- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-11-25
- Bylos Nr.
- 2A-857-601/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Evaldas Burzdikas (pran.), Galina Blaževič, Raimondas Buzelis
- Atsakovas
- UAB „Estakada“
- Trečiasis asmuo
- I. Ž.
- Ieškovas
- Z. K., E. K.
- Kategorijos
- 11.9.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 18.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 27.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 27.3.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko bei pranešėjo Evaldo Burzdiko, kolegijos teisėjų Galinos Blaževič ir Raimondo Buzelio, sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei, dalyvaujant ieškovų atstovui adv. Egidijui Milašiui, atsakovo UAB „Estakada“ direktoriui Vaclovui Žagariui, atsakovo UAB „Estakada“ ir trečiojo asmens I. Ž. atstovui advokatui Pauliui Vaicekauskui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų Z. K. ir E. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1648-638/2008 pagal ieškovų Z. K. ir E. K. ieškinį atsakovui UAB „Estakada“, tretysis asmuo I. Ž. , dėl darbo ginčų komisijos nutarimo pripažinimo neteisėtu, generalinio direktoriaus įsakymo pripažinimo neteisėtu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškiniu prašė: 1) panaikinti UAB „Estakada“ darbo ginčų komisijos nutarimą, priimtą 2007-12-03, kuriuo paliktas nenagrinėtu Z. K. skundas; 2) panaikinti UAB „Estakada“ generalinio direktoriaus įsakymo Nr. 42K 2 punktą, kuriuo įsakyta pagal LR Darbo kodekso 130 str. reikalavimus įspėti vyriausiąją buhalterę apie numatomą darbo sutarties nutraukimą (b. l. 2-5, 25 -26).
Ieškovas ieškiniu prašė panaikinti UAB „Estakada“ generalinio direktoriaus V. Žagario įsakymą Nr. 42K (2007-11-10) (b. l. 30-32).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. balandžio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad įsakymo Nr. 42K išleidimas, kuriuo UAB „Estakada“ direktorius nusprendė nuo 2007-12-31 panaikinti buhalterijos padalinį įmonėje ir įspėti vyriausiąją buhalterę (ieškovę) apie numatomą darbo sutarties nutraukimą (b. l. 8), nesukėlė darbo ginčo DK 285 str. prasme, kadangi minėtu įsakymu bendrovės valdymo organas nusprendė ateityje atlikti įmonės struktūrinį pertvarkymą ir pats įsakymas savaime niekuo nepakeitė ieškovės darbo sutarties, todėl jokių nesutarimų tarp darbdavio ir darbuotojo čia negalėjo kilti, kadangi ieškovė ir iki įsakymo išleidimo, ir po jo dirba taip, kaip ir anksčiau, o DK nenumato prevencinio ieškinio pateikimo, darbo teisinių santykių šalys negali skųsti veiksmų, kurie gali būti ateityje atlikti, o gali ir nebūti atlikti. Teismas laikė, kad Darbo ginčų komisija yra skirta darbo ginčams nagrinėti, todėl ieškovės kreipimasis dėl minėto įsakymo negalėjo būti nagrinėjamas Darbo ginčų komisijoje, kadangi tai nėra organas, turintis kompetenciją nagrinėti bendrovės valdymo organų sprendimus, kuriais organizuojama įmonės veikla, aplinkybių, jog Darbo ginčų komisijos sušaukimo, posėdžio tvarkos ir nutarimo, kuriuo ieškovės prašymas paliktas nenagrinėtu, priėmimo procedūra buvo pažeista, taip pat nėra nustatyta, todėl teismas sprendė, kad naikinti Darbo ginčų komisijos nutarimo nėra pagrindo. Dėl antrojo ieškovės reikalavimo, teismas konstatavo, kad iš ginčo įsakymo 2 p. matyti, kad įmonės direktorius įsakė įspėti ieškovę pagal DK 130 str. reikalavimus, todėl įsakymas laikytinas pagrįstu ir teisėtu, jo turinys atitinka DK 130 str. reikalavimus, todėl ieškovės darbinės teisės įsakymo 42K 2 punktu nebuvo pažeistos (2008-03-26 LAT nutartis c. b. Nr. 3K-3-186/2008). Spręsdamas ieškovo reikalavimą, teismas nustatė, kad bendrovės administracijos veiklai vadovauja administracijos vadovas - generalinis direktorius (8.5 p. 1, 2 p. p.). Teismas laikė, kad iš UAB „Estakada“ įstatų 7.8 p. 3 p. p., nustatančio, kad vyriausiojo buhalterio atlyginimą nustato visuotinis akcininkų susirinkimas, negalima daryti išvados, kad bendrovės vadovas negali pasirinkti apskaitos tvarkymo būdo, be to, įstatai nereglamentuoja, kad vyriausiąjį buhalterį į darbą priima ir atleidžia visuotinis susirinkimas, priešingai, darbo sutartį su ieškove sudarė generalinis direktorius. Minėto įstatų punkto tikslas yra apriboti nepagrįstą atlyginimo didinimą tam tikriems darbuotojams, nustatant, kad tik visuotinis susirinkimas gali nuspręsti, koks atlyginimas bus mokamas vyriausiajam buhalteriui. Įmonės vadovas vyriausiojo buhalterio atlyginimo ginčo įsakymu Nr. 42K ir nenustatinėjo. Teismas sprendė, kad vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 6 d., Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str., 10 str., juridinio asmens dalyvių susirinkimas, nors ir būdamas aukščiausias organas bendrovėje, neturi teisės spręsti klausimų, kurie priskirti kitiems juridinio asmens organams, nebent pastarieji šito prašo. Teismas konstatavo, kad bendrovės apskaita, jos tvarkymo būdas yra kasdienės veiklos klausimai, kuriuos turi kompetenciją spręsti bendrovės vadovas. Atsakovas pateikė pažymą, kurioje nurodė, kad vyriausios buhalterės atlyginimas yra 3 000 Lt (b. l. 116), tačiau negalėjo nurodyti, kokiu akcininkų susirinkimo protokolu yra patvirtintas. Ieškovas pateikė 2003-08-29 akcininkų susirinkimo protokolo Nr. 2003-06 kopiją, iš kurios matyti, kad 2003-08-29 vyriausiajai buhalterei Z. K. buvo nustatytas 2 795 Lt atlyginimas (b. l. 109). Iš šalių pateiktos apskaitos vedimo sutarties Nr. 080102 matyti, kad UAB „Estakada“ susitarė mokėti apskaitos įmonei „Gražina Buckiūnienė ir partneriai“ po 2 500 Lt + PVM (b. l. 89-90) Atsižvelgiant, kad pridėtinės vertės mokestį atsakovas susigrąžins, teismas sprendė, kad samdyti apskaitos įmonę atsakovui yra pigiau, negu išlaikyti buhalterį, net ir neskaičiuojant tų papildomų išlaidų, kurios nurodytos pažymoje (b. l. 116). Galimybė sumažinti išlaidas apskaitos tvarkymui leistų gauti didesnį pelną, kas ir yra bendrovės tikslas (2.1 p.). Ieškovo E. K. argumentai apie tai, kad nėra numatyta, kas pateiks dokumentus apskaitos įmonei, ar tinkamai pateiks, ar įmonė atsakys už galimas klaidas savo darbe, kokie bus netesybų mokesčiai, teismas laikė ieškovo samprotavimais, o ne įrodymais, kad sudaryta apskaitos tvarkymo sutartis yra ydinga įstatymo, juridinio asmens steigimo dokumentų, protingumo ir sąžiningumo principų požiūriu. Teismas laikė suprantamu ieškovo (UAB „Estakada“ akcininko) siekį užtikrinti mamai darbo vietą atsakovo bendrovėje, tačiau tokį savo interesą pasiekti ieškovui neužkertamas kelias šaukti akcininkų susirinkimą ir priimti atitinkamus nutarimus dėl bendrovės vadovo darbo. Teismas sprendė, kad generalinio direktoriaus įsakymas Nr. 42K, šio įsakymo 1 ir 2 p., nepažeidė imperatyvių įstatymo normų ir juridinio asmens steigimo dokumentų, protingumo ir sąžiningumo principų, todėl reikalavimą panaikinti įsakymą atmetė. Taip pat, sprendimui įsiteisėjus, teismas panaikino laikinąją apsaugos priemonę – 2008-01-07 nutartimi uždėtą draudimą atsakovui UAB „Estakada“ vykdyti generalinio direktoriaus įsakymą Nr. 42K (2007-11-10) (b. l. 38). Ieškinį atmetus, iš ieškovų priteisė 24 Lt pašto išlaidos valstybei.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1648-638/2008 ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo Kauno miesto apylinkės teismui. Priteisti iš atsakovo ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas – 5 875,40 Lt už advokato teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme, kurias sumokėjo atitinkamai – 3 582,66 Lt apeliantė Z. K. ir 2 292,74 Lt apeliantas E. K. , taip pat išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme ir žyminį mokestį. Motyvuose nurodo:
1) atsakovo generalinio direktoriaus įsakymas Nr. 42K sukėlė individualų darbo ginčą DK 285 str. prasme, kadangi to pasekoje, laikotarpyje nuo 2007-11-10 iki 2007-12-17, atsirado visi individualaus darbo ginčo sudėties elementai: nesutarimas tapo pastoviu (užtruko ilgą laikotarpį nuo 2007-11-10 iki dabar); generalinis direktorius užkirto be kokias prielaidas išankstinėms deryboms atsirasti (ginčo įsakymas buvo išleistas neatsiklausus ieškovės nuomonės ir jos prieš tai neinformavus); atsakovė nesutikdama su ginčo įsakymu kreipėsi į darbo ginčų komisiją, kuri paliko ieškovės skundą nenagrinėtu, nors DK nėra numatyta tokia galimybė išnagrinėjus ginčą iš esmės. Nesutarimas tarp šalių kilo iš darbo sutartyje nustatytų pareigų nevykdymo, kadangi darbdavys savo veiksmais išreiškė valią nebevykdyti darbo sutarties 1.1 p. bei pažeidė darbo sutarties 5 p., nes tik ieškovei nesutikus dirbti už sumažintą darbo užmokestį, ji galėjo būti atleista iš darbo pagal DK 129 str.;
2) teismo argumentas, jog DK nenumato prevencinio ieškinio pateikimo ir kad darbo teisinių santykių šalys negali skųsti veiksmų, kurie turėjo atsirasti ateityje, prieštarauja DK 36 str. 2 d. 2 p. Atsakovas priėmęs įsakymą ir pagal DK 130 str. įspėjęs ieškovę, pradėjo darbo sutarties nutraukimo procedūrą ir tik dėl teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ieškovė iki dabar gali dirbti pas atsakovą, priešingu atveju darbo sutartis būtų nutraukta 2008-01-10;
3) teismas pažeidė DK 285 str. ir 286 str. nuostatas, kadangi dėmesys turėjo būti kreipiamas ne į nesutarimo kilmę, bet į jo turinį, be to, iš esmės beveik visi sprendimai bendrovėje yra priimami vieno ar kito valdymo organo. Teismas nepagrįstai sprendė, kad darbo ginčų komisijos sprendimas neprieštaravo DK 292 str., kadangi jis buvo priimtas po pareiškimo išnagrinėjimo, o ne prieš bylos nagrinėjimą iš esmės;
Žemesnės instancijos teismas
4) teismas 2007-12-22 nutartimi neteisingai aiškino ir taikė CK 2.82 str. 4 d. ir padalino reikalavimą panaikinti atsakovo generalinio direktoriaus įsakymą į dvi dalis bei pirmąją įsakymo dalį priskyrė prie civiliniais teisiniais santykiais reguliuojamų sandorių, dėl ko nepagrįstai nustatė ieškinio trūkumus ir sutrukdė apeliantei tinkamai realizuoti teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos;
5) teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovė darbo ginčų komisijai neskundė įsakymo 2 p. Apskundimo momentu ieškovei generalinio direktoriaus įsakymo nei data nei numeris nebuvo žinomi, nes įspėjime apie darbo sutarties nutraukimą jie nebuvo nurodyti;
6) atsakovo generalinio direktoriaus įsakymas prieštarauja CK 1.80 str. 1 d. ir 2.82 str. 4 d., bei atsakovo įstatų 7.8 p. 3 p. p., nes esminis ir vienintelis buhalterijos naikinimo ir vyr. buhalterės atleidimo motyvas buvo lėšų ekonomija, kurią atsakovas gautų jeigu samdytų UAB „Gražina Backiūnienė ir partneriai“. Bendrovės akcininkai neprieštaravo dėl darbo santykių tarp atsakovo ir vyr. buhalterės bei jos darbo užmokesčio dydžio. Pagal įstatų 7.8 p. 3 p. p. nuostatą tik visuotinis akcininkų susirinkimas turi teisę spręsti klausimus dėl bendrovės apskaitos tvarkymo būdo, vyr. buhalterio atlyginimo. Teismas nevertino aplinkybės, jog ieškovei nebuvo pasiūlyta pakeisti darbo sutarties sąlygų dėl atlyginimo dydžio bei atsiklausta jos nuomonės. Atsakovo generalinis direktorius turėjo atsiklausti ir visuotinio akcininkų susirinkimo, ar jis sutinka keisti vyr. buhalterio atlyginimą bei apskaitos tvarkymą parduoti juridiniam asmeniui;
7) teismas pripažino, jog vyr. buhalterei mokamas 3 000 Lt atlyginimas nepatvirtintas atsakovo visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu. Atsakovo pažymoje nurodytos išlaidos (vyr. buhalterės naudojamo automobilio eksploatacinės išlaidos, lizingo išlaidos, benzinas) nepagrįstos jokiais įrodymais, neaišku kokiu pagrindu minėtas automobilis įsigytas ir naudojamas. Be to, atsakovas nepagrindė buhalterijos padalinio išlaikymo kaštų ir buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančios įmonės naudingumo bei ekonomiškumo bendrovei.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo ieškovų apeliacinius skundus atmesti. Motyvuose nurodo:
1) teismas pagrįstai nusprendė ieškovės reikalavimą dėl įsakymo 1 p. laikyti nepaduotu, kadangi ieškovė per nustatytą terminą nepašalino trūkumų, be to ieškovė dėl 2007-12-22 nutarties galėjo paduoti atskirąjį skundą;
2) ginčo įsakymas panaikinti tam tikrą įmonės padalinį tiesiogiai darbuotojo teisių nepaliečia ir nėra reguliuojamas DK normų;
3) teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovo įstatai nenumato kad vyr. buhalterį į darbą priima ir atleidžia visuotinis akcininkų susirinkimas. Iš apskaičiuotos sąmatos ir 2008-01-02 apskaitos vedimo sutarties Nr. 080102 seka, kad bendrovės buhalterijos padalinio vieno mėnesio išlaikymo sąnaudos sudaro 6 279 Lt, tuo tarpu apskaitos paslaugas teikianti įmonė sutinka vesti apskaitą už 2 500 Lt plius PVM, t. y per metus buhalterijos padalinio išlaikymas kainuoja 75 348 Lt, tuo tarpu buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančios įmonės paslaugos kainuotų 30 000 Lt.
Teismo posėdžio metu apeliantų atstovas prašė apeliacinį skundą patenkinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, o atsakovas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Byloje nustatyta, kad ieškovė Z. K. nuo 1996 m. balandžio 1 d. dirba UAB „Estakada“ vyriausiąja buhaltere (b. l. 6). UAB „Estakada“ generalinis direktorius 2007 m. lapkričio 10 d. išleido įsakymą Nr. 42K, kuriuo nusprendė nuo 2007 m. gruodžio 31 d. panaikinti buhalterijos padalinį įmonėje ir įspėti vyriausiąją buhalterę apie numatomą darbo sutarties nutraukimą, nes atsižvelgiant į gautą UAB „Gražina Buckiūnienė ir partneriai“ komercinį pasiūlymą dėl įmonės apskaitos vedimo matyti, kad apskaitos paslaugų savikaina ženkliai mažesnė už įmonės buhalterijos padalinio (vyriausiojo buhalterio) išlaikymą (b. l. 8). 2007 m. lapkričio 10 d. darbdavys įteikė ieškovei įspėjimą, kad su ja sudarytą darbo sutartį ketina nutraukti nuo 2008 m. sausio 10 d. pagal LR DK 129 str. dėl įmonėje atliekamų struktūrinių pertvarkymų (b. l. 7). Ieškovė laikė, kad tarp jos ir darbdavio kilo darbo ginčas, todėl kreipėsi į darbo ginčų komisiją, prašydama panaikinti UAB „Estakada“ generalinio direktoriaus sprendimą, kuriuo pertvarkoma bendrovės struktūra, panaikinamas buhalterijos padalinys ir panaikinama vyriausiosios buhalterės pareigybė (b. l. 9). Darbo ginčų komisija 2007 m. gruodžio 3 d. nutarė ieškovės prašymą palikti nenagrinėtą, nes tokio ginčo atveju DK XIX skyriuje nustatyta išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarka netaikytina, nes DK ir CPK nustato kitą ginčo sprendimo tvarką (b. l. 10).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai dėl 2007 m. gruodžio 22 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutarties pašalinti ieškovės Z. K. ieškinio trūkumus dėl reikalavimo panaikinti UAB „Estakada“ generalinio direktoriaus įsakymo Nr. 42K pirmą punktą, kuriuo įsakyta nuo 2007 m. gruodžio 31 d. panaikinti buhalterijos padalinį, yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog skųsti bendrovės valdymo organų sprendimus turi teisę CK 2.82 str. 4 d. nurodyti asmenys ir šiame įstatyme numatytais pagrindais bei tuo tikslu (patikslinti ieškinio pagrindą, pateikti duomenis, jog ji yra subjektas) nustatė terminą trūkumams pašalinti. Per nustatytą terminą trūkumai nebuvo pašalinti, todėl pagrįstai šioje dalyje buvo nuspręsta ieškinį laikyti nepaduotu.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą panaikinti UAB „Estakada“ darbo ginčų komisijos nutarimą, priimtą 2007 m. gruodžio 3 d., kuriuo paliktas nenagrinėtu Z. K. skundas. Lietuvos Respublikos DK 286 str. numato, kad individualius darbo ginčus, jeigu šis Kodeksas ar kiti įstatymai nenumato kitokios nagrinėjimo tvarkos, nagrinėja: 1) darbo ginčų komisija, 2) teismas. DK 285 str. numatyta, kad individualus darbo ginčas yra nesutarimas tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbo įstatymuose, kituose norminiuose aktuose, darbo ar kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo <...>. Taigi ne bet koks nesutarimas gali būti laikomas darbo ginču, o tik toks, kuriam būdingi šie požymiai: 1) nesutarimo pastovumas; 2) nesutarimo nepavyko sureguliuoti tiesioginėmis darbuotojo ir darbdavio derybomis; 3) kilusio ginčo nagrinėjimas rungimosi tvarka darbo ginčų organuose; 4) darbuotojo ir darbdavio nesutarimas atsirado būtent iš darbo sutarties. Nagrinėjamu atveju, pagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ginčo įsakymo Nr. 42K išleidimas (panaikinti buhalterijos padalinį įmonėje), nesukėlė darbo ginčo, nes ginčą ieškovė kildina ne iš darbo sutarties, o šio įsakymo išleidimas tiesiogiai neturėjo įtakos ieškovės darbo santykiams. Nustačius, kad ieškovės keliamas reikalavimas dėl ginčo įsakymo Nr. 42K 1 p. (nuo 2007 m. gruodžio 31 d. panaikinti buhalterijos padalinį įmonėje), nepriskirtinas prie darbo ginčo, pagrįstai darbo ginčų komisiją paliko šį ginčą nenagrinėtu. Apeliantų argumentai, kad tarp šalių kilo ginčas iš darbo sutartyje nustatytų pareigų nevykdymo, kadangi darbdavys savo veiksmais išreiškė valią nevykdyti darbo sutarties 1.1 p. ir pažeidė darbo sutarties 5 p., laikytini nepagrįstais, nes darbo sutarties 1.1 p. numato tik darbuotojo įsipareigojimą dirbti įmonėje, o darbo sutarties 5 p. numato tik blanketinę bendrąją darbo sutarties nutraukimo nuostatą, t. y. darbdavys, atsižvelgiant, kad darbo sutartis nenutraukta, šių darbo sutarties punktų nepažeidė ir negalėjo pažeisti. Apelianto argumentai dėl negalimumo palikti ieškovės skundą nenagrinėtu darbo ginčų komisijoje, kai jis išnagrinėtas iš esmės, laikytini nepagrįsti, nes DK 292 str. 1 d. numatyta, kad darbo ginčų komisijos sprendimai priimami darbuotojų ir darbdavio atstovų – darbo ginčo komisijos narių susitarimu, t. y. įstatymas nedetalizuoja koks susitarimas turi būti priimtas.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą panaikinti UAB „Estakada“ generalinio direktoriaus įsakymo Nr. 42K 2 punktą, kuriuo įsakyta pagal LR Darbo kodekso 130 str. reikalavimus įspėti vyriausiąją buhalterę apie numatomą darbo sutarties nutraukimą (toliau – įsakymas dėl įspėjimo). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog darbdavys nusprendęs atlikti įmonės struktūrinį pertvarkymą (panaikinti struktūrinį padalinį – buhalteriją) privalo įspėti darbuotoją, kurį ketina atleisti, apie darbo sutarties nutraukimą (DK 130 str.). Tai imperatyvi (privaloma) įstatymo nuostata, dėl ko nėra jokio įstatyminio pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą. Be to pažymėtina, kad toks darbdavio įsakymas nėra būtinas, nes įstatymas reikalauja raštu pasirašytinai įspėti darbuotoją apie darbo sutarties nutraukimą ir visai nesvarbu ar dėl įspėjimo buvo priimtas įsakymas ar ne, t. y. svarbu, kad darbuotojas būtų raštu pasirašytinai įspėtas, o įspėjimo turinys atitiktų įstatyme nurodytas aplinkybes (DK 130 str. 1 d., 2 d.). Teisines pasekmes atleidžiant darbuotoją gali sukelti būtent įspėjimas, o ne darbdavio įsakymas dėl įspėjimo, tačiau ar buvo laikomasi atleidimo procedūrų, svarstytina tik esant nutrauktai darbo sutarčiai su darbuotoju ir darbuotojui ginčijant atleidimą. Įspėjimo paskirtis informuoti darbuotoją dėl jo tolesnės padėties darbovietėje ir yra svarbi darbuotojų teisių užtikrinimo priemonė tiek ginant darbuotojo interesus dirbant, tiek sprendžiant ginčą dėl jo atleidimo iš darbo pagrįstumo ir teisėtumo. Įspėjimo tikslas, atleidžiant darbuotoją dėl įmonėje vykdomų struktūrinių pertvarkymų, yra suteikti jam informacijos apie tai, kokio mąsto, kokių padalinių ir nuo kada atliekami pertvarkymai bei kita darbuotojo teisėms įgyvendinti ir prireikus ginti nuo pažeidimų reikalinga informacija. Taigi įspėjimo paskirtis – ginti ir užtikrinti darbuotojo interesus, todėl apeliantų argumentai, jog įsakymas dėl įspėjimo galėjo pažeisti ieškovės teises, laikytinas nepagrįstu.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantų argumentai dėl to, jog 2007 m. lapkričio 10 d. įsakymas Nr. 42K yra neteisėtas, nes prieštarauja juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams, yra nepagrįsti. Apeliantas (E. K. ) nurodo, kad įmonės generalinis direktorius V. Žagarys neturėjo teisės (viršijo savo pareiginius įgaliojimus) priimti sprendimą panaikinti UAB „Estakada“ buhalterijos padalinį. Tačiau Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – įstatymas) 19 str. 4 d. numatyta, kad, jeigu bendrovėje nesudaroma valdyba, valdybos kompetencijai priskirtas funkcijas atlieka bendrovės vadovas, išskyrus šio Įstatymo nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju bendrovėje valdyba nesudaroma, todėl jos funkcijos priskirtinos bendrovės generaliniam direktoriui - V. Žagariui. Įstatymo 34 str. 1 d. 3 p. numatyta, kad valdyba svarsto ir tvirtina bendrovės valdymo struktūrą ir darbuotojų pareigybes, įstatymo 37 str. 6 d. numatyta, kad bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas, įstatymo 37 str. 10 d. 1 p numatyta, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą. UAB „Estakada“ įstatų 8.5 p. 1 p. numatyta, kad administracijos vadovas sprendžia gamybinius, organizacinius, finansinius klausimus. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str., už apskaitos organizavimą ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas, o šio įstatymo 10 str. numatyta, kad ūkio subjekto apskaitą tvarko: 1)ūkio subjekto struktūrinis padalinys arba vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba 2) pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė. Aukščiau nurodytų norminių aktų pagrindu darytina išvada, kad UAB „Estakada“ generalinis direktorius V. Žagarys, priimdamas sprendimą panaikinti bendrovės struktūrinį padalinį, neviršijo savo kompetencijos, nes būtent bendrovės vadovui ir suteikta tokia teisė. Pažymėtina, kad visuotinis akcininkų susirinkimas, be jam priskirtų išimtinių teisių (ABĮ 20 str. 1 d.), į kurias neįeina vyriausio buhalterio atlyginimo klausimas, gali spręsti ir kitus bendrovės įstatuose jo kompetencijai priskirtus klausimus, jeigu pagal šį įstatymą tai nepriskirta kitų bendrovės organų kompetencijai ir jei pagal esmę tai nėra valdymo organų funkcijos (ABĮ 20 str. 2 d.). Tai, kad pagal UAB „Estakada“ bendrovės įstatus (7.8 p. 3 p.) visuotinis susirinkimas nustato bendrovės vyriausiojo buhalterio atlyginimą, nėra pagrindas spręsti, jog šią pareigybę turi teisę panaikinti tik visuotinis akcininkų susirinkimas, tai prieštarautų aukščiau išdėstytoms nuostatoms dėl generalinio direktoriaus kompetencijos. Šią išvada patvirtina ir tai, kad su vyriausia buhaltere Z. K. darbo sutartį sudarė generalinis direktorius, ir bendrovės įstatuose nėra numatyta, jog vyriausios buhalterės priėmimo, atleidimo klausimus sprendžia visuotinis akcininkų susirinkimas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog bendrovės vadovas ginčo įsakymu Nr. 42K nesprendė vyriausios buhalterės atlyginimo klausimo.
Apeliacinio skundo argumentai, susiję su Z. K. galimu atleidimu iš darbo, nesvarstytini, nes jie neturi įtakos teismo sprendimui dėl pareikštų ieškovų reikalavimų teisėtumui ir pagrįstumui. Atleidus ieškovę iš darbo, ji turės teisę ginčyti atleidimą, motyvuojant, jog nebuvo įstatyme numatytų pagrindų ir prielaidų (ar buvo realiai panaikintas buhalterijos padalinys, ar buvo laikomasi įstatyme įtvirtintų atleidimo procedūrų ir pan.) tokiam sprendimui priimti.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas ir naikinti teismo sprendimą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.,
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės Z. K. , a. k. (duomenys neskelbtini) ir ieškovo E. K. , a. k. (duomenys neskelbtini) po 885 Lt (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt penkis litus) UAB „Estakada“ turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.