- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-12
- Bylos Nr.
- ATP-161-581/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-32-3-00689-2016-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jolanta Raščiuvienė
Panevėžio apygardos teismo teisėja Jolanta Raščiuvienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus vedėjo Z. G. (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. nutarimu nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, nesant administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje sudėties. D. G. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) už tai, kad jis 2016 m. lapkričio 17 d. apie 11.00 val., savo namuose (duomenys neskelbtini), leido dirbti – ardyti detales E. L., neužtikrino, kad E. L. pradėtų dirbti tik pasirašius darbo sutartį, apie jo darbo pradžią nustatyta tvarka – ne vėliau kaip per vieną darbo dieną iki darbo pradžios, nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyriui, taip leisdamas dirbti nelegalų darbą E. L. ir pažeisdamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 99 straipsnį, 98 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus.
2. Institucija skundžia Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. nutarimą, prašo jį panaikinti ir priimti naują nutarimą – D. G. pripažinti kaltu padarius ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą ir paskirti jam administracinę nuobaudą.
Šalies argumentai
2.1. Skunde Institucija prašo vadovautis pirminiais E. L., A. M. paaiškinimais, teismo posėdžio metu duotais liudytojo K. J. paaiškinimais bei 2016-11-27 nelegalaus darbo tyrimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotomis aplinkybėmis. Nurodo, jog įvykio dieną E. L., kaip darbuotojas, atvyko pas D. G. į namus, o D. G. E. L. kuro siurblių ardymui aprūpino darbo įrankiais (raktais). Kaip nurodė E. L. savo paaiškinime, jis turėjo dirbti iki 11.30 val. E. L. atliko siurblių ardymo darbus D. G. naudai. Pagal susitarimą, D. G. už jam priklausančių kuro siurblių ardymą buvo sutaręs atsilyginti paslaugomis, t. y. turėjo atvežti malkų pagal E. L. gyvenamąją vietą. Prašo remtis liudytojo A. M. parodymais, kuriuose jis nurodė, kad D. G. verčiasi nelegalia veikla – metalo supirkimu ir pas jį namuose prie metalo supirkimo ardymo darbų dirba kiti asmenys, kurių nei pavardžių, nei vardų nurodyti negali. Teigia, jog Pasvalio rajono apylinkės teismas, priimdamas sprendimą administracinėje byloje, nukrypo nuo teismų praktikos. Mano, kad visi aukščiau nurodyti duomenys patvirtina, kad E. L. pas D. G. dirbo nelegaliai, todėl D. G. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje. Teigia, kad D. G. paaiškinimai, jog jis nepadarė administracinio teisės pažeidimo, prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms ir turi būti vertinami kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės.
3. Skundas netenkinamas.
4. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), kuris pakeitė iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą (toliau – ATPK). Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869) (toliau – Įstatymas) 5 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kitais, šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais, atvejais teisena vyksta pagal iki 2017-01-01 galiojusį ATPK. Atsižvelgiant į tai, kad D. G. protokolas už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, surašytas iki 2017 m. sausio 1 d., nesant Įstatymo 5 straipsnio 2 ir 3 dalyje numatyto atvejo, šio administracinio teisės pažeidimo bylos teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK.
5. ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
6. Nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje keliamas įrodymų vertinimo pagrįstumo klausimas. Institucija nesutinka su pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu nutraukti administracinio teisės pažeidimo teiseną D. G. atžvilgiu, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Žemesnės instancijos teismas
7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs Institucijos apeliacinio skundo argumentus ir teismui pateiktą administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagą, daro išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad byloje nėra pakankamai duomenų, kurie patvirtintų, jog D. G. veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, sudėtis, todėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. nutarimo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
8. ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų. ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra blanketinė - nelegalaus darbo požymiai įtvirtinti Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau – DK). Pagal DK 98 straipsnio 1 dalį (2012 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-2191 redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) nelegalus darbas gali pasireikšti alternatyviomis veikomis: darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra šio Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; 3) darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; 4) darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant šio Kodekso 98¹ straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose nustatytų reikalavimų. Darbdavio pareiga pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios yra nustatyta DK 99 straipsnio 6 dalyje.
9. Iš bylos duomenų matyti, kad Valstybinėje darbo inspekcijoje buvo gautas A. M. skundas dėl (duomenys neskelbtini) D. G. vykdomo galimai nelegalaus metalų ir akumuliatorių supirkimo bei pjaustymo verslo. Valstybinės darbo inspekcijos vyr. darbo inspektoriai E. P. ir K. J. minėto skundo pagrindu pagal pavedimą atliko patikrinimą. 2016 m. lapkričio 17 d., apie 11 val. minėti pareigūnai nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), kur, įėję pro vartus pamatė metalines detales ardantį E. L.. E. L. darbo inspekcijos pareigūnams paaiškino, kad dirba sau, paprašytas parašyti paaiškinimą jis tai daryti atsisakė. Nelegalaus darbo tyrimo akte nurodyta, jog netrukus iš pastato išėjo D. G., kurio buvo paprašyta duoti paaiškinimus dėl jo teritorijoje dirbusio asmens, tačiau D. G. paaiškinimus teikti atsisakė; atvykus policijos pareigūnams, E. L. pateikė paaiškinimą (b. l. 4). Iš E. L. paaiškinimo matyti, jog E. L. nurodė, kad apie 9.00 val. atvyko pas D. G., atliko darbus – ardė siurblius, D. G. žadėjo pervežti malkas į (duomenys neskelbtini); įrankiai buvo D. G.; darbą baigė 11.30 val. (b. l. 6). D. G. teismo posėdžio metu neneigė, kad patikrinimo metu pas jį namuose E. L. ardė mašinos kuro siurblį, ir teigė, kad E. L. patikrinimo dienos rytą pats atvyko pas jį į namus, paprašė pervežti jam priklausančius daiktus iš jo gyvenamosios vietos į Biržų rajoną; E. L. pasakė, kad negali pervežti jo daiktų, nes reikia susiremontuoti mašinos kuro siurblį; E. L. pasisiūlė padėti sutvarkyti mašinos kuro siurblį, šis sutiko, o sutvarkius mašiną žadėjo pervežti E. L. daiktus. Iš liudytojo A. M. parodymų matyti, kad D. G. yra jo kaimynas ir jis ilgą laiką savo namuose verčiasi nelegalia veikla, ardo, supirkinėja metalo gaminius ir kt.; matė, kaip pas D. G. namuose prie metalo supirkimo dirba vis kiti asmenys, jie keičiasi, nė vieno iš jų nepažįsta, konkrečiai negali įvardinti nė vieno asmens.
10. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau paminėtus duomenis bei byloje esančius rašytinius įrodymus – 2016-11-17 nelegalaus darbo tyrimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), 2016-11-17 patikrinimo aktą, išrašus iš VSDFVS, fotonuotraukas ir kitą rašytinę bylos medžiagą, sprendžia, kad jų visumos nepakanka padaryti išvadai, kad D. G. ir E. L. siejo darbo teisiniai santykiai, kurie turėjo būti įforminami įstatymu nustatyta tvarka. Sutiktina su Institucijos skunde dėstomais argumentais, kad pagrindiniais įrodymais nelegalaus darbo bylose yra laikomi nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai bei liudytojų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju (jei tokių yra) parodymai, tačiau nagrinėjamu atveju, priešingai nei teigia apeliantas, nagrinėjamoje medžiagoje esančių minėtų asmenų paaiškinimų bei parodymų, nepakanka konstatuoti nelegalaus darbo faktą. Tiesiogiai įvykį fiksavusių darbo inspektorių K. J. ir E. P. rašytiniai paaiškinimai, K. J. parodymai teisme iš esmės liudija aplinkybę, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu metu ir nurodytoje vietoje jie pamatė E. L. ardantį detalę. Aplinkybė, kad E. L. patikrinimo dieną pas D. G. namuose ardė automobilio kuro siurblį neginčijama, ją paaiškinime nurodė E. L. bei teisme patvirtino administracinėn atsakomybėn traukiamas D. G.. Tačiau D. G. tvirtino, jog sutiko, kad E. L. pataisytų sugedusią automobilio kuro siurblio detalę, sutarė, jog kai sutvarkys, perveš E. L. daiktus. Neabejotinų ir neginčijamų įrodymų, kurie paneigtų šiuos D. G. paaiškinimus, byloje nėra pateikta. Institucija tvirtina, jog pirminio E. L. paaiškinimo duoto iš karto po įvykio pakanka išvadai, jog E. L. dirbo nelegaliai. Pagal suformuotą teismų praktiką rašytiniai asmenų paaiškinimai nepakeičia liudytojų parodymų, todėl teismas turi teismo posėdyje apklausti asmenis, galinčius padėti nustatyti svarbias bylos aplinkybes bei gauti iš atitinkamų institucijų reikalaujamus duomenis, kurie padėtų pašalinti teismui kylančias abejones. Iš bylos dokumentų matyti, jog pirmosios instancijos teisme apklausti E. L. nepavyko (teismo šaukimai E. L. net penkis kartus buvo siunčiami jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tačiau grąžinti neįteikti). Apygardos teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai nėra pakankami spręsti apie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ginčijamo pažeidimo padarymą. Apeliacinės instancijos teismui kyla abejonių dėl E. L. paaiškinime fiksuotų aplinkybių, kadangi darbo inspekcijos darbuotojų nelegalaus darbo tyrimo akte, taip pat Patikrinimo akte (b. l. 4, 8 ) yra nurodyta, kad E. L. paaiškino, jog detales ardo sau ir rašyti paaiškinimą atsisakė. Ta aplinkybė, jog vėliau tyrimo metu E. L. surašė paaiškinimą ir nurodė, kad pas D. G. ardė kuro siurblius, už tai D. G. žadėjo savo automobiliu pervežti jo malkas, nėra pakankama pripažinti nelegalaus darbo faktą, nes E. L. paaiškinimai prieštaringi, jis teisme neapklaustas, o kitų įrodymų šaltinių byloje nėra. Nors liudytojas A. M. teismui nurodė, kad D. G. ilgą laiką verčiasi nelegalia veikla – supirkinėja metalą, ardo metalo gaminius ir pas D. G. dirba asmenys, kurie keičiasi, tačiau šis liudytojas įvykio dieną apklaustas nebuvo, o teisme konkrečių parodymų apie tiriamą 2016 m. lapkričio 17 d. įvykį nedavė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog šio liudytojo parodymai nepaneigia D. G. parodymų.
11. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, nesant neginčijamų ir abejonių nekeliančių įrodymų, kurie paneigtų D. G. nurodomas aplinkybes apie E. L. realiai atliktus veiksmus D. G. privačioje valdoje, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai visas byloje nepašalintas abejones vertino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai ir pagrįstai administracinio teisės pažeidimo byla D. G. atžvilgiu nutraukė, nenustatęs ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas), kadangi bylos įrodymai nei kiekybine, nei kokybine prasme nėra pakankami padaryti priešingą išvadą. Dėl to konstatuojama, kad skundžiamo apylinkės teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 ¹⁰ straipsniu, 302 ¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus vedėjo Z. G. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.