- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-05-16
- Bylos Nr.
- 1-435-899/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronius Vinciūnas
- Nukentėjusysis
- D. M.
- Kaltinamasis
- A. B.
- Kategorijos
- 1.1.1.1Baudžiamojo kodekso paskirtis (BK 1 str.)
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.6.3Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 str.)
- 1.2.4.8.3BK 140 str. 1 d. nurodytos veikos padarymas mažamečiui ar kankinant nukentėjusį asmenį (BK 140 str. 2 d.)
- 1.2.26.2.1Viešosios tvarkos pažeidimas – nusikaltimas (BK 284 str. 1 d.)
- 2.3.6.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui A. B.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šiaulių m., LR pilietis, lietuvis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), Šiauliai, vidurinio išsilavinimo, dirba UAB „V.“ staliumi-staklininku, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 284 str. 1 d., 140 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. B. 2011-07-23 apie 18.30 val. viešoje vietoje - prie pagalbinių patalpų pastato, esančio priešais (duomenys neskelbtini) namus, Šiauliuose, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį, o būtent: jis pagriebė mažametį D. M., gim. (duomenys neskelbtini), už kaklo ir jį suspaudė, du kartus kumščiu sudavė į mažamečio D. M. dešinės pusės smilkinį ir į lūpą bei spyrė vieną kartą į pilvą, tuo padarė nukentėjusiajam D. M. kraujosruvą su nubrozdinimu dešinio smilkinio srityje, kraujosruvas dešinės akies apatiniame voke, viršutinės lūpos kairėje, kas sukėlė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą.
Be to, A. B. 2011-07-23 apie 18.30 val. Šiauliuose, prie pagalbinių patalpų pastato, esančio priešais (duomenys neskelbtini) namus, pagriebdamas mažametį D. M., gim. (duomenys neskelbtini), už kaklo ir jį suspausdamas, po to du kartus rankos kumščiu suduodamas į mažamečio D. M. dešinės pusės smilkinį ir į lūpą bei spirdamas vieną kartą į pilvą, tuo padarydamas kraujosruvą su nubrozdinimu dešinio smilkinio srityje, kraujosruvas dešinės akies apatiniame voke, viršutinės lūpos kairėje, nežymiai sužalojo mažametį D. M..
Kaltinamasis A. B. teisiamojo posėdžio metu pagal jam pareikštus kaltinimus kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad kaltinamajame akte nurodyta visiška tiesa. Kilo konfliktas tarp vaikų, jis įsikišo. Supranta, kad smurtauti prieš mažametį negalima. Išvadas padarys.
Nukentėjusiojo D. M. įstatyminė atstovė D. M. U. teisme parodė, kad yra D. M. globėja. Jo tėvas gyvena Bačiūnuose, mama gyvena kartu, jie išgeriantys. Domantas po įvykio iš pradžių buvo išsigandęs, bet dabar įvykis pasimiršo. Dėl žalos atlyginimo neprieštarauja, A. B. atleidžia.
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo padarius nusikalstamas veikas, nukentėjusiojo įstatyminės atstovės duotų paaiškinimų, A. B. kaltę patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai:
- mažametis nukentėjusysis D. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2011-07-23 apie 18.30 val. jis žaidė su kitais vaikais Šiauliuose, ties (duomenys neskelbtini) namu. Susipyko su berniuku, vardu U. Jis pasakė, kad pasikvies savo brolius, o U. nubėgo ir pasikvietė savo tėtį, kurį jie kieme vadina S. U. nuėjo už kampo, po dešine puse, kur jo tėtis gėrė prie balandžių su kaimynais T. ir R. T. su R. nebuvo tuo metu, kai S. jį mušė, nes jis matė, kad R. ėjo žiūrėti balandžių, o T. pasiliko prie kitos balandinės. Ką veikia T. su R., jis matė, nes buvo nuėjęs pasižiūrėti, ar niekas neateina prie jo. Paskui grįžo prie tos vietos, kur parodė, ir atsitūpęs grandė akmenuką, kai jam iš nugaros priėjo S., griebė rankomis už kaklo ir jį suspaudė. Po to S. du kartus sudavė kumščiu jam į dešinės pusės smilkinį ir į lūpą, spyrė vieną kartą į pilvą. Mušdamas jį, S. sakė: „jei muši mano vaiką, išvešiu tave į mišką“. Po to S. nuėjo. S. buvo girtas. Namie vakare ir naktį jam pasidarė bloga, skaudėjo galvą ir pilvą, todėl ryte močiutė nuvežė jį į ligoninę. Kai jį sumušė S., kieme buvo vaikai: G., J., V. B., G. Š.. Iš suaugusių žmonių nieko nebuvo. Taip pat buvo ir U. Visi jo išvardyti vaikai žaidė aikštelėje, esančioje tarp namų, priešais sandėliukus. Kieme buvę vaikai nedarė nieko, tik žiūrėjo (b. l. 11, 39);
- asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad mažametis nukentėjusysis D. M. iš jam pateiktų nuotraukų nuotraukoje Nr. 2 atpažino vyrą, vardu A., kuris yra U. tėtis, gyv. (duomenys neskelbtini) name. Jis sumušė nukentėjusįjį 2011-07-23 apie 19.30 val. suduodamas du kartus kumščiu į veidą ir spirdamas 1 kartą į pilvą bei smaugdamas rankomis (b. l. 12-15);
- teismo medicinos specialisto 2011-07-28 išvadoje Nr. G 953/11(04) užfiksuota, kad D. M. nustatyta kraujosruva su nubrozdinimu dešinio smilkinio srityje, kraujosruvos dešinės akies apatiniame voke, viršutinės lūpos kairėje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, galimai trijų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimų visuma nėra būdinga griuvimui. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 18);
- mažamečio nukentėjusiojo D. M. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad D. M. parodė vietą prie pagalbinių patalpų pastato, esančio priešais (duomenys neskelbtini) namus, Šiauliuose, kur jis tupėjo prie sandėliukų ir krapštė smėlyje akmenuką, kai jam iš už nugaros priėjo A. ir jį sumušė (b. l. 35-38);
- liudytojas M. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2011 m. vasarą, tikslios datos neprisimena, jis, būdamas namuose, išgirdo lauke šūkaujančius vaikus. Pasižiūrėjęs per langą (jo buto langai yra į kiemo pusę, į mažąją gatvelę), jis pamatė, kaip kaimynų vaikas D. paėmęs nuo žemės akmenį metė į vaikų pusę, tačiau nepataikė. Jis stovėjo prie sklepų, esančių priešais jo namą, o vaikai buvo krepšinio aikštelėje, esančioje priešais jo langus, šalia skladų. Jis nuėjo nuo lango. Maždaug po penkių minučių jis išgirdo, kaip pradėjo šaukti jo kaimynas A., todėl vėl pasižiūrėjo per langą ir pamatė, kaip A. šaukė ant D. ir paėmęs už maikutės ties pečiu vedė jį pas mamą. Kas toliau įvyko, jis nebežiūrėjo. A. ant D. kažką šaukė apie tai, kad D. mėtosi iš akmenų ir nežiūri, kur meta ar panašiai. Tik kitą dieną iš kaimynų išgirdo, kad A. neva primušė D.. Apie tai jam pasakė kaimynė iš kito barako, kurios nei vardo, nei pavardės neprisimena (b. l. 46);
- liudytojas T. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2011 m. vasarą, tikslios datos neprisimena, jis vaikščiojo su savo dviem mažamečiais vaikais Sodo gatve, kai jam būnant prie sandėliukų, esančių prie krepšinio aikštelės, priešais (duomenys neskelbtini) namą, pamatė, kaip vienas berniukas, kurio vardas D., metė akmenį ir pataikė A. sūnui U.. į galvą. Tuo metu, kai D. paleido akmenį U. į galvą, jis bėgiojo po krepšinio aikštelę, U. taip pat buvo aikštelėje. Aikštelėje buvo daugiau vaikų. Gavęs akmeniu į galvą, U. pradėjo verkti ir bėgo į namus. U. gyvena (duomenys neskelbtini) name. Maždaug už poros minučių, kai U. įbėgo į namą, išbėgo jo tėvas A.. Tuo metu D. buvo prie sandėliuko, esančio priešais (duomenys neskelbtini) namus. D. tuo metu, kai A. pribėgo, tupėjo. Pribėgęs prie D., A. pradėjo ant jo šaukti ir paskui, paėmęs jį už maikės, tempė jį pas globėjus (bent jau taip mano, nes tempė į jo namų pusę). Ką šaukė A., jis negirdėjo, kadangi nuo jų buvo už kokių 50 metrų, prie gretimo sandėliuko. Jis įvykį stebėjo be pertraukos. Kiek jis matė, tai A. D. nesudavė nei vieno smūgio, tik paėmęs už maikutės tempė. Tuo metu, kai A. tempė D., pastarasis verkė (b. l. 47);
- liudytoja I. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2011 m. liepos mėnesį, tikslios datos neprisimena, grįžęs į namus sūnus U. S., gim. 2002 m., jai pasakė, kad jam į galvą plytgaliu pataikė kaimynas D. Jis sakė, kad apie tai pasakė savo tėtei, kuris jį (D.) sudrausmino. Kaip sudrausmino, nepasakojo. D. yra nesuvaldomas vaikas, jos sūnus ne kartą yra nuo jo nukentėjęs, D. močiutė su juo nesusitvarko, o motinai jis nerūpi. Tuo metu, kai U. verkdamas parbėgo į namus, pas ją į namus įpuolė neblaivi D. močiutė, kuri paklausė jos, kur D. U. sutrenkė. Pasakiusi, kad čia nieko tokio, ji išėjo (b. l. 51);
- mažametė liudytoja G. Š., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad ji įvykio datos neprisimena, bet buvo vasara, mokslo metai jau buvo pasibaigę, ji buvo namuose, kai jai SMS žinutę parašė kaimynė G. M. „ateik į aikštelę, su D. blogai“. Kai ji atėjo į lauką, buvo pabaiga muštynių. Ją pasitikę vaikai (jų buvo apie 5, tarp jų –D. pusseserė ar sesė I., G.), pasakė, kad U. tėtis sumušė D.. Ji buvo prie krepšinio ir matė prie namo D., kuriam matėsi daug mėlynių, ir vyrą su kapišonu, U. tėčio veido ji nematė. Ji matė, kaip vyras suduoda smūgius ranka D., smūgių buvo daugiau nei vienas, tačiau kur sudavė, ji nematė, nes jai buvo baisu žiūrėti ir ji nusisuko. Po smūgio D. buvo nukritęs (b. l. 61-62);
- mažametė liudytoja G. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2011 m. vasarą, ji su savo drauge G. Š. buvo lauke krepšinio aikštelėje, esančioje prie (duomenys neskelbtini) gatvės. Lauke taip pat buvo D. pusseserė I. ir K., ji gyvena kartu su D. Taip pat buvo berniukas, kurio vardo neprisimena, ir D. Visi žaidė kamuoliu. Paskui D. susipyko su tuo berniuku, kad jam nemetė kamuolio, todėl jis metė į berniuką akmenį ir pataikė jam į koją. Kad jam pataikė į koją, ji matė. Gavęs į koją, berniukas neverkė. Paskui matė, kaip tas berniukas atgal metė akmenį į D. Ar kur pataikė, pasakyti negali. Jie susipyko. Tada D. nuėjo pas močiutę, prie jos atsitūpė ir tupėjo, o berniukas nuėjo pas savo tėtį, kuris buvo prie skladukų su kitais dėdėm. To berniuko tėtis priėjo prie tupinčio D., paėmė D. ranka už sprando ir kilstelėjo jį. Paskui matė, kaip jis ranka trenkė D. per veidą. Paskui dar kažką padarė, ką tiksliai, neprisimena, bet jai taip atrodo, kad trenkė į pilvą, nes D. susirietė. D. pradėjo verkti gavęs per veidą. Ji negali pasakyti, ar tas dėdė D. ką nors sakė, nes ji su draugėmis buvo toliau (b. l. 71);
- nepilnametis liudytojas J. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2011 m. vasarą, datos tiksliai neprisimena, jis buvo krepšinio aikštelėje, ir matė, kad kaimynas D. su U. dėl kažko susipyko. Jis matė, kaip D. paleido į U. akmenį. Kur jam pataikė, nematė. Paskui U. ėjo prie skladukų, kur buvo jo tėvas, o D. prie kitų skladukų U. laukė su akmenimis. Jis girdėjo, kaip D. už skladukų sumušė U. tėvas. Kaip jį sumušė, jis nematė, bet kalbėjo visas kiemas. Jis matė jau sumuštą D. Jam buvo gumbas, atrodo ant žando. Kartu su juo krepšinio aikštelėje buvo T. G., R. A., P. M., A. G. (b. l. 72);
- nepilnametis liudytojas R. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2011 metų vasarą, tikslios datos neprisimena, jis su savo draugu J. B. žaidė krepšinį, krepšinio aikštelėje, esančioje prie jo dabar jau buvusių namų (duomenys neskelbtini) gatvėje. Dabar jis nebeprisimena, ar kartu su jais dar žaidė kas iš draugų. Po kurio laiko jis išgirdo, kaip berniukas iš kito namo, vardu (duomenys neskelbtini), savo tėvui, kuris buvo prie balandinės su draugais, skundėsi, kad į jį D. mėtė akmenimis. (duomenys neskelbtini) tėvas nuėjo už skladukų link gatvelės, kur ko gero buvo D., nes netrukus jis išgirdo, kaip garsiai pradėjo verkti D. Ką jam . tėvas padarė, jis nematė, nes jam užstojo skladukai. Kad D. primušė U. tėvas, jis suprato iš to, kad U. tėvas nuėjo būtent ten, iš kur vėliau verkdamas parėjo D. (b. l. 75).
Motyvuojamoji dalis
Pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Byloje nustatyta, kad A. B. 2011-07-23 apie 18.30 val. pagriebė mažametį D. M., gim. (duomenys neskelbtini), už kaklo ir jį suspaudė, du kartus kumščiu sudavė į mažamečio D. M. dešinės pusės smilkinį ir į lūpą bei spyrė vieną kartą į pilvą, tuo padarė nukentėjusiajam D. M. kraujosruvą su nubrozdinimu dešinio smilkinio srityje, kraujosruvas dešinės akies apatiniame voke, viršutinės lūpos kairėje, kas sukėlė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiuos veiksmus A. B. padarė viešoje vietoje - prie pagalbinių patalpų pastato, esančio priešais (duomenys neskelbtini) namus, Šiauliuose, pašalinių asmenų akivaizdoje, veiksmai buvo įžūlūs ir akivaizdžiai prieštaravo visuomenėje susiklosčiusioms elgesio taisyklėms ir rodė visišką jų nepaisymą, nes prieš mažametį D. M. buvo panaudotas fizinis smurtas. Minėtu elgesiu A. B., demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį, nes į įvykį reagavo aplinkiniai. Šios aplinkybės patvirtintos paties kaltinamojo prisipažinimu, ikiteisminio tyrimo metu M. G., T. D., G. Š., G. M., J. B., R. A. duotais parodymais, kitais teisiamajame posėdyje ištirtais rašytiniais įrodymais – asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, teismo medicinos specialisto išvada, parodymų patikrinimo vietoje protokolu ir kt. Remdamasis minėtų įrodymų visuma, teismas pripažįsta, kad visas kaltinime nurodytas A. B. inkriminuotos veikos padarymo aplinkybes visiškai pasitvirtintos teisiamajame posėdyje ištyrus byloje surinktus įrodymus. Minėtų įrodymų visumos pagrindu nustatytos A. B. veikos padarymo aplinkybės atitinka visus būtinus LR BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sudėties objektyviuosius požymius. Subjektyvioji A. B. veiksmų pusė, atsižvelgus į jo veiksmų pobūdį, padarymo vietą ir sąlygas, pasireiškė tiesiogine tyčia, nes darydamas baudžiamajame įstatyme uždraustus veiksmus, kaltinamasis suprato pavojingą savo veiksmų pobūdį, t. y. suvokė, jog viešoje vietoje smurtaudamas mažamečio atžvilgiu, demonstruoja nepagarbą aplinkiniams asmenims ir aplinkai, numatė, jog dėl tokių jo veiksmų atsiras baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, t. y. sutriks viešoji rimtis, bei to norėjo. Kaltinamojo A. B. veika, nustačius visus būtinus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, teisingai kvalifikuota kaip viešosios tvarkos pažeidimo nusikaltimas, numatytas LR BK 284 straipsnio 1 dalyje.
A. B. neteisėti veiksmai taip pat atitinka LR BK 140 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius, nes panaudodamas smurtą mažamečio D. M., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, nežymiai sutrikdė jam sveikatą. Tokie kaltinamojo veiksmai prieš mažametį vaiką iš teisinės pusės negali būti pateisinami nei dėl D. M. elgesio kitų vaikų atžvilgiu, nei dėl kitų priežasčių. Manydamas, kad D. M. netinkamai elgėsi jo sūnaus atžvilgiu, A. B. galėjo kreiptis į D. M. globėją, mokymo įstaigas, policiją, tačiau šių veiksmų neatliko, pasirinkdamas priešingą teisei veikimą, t. y. bandydamas problemas spręsti panaudojant fizinį smurtą. Nusikalstama veika pasireiškė tiesiogine tyčia, t. y. kaltinamasis A. B. suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti LR BK numatyti padariniai ir jų norėjo. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 140 str. 2 d. kaip nežymus sveikatos sutrikdymas mažamečiam vaikui. Tai, kad smurtauja mažamečio vaiko atžvilgiu, A. B. turėjo ir galėjo numatyti iš vaiko amžiaus, bendrų fizinių bruožų (nedidelis ūgis ir kt.).
Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad A. B. padarė nusikaltimus, numatytus LR BK 284 str. 1 d. ir 140 str. 2 d.
Teisiamajame posėdyje A. B. prašė teismo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK 38 straipsnio pagrindu kaip susitaikiusius su nukentėjusiojo D. M. įstatymine atstove D. M. U. ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.
Pagal LR BK 38 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visos šio straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, t. y. jeigu asmuo: prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu ir yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Nagrinėjamoje byloje A. B. padarytos veikos, remiantis LR BK 11 straipsnio 3 dalimi, priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamasis pripažino visas jam inkriminuotų veikų padarymo aplinkybes, taigi laikytina, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje. A. B. susitaikė su nukentėjusiojo D. M. įstatymine atstove D. M. U., atsiprašė jos. Byloje buvo pareikštas 2 000 Lt civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo (pagal Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros civilinį ieškinį), tačiau kaltinamasis A. B. susitarė su nukentėjusiojo D. M. įstatymine atstove D. M. U. dėl padarytos žalos atlyginimo, t. y. per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įsipareigojo atlyginti D. M. padarytą 2 000 Lt neturtinę žalą. Nukentėjusiojo D. M. įstatyminė atstovė D. M. U. pretenzijų A. B. nebeturi ir su juo susitaikė. Šias aplinkybes patvirtina teismui pateiktas kaltinamojo A. B. ir D. M. U. susitaikymo protokolas, kuriame tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusiojo D. M. įstatyminė atstovė D. M. U. nurodė ir savo parašais patvirtino, kad abi šalys susitaikė; pagal susitarimą dėl neturtinės žalos atlyginimo A. B. per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įsipareigoja atlyginti D. M. padarytą 2 000 Lt neturtinę žalą. Be to, Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujama Šiaulių teritorinės ligonių kasos, buvo pareiškusi 1 146,91 Lt civilinį ieškinį dėl D. M. gydymo išlaidų atlyginimo (b. l. 21-22), tačiau teismui pateikta žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondui atlyginimo sutartis Nr. SŽ-52/885, sudaryta 2012 m. gegužės 4 d., patvirtina, kad A. B. įsipareigoja pagal šią sutartį atlyginti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 1 146,91 Lt patirtą turtinę žalą, kiekvieną mėnesį įmokėdamas į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ po 191,16 Lt. A. B. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, kas, remiantis LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių (LR BK 60 str.) nenustatyta. A. B. laikomas neteistu, nes teistumas pagal ankstesnius nuosprendžius yra išnykęs (b. l. 105-107), baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 115-116), pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas kaip galintis daryti teisės pažeidimus (b. l. 122), darbovietėje charakterizuojamas kaip efektyviai ir kokybiškai dirbantis, iniciatyvus ir draugiškas darbuotojas (b. l. 134). Šios aplinkybės yra pagrindas manyti, kad A. B. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, o tai yra ketvirtoji būtina sąlyga taikyti kaltinamajam atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius institutą.
Esant nurodytoms aplinkybėms ir LR BK 38 straipsnyje numatytų būtinų sąlygų visumai, baudžiamoji byla A. B. pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį nutraukiama.
A. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 97-98) - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas į turtą – A. B. priklausančiose AB SEB banke esančiose sąskaitose esančius piniginius indėlius (b. l. 186-187) – panaikintinas nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: mažametės liudytojos G. Š. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją vaizdo ir garso įrašas (paketas Nr. 1), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas prie bylos medžiagos.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
A. B., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str. 1 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį kaltinamajam ir nukentėjusiojo D. M. įstatyminei atstovei D. M. U. susitaikius ir baudžiamąją bylą A. B. atžvilgiu nutraukti.
Patvirtinti A. B. ir nukentėjusiojo D. M. įstatyminės atstovės D. M. U. susitarimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, pagal kurį A. B. per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įsipareigoja atlyginti D. M. padarytą 2 000 Lt (dviejų tūkstančių litų) neturtinę žalą, šią pinigų sumą per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėdamas D. M. U.
Patvirtinti A. B. ir civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujamos Šiaulių teritorinės ligonių kasos, susitarimą dėl turtinės žalos atlyginimo, pagal kurį A. B. per 6 (šešis) mėnesius nuo 2012 m. gegužės 5 d. įsipareigoja atlyginti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos padarytą 1 146,91 Lt (vieno tūkstančio vieno šimto keturiasdešimt šešių litų 91 ct) turtinę žalą, kiekvieną mėnesį įmokėdamas į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ po 191,16 Lt (vieną šimtą devyniasdešimt vieną litą 16 ct).
Įspėti A. B., kad jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
A. B. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.
Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į turtą – A. B. priklausančiose AB SEB banke esančiose sąskaitose esančius piniginius indėlius – panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2012-05-16.
Mažametės liudytojos G. Š. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją vaizdo ir garso įrašą (paketas Nr. 1), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie bylos medžiagos.
Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.