- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-15
- Bylos Nr.
- 2A-643-601/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-20143-2009-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Izolda Nėnienė (pirm.), Rūta Palubinskaitė, Evaldas Burzdikas (pran.)
- Ieškovas
- R. J. A.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybei, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai ir VĮ “Registrų centras”
- Trečiasis asmuo
- M. A., Ž. A.
- Kategorijos
- 20.3.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 50.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Izoldos Nėnienės, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko (pranešėjas) ir Rūtos Palubinskaitės, sekretoriaujant Irenai Nikolajenko, dalyvaujant ieškovei R. J. A., jos atstovui adv. E. J., atsakovų atstovams L. P., E. I. ir J. B.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. J. A. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 5 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-741-774/2011 pagal ieškovės R. J. A. ieškinį atsakovams Kauno miesto savivaldybei, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai ir VĮ “Registrų centras” su trečiaisiais asmenimis M. A., Ž. A. dėl nuomos sutarties pakeitimo ir Kauno miesto savivaldybės priešieškinį dėl iškeldinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydama:
1) pripažinti negaliojančia 2002-05-17 Kai kurių valstybės nekilnojamojo turto objektų, perduodamų Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn perdavimo-priėmimo akto dalį dėl 51,26 kv. m. buto (duomenys neskelbtini) , ir 21,30 kv. m. buto (duomenys neskelbtini), Kaune perdavimo Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn:
2) panaikinti 6 buto (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registre esančius duomenis – „kambarių skaičius – 1“, „bendras plotas: 21,30 kv. m.“, „gyvenamas plotas: 11,83 kv. m.“, „kadastro duomenų nustatymo data: 2002-01-08“:
3) įpareigoti VĮ „Registrų centras" per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ištaisyti 6 buto pastate (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) registro duomenis pagal 2011-07-27 atliktus kadastrinius matavimus, nustatant, kad 6 buto bendras plotas 34,65 kv. m (patalpos: koridorius 6-1 (1,76 kv. m), kambarys - virtuvė 6-2 (18,41 kv. m), kambarys 6-3 (14,48 kv. m);
4) pripažinti negaliojančiu 2009-10-13 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą dėl gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini) nuomos sutarties pakeitimo ir patikslinimo;
5) įpareigoti atsakovą pakeisti 1999 m. vasario 28 d. Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinę sutartį, pakeičiant pirminį nuomininką E. Z., kitu nuomininku – R. J. A., išnuomojant R. J. A. gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini), Kaune, kartu su pagalbinėmis patalpomis (duomenys neskelbtini), Kaune.
Šalies argumentai
Kauno miesto savivaldybė kreipėsi į teismą su priešieškiniu prašydama iškeldinti ieškovę iš ginčo buto Nr. 5, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 5 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino pilnai.
Teismas nurodė, kad vertinant bylos medžiagą, šalių ir jų atstovų paaiškinimus, rašytinius įrodymus, spręstina, jog tenkinti ieškovės reikalavimus nėra pagrindo. Ieškovės reikalavimai – nenuoseklūs, prieštaringi ir visiškai neįrodyti. Šią išvadą teismas daro ir todėl, kad ieškovės pozicija bylos nagrinėjimo metu nebuvo nuosekli jos nurodomoms aplinkybėms pagrįsti, taigi, ieškovė pažeidė įrodinėjimo tvarką, numatytą CPK 177 str. 2, 3 d. Be to, ieškovė prašo pripažinti negaliojančia 2002-05-17 Kai kurių valstybės nekilnojamojo turto objektų, perduodamų Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn perdavimo-priėmimo akto dalį dėl dviejų ginčo butų, esančių Kaune, tačiau pažymėtina, kad ginčo patalpos Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn perduotos 1995-03-20 priėmimo-perdavimo akto pagrindu, kurio ieškovė neginčija, todėl reikalavimas šioje dalyje atmestinas. Teismas taip pat nurodė, kad įrašas perdavimo-priėmimo akte dėl buto paskirties nėra teisinis pagrindas ieškovei ginčyti pačią nuosavybės teisę. Šiuo atveju, ieškovė turi teisę ginčyti neteisingus įrašus, bet ne pačią nuosavybės teisę. Ieškovės nurodytas perdavimo-priėmimo akto neteisėtumo pagrindas, kad aktas prieštarauja 1991-05-31 mero potvarkiui, taip pat atmestinas, kadangi 1991 metais tokios kaip savivaldybių viešosios nuosavybės formos dar nebuvo, ji atsirado tik 1994 metais, todėl savivaldybė, pati neturėdama nuosavybės, negalėjo priimti sprendimų dėl valstybės turto, jo pobūdžio ir paskirties – tokį sprendimą galėjo priimti tik turto savininkas, t. y. valstybė (jos įgalioti asmenys). Kitų akto neteisėtumo pagrindų ieškovė nenurodė, todėl teismas sprendė, kad ginčijamas perdavimo-priėmimo aktas atitiko jo sudarymo metu buvusias įstatymines normas dėl turto perdavimo savivaldybės nuosavybėn bei Vyriausybės nutarimo reikalavimus dėl procedūrinių dalykų. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad nuomojamų patalpų paskirtį lemia ne vien institucijų valiniai sprendimai, bet ir patalpų atitikimas teisės aktams pagal patalpų paskirtį. Kadangi ginčijamo perdavimo-priėmimo akto sudarymo metu ginčo butas atitiko gyvenamosioms patalpoms keliamus reikalavimus, tokios patalpos pagrįstai buvo priskirtos prie gyvenamųjų, o ieškovė įrodymų, kad ginčo butas neatitinka gyvenamosioms patalpoms keliamų reikalavimų, nepateikė, toks neatitikimas nėra įrodytas, o šis ieškovės argumentas yra atmestinas.
