Alytaus apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. J. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2022 m. vasario 15 d. nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2021 m. balandžio 7 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 1 dalį, 233 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 2 punktą, laisvės atėmimu 2 metams;

Šiaulių apygardos teismo 2021 m. birželio 28 d. nuosprendžiu Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. balandžio 7 d. nuosprendis pakeistas, nuteistas pagal BK 149 straipsnio 1 dalį, 233 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 2 punktą, laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams;

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. rugsėjo 17 d. nutartimi, taikant BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktį, paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 1 metams 5 mėnesiams. Bausmės pradžia – 2021 m. liepos 9 d., bausmės pabaiga – 2022 m. spalio 21 d. Alytaus pataisos namuose bausmę atlieka nuo 2021 m. rugpjūčio 2 d.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija), išnagrinėjusi Alytaus pataisos namų administracijos pateiktą socialinio tyrimo išvadą dėl V. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, 2022 m. vasario 15 d. priėmė nutarimą Nr. 357-29 netaikyti nuteistajam V. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnį ir rekomendavo nuteistajam dalyvauti nusikalstamo elgesio riziką mažinančiose programose ir Anoniminių alkoholikų savitarpio pagalbos grupės veikloje, tam nustatė 6 mėnesių terminą. Nutarime nurodyta, kad nuteistasis Komisijai pristatomas pirmą kartą, šiuo metu yra atlikęs 1/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, anksčiau teistas 3 kartus, daromi nusikaltimai sunkėja. Nors nuteistojo gyvenimo sąlygos, išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti, ryšiai, gyvenimo stilius ir draugai charakterizuojami iš teigiamos pusės, tačiau Komisija vertino ir kitas aplinkybes. Nuteistojo emocinis fonas pažemėjęs, nerimo lygis aukštas, stebima depresinė nuotaika. Nuteistojo savęs vertinimas ganėtinai žemas, saviveiksmingumo lygis taip pat žemas, streso įveikos įgūdžiai išugdyti silpnai. Nuteistasis stokoja pasitikėjimo savimi. Nors jis pripažįsta, jog yra priklausomas nuo alkoholio vartojimo, tačiau šios problemos nesprendė, programose nedalyvavo, taip pat stebimas ryšys tarp negebėjimo susidoroti su kylančia įtampa ir polinkio svaigintis. Nuteistojo socialiniai santykiai apsunkinti dėl nuteistojo priklausomybės. Nors nuteistasis šiuo metu reiškia norą būti pilnaverčiu visuomenės nariu, suvokia kitų asmenų teises, tačiau jo nuostatos į apribojimus vertinamos neigiamai, nuteistasis nepaisė kardomųjų priemonių. Nuostatos į visuomenę kiek sutrikę, ne visuomet linkęs suvaržyti savo elgesį, laikytis visuomenėje vyraujančių elgesio normų. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, taip pat išlieka kriminogeniniai, dinaminiai veiksniai, tokie kaip: piktnaudžiavimas alkoholiu, emocinė gerovė, mąstymas ir elgesys, nuostatos. Įvertinus visas aplinkybes Komisija konstatavo, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žymiai nemažėja, jis nedaro akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Atsižvelgdama į visas išvardintas aplinkybes bei padarytas išvadas, Komisija sprendė, kad netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad jis būdamas laisvėje nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra atsiliepimo į nuteistojo skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, įstatyme nustatyti formalus ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalus pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, materialusis pagrindas – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima tik esant pirmiau nurodytų pagrindų visumai. Teismas pažymi ir tai, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus aplinkybių visumą (nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals, ir toks nuteistojo lygtinis paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus sprendžiant nuteistojo V. J. lygtinio paleidimo klausimą, ir tinkamai juos įvertino. Pažymėtina, kad Komisija sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo priėmė penkiems Komisijos nariams balsuojant prieš nuteistojo lygtinį paleidimą ir tik dviem – balsuojant ,,už“ (nuteistojo asmens bylos I dalies 11-12 lapai ir II dalies 38-39 lapai).

Nuteistasis V. J. yra atlikęs įstatymo – BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį, taigi, jis atitinka įstatyme numatytą formalų pagrindą lygtiniam paleidimui. Nuteistasis aktyviai įsitraukė į savo resocializacijos procesą: dalyvauja intervencinėse priemonėse, kreipėsi dėl galimybės įsidarbinti, mokosi. Dalyvavimas intervencinėse programose nuteistajam padėjo atpažinti bei įvertinti veiksnius, lemiančius jo nusikalstamumą, suvokti priežasties-pasekmės ryšį. Jis palaiko socialinius ryšius su žmona ir mama, planuoja grįžti gyventi pas žmoną. Nurodytos aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau jos nėra pakankamos nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui.

Jau minėta, kad taikyti lygtinį paleidimą galima tik esant formalaus bei materialiojo pagrindų visumai ir būtina nustatyti aplinkybes, leidžiančias pagrįstai manyti, jog nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas pažymi, kad vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Nuteistojo V. J. nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, todėl turi būti nustatyta akivaizdi bei ženkli nuteistojo pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, būtina įvertinti nuteistojo požiūrį į izoliacijos sąlygas ir nustatytos pataisos įstaigos vidaus tvarkos laikymąsi viso bausmės atlikimo metu. Apie akivaizdžios ir ženklios nuteistojo pažangos nebuvimą leidžia spręsti jo turima galiojanti drausminė nuobauda už tai, kad 2021 m. spalio 21 d. jis savavališkai pakeitė miego vietą. Už šį drausmės pažeidimą nuteistajam 2021 m. spalio 26 d. buvo pareikštas papeikimas. Ši nuobauda yra galiojanti ir neabejotinai nuteistąjį charakterizuoja neigiamai, o vertinant jo gebėjimą pasirinkti tinkamus elgesio modelius, leidžia daryti išvadą, kad jam sunku paklusti nustatytai tvarkai ir reikalavimams. Ši nuteistajam skirta drausminė nuobauda neleidžia jo elgesio bausmės atlikimo metu laikyti nepriekaištingu bei pavyzdingu. Nors galiojančios drausminės nuobaudos egzistavimas nėra absoliutus pagrindas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymui, tačiau visgi šis faktorius visų aktualių aplinkybių kontekste negali būti sumenkintas, kadangi tai tiesiogiai parodo nuteistojo asmens elgseną bei paklusimą nustatyto režimo taisyklėms, tuo labiau, kad paskatinimų V. J. neturi, bausmę atlieka paprastojoje grupėje. Tai rodo, jog nuteistojo elgesyje nėra esminių pokyčių ir pažangos, todėl išliekanti vidutinė nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir nepakankama pažanga ją mažinant neleidžia pagrįstai manyti, kad V. J. laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismo vertinimu, šios aplinkybės patvirtina nuteistojo nepakankamą elgesio korekciją bausmės atlikimo metu, tai, kad jis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti privalomoms pataisos įstaigos taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi, ir šiuo metu neleidžia konstatuoti, kad nuteistasis sugeba išlaikyti pavyzdingą elgesį ilgą laiką, išėjęs į laisvę jis savo tikslų sieks tik teisėtomis priemonėms.

Nuteistasis jau yra atlikęs didesnę pusę bausmės, o jam yra nustatoma daug kriminogeninių veiksnių, iš kurių trys yra statiniai (kriminalinė istorija (2-3 teistumai), ankstesni smurtiniai nusikaltimai, nusikaltimai sunkėja) ir net keturi dinaminiai: piktnaudžiavimas alkoholiu (būdingas dažnas/sistemingas alkoholio vartojimas, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu), emocinė gerovė (savęs vertinimas ganėtinai žemas, stebimi patiriami emociniai sunkumai), mąstymas ir elgesys (teisės pažeidėjas teistas už smurtinio bei seksualinio pobūdžio nusikaltimus, alkoholis turi įtakos jo elgesiui) ir nuostatos (nepaisė kardomųjų priemonių). Tuo atveju, kai yra nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos sprendžiant turimas elgesio problemas ir siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Įvertinus nuteistojo V. J. elgesį bausmės atlikimo metu, jo nuostatų ir mąstymo pasikeitimą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos ir sėkmingai probacijai, pagrindo nėra.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistojo emocinis fonas pažemėjęs, nerimo lygis aukštas, stebima depresinė nuotaika, savęs vertinimas ganėtinai žemas, stokoja pasitikėjimo savimi, saviveiksmingumo lygis žemas. Streso įveikos įgūdžiai išugdyti silpnai. Pripažįsta, jog yra priklausomas nuo alkoholio vartojimo. Stebimas ryšys tarp negebėjimo susidoroti su kylančia įtampa ir polinkio svaigintis. Socialiniai santykiai apsunkinti dėl nuteistojo priklausomybės. Teigia, jog įtampą kelia santykiai su žmona, prieš kurią būdamas neblaivus smurtavo. Tarpasmeninio bendravimo gebėjimai išugdyti pakankamai. Asmuo dėl nuolatinio polinkio svaigintis atsiduria konfliktinėse situacijose, kurių metu dėl susilpnėjusios impulsų kontrolės linkęs elgtis agresyviai ir yra atvejų, kuomet prarado savitvardą, naudojo prievartą. Pastebima, jog nuteistasis geba kelti realistiškus tikslus, tačiau stokoja valios jiems įgyvendinti. Asmens nuostatos į apribojimus vertinamos kaip neigiamos, kadangi nepaisė kardomųjų priemonių, bandydamas daryti poveikį nukentėjusiajai. Nuostatos į visuomenę kiek sutrikę, ne visuomet linkęs suvaržyti savo elgesį, laikytis visuomenėje vyraujančių elgesio normų.

Vienas iš sėkmingos integracijos į visuomenę veiksnių yra pozityvus užimtumas, teigiama darbinė motyvacija ir gebėjimas užsitikrinti pastovų pajamų šaltinį. Šiuo atveju socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis per savo gyvenimą yra dirbęs daugelyje įmonių, tačiau darbovietes keisdavo dėl darbo trūkumo, dėl atlyginimo. Kaip pats teigė, turi tik 8 klasių išsilavinimą, laisvėje darbo pasiūlymo neturi, pataisos namuose, nors ir kreipėsi dėl įdarbinimo, tačiau įdarbintas nebuvo, mokosi Alytaus profesinio rengimo centro Paslaugų verslo skyriuje Alytaus pataisos namų filiale pagal mūrininko betonuotojo padėjėjo modulinę mokymo programą. Stabilios darbinės patirties nebuvimas yra svarbi aplinkybė, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nes ji rodo nuteistojo pasiruošimą gyvenimui laisvėje. Teismo vertinimu, nuteistojo V. J. stabilios darbinės patirties nebuvimas nei laisvėje, nei pataisos namuose, profesinės kvalifikacijos neturėjimas leidžia pagrįstai abejoti, kad jis laisvėje sugebės užsiimti prasminga veikla, dirbti bei sėkmingai įsilieti į visuomenę, ypač turint omeny, kad jis turi finansinių įsipareigojimų. Nuteistojo asmens byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad nuteistasis dėjo pastangas bausmės atlikimo metu dirbti, gauti pajamas ir taip turėti realią galimybę vykdyti finansinius įsipareigojimus.

Skunde nuteistasis teigė, kad Komisijos nutarimas yra nemotyvuotas, nepagrįstas ir šališkas, tačiau jokių šį teiginį pagrindžiančių argumentų jis nenurodė, teismas taip pat neturi jokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad Komisija buvo šališka, todėl šis nuteistojo niekuo nepagrįstas teiginys atmetamas. Iš Komisijos nutarimo taip pat matyti, kad jame nurodyti priimto sprendimo motyvai ir jų pagrindimas.

Taip pat skunde nuteistasis nurodė, kad Komisijos argumentas, kad nėra techninių galimybių nuteistiesiems dalyvauti Komisijos posėdžiuose, yra melas; kita vertus jo teisės galėjo būti užtikrintos pateikus medžiagos kopijas, sudarant galimybę pasisakyti raštu, kas nebuvo padaryta, taip pažeidžiant jo teises, ir tai daro Komisijos nutarimą neteisėtu. Teismas, atsakydamas į šį nuteistojo argumentą, pažymi, kad nuteistojo asmens byloje nėra nuteistojo teiginius patvirtinančių įrodymų, be to, tokių įrodymų nepateikė ir pats nuteistasis. Taip pat nuteistasis nepateikė ir duomenų, kad jis būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją su prašymu pateikti medžiagos kopijas ar kad kopijos jam nebuvo pateiktos. Niekuo neįrodytas ir nuteistojo teiginys, kad jam buvo apribota galimybė pateikti rašytinius paaiškinimus, todėl visi šie nuteistojo argumentai nėra pagrindas spręsti, jog nuteistojo teisės buvo pažeistos ir kad Komisijos nutarimas dėl šios priežasties yra neteisėtas.

Atsižvelgiama ir į tai, kad tvirti socialiniai ryšiai, artimųjų palaikymas ir jų parama, geros gyvenimo sąlygos ir pastovi gyvenamoji vieta laisvėje yra svarbūs kriterijai vertinant, ar nuteistasis lygtinio paleidimo laikotarpiu sugebės valdyti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, laikytis įstatymų ir nenusikalsti. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, pirmojo vertinimo metu nuteistojo žodžiais jo santykiai su žmona buvo patenkinami, anksčiau yra vartojęs jos atžvilgiu smurtą, taip pat kartais pykdavosi su uošve, yra naudojęs smurtą ir jos atžvilgiu. Paskutiniojo vertinimo metu nuteistasis teigia, kad santykiai su žmona yra geri, palaikantys, jis yra laukiamas laisvėje, ketina grįžti gyventi pas žmoną. Nuteistojo nusikaltimai yra susiję su alkoholio vartojimu. Praeityje yra naudojęs smurtą būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir iki šiol vis dar išlieka piktnaudžiavimo alkoholiu veiksnys, reikalinga tęsti dalyvavimą programose tiek bausmės atlikimo laikotarpiu, tiek laisvėje. Nors V. J. pripažįsta, jog yra priklausomas nuo alkoholio vartojimo, tačiau šios problemos nesprendė, nei laisvėje, nei pataisos namuose programose nedalyvavo, taip pat stebimas ryšys tarp negebėjimo susidoroti su kylančia įtampa ir polinkio svaigintis.

Nuteistasis skunde rėmėsi Vaiko teisių konvencija, įtvirtinančia, kad vaiko interesai yra aukščiau visko, ir teigė, kad Komisija nevertino vaiko interesų ir jo teisės gyventi su abiem tėvais. Teismas pažymi, kad nuosprendžio duomenimis, darydamas nusikaltimus, už kuriuos atlieka bausmę, nuteistasis jau turėjo dukrą, tačiau negalvojo apie jos teises ir interesus, be to net ir dukros turėjimas ir skunde deklaruojamas nuteistojo siekis dalyvauti dukros auklėjime nesulaikė jo nuo smurtinio seksualinio nusikaltimo padarymo, todėl dėl savo vaiko teisės gyventi su abiem tėvais neįgyvendinimo nuteistasis yra atsakingas išimtinai tik pats.

Skunde nuteistasis remiasi Viešojo administravimo įstatymu, nurodo, kad Viešojo administravimo įstatymo 22 straipsnis įtvirtina jo teises, kurios privalo būti užtikrintos administracinės procedūros metu. Šiuo atveju skundo objektas yra Komisijos nutarimo teisėtumas, o ne administracinė procedūra, todėl dėl šių nuteistojo skundo argumentų teismas detaliau nepasisako, nes tai niekaip nesusiję su nagrinėjamu lygtinio paleidimo (ne)taikymo klausimu. Taip pat teismas pažymi, kad Komisijos nutarimą nuteistasis turėjo teisę apskųsti per septynias darbo dienas nuo jo priėmimo dienos, o ne per septynias dienas, kaip skunde nurodė nuteistasis, taigi nutarimo apskundimo paskutinė diena – 2022 m. vasario 25 d. Iš nuteistojo asmens byloje esančio Komisijos nutarimo matyti, kad jis nuteistajam įteiktas 2022 m. vasario 18 d. (asmens bylos I dalies 38-39 lapai), taigi, nuteistasis skundui surašyti turėjo dvi nedarbo dienas ir penkias darbo dienas, o ne 1-2 dienas, kaip jis nurodė skunde.

Skunde nuteistasis nurodė, kad jis sutiko ir su intensyvia priežiūra, tačiau Komisija to net neanalizavo. Teismas dėl šio skundo argumento pažymi, kad pagal BVK 157 straipsnio 4 dalį nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, tuo tarpu V. J. yra pilnai atlikęs BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, todėl spręsti dėl BVK 157 straipsnio 4 dalies nuostatų taikymo nėra pagrindo.

Nuteistasis skunde cituoja EŽTT sprendimą ir iš esmės bendrojo pobūdžio argumentus, kurie negali nei patvirtinti, nei paneigti aplinkybių, kurios šiuo konkrečiu atveju reikšmingos būtent V. J. lygtinio paleidimo klausimui spręsti. Vien tai, kad byloje kitų asmenų atžvilgiu buvo priimtas sprendimas, savaime nesudaro pagrindo taikyti lygtinį paleidimą kiekvienam to prašančiam nuteistajam, kuris, nors atitinka formaliąsias, tačiau neatitinka visų materialiųjų teisės aktuose įtvirtintų sąlygų šiam institutui taikyti. Šiuo atveju Komisija nutarime atsižvelgė ir vertino ne tik bausmės skyrimo tikslus, bet ir resocializacijos reikšmę nuteistajam taikomo pataisos proceso metu. Vis tik vien nuteistojo siekiui būti paleistam lygtinai iš pataisos įstaigos negali būti teikiamas prioritetas prieš visuomenės saugumą bei interesą, kad asmenys laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Teismas įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatė, kad V. J. bausmės tikslai gali būti pasiekti tik faktiškai atliekant terminuotą laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, todėl jos atlikimo sąlygų pakeitimas jas švelninant galimas tik nustačius tokią asmens pažangą pataisos proceso metu, kuri sudarytų pakankamą pagrindą manyti, kad toliau tęsti bausmės atlikimą struktūruotoje aplinkoje būtinybės nėra, o nuteistas asmuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiuo atveju aptartos aplinkybės, be kita ko, tai, kad nuteistasis iki šiol pakankamai kritiškai nevertina jo teisei priešingą elgesį sąlygojančių veiksnių, sudaro pagrindą spręsti, kad pataisos procesas pataisos įstaigoje jam vis dar nėra pakankamas, o socialinio tyrimo išvadoje išskiriami aptarti riziką pakartotinai nusikalsti didinantys aspektai, kuriuos, priešingai nei tvirtinama skunde, pagrįstai ir motyvuotai įvertino Komisija, nepatvirtina pakankamos nuteistojo pažangos.

Taigi, teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką, pastangas spręsti turimas problemas, sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis V. J. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus V. J. iš pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Dėl išdėstytų motyvų teismas konstatuoja, kad Komisijos 2022 m. vasario 15 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo V. J. skundą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.