Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2022-04-25 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-364-1057/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-04-25
Bylos Nr.
II-364-1057/2022
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00340-2022-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Evelina Petraitienė (pirm.)
Pažeidėjas
I. Ž.
Nukentėjusysis
G. K.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-364-1057/2022
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00340-2022-4Procesinio sprendimo kategorija 14.14. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 25 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė,sekretoriaujant Romai Railianienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai I. Ž.,Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui M. L.,nukentėjusiajai G. K.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi I. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą, dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir institucija) 2022 m. vasario 21 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-3592-2022,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2022 m. vasario 21 d. nutarimu 10-ANR_N-3592-2022 (toliau – ir skundžiamas nutarimas) administracinio nusižengimo byloje I. Ž. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 346 straipsnio 4 dalyje ir jai paskirta 150 Eur dydžio bauda bei priteistina 53,09 Eur turtinė žala. Ši administracinė nuobauda I. Ž. paskirta už tai, kad ji 2022 m. sausio 4 d., 14.50 val., (duomenys neskelbtini), vedžiodama (duomenys neskelbtini) veislės šunį su pavadėliu, be antsnukio, neužtikrino, kad šuo klausytųsi jos, todėl šuo užpuolė pro šalį einančią G. K. ir vieną kartą įkando jai į rankos dilbį, tuo sutrikdydamas G. K. sveikatą. Taip pat suplėšė jos striukę ir padarė 50 Eur turtinę žalą. Tokiu būdu šuns savininkė I. Ž. neužtikrino, kad šuo nekeltų grėsmės, nedarytų žalos žmonių sveikatai ir turtui, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

Šalies argumentai

Nesutikdama su priimtu skundžiamu nutarimu I. Ž. teismui pateikė skundą, kuriame prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinę teiseną nutraukti. Skunde nurodoma, kad 2022 m. sausio 4 d. po pietų, kaip ir kasdien, vedžiojo savo vienerių metų (duomenys neskelbtini) veislės šunį (duomenys neskelbtini). Ji su šunimi eidama (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) namu, prasilenkinėjo su gatve einančia ir knygą skaitančia mergina. Jai nespėjus net sureaguoti gatve ėjusi mergina priartėjo, nieko nepasakiusi, neatsiklaususi staigiu judesiu ištiesė vieną ranką link atsakovo augintinio galvos. Tačiau jos augintinis į staigų rankos mostą virš savo galvos ir kitoje rankoje laikytą knygą, sureagavo kaip į savigyną, šeimininko protekciją - sugriebė nukentėjusiosios ištiestą ranką, o jai pradėjus priešintis ir mosikuoti knyga sureagavo dar aršiau. Atitraukusi augintinį ir nematydama jokio tolimesnių agresyvumo požymių, laikydama saugų atstumą ji bandė įvertinti susiklosčiusią situaciją. Paprašė parodyti ranką. Turėdama atitinkamą (duomenys neskelbtini)- įvertino žaizdą, kaip paviršinį sužeidimą (suspaudimą, paraudimą). Informavo nukentėjusiąją apie tolimesnę rankos priežiūrą. Ji iškarto siūlė sumokėti nukentėjusiajai už apgadintą striukę. Trumpai pasikalbėjusios ir apsikeitusios informacija, draugiškai išsiskyrė. Po keleto valandų, ji sulaukė nukentėjusiosios mamos skambučio. Ji dar kartą pasiūlė atlyginti žalą ir apmokėti tiek materialinius, tiek nematerialinius nuostolius, nes siekė susidariusią situaciją kuo greičiau taikiai išspręsti. Jos šuo yra draustas gyvūnų civilinės atsakomybės draudimu, todėl ji kreipėsi į draudimo bendrovę dėl žalos atlyginimo trečiajam asmeniui, tačiau ieškovės mama šaukė, rėkė ir kartojo, kad nieko nereikia, taip pat nesutiko pateikti duomenų draudimo bendrovei. Augina kilmingą, protingą (duomenys neskelbtini) šunį. Laikosi visų Vilniaus miesto savivaldybės nustatytų gyvūnų laikymo ir vedžiojimo taisyklių. Ji užtikrino savo augintinio tinkamą priežiūrą ir vedžiojimą, bei jokio pažeidimo nepadarė, o kitų asmenų (nukentėjusiosios) staigūs, neprognozuojami, neprotingi veiksmai negali būti koordinuojami iš jos pusės.