Remiantis pateiktais Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais, abu ginčo butai Nekilnojamojo turto registre įregistruoti Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teise kaip atskiri turtiniai vienetai, turintys atskirą unikalų numerį, o visi Nekilnojamojo turto registre ir kadastre esantys duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka, taigi ieškovės nurodyti motyvai, kad byloje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių teigti, kad 6 butą sudarė tik vienas gyvenamasis kambarys, o 5 butą – trys gyvenamieji kambariai, yra nepagrįsti. Dėl tų pačių priežasčių nepagrįstas ir ieškovės reikalavimas įpareigoti VĮ „Registrų centras“ ištaisyti buto Nr. 6 registro duomenis.
Atsižvelgdamas į byloje esančius duomenis bei taikomus įstatymo aktus, teismas sprendė, kad teisinė ginčo butų registracija atlikta teisėtai ir pagrįstai, Nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenys atitinka registro tvarkytojui pateiktus dokumentus. Be to, ieškovės nurodyti UAB „Editos triko“ atlikti buto Nr. 6 kadastriniai matavimai negali būti laikomi tinkamais įrodymais nagrinėjamoje byloje, kadangi neatitinka Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų LR žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu.
Ieškovės reikalavimas pripažinti negaliojančiu 2009-10-13 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą dėl buto Nr. 6 nuomos sutarties pakeitimo ir patikslinimo - laikytinas nepagrįstu ir atmestinu, kadangi šiuo metu galiojantys socialinio būsto nuomą reglamentuojantys teisės aktai nenumato galimybės nuomininkui išsinuomoti du butus. Be to, patalpos, sudarančios butą Nr. 5, Kauno miesto mero potvarkiu buvo išbrauktos iš gyvenamojo ploto apskaitos ir leista jomis naudotis kaip pagalbinėmis, nesuteikiant teisės jose apsigyventi, todėl Kauno miesto savivaldybė pagrįstai patikslino 1999-02-28 nuomos sutartį, nenurodydama buto Nr. 5 patalpų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų, jog ieškovė ar jos motina, kuriai ginčo butu Nr. 5 1991 metais buvo leista naudotis kaip pagalbinėmis patalpomis, būtų mokėję nuomos mokestį už šį ginčo butą. Ieškovei neįrodžius, kad už ginčo patalpą buvo mokami nuomos mokesčiai, ieškinio reikalavimai atmestini, kaip neįrodyti ir teisiškai nepagrįsti. Remiantis bylos duomenimis, ieškovė už abi ginčo patalpas mokėjo komunalinius, turto administravimo bei techninės priežiūros, bet ne nuomos mokesčius, taigi, nesant ginčo buto nuomos teisinių santykių su nuomotoju, ieškovė neturi teisės reikalauti panaikinti turto savininkų (valstybės ir savivaldybės) priimtų administracinių aktų, reikalauti pakeisti įrašus Nekilnojamojo turto registre, bei reikalauti išnuomoti jai du atskirus, turinčius skirtingą unikalų numerį, butus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė R. J. A. prašo panaikinti 2011-12-05 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-741-774/2011 ir ieškovės ieškinį patenkinti. Motyvuose nurodo:
1) teismas nesuprato bylos esmės, jos visapusiškai neišnagrinėjo, netyrė visų byloje esančių įrodymų, nesivadovavo pagrindiniais protingumo, teisingumo principais ir nepagrįstai nurodė, kad ieškovės reikalavimai yra nenuoseklūs, prieštaringi ir neįrodyti. Ginčas byloje kilo dėl 2002-01-08 netinkamai atliktų butų Nr. 5 ir 6 kadastrinių matavimų, kurie buvo įregistruoti VĮ „Registrų centre“ ir sukėlė ieškovei neigiamas pasekmes, bei dėl to, kad atsakovė Kauno miesto savivaldybė atsisakė pakeisti tomis pačiomis sąlygomis 1999-02-28 nuomos sutartį, mirus nuomininkui, todėl ieškovė ginčijo aktus, susijusius su butais Nr. 5 ir 6, bei buto Nr. 6 ploto sumažinimu. Dėl šių priežasčių laikytina, kad visi ieškovės reikalavimai yra aiškiai suformuluoti, kiekvienas reikalavimas pagrįstas rašytiniais įrodymais (sutartimis, aktais, archyviniais dokumentais ir pan.), o ieškovė savo reikalavimus įrodinėjo nepažeisdama CPK 177 str. nuostatų.
2) ginčijama 2002-05-17 „Kai kurių valstybės nekilnojamojo turto objektų, perduodamų Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn“ perdavimo-priėmimo akto dalis laikytina ydinga dviem aspektais: dėl to, kad negyvenamosios paskirties butas Nr. 5 buvo perduotas kaip gyvenamosios patalpos Kauno miesto savivaldybei, ir dėl to, kad buto Nr. 5 plotas nurodytas 51,26 kv. m. Atkreiptinas dėmesys, kad tai, jog pripažinus negaliojančia ginčijamą 2002-05-17 akto dalį, turtas galimai galėtų būti perduotas valstybės nuosavybėn, nesuteikia teismui teisės netenkinti ieškinio reikalavimo. Jei teismui pakako duomenų nustatyti, kad butas Nr. 5 neteisėtai perimtas Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn kaip gyvenamosios patalpos, tai teismas privalo patenkinti ieškovės reikalavimą dėl ginčijamos 2002-05-17 akto dalies panaikinimo. Be to, teismo argumentas, kad patenkinusi vieną ieškovės reikalavimą, atsakovė Kauno miesto savivaldybė negalėtų patenkinti kito reikalavimo – pakeisti 1999-02-28 nuomos sutartį, yra atmestinas, kadangi teismui nėra imperatyviai nurodyta tenkinti visus ieškovo reikalavimus, t.y. jei patenkinus vieną reikalavimą, negalima patenkinti kito, teismas ieškinį tenkina iš dalies.
3) remiantis teismo išvadomis, nėra aišku, ar 2002-05-17 atliktas buto Nr. 5 perdavimas Kauno miesto savivaldybei teisėtas, ar ne. Pirmuoju atveju, teismas turėtų pasisakyti ginčijamo akto dalyje dėl buto Nr. 5, nes šioje dalyje buto Nr. 5 plotas padidintas buto Nr. 6 sąskaita. Antruoju atveju, pripažinus buto Nr. 5 perdavimą neteisėtu, patalpų savininku tampa valstybė ir vienas iš ieškovės reikalavimų patenkinamas iš dalies.
4) teismas nepagrįstai nurodė, kad įstatymas nesuteikia teisės nuomininkui ginčyti nuosavybės teisę – daiktinę teisę, kadangi, šiuo atveju, ginčijama 2002-05-17 akto dalis pažeidžia ieškovės interesus, o įstatymai numato kiekvieno suinteresuoto asmens teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.
5) teismas nepagrįstai nurodė, kad paskutinių kadastrinių matavimų, atliktų 2002-01-08, pakanka butų Nr. 5 ir 6 plotams pakeisti. Buto plotui pakeisti (sumažinant beveik perpus), nepakanka atlikti tik kadastrinius matavimus, tam turi būti pagrindas – rekonstrukcija, todėl visi veiksmai turi būti atlikti vadovaujantis Statybos įstatymu, STR ar kitais teisės aktais, o Kauno miesto savivaldybei išimtys negali būti taikomos.
6) teismo motyvai dėl nekilnojamojo turto įregistravimo pagrindų yra nesuprantami, kadangi šiuo klausimu tarp šalių ginčo nebuvo. Šiuo atveju, ginčas kilo dėl to, ar 2002-05-17 aktu perduotas butas Nr.
5 galėjo būti perduotas savivaldybės nuosavybėn kaip gyvenamosios patalpos, nors tokiomis nebuvo, ir dėl to, ar ginčijamame akte nurodytas buto Nr. 5 plotas yra teisingas. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas galėjo atsisakyti registruoti daiktines teises vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 str. 8 d., t.y. registratorius turėjo patikrinti, ar kadastriniai duomenys yra teisingi.
7) teismas nepagrįstai atsisakė pripažinti UAB „Editos triko“ atliktus kadastrinius matavimus tinkamais įrodymais byloje, kadangi vien tai, jog Kauno miesto savivaldybė neužsakė šių matavimų ir nedalyvavo juos atliekant, nedaro duomenų netinkamais ir neužkerta kelio juos teismui vertinti.
8) įstatymas numato baigtinį sąrašą atvejų, kuomet yra keičiama valstybės ar savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis. Šiuo atveju, ieškovei nuomos sutartis turi būti pakeista CK 6.602 str. pagrindu, kuris nenumato galimybės keisti sutarties dalyko apimties. Taigi, pagrindinio nuomininko mirtis negali būti pagrindu keisti nuomos sutarties dalyko apimtį.
9) teismo motyvai dėl penktojo ieškovės reikalavimo yra nesusiję su bylos dalyku ir pilna apimtimi perkelti iš 2011-10-06 Kauno apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-1280-264/2011, nors bylos nėra tapačios, skiriasi faktinėmis aplinkybėmis.
10) dalis dėl iškeldinimo iš buto Nr. 5 yra neteisėta, kadangi tiek mirusi pagrindinė nuomininkė –ieškovės mama, tiek pati ieškovė ginčo patalpomis naudojosi ir naudojasi teisėtai, ką įrodo galiojanti 1999-02-28 nuomos sutartis bei galiojantis 1991-05-31 potvarkis. Minėtos nuomos sutarties atsakovas priešieškiniu neginčija, todėl ieškovės ir trečiųjų asmenų iškeldinimui iš teisėtai nuomojamų patalpų pagrindų nėra.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas VĮ Registrų centro Kauno filialas prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir 2011-12-05 sprendimą palikti nepakeistą. Motyvuose nurodo:
1) remiantis 2012-01-09 Nekilnojamojo turto registro Centrinių duomenų banko duomenimis, nuosavybės teisės į abu ginčo butus įregistruotos Kauno miesto savivaldybės vardu, šių butų kadastro duomenys Nekilnojamojo turto registre įregistruoti pagal 2002-01-08 atliktus kadastrinius matavimus, jokių juridinių faktų apie sudarytas minėtų butų nuomos sutartis Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruota. Be to, 2002-01-08 atliktų kadastrinių matavimų metu užfiksuoti pasikeitimai pastate 2A1m atitiko tuo metu galiojusio LR statybos įstatymo 2 str. 21 p. reglamentuotą statinio paprastojo remonto, kuriam vykdyti leidimas nėra privalomas, apibrėžimą. Dėl nurodytų priežasčių butų Nr. 5 ir 6 duomenys registruose buvo įregistruoti Kauno miesto savivaldybės pateiktų 2002-05-17 ir 1995-03-20 perdavimo-priėmimo aktų bei 2002-01-08 atliktų kadastrinių matavimų bylos pagrindu.
2) aplinkybės, kad 2002-01-08 kadastrinio matavimo duomenimis buvo nustatytas buto Nr. 5 bendras plotas – 51,26 kv. m. ir toks pat plotas buvo nurodytas 2002-05-17 perdavimo-priėmimo akte, patvirtina, jog registro tvarkytojas neturėjo jokio teisinio pagrindo atsisakyti įregistruoti Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teisės į minėtą butą. Be to, ieškovė jokiais rašytiniais įrodymais nepagrindė aplinkybių apie tai, kad 2002-01-08 kadastriniai matavimai buvo atlikti netinkamai ar neteisėtai, todėl jos argumentai šioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti.
Šalies argumentai
3) ieškovės nurodyti 2011-07-27 UAB „Editos triko“ atlikti kadastriniai matavimai neatitinka LR žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, todėl teismas pagrįstai nustatė, jog negali remtis šiais duomenimis kaip neginčijamais rašytiniais įrodymais, ieškovės nurodomoms aplinkybėms pagrįsti. Be to, UAB „Editos triko“ atliktų kadastrinių matavimų bylos išankstinė patikra neatlikta, kas prieštarauja Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 88.5 punktui.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Kauno miesto savivaldybė prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, 2011-12-05 sprendimą palikti nepakeistą. Motyvuose nurodo:
Šalies argumentai
1) ieškovė patikslintu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia perdavimo-priėmimo akto dalį ne tik dėl buto Nr. 5 perdavimo savivaldybės nuosavybėn, bet ir dėl buto Nr. 6 perdavimo savivaldybės nuosavybėn, o pastarasis butas perduotas ne ginčijamo 2002-05-17 akto pagrindu, o 1995-03-20 perdavimo-priėmimo akto pagrindu, kurio ieškovė neginčijo, todėl teismas pagrįstai ieškovės reikalavimas šioje dalyje yra atmestinas.
2) panaikinus 2002-05-17 perdavimo-priėmimo aktą, butas Nr. 6 pereitų valstybės nuosavybėn, todėl atsakovė Kauno miesto savivaldybė negalėtų įvykdyti ieškovės reikalavimo pakeisti 1999-02-28 gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos sutartį, nepažeisdama galiojančių teisės aktų, todėl teismo sprendimas šioje dalyje yra pagrįstas.
3) teismas pagrįstai konstatavo, kad įstatymas nesuteikia teisės nuomininkui ginčyti nuosavybės teisę ir, nors su minėta teismo išvada ieškovė nesutinka, jokių teisinių argumentų nenurodo. Be to, ieškovė nenurodė jokių teisinių savo argumento, kad ginčo turtas perduotas pagal 1984 m. ir 1991 m. turto būklę bei inventorinius duomenis, pagrindų.
4) teismas pagrįstai nurodė, kad perdavimo-priėmimo akto sudarymo metu ginčo butas atitiko gyvenamosioms patalpoms keliamus reikalavimus, todėl šios patalpos pagrįstai priskirtos prie gyvenamųjų, o ieškovė nepateikė įrodymų, kad ginčo butas neatitinka minėtų reikalavimų.
Atsiliepimas
5) atsakovė nesutinka su ieškovės reikalavimu dėl ieškinyje nurodytų buto Nr. 6 duomenų panaikinimo Nekilnojamojo turto registre, kadangi abu ginčo butai šiame registre įregistruoti Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teise, kaip atskiri turtiniai vienetai, turintys atskirą unikalų numerį, o remiantis Nekilnojamojo turto registro įstatymu, visi šiame registre ir kadastre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami atitinkama tvarka. Dėl tų pačių priežasčių nepagrįstu laikytinas ieškovės reikalavimas ištaisyti buto Nr. 6 duomenis, esančius Nekilnojamojo turto registre.
6) 2002-01-08 atlikti pastato kadastriniai matavimai atitinka įstatymų normas, todėl jų pagrindu ginčo butai pagrįstai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Be to, teismas pagrįstai konstatavo, kad nebuvo nei vienos iš Nekilnojamojo turto registro įstatyme numatytų aplinkybių, kurios yra pagrindas atsisakyti įregistruoti daiktines teises.
7) teismas pagrįstai nesirėmė ieškovės pateiktais UAB „Editos triko“ atliktų kadastrinių matavimų duomenimis, kadangi minėtieji matavimai atlikti nedalyvaujant ginčo turto savininkei, kas prieštarauja Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėms.
Atsiliepimas
8) atsakovė nesutinka su ieškovės argumentais, kad 1999-02-08 nuomos sutarties pakeitimai prieštarauja įstatymo normoms. 2008-09-17 ieškovė prašė atsakovės pakeisti nuomos sutartį, kartu išnuomojant ir buto Nr. 5 patalpas, tačiau šis ginčo butas yra įregistruotas kaip savarankiškas nekilnojamas daiktas. Be to, galiojantys socialinio būsto nuomą reglamentuojantys teisės aktai nenumato galimybės nuomininkui išsinuomoti du butus, todėl nėra teisinio pagrindo ieškovei išnuomoti ginčo patalpas kaip pagalbines.
9) teismas pagrįstai nurodė, kad nesant ginčo buto nuomos teisinių santykių su nuomotoju Kauno miesto savivaldybe, ieškovė neturi teisių reikalauti panaikinti turto savininkų priimtus administracinius aktus, reikalauti pakeisti įrašus Nekilnojamojo turto registre bei reikalauti išnuomoti jai du atskirus, turinčius skirtingą unikalų numerį, ir savarankiškus butus.
Atsiliepimas
10) atsakovė nesutinka su ieškovės teiginiu, kad byloje nereikia įrodinėti faktinių nuomos santykių, nes nuoma buvo sudaryta, išnuomojant ieškovės mamai abu ginčo butus. Pažymėtina, kad ieškovės mamai butas Nr. 5 išnuomotas nebuvo, o tik leista juo naudotis kaip pagalbinėmis patalpomis. Teismas pagrįstai vertino pateiktų įrodymų visumą ir konstatavo, kad ieškovės motinai butu Nr. 5 1991 metais leista naudotis kaip pagalbinėmis patalpomis, kurios jai nebuvo suteiktos laikantis jų suteikimo metu galiojusio CK 319 str. nustatytos tvarkos.
11) teismas pagrįstai nurodė, kad Kauno miesto savivaldybė nėra priėmusi sprendimo dėl ginčo buto išnuomavimo ieškovei bei jos šeimos nariams, todėl savavališkai, t. y. be nuomos sutarties, gyvenamąją patalpą užėmę asmenys turi būti iškeldinti, nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos. Be to, būdama turto savininke, Kauno miesto savivaldybė turi teisę savo daiktą išreikalauti iš svetimo neteisėto valdymo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti 2011-12-05 sprendimą. Motyvuose nurodo:
1) teismas pagrįstai konstatavo, kad tenkinti ieškovės reikalavimus nėra pagrindo, kadangi tiek iš ieškinio argumentų, tiek iš apeliacinio skundo nėra aišku, kokie teisės aktai buvo pažeisti priimant 2002-05-17 priėmimo-perdavimo aktą. Be to, ieškovė neįrodė valstybės turto perdavimą savivaldybių nuosavybėn reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo.
2) teismas pagrįstai nurodė, kad nei anksčiau galioję, nei dabar galiojantys įstatymai, reglamentuojantys gyvenamosios patalpos nuomos teisinius santykius, nenumato galimybės nuomininkui išnuomoti du savivaldybei nuosavybės teise priklausančius butų fondo butus. Priešingu atveju, būtų iškreipta socialinio būsto paskirtis ir įstatymų leidėjo tikslas – aprūpinti kiek galima daugiau žmonių būstu.
3) ieškovė ginčija perduoto turto vertinamąjį kriterijų, t.y. kokios paskirties patalpas valstybė galėjo perduoti savivaldybei. Atsižvelgiant į tai, kad turto perdavimo metu galioję teisės aktai nenumatė savininkui draudimo keisti patalpų paskirties, manytina, kad teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovai turėjo teisę pakeisti patalpų paskirtį tuo atveju, jei patalpų paskirtis priėmimo-perdavimo metu atitiko gyvenamajai patalpai keliamus reikalavimus, todėl šiuo atveju, ieškovės argumentas dėl perduodamo turto paskirties keitimo yra teisiškai nepagrįstas ir atmestinas.
4) byloje nėra įrodymų, kad 2002 metais, kai vyko turto perdavimas, ginčo patalpos nebuvo tokios, kaip nurodyta 2002 metais atliktuose kadastriniuose matavimuose. Vien tai, kad UAB „Editos triko“ pateikė kadastrinių matavimų duomenis, neįrodo 2002 m. atliktų kadastrinių matavimų neteisingumo.
Šalies argumentai
5) ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad ginčas tarp ieškovės ir atsakovų kilo dėl kadastrinių matavimų ir atsisakymo pakeisti nuomos sutartį, todėl nesuprantama, kodėl ieškovas laikosi pozicijos, kad ginčijant atitinkamus įrašus, faktus, galima tuo pačiu ginčyti ir nuosavybės teisės perėjimą. Ieškovė neturi subjektinės teisės ginčyti ne atitinkamus įrašus, faktus, o nuosavybės teisę.
6) remiantis Vyriausybės 2010-03-10 nutarimo Nr. 248 5.8 punktu, manytina, kad ieškovė tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde netinkamai nurodė atsakovus, kadangi ginčuose dėl valstybės turto, apskričių viršininkų perduoto savivaldybių nuosavybėn, ginčo šalies teises ir pareigas įgyvendina, valstybei (LR Vyriausybei) teismuose atstovauja Aplinkos ministerija. Taigi, Aplinkos ministerija yra tik įgaliotas atstovas, bet ne proceso šalis.
Teismo posėdžio metu apeliantė (ieškovė) prašė apeliacinį skundą patenkinti, atsakovų VĮ „Registrų centras“ ir Kauno miesto savivaldybės atstovai prašė apeliacinį skundą atmesti, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovė prašė apeliacinį skundą atmesti dėl 2002-05-17 perdavimo priėmimo akto dalies pripažinimo negaliojančia (1 reikalavimas), kitoje dalyje ginčą paliko spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (CPK 326 str.1 d. 3 p.).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje eančius įrodymus ir nustatytas aplinkybes, dėl ko iš dalies priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą (CPK 263 str.).
Bylos ginčo esmė – ar pagrįstai buvo įregistruota nuosavybės teisė Kauno miesto savivaldybei į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, kaip 3 kambarių butą, įtraukiant į jį buto Nr. 6 vieną kambarį ir tokiu būdu sumažinant butą Nr. 6 iki 1 kambario (pastatas 2A1/m).
Nustatyta, kad pagal inventorizavimo duomenis nuo 1948 m. butai Nr. 5 ir Nr. 6 (toliau – ginčo butai), esantys (duomenys neskelbtini), Kaune, buvo dviejų kambarių (pridėta inventorinė byla). 1995 m. kovo 20 d. priėmimo- perdavimo aktu (2 t., b. l. 120-122) valstybė, remdamasi 1984 m. vasario 9 d. techninio inventorizavimo duomenimis, perdavė Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį sudarė 2 kambariai, o bendras naudingas plotas – 37,62 kv. m. 1999 m. vasario 28 d. sudaryta Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinė sutartis su nuomininke E. Z., pagal kurią jai išnuomota gyvenamoji patalpa (duomenys neskelbtini), 75,05 kv. m. bendro ploto, iš dviejų kambarių, kurių gyvenamasis plotas 29,43 kv. m., 1 kambarys 11,66 kv. m., 2 kambarys 17,72 kv. m. Prie sutarties pridėto paso pastaboje nurodyta, kad 1991-05-31 mero potvarkiu Nr.830 leista naudotis 5 bt. 36,73 kv. m. kaip pagalbinėmis ir 7,20 kv. m. atskiros virtuvės (1 t., b. l. 22-25). 2002 m. gegužės 17 d. priėmimo-perdavimo aktu (1 t., b. l. 28-29) valstybė perdavė Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn 3 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini) (žymėjimo indeksas nuo V-I iki V-5) 51,26 kv. m. bendro ploto (1 t., b. l. 15-16, pridėta inventorinė byla 2 t., b. l. 15).
Taigi, pagal priėmimo-perdavimo aktus valstybė Kauno miesto savivaldybei nuosavybėn perdavė 6 buto kambarį VI-2 (1 t., b. l. 15) du kartus, t. y. 1995 m. kovo 20 d. kartu su butu Nr. 6 ir 2002 m. gegužės 17 d. kartu su butu Nr. 5 kaip kambarį 5-5 (1 t., b. l. 16). Tokia situacija gavosi, nes 2008 m. sausio 8 d., matininkui apžiūrėjus butus ir atlikus kontrolinius matavimus, buvo užfiksuoti kadastro duomenų pasikeitimai bei atnaujintos nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų bylos pagal realią padėtį apžiūros metu (rasta 6 buto patalpa VI-2 prijungta prie 5 buto). Pagal šiuos atnaujintus kadastrinius duomenis valstybė ir perdavė 2002 m. gegužės 17 d. priėmimo-perdavimo aktu butą Nr. 5 kaip 3 kambarių butą. Taigi, šie kadastriniai matavimai nulėmė valstybės turimų ginčo butų nuosavybės teisių apimtį (iš 2 kambarių butai tapo 1 ir 3 kambarių). Teisėjų kolegija sprendžia, kad toks nuosavybės teisių pasikeitimas negali būti laikomas teisėtu, nes tam nebuvo jokio įstatyminio pagrindo. Nuosavybės teisių pasikeitimas gali įvykti CK 4.47 str. numatytais pagrindais ir kitais įstatymo numatytais pagrindais. Šiuo atveju, nuosavybės teisių pasikeitimas įvyko užfiksavus 6 buto kambario prijungimą prie 5 buto, kas iš esmės pagal Statybos įstatymą atitiktų rekonstrukciją, o tam reikalingas statybos leidimas, kurio nebuvo. Be to, tokius nuosavybės teisių pakeitimus galėtų daryti tik turto savininkas (tuo metu valstybė su savivaldybe), tačiau ginčo butų savininkai jokių statybos darbų nevykdė, t. y. nesiekė pakeisti nuosavybės teisių apimties. Netgi pripažinus, kad ieškovė (ar jos mama – nuomininkė) atliko minėtus statybos darbus, tokie darbai negali būti pripažinti teisėtais (atitinkančiais statybos įstatymo ir kitų statybos veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus), kurių pagrindu gali būti įteisintas nuosavybės teisių pasikeitimas. Nustačius tokius nuomininko savavališkus veiksmus, turėjo būti imtasi priemonių pašalinti šiuos neteisėtus veiksmus, bet ne šių neteisėtų veiksmų pagrindu įteisinti nuosavybės teisių pasikeitimus. Kaip matyti iš UAB „Editos triko“ atliktų kadastrinių matavimų (2 t., b. l. 98-104), šiuo metu butas Nr. 6 susideda iš dviejų kambarių, t. y. jo faktinė padėtis atitinka faktinę padėtį buvusią iki 2002 m. atliktų kadastrinių matavimų (pašalinti pažeidimai). Taigi, darytina išvada, kad valstybė 2002 m. gegužės 17 d. priėmimo-perdavimo aktu, neatsižvelgdama į neteisėtus nuomininkų veiksmus (prijungiant kambarį prie kito buto), į 1995 m. kovo 20 d. priėmimo-perdavimo aktą (jau perduotas kambarys VI-2), nepagrįstai perdavė ir V-5 (tas pats VI-2) kambarį (13,72 kv. m.), ko pasekoje buvo nepagrįstai 5 butas įregistruotas kaip 3 kambarių butas (su kambariu V-5).
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmasis ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies t. y. 2002 m. gegužės 17 d. Kai kurių valstybės nekilnojamojo turto objektų, perduodamų Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn perdavimo-priėmimo aktas pripažintinas negaliojančiu dalyje dėl kambario V-5 (13,72 kv. m.) perdavimo kartu su butu (duomenys neskelbtini), Kaune. Reikalavimas dalyje dėl 21,30 kv. m. buto (duomenys neskelbtini), Kaune, perdavimo pripažinimo negaliojančiu atmestinas, nes šiuo ginčijamu aktu šis butas nebuvo perduotas (perduotas 1995 m. kovo 20 d.). Kitoje dalyje (dėl perduotų buto patalpų nuo V-1 iki V-4) 2002 m. gegužės 17 d. Kai kurių valstybės nekilnojamojo turto objektų, perduodamų Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn perdavimo-priėmimo aktas laikytinas teisėtu, nes tai buvo gyvenamosios patalpos (pati ieškovė jose gyveno).
Pripažinus iš dalies negaliojančiu 2002 m. gegužės 17 d. priėmimo-perdavimo aktą ir nustačius, kad butas Nr. 6 yra dviejų kambarių, iš esmės tenkintini kiti ieškovės reikalavimai, kurie laikytini išvestiniais iš pirmojo reikalavimo. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad 2 reikalavimas (panaikinti 6 buto (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registre esančius duomenis – „kambarių skaičius – 1“, „bendras plotas: 21,30 kv. m.“, „gyvenamas plotas: 11,83 kv. m.“, „kadastro duomenų nustatymo data: 2002-01-08“) yra perteklinis ir netikslingas, todėl atmestinas, šį reikalavimą apima 3 reikalavimas (įpareigoti VĮ „Registrų centras" per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ištaisyti 6 buto pastate (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) registro duomenis pagal 2011-07-27 atliktus kadastrinius matavimus, nustatant, kad 6 buto bendras plotas 34,65 kv. m (patalpos: koridorius 6-1 (1,76 kv. m), kambarys - virtuvė 6-2 (18,41 kv. m), kambarys 6-3 (14,48 kv. m)), kurį patenkinus bus pakeisti 6 buto nekilnojamojo turto registre esantys duomenys, o esantys duomenys nustos galioti.
Trečiasis reikalavimas tenkintinas remiantis UAB „Editos triko“ atliktais kadastriniais matavimais, nes atsakovai nepateikė jokių įrodymų, jog šie matavimai yra neteisingi (CPK 178 str.).
