Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų Algirdo Jaliniausko, A. U., sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, Nomedai Vilimavičienei, dalyvaujant prokurorui Virginijui Sokolovui, kaltinamajam D. L., jo gynėjams advokatams Vytautui Gineikai ir Vytautui Merkšaičiui, nukentėjusiesiems D. A., J. P., R. Č. ir jos atstovei advokatei Reginai Atkočaitienei, neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

D. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis spec. vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaunas, teistas 2007-01-22 Kauno m. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 2011-10-04 Kauno m. apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 1 d., 286 str. 63 str. 1 d., 4 d. laisvės atėmimu (2) dvejiems metams, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p., 129 str. 2 d. 6 p. ir 8 p. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis D. L. 2009-04-12 nuo 21.00 iki 22.50 val., tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, Kaune, (duomenys neskelbtini) esančiame bute, tarpusavio ginčo, dėl kėsinimosi išžaginti jo motiną L. L., kilusių muštynių metu, tyčia sudavė rankomis, kojomis bei medine lazda ne mažiau kaip tris smūgius A. K. į galvą ir kairę koją, tuo jam padarė muštinę žaizdą kairės ausies kaušelyje, poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, kraujosruvą po kairės akies obuolio jungine, kraujