- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-10
- Bylos Nr.
- 2A-706-173/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Žibutė Budžienė, Dalė Burdulienė, Leonas Jachimavičius
- Atsakovas
- V. Ž.
- Ieškovas
- „If P&Insurance AS“
- Trečiasis asmuo
- A. P.
- Kategorijos
- 121.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Leono Jachimavičiaus (pirmininkas ir pranešėjas), Dalės Burdulienės, Žibutės Budžienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo V. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011-11-22 sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-1624-775/2011, pagal ieškovo „If P&Insurance AS“, veikiančio per „If P&Insurance AS“ filialą, patikslintą ieškinį atsakovui V. Ž. dėl žalos atlyginimo, tretysis asmuo A. P.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas „If P&Insurance AS“ kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą prašydamas priteisti iš atsakovo V. Ž. 28 000 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2007m. gegužės 10d. ieškovas ir A. P. sudarė Transporto priemonių valdytojų privalomosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį, pagal kurią laikotarpiui nuo 2007-05-13 iki 2008m.gegužės 12d. buvo apdrausta transporto priemonės VW PASSAT valdytojų civilinė atsakomybė. 2007m.lapkričio 12d. apie 03 val. 10 min. kelyje Palanga-Klaipėda įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovas, vairuodamas automobilį VW PASSAT nesuvaldė jo, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su atvažiuojančia transporto priemone „Infiniti Qx4“, kurią vairavo M. R.. Eismo įvykio kaltininku buvo pripažintas atsakovas. Kilus įtarimui dėl eismo įvykio suklastojimo, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nutraukus ikiteisminį tyrimą ieškovas išmokėjo 28 000 litų dydžio draudimo išmoką už sugadintą transporto priemonę „Infiniti Qx4“. 2007m.lapkričio 29d. atlikus eismo įvykio aplinkybių tyrimą bei apžiūrėjus eismo įvykyje dalyvavusias transporto priemones, specialistas M. S. savo išvadoje konstatavo, kad automobilio VW PASSAT padangos neatitinka keliamų reikalavimų. Buvo nustatyta, kad ant šio automobilio priekinių ratų sumontuotos „Tigar“ firmos 175/70 R14 išmatavimų žieminės padangos, kurių protektoriaus gylis 4-5 mm, ant galinio kairiojo rato sumontuota „Continental“ markės 185/65 R14 išmatavimų vasarinė padanga, kurios protektoriaus gylis 5 mm, ant galinio dešiniojo rato sumontuota „Pneumant“ firmos žieminė 185/65 R14 išmatavimų padanga, kurios protektoriaus gylis - 2 mm. Tokių padangų naudojimas (ant vienos ašies skirtingos padangos, viena iš kurių vasarinė, kitos protektoriaus gylis per mažas), pagal Kelių eismo taisyklių reikalavimus yra draudžiamas ir tai turėjo įtakos automobilio tiesiaeigio stabilaus judesio praradimui ir buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu. Ieškovas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis vairavo techniškai netvarkingą transporto.
Atsiliepimas
Atsakovas V. Ž. nurodė, kad automobilis VW PASSAT autoįvykio dieną priklausė trečiajam asmeniui A. P.. Atsakovas įvykio dieną automobilį tik vairavo, šalia jo kartu sėdėjo ir tretysis asmuo, eismo įvykio dieną jis kartu su trečiuoju asmeniu transporto priemonę vairavo pasikeisdami. Atsižvelgiant į tai, atsakovu byloje turėtų būti A. P.. Ieškinys nepagrįstas dar dėl to, jog ieškovai, įrodinėdami priežastinį ryšį, remiasi ekspertų išvadomis, kuriose nėra kategoriškai nurodyta kaltė ir sąlygos eismo įvykiui kilti. Tą dieną, kai įvykio eismo įvykis buvo slidi kelio danga ir atsakovas nepasirinko saugaus greičio, todėl įvyko eismo įvykis, už kurį atsakovas buvo nubaustas administracine tvarka. Ekspertų išvadose yra padaryta netikslumų apibūdinat padangą. Vienoje išvadoje nurodyta, jog nuotraukoje Nr. 19 buvo „Continental“ firmos padanga, o teismo paskirtos ekspertizės išvadoje nurodyta, jog padanga „Pneumant“ firmos. Atsakovas teigia, jog automobilyje ant galinės ašies buvo sumontuotos universalios padangos, kurios jokios įtakos eismo įvykiui kilti negalėjo turėti. Atsakomybė atsakovui grąžinti draudimo išmoką negali kilti, nes nėra įrodyta, jog eismo įvykis kilo dėl techniškai netvarkingos transporto priemonės. Teismas turėtų ieškinį atmesti dar ir todėl, jog praleista ieškinio senatis.
Tretysis asmuo A. P. nurodė, kad ieškovas savo ieškinį grindžia ekspertų išvada ikiteisminio tyrimo medžiagoje, kurioje visiškai nebuvo tiriama automobilio skirtingų padangų įtaka eismo įvykio kilimui, todėl tretysis asmuo nesutinka su ieškovo ieškinio argumentu, kad skirtingų padangų ant vienos ašies naudojimas turėjo įtakos automobilio tiesiaeigio stabilaus judesio praradimui ir buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu. Tretysis asmuo eismo įvykio dieną sėdėjo šalia vairuotojo ir matė, jog tą naktį eismo sąlygos buvo blogos, matomumas labai prastas, kelias slidus ir nepabarstytas, todėl yra įsitikinęs, kad autoįvykis kilo vien dėl to, kad atsakovas, važiuodamas slidžia kelio danga nepasirinko saugaus greičio, dėl ko jo vairuojama transporto priemonė „VW Passat“ slydo ir išvažiavusi į priešpriešinę kelio juostą trenkėsi į automobilį „Infiniti“.
II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2011-11-22 sprendimu patikslintą ieškinį patenkino iš dalies ir nusprendė iš V. Ž. „If P&C Insurance AS” Lietuvoje vykdančiai veiklą per „If P&C Insurance AS” filialą, priteisti 14 000 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2010 07 13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1876,95 Lt bylinėjimosi išlaidų; iš „If P&C Insurance AS” Lietuvoje vykdančios veiklą per „If P&C Insurance AS” filial, A. P. priteisti 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų; iš „If P&C Insurance AS” Lietuvoje vykdančios veiklą per „If P&C Insurance AS” filialą ir iš V. Ž. priteisti valstybei po 23,41 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas nustatė, kad atsakovo vairuojamas automobilis dėl jo kaltės susidūrė su M. R. priklausančia transporto priemone, kuri buvo apgadinta. Pažymėjo, kad ieškovas jam išmokėjo 28 000 Lt draudimo išmoką, kurią prašė priteisti iš atsakovo. Atsakovas šios sumos neginčijo. Teismas nusprendė, kad savininkui A. P. automobilį leidus vairuoti V. Ž. ieškovas pagrįstai reikalavimą reiškia būtent šiam atsakovui. Padarė išvadą, kad byloje surinktais įrodymais yra nustatytas priežastinis ryšys tarp žalos ir atsakovo veiksmų. Pažymėjo, kad atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog sutikdamas vairuoti kitam asmeniui priklausančią techniškai netvarkingą transporto priemonę, jis nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas. Akcentavo, kad atsakovas prieš sutikdamas vairuoti transporto priemonę, turėjo įvertinti, jog tai yra padidinto pavojaus šaltinis, kurio valdytojui taikoma didesnė atsakomybė, todėl privalėjo įsitikinti, kad jo atliekami veiksmai nesukels neigiamų pasekmių kitiems asmenims bei jų turtui. Padarė išvadą, kad tokiu būdu byloje galima konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus. Nusprendė, kad byloje yra nustatytos visos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos, todėl atsakovas privalo atlyginti ieškovui žalą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ekspertizės akto išvadoje nurodyta, jog tikėtina, kad automobilio užpakalinės ašies padangų būklė turėjo įtakos automobilio stabilumo praradimui ir išslydimui į priešpriešinio eismo juostą, bet tai nėra kategoriška išvada, nusprendė, kad iš atsakovo priteistina žala mažintina 50 proc. ir priteistina 14000 Lt. Teismas pažymėjo, kad ieškovas draudimo išmoką išmokėjo 2010 m. kovo 5 d., ieškinį pateikė –2010 06 17, todėl padarė išvadą, kad ieškovas įstatymų nustatyto ieškinio senaties termino nepraleido.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė.
Apeliaciniu skundu atsakovas V. Ž. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011-11-22 sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Apelianto nuomone, teismas netinkamai vertino įrodymus ir nesivadovavo prejudicinę galią turinčia nutartimi, kuria atsakovas nebuvo nubaustas už techniškai netvarkingo automobilio eksplotaciją. Pažymi, kad ekspertai negalėjo atsakyti kokiai transporto priemonei, kokiam modeliui galėjo priklausyti fotografijoje Nr. 19 užfiksuota padanga. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis abejonėmis, nes eksperto išvada ir atsakovo parodymai paneigia ieškovo nurodytas aplinkybes.
2. Apelianto nuomone, už transporto priemonę buvo atsakingas pats tretysis asmuo, todėl jam negali būti perkeliama kito asmens kaltė.
3. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai apskaičiavo žalos dydį ir neargumentavo, kodėl išmoka mažintina tik 50 procentų.
4. Apelianto nuomone, teismas netinkamai taikė subrogaciją reglamentuojančias teisės normas ir sprendimą motyvavo tuo, kad ieškovui reikalavimo teisė į atsakovą atsirado tik nuo išmokėjimo draudimo išmokos dienos. Teigia, kad aplinkybė, jog draudikas, išmokėdamas draudimo išmoką draudėjui, pažeidė šios išmokos mokėjimo terminą, gali turėti reikšmės atveju, jeigu draudikas, uždelsęs išmokėti draudimo išmoką savo draudėjui, praleidžia ieškinio senaties terminą sutartinėje ar deliktinėje prievolėje, kurioje jis perėmė iš draudėjo kreditoriaus teises. Mano, kad tokiu atveju, jeigu asmuo, kuriam reiškiamas subrogacinis reikalavimas, reikalautų taikyti ieškinio senatį, o teismas neatnaujintų praleisto termino, ieškinio senaties pasibaigimas būtų pagrindas reikalavimą atmesti. Teigia, kad kai kreditoriui prievolę įvykdo trečiasis asmuo subrogacijos būdu įstodamas į pradinio kreditoriaus (nukentėjusiojo) vietą, ieškinio senaties termino pradžiai nustatyti taikoma CK 1.128 straipsnio taisyklė - prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos. Mano, kad ieškovas pažeidė įstatyme numatytus terminus draudimo išmokos sumokėjimui.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo V. Ž. apeliacinį skundą ieškovas „If P&C Insurance AS” prašo atmesti apeliacinį skundą ir priteisti 1815 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog draudikas (šiuo atveju ieškovas), sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, kai ją naudoti draudžia teisės aktai, ir eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties. Pažymi, kad byloje esantys įrodymai patvirtina priežastinio ryšio buvimą tarp techniškai netvarkingo automobilio būklės ir eismo įvykio kilimo. Mano, kad teismas padarė pagrįstą išvadą, jog skirtingų padangų naudojimas turėjo įtakos automobilio tiesiaeigio stabilaus judesio praradimui ir buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu. Akcentuoja, kad šiuo atveju draudiko išmoka visiškai atlygino nukentėjusiojo nuostolius. Pažymi, kad ieškovas draudimo išmoką išmokėjo 2010-03-05, ieškinį pateikė 2010-06-17, todėl mano, kad teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Apeliantas teigia, kad teismas netinkamai vertino įrodymus ir nesivadovavo prejudicinę galią turinčia nutartimi, kuria atsakovas nebuvo nubaustas už techniškai netvarkingo automobilio eksploataciją. Kaip matyti iš bylos medžiagos, administracinėje byloje nebuvo atliekama ekspertizė ir nustatinėjama automobilio VW Passat techninė būklė, todėl civilinėje byloje papildomai nustatytos aplinkybės, kad atsakovas vairavo techniškai netvarkingą automobilį, neprieštarauja administracinėje byloje nustatytoms aplinkybėms, nes jos nebuvo nustatinėjamos. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad prieštarauja draudimo specialisto M. S. išvadoje nurodyti ir byloje esančiame ekspertizės akte konstatuoti duomenys, nes specialistas M. S. nurodė, jog ant automobilio galinio kairiojo rato buvo sumontuota Continental markės 185/65 R14 išmatavimų vasarinė padanga, kurios protektoriaus gylis 5 mm, tuo tarpu ekspertas nurodė, jog nuotraukoje Nr. 19 yra padanga, kurios pavadinimas Pneumant (1 t. b.l. 158). Kaip matyti iš bylos medžiagos, tiek atsakovas, tiek tretysis asmuo 2007-11-20 raštu patvirtino, jog atliekant papildomą apžiūrą ant automobilio VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo uždėtos tos pačios padangos, kurios buvo įvykio metu (b.l. 46). Be to, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, specialistas M. S. nustatė, kad ant galinio dešiniojo rato sumontuota Pneumant firmos padanga turėjo tik 2 milimetrų protektorių ir padarė išvadą, kad protektoriaus gylis buvo per mažas (baudžiamoji byla 50 b. l.). Šių specialisto M. S. išvadų, niekaip nepaneigia byloje esanti Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertės V. M. ekspertizė (1 t. 156-159 b. l.). Įvykio metu galiojęs LR susisiekimo ministro 2003-04-08 įsakymas Nr. 3-241 nustatė, kad transporto priemonės vienos ašies ir sudvejinto tilto padangos turi būti vienodos – to paties gamintojo, vienodo konstrukcinio tipo, vienodų matmenų, vienodos paskirties, vienodo leistino indekso. Įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantas vairavo techniškai netvarkingą automobilį.
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kada draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu draudiko teisė reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, kyla tuo atveju, kai konstatuojama, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, kai ją naudoti draudžia teisės aktai, ir eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties. KET, galiojusių eismo įvykio metu, 60 punkte įtvirtintas imperatyvusis draudimas eksploatuoti techniškai netvarkingą, techninių reikalavimų neatitinkančią transporto priemonę. KET 15 punktas (įvykio metu galiojusių KET 60 p.) numatė, jog draudžiama vairuoti techniškai netvarkingą, transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų neatitinkančią transporto priemonę. Kaip matyti iš bylos medžiagos, eismo įvykio metu automobilį vairavo būtent V. Ž., kuris nebuvo rūpestingas ir atidus, neįsitikino ar ruošiasi vairuoti techniškai tvarkingą transporto priemonę. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad draudikas sumokėjęs draudimo išmoką, teisingai šioje byloje atsakovu nurodė V. Ž. ir jam pareiškė reikalavimą.
CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje sodininkų bendrija „Šermukšnėlė“ v. J. Z., bylos Nr. 3K-3-460/2008), kad CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostata reiškia, kad kai šalys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus. Ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad ekspertizės akto išvadoje nurodyta, jog tikėtina, kad automobilio užpakalinės ašies padangų būklė turėjo įtakos automobilio stabilumo praradimui ir išslydimui į priešpriešinio eismo juostą, bet tai nėra kategoriška išvada, nusprendė, kad iš atsakovo priteistina žala mažintina 50 proc. ir priteistina 14000 Lt. Kaip matyti iš bylos medžiagos ieškovas išmokėjo 28000 Lt dydžio draudimo išmoką (1 t. 13 b. l.). Apeliantas jokių įrodymų, kad ieškovo patirtų nuostolių dydis būtų mažesnis nepateikė ir to neginčijo pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija, nenustačiusi pagrindų mažinti priteistos žalos dydį, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog remiantis tuo, kad teismo eksperto išvada nėra kategoriška dėl eismo įvykio priežasties, žalos atlyginimas turi būti sumažintas 50 procentų, nepažeidžia CK 6.249 straipsnio nuostatų ir LR CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal CK 6.1015 straipsnį subrogacija civilinės atsakomybės draudimo atveju negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario mėn. 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010). Bet subrogacijos negalima sutapatinti su regresu, įtvirtintu CK 6.114 straipsnyje, arba draudiko teisėmis reikalauti susigrąžinti išmokas iš žalą padariusių asmenų, kurios yra įtvirtintos draudimo įstatymuose (Draudimo įstatymo 96 straipsnio 1 dalyje, Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnyje). Nurodytų teisės aktų nuostatos nelaikytinos subrogacija CK 6.1015 straipsnio prasme.
Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad vertinant teisinių santykių pobūdį, draudikui įvykdžius prievolę atlyginti nukentėjusiesiems nuostolius, patirtus dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu, deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia prievolės įvykdymu (CK 6.123 straipsnio 1 dalis), išskyrus tuos atvejus, kai draudimo išmoka pilnai nepadengiami nukentėjusiųjų nuostoliai. Šiuo atveju draudiko išmoka visiškai atlygino nukentėjusiojo nuostolius, todėl deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigė visa apimtimi ir Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (22 straipsnio 1 dalies 2 punktas) pagrindu atsirado draudiko teisė regreso tvarka reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, vairavęs techniškai netvarkingą transporto priemonę, kai ją naudoti draudžia teisės aktai, ir eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties. Toks draudiko reikalavimas transporto priemonės valdytojui - atsakingam už žalos padarymą asmeniui kildinamas iš Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinių santykių, tai suponuoja, kad šiems reikalavimams taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 7 dalis). Pagal CK 1.127 straipsnio 4 dalį iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugpjūčio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Estijos draudimo bendrovė AS „ERGO Kindlustuse" v. UAB „Transmėja" ir DUAB „Baltijos garantas", M. V.; bylos Nr. 3K-3-438/2006). Ieškovas draudimo išmoką išmokėjo 2010-03-05 (1 t. b.l. 13), ieškinį pateikė 2010-06-17 (1 t. 3-5 b. l.). Pažymėtina, kad Draudimo įstatymo 96 str. 3 d. nustato, kad draudikas neturi teisės išmokėti draudimo išmoką ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinęs draudiminio įvykio buvimu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovo prašymu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, buvo atlikta ekspertizė. Nutraukus ikiteisminį tyrimą ieškovas išmokėjo draudimo išmoką ir kreipėsi su ieškiniu atsakovui į teismą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas.
Apeliacinio skundo netenkinant, iš atsakovo V. Ž. priteistina 1815 Lt (2 t. 42 b. l.) bylinėjimosi išlaidų ieškovo „If P&Insurance AS“, veikiančio per „If P&Insurance AS“ filialą naudai (CK 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.Kauno miesto apylinkės teismo 2011m.lapkričio 22d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) „If P&C Insurance AS” Lietuvoje vykdančios veiklą per „If P&C Insurance AS” filialą, įmonės kodas 302279548, 1815 Lt bylinėjimosi išlaidų.