Ketvirtasis reikalavimas (pripažinti negaliojančiu 2009-10-13 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą dėl gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini) nuomos sutarties pakeitimo ir patikslinimo) tenkintinas, nes kaip jau nustatyta, keičiasi 6 buto nekilnojamojo turto registre užfiksuoti duomenys (padidėja buto plotas), dėl ko šis įsakymas tampa neteisėtu.
Penktasis reikalavimas (įpareigoti atsakovą pakeisti 1999 m. vasario 28 d. Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinę sutartį, pakeičiant pirminį nuomininką E. Z., kitu nuomininku – R. J. A., išnuomojant R. J. A. gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini), Kaune, kartu su pagalbinėmis patalpomis (duomenys neskelbtini), Kaune) tenkintinas iš dalies, t. y. įpareigojant išnuomoti ieškovei gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini) Kaune. Pažymėtina, kad šioje dalyje tarp šalių ginčo nėra. Reikalavimas dalyje dėl pagalbinių patalpų išnuomojimo atmestinas, nes tai yra atskira gyvenamoji patalpa – butas Nr. 5 (pati ieškovė jose ilgą laiką gyvena), o ne pagalbinės patalpos, ir jos niekada nebuvo išnuomotos pirminei nuomininkei - ieškovės motinai E. Z. (išnuomotas buvo tik 6 butas). Šiomis patalpomis tik buvo leista pirminei nuomininkei naudotis. Teisėjų kolegija sutinka su Kauno miesto savivaldybės ir pirmosios instancijos teismo argumentais, kad Savivaldybei nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos nuomojamos vadovaujantis socialinio būsto nuomą reglamentuojančiais teisės aktais, kurie nenumato galimybės vienam asmeniui (šeimai) išnuomoti du butus, be to tai akivaizdžiai prieštarautų socialinio teisingumo principui (pažeistų kitų laukiančių socialinio būsto asmenų teises).
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, į tai, kad ieškovė savavališkai šį butą pritaikė tinkamu gyventi ir jame apsigyveno (buvo leista tik naudotis kaip pagalbinėmis patalpomis), į tai, kad pripažintina ieškovei teisė išsinuomoti butą Nr. 6, laikytinas nepagrįstu apeliacinis skundas dėl sprendimo dalies iškeldinti ieškovę iš buto Nr. 5 (CK 6.612 str.). Šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str.).
Bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė už ieškinį ir apeliacinį skundą yra sumokėjusi 1 421 Lt žyminio mokesčio (1 t., b. l. 6, 72-73, 2 t., b. l. 96-97, 3 t., b. l. 29). Valstybės išlaidos, susijusios su teismo procesinių dokumentų siuntimu yra 82,55 Lt. Teisėjų kolegija sprendžia, kad iš dalies patenkinus apeliacinį skundą, laikytina, kad ieškovės ieškinys patenkintas 50 procentų, todėl iš atsakovo Lietuvos Respublikos Vyriausybės (jos veiksmai buvo pagrindas ieškiniui) ieškovei priteistina 711 Lt jos turėtų bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovės priteistina valstybei 41 Lt jos turėtų išlaidų (CPK 93 str., 96 str.). Padarius įskaitymą, ieškovei iš atsakovo Lietuvos Respublikos Vyriausybės (valstybės) priteistina 670 Lt.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 str., 326 str. 1 d. 3 p., 331 str.,
nutaria:
Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 5 d. sprendimą dalyje, kurioje patikslintas ieškinys atmestas, pakeisti, nurodant, kad ieškinys tenkintinas šioje dalyje:
1) pripažinti negaliojančiu 2002 m. gegužės 17 d. Kai kurių valstybės nekilnojamojo turto objektų, perduodamų Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn perdavimo-priėmimo aktą dalyje dėl kambario V-5 (13,72 kv. m.) perdavimo kartu su butu (duomenys neskelbtini), Kaune;
2) įpareigoti VĮ „Registrų centras" per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ištaisyti 6 buto, pastate (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) registro duomenis pagal 2011 m. liepos 27 d. UAB „Editos triko“ atliktus kadastrinius matavimus, nustatant, kad 6 buto bendras plotas 34,65 kv. m (patalpos: koridorius 6-1 (1,76 kv. m), kambarys - virtuvė 6-2 (18,41 kv. m), kambarys 6-3 (14,48 kv. m);
3) pripažinti negaliojančiu 2009 m. spalio 13 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr.A-3888 dėl gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), Kaune, nuomos sutarties pakeitimo ir patikslinimo;
4) įpareigoti atsakovą Kauno miesto savivaldybę pakeisti 1999 m. vasario 28 d. Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinę sutartį, pakeičiant pirminį nuomininką E. Z., kitu nuomininku – R. J. A., išnuomojant R. J. A. gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini), Kaune.
Kitoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistu.
Bylinėjimosi išlaidų dalyje sprendimą pakeisti - priteisti iš valstybės 670 Lt (šešis šimtus septyniasdešimt litų) ieškovei R. J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.