sprendimai, be to, atsakovo įsiskolinimas ieškovei kasdien didėja, todėl kyla grėsmė, kad ginčo buto pardavimo iš varžytynių atveju, gautų piniginių lėšų gali nepakakti įsiskolinimui padengti.

Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, kad mirusiosios H. S. įpėdinis (atsakovas) po palikėjos mirties atsiradusį palikimą priėmė, tačiau nesiima veiksmų paveldėto turto juridiniam faktui įforminti, byloje nėra duomenų, jog šie veiksmai yra atlikti, taip pat atsižvelgiant į tai, kad tokiais atsakovo veiksmais pažeidžiami ieškovės, kaip kreditorės, finansiniai interesai ir apribojama galimybė išsiieškoti teismų sprendimais priteistas skolas priverstine tvarka, remiantis teisiniu reglamentavimu, ieškovės reikalavimas yra pagrįstas, todėl tenkintinas, ieškovei suteiktina teisė atsakovo vardu užbaigti palikimo priėmimo procedūras ir įforminti paveldėjimo dokumentus, bei kreiptis į VĮ Registrų centrą dėl nuosavybės teisės į butą, adresu (duomenys neskelbtini), įregistravimo.

Ieškinį patenkinus, ieškovei iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 75 Eur ieškovės sumokėtas žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Leisti ieškovei UAB „Klaipėdos bendrabutis“ atsakovo A. S. vardu užbaigti palikimo, atsiradusio po H. S. mirties 2015-03-19, priėmimo procedūras ir įforminti paveldėjimo dokumentus bei kreiptis į VĮ Registrų centrą dėl nuosavybės teisės į butą, esantį (duomenys neskelbtini), įregistravimo.

Priteisti iš atsakovo A. S. 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Klaipėdos bendrabutis“.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė, tretieji asmenys per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.