Atsiliepimas

Institucijos atsiliepime į skundą nurodyta, kad šuns savininkė, I. Ž., neužtikrino, kad šuo nekeltų grėsmės, nedarytų žalos žmonių sveikatai ir turtui, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 d. 3 ir 4 punktų, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-09-18 įsakymo Nr. 30- 2001 ,,Dėl gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių“ 5.4 punkto ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013-05-02 įsakymo Nr. Bl-336 ,,Dėl gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo“ 4.3 punkto reikalavimus. Institucijos pareigūnas, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą ROIK (duomenys neskelbtini) ir įvertinęs įrodymų visumą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą pripažinti I. Ž. kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 4 dalyje ir paskyrė galutinę nuobaudą - 150 eurų baudą. Pažeidimas įrodytas administraciniu nusižengimo protokolu, nutarimu administracinio nusižengimo byloje ir kita medžiaga. I. Ž. argumentas tai, kad gatve ėjusi mergina, nieko nepasakiusi, neatsiklausiusi staigiu judesiu ištiesė vieną ranką link jos augintinio galvos, institucija vertina kritiškai. Šį argumentą paneigia administracinio nusižengimo byloje esantis vaizdo įrašas, kuriame aiškiai matyti, kad moters vedamas šuo pirmas pajudėjo link merginos einančios gatve, o priėjęs įsikando į tuo metu nuleistą jos ranką. Pažymėtina, kad iš byloje suriktos medžiagos matyti, kad mergina eidama gatvė skaitė knyga (rankos buvo sulenktos) kairę ranką nuleido tik tuo metu, kai pastebėjo link jos pajudėjusį šunį. Prašo skundo netenkinti ir palikti galioti priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR N-3592-2022.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu skundą padavusi I. Ž. nurodė, kad skundą palaiko, prašo panaikinti kaltinimą, jai skirtą baudą. Sutinka atlyginti žalą. Labai apgailestauja, kad taip nutiko. Šuo nebėgo palaidas, žmogus ištiesė ranką ir šnekino nepažįstamą šunį. Ji yra suinteresuota, kad tos baudos nebūtų. Tai pirmas įvykis per visą gyvenimą, kad taip nutiko. Šuo yra taikus, tai sukrėtė tą gyvūną ir juos pačius. Prašo baudą panaikinti ir leisti konfliktą spręsti draugiškai.

Teismo posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo įrašą pareiškėja į teisėjo klausimą atsakė, kad mato, jog buvo rankos tiesimas ir šuniuko šnekinimas. Ten ne privati teritorija, nukentėjusioji, pareiškėjos manymu, ėjo prie šuns.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu institucijos atstovas M. L. nurodė, kad nutarimas teisėtas ir pagrįstas, palaiko poziciją išdėstytą atsiliepime.

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji G. K. parodė, kad einant gatve buvo susitikę su šuns šeimininke ir šuniu, einant į vieną pusę, sausio mėnesį, (duomenys neskelbtini) gatvėje, po to (duomenys neskelbtini) gatvėje. Pajautė prisilietimą iš nugaros, galvojo, kad šuo ją apuostė. Šeimininkė pasakė: ,,atsiprašau“. Vėliau ėjo per gatvę, rankose laikė knygą. Šeimininkė leido šuniui eiti link jos ir einant jis griebė už rankos, kando ir laikė. Ji rankomis nesimosikavo, bandė atšokti. Buvo šoko būsenoje, paprašė, kad mama paskambintų ir paprašytų dokumentų tam, kad žinoti, jog nereikia skiepo. Buvo kraujo ištryškę, nusprendė nuvažiuoti pasitikrinti dėl pasiutligės. Mama paskambino šuns šeimininkei ir paprašė dokumentų. Šeimininkė jautriai sureagavo, kad važiuoja pas medikus, pasakė, tai fiksuosit įvykį. Galvojo, kad taip išsispręs. Nuvažiavo pas medikus, bet nebuvo sulaukę šuns dokumentų. Gydytojai apžiūrėjo, pasakė, galima apsispręsti per 24 val. nutarė palaukti dokumentų. Negavo dokumentų, todėl mama paskambino šeimininkei, bet išgirdo, kad tai jos auklėjimo spraga, kad turi išmokinti savo vaiką elgtis su šunimis. Taip kilo kivirčas, šeimininkė pasakė, kad kalta ji (nukentėjusioji). Nutarė parašyti, kad šeimininkė vis dėlto atsižvelgtų, kad elgtis atsakingai. Vakcinos neleido, nes atsiuntė dokumentus. Ji sakė, kad prašė informacijos dėl draudimo, bet to tikrai nebuvo, tik nesakė, jog šuo draustas. Policijai parašė gal po savaitės.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Vadovaujantis bendraisiais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas, grindžiant kaltę prielaidomis. Išvados dėl padaryto nusižengimo turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius nusižengimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Vadovaujantis ANK 2 straipsnio 3 dalimi, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. ANK 5 straipsnyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Vadinasi, asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.

Pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį, administracinė atsakomybė kyla už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui. ANK 346 straipsnis yra blanketinė norma, nukreipianti į kitus teisės aktus, kuriuose apibrėžti su gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymu ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimu ir registravimu susiję santykiai.

Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta gyvūnų laikytojų pareiga užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui. Iš esmės tas pats atkartota Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 30-2001 patvirtintų „Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių“ 5.4. punkte, kuris numato pareigą gyvūną laikantiems asmenims užtikrinti, kad gyvūnai nekeltų grėsmės, nedarytų žalos asmenų sveikatai, gyvybei, nuosavybei, aplinkai, nepažįstų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, nesužeistų kitų gyvūnų.

Žemesnės instancijos teismas

I. Ž. kategoriškai neigė jai inkriminuojamą nusižengimą, teigdamas, jog ji tinkamai ir pagal taisykles vedžiojo (duomenys neskelbtini) veislės šunį. Taip pat nurodė, kad skundą padavė todėl, kad nori jog administracinė teisena būtų nutraukta, kadangi su pareiškėja bandys susitarti su nukentėjusiąja.

Nagrinėjamu atveju teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, neturi jokio pagrindo abejoti institucijos 2022 m. vasario 21 d. nutarimo pagrįstumu ir teisėtumu. Institucija išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingas išvadas, jog I. Ž. 2022 m. sausio 4 d., 14.50 val., (duomenys neskelbtini), vedžiodama (duomenys neskelbtini) veislės šunį su pavadėliu, be antsnukio, neužtikrino, kad šuo nepadarytų žalos, todėl šuo užpuolė pro šalį einančią G. K. ir vieną kartą įkando jai į rankos dilbį, tuo sutrikdydamas G. K. sveikatą. Tokiais veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 4 dalyje.

ANK 567 straipsnio 1 dalis numato, kad įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes.

Pareiškėja I. Ž. skundą iš esmės grindė tuo, kad pati nukentėjusioji G. K. tiesė ranką paglostyti šunį, neatsiklausdama jos leidimo. Teismas nesutinka su tokia I. Ž. pozicija, ją paneigia vaizdo įraše matomas vaizdas. Iš pateikto vaizdo įrašo matyti, kad nukentėjusioji ir I. Ž., vesdamasi šunį, eina prieš viena kitą ir, abiem prasilenkiant, šuo, priėjęs prie G. K. (o ne priešingai, nei teigia pareiškėja, kad prie šuns priėjo G. K.), sukando nukentėjusiosios ranką. Vaizdo įraše matyti, kad I. Ž. nors ir vedžiojo šunį su pavadėliu, tačiau jo nelaikė prie savęs taip leisdama būtent šuniui priartėti prie G. K.. I. Ž. turėdama pareigą tinkamai rūpintis ir prižiūrėti šunį neužtikrino, kad jos laikomas šuo nedarytų žalos kito asmenų sveikatai. Dėl netinkamo ir teisės normas pažeidžiančio I. Ž. elgesio jos laikomas šuo padarė žalą nukentėjusiosios G. K. sveikatai. Faktą, kad žala buvo padaryta byloje patvirtina tiek G. K. paaiškinimai teismui, tiek ir byloje esantys nukentusiosios pareiškimas ir fotonuotraukos apie padarytus nukentėjusiajai sužalojimus.

Taip pat pareiškėja I. Ž. savo skunde nurodo, kad vienas iš pagrindų nutraukti skundžiamą nutarimą yra tai, kad policijos pareigūnai pradėjo teiseną nepagrįstai. Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusioji G. K. pasinaudojo savo teise dėl padaryto pažeidimo pranešti atsakingoms institucijoms, o policijos pareigūnai administracinio nusižengimo bylą pradėjo dėl to, kad gavo G. K. pareiškimą dėl jai šuns padarytos žalos. Atsižvelgiant į tai I. Ž. argumentai, kad administracinio nusižengimo byla pradėta be pagrindo, vertinami kaip absoliučiai nepagrįsti. Esant ketinimams susitaikyti ir taikiai išspręsti ginčą, reikalinga abiejų proceso šalių valia, tačiau G. K. neišreiškė noro atsiimti savo pareiškimą arba susitaikyti proceso metu. I. Ž. sutiko dėl turtinės žalos padarymo, taigi, kaltę ji pripažino, todėl jos veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti, kaip ANK 346 straipsnio 4 dalies pažeidimas.

Atskirai pažymėtina, kad pagal ANK 610 straipsnio 2 dalies 4 punktą administracinis nurodymas negali būti surašomas, kai administraciniu nusižengimu sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas, taip pat kai padaryta turtinė žala, kuri nėra atlyginta. Taigi, šiuo atveju nebuvo ir pagrindo surašyti administracinį nurodymą.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad institucijos, priėmusios nutarimą, pareigūnas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes ir teisėtai bei pagrįstai administracinio byloje priėmė nutarimą. Atsižvelgiant į tai, keisti skundžiamą nutarimą nėra pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis,

nutaria:

palikti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2022 m. vasario 21 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-3592-2022 nepakeistą ir I. Ž. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkė

Teisėja Evelina PetraitienėNuorašas tikras: