Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 17 d. nutarties, kuria atsisakyti priimti ieškovo J. K. ieškinį atsakovei V. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas J. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei V. K., prašydamas priteisti 188 698,72 Eur skolą už visiškai įvykdytą prievolę atsiskaityti su pardavėjais už nupirktą nekilnojamąjį turtą, kylančią iš 2007 m. lapkričio 27 d. Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties. Reikalavimas grindžiamas tuo, kad ieškovas kartu su atsakove pagal minėtą sutartį asmeninėn nuosavybėn įsigijo po ½ dalį gyvenamojo namo su žemės sklypu, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau visą sutarties kainą ieškovas sumokėjo iš savo asmeninių lėšų, todėl pagal CK 6.50 straipsnio 3 dalį jis įgijo teisę reikalauti iš atsakovės pusę pardavėjams sumokėtos sumos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 17 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo J. K. ieškinį atsakovei V. K. dėl skolos priteisimo.Teismas iš Liteko duomenų nustatė, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 20 d. sprendimu civilinėje byloje pagal pareiškėjų V. K. ir J. K. prašymą dėl gyvenimo skyrium patvirtinimo buvo tenkintas pareiškėjų prašymas, patvirtintas pareiškėjų gyvenimas skyrium bei patvirtinta jų sudaryta sutartis dėl gyvenimo skyrium pasekmių. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 29 d. sprendimu, kuris paliktas nepakeistas Šiaulių apygardos teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nutartimi, buvo išspręstas V. K. ir J. K. santuokos nutraukimo, sutarties dėl gyvenimo skyrium pasekmių pripažinimo negaliojančia, santuokoje įgyto turto padalinimo ir kiti klausimai. Atsižvelgdamas į tai, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra išspręsti santuokos metu įgyto turto, įskaitant namo su žemės sklypu, esančio (duomenys neskelbtini), padalinimo klausimai, teismas atsisakė priimti ieškovo ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.Teismas pažymėjo, kad ieškovas, laikydamas, jog buvo pažeistos jo kaip atsakovės kreditoriaus teisės, gali pasinaudoti kitu teisių gynimo būdu – prašyti atnaujinti procesą santuokos nutraukimo byloje.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas J. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartį ir klausimą dėl jo ieškinio priėmimo išspręsti iš esmės – ieškinį priimti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovo pareikštas ieškinys yra dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu kaip ir įsiteisėję teismų sprendimai santuokos nutraukimo byloje. Minėtoje byloje konstatuota, kad turtas, įgytas po separacijos sutarties patvirtinimo teisme dienos ir laikytinas asmenine sutuoktinių nuosavybe. Todėl santuokos nutraukimo byloje teismai nesprendė klausimo dėl minėto turto padalijimo. Atsakovės reikalavimas pripažinti 2007 m. spalio 23 d. sutartį dėl gyvenimo skyrium pasekmių negaliojančia negali būti vertinamas kaip reikalavimas dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, kadangi teismai šį reikalavimą atmetė, konstatavę, kad visi santuokoje įgyto turto padalijimo klausimai yra išspręsti Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu, kuriuo buvo patvirtinta Sutartis dėl gyvenimo skyrium pasekmių. Ieškovas nekelia santuokoje įgyto turto padalijimo klausimo. Ieškovas reikalauja priteisti skolą, kuri susidarė po to, kai buvo išspręstas klausimas dėl santuokoje įgyto turto padalijimo. Šis reikalavimas grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis, kurios nebuvo nagrinėjamos santuokos nutraukimo byloje.Ieškovas neturi teisinio pagrindo teikti prašymą dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje, kadangi reikalavimas kildinamas ne iš santuokoje įgyto turto padalijimą reglamentuojančių teisės normų. Net jei ir būtų pagrindas ieškovui reikšti tokį prašymą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad į santuokos nutraukimo bylą neįtraukti asmenys turi ir alternatyvų pažeistų teisių gynimo būdą – reikšti ieškinį teisme savo teisėms ir interesams ginti.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje sprendžiama, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti apelianto ieškinį.Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Įsiteisėjęs teismo sprendimas šalims įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas (CPK 279 str. 4 d.).Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 20 d. sprendimu buvo tenkintas pareiškėjų V. K. ir J. K. prašymas dėl gyvenimo skyrium patvirtinimo bei patvirtinta jų sudaryta sutartis dėl gyvenimo skyrium pasekmių. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 29 d. sprendimu, kuris paliktas nepakeistas Šiaulių apygardos teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nutartimi, buvo išspręstas V. K. ir J. K. santuokos nutraukimo, sutarties dėl gyvenimo skyrium pasekmių pripažinimo negaliojančia, santuokoje įgyto turto padalinimo ir kiti klausimai. Pastarojoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra konstatuota, kad nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), laikytinas asmenine sutuoktinių nuosavybe, kadangi jis įgytas po separacijos sutarties patvirtinimo teisme dienos.Teismas, nutraukdamas santuoką, be kita ko turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 str.). Šiuo atveju nekilnojamasis turtas, su kurio įsigijimu apeliantas sieja savo reikalavimą atsakovei, jų santuokos nutraukimo byloje nebuvo padalintas būtent dėl tos priežasties, kad tai nėra bendras sutuoktinių turtas, o kiekvieno iš jų asmeninė nuosavybė. Apeliantas nereikalauja padalinti santuokoje įgyto turto. Pažymėtina, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais nėra išspręstas klausimas dėl ginčo šalių tarpusavio atsiskaitymo už asmeninės nuosavybės teise įsigytą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Todėl sutiktina su apelianto argumentais, kad teismas nepagrįstai konstatavo jo pareikšto ieškinio tapatumą santuokos nutraukimo byloje spręstiniems reikalavimams dėl turto padalijimo. Teismas, atsisakydamas priimti apelianto ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, netinkamai pritaikė šią procesinės teisės normą, todėl neteisingai išsprendė ieškinio priėmimo klausimą. Dėl to skundžiama teismo nutartis naikintina ir apelianto pareikšto ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p., 338 str.).

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškovo J. K. ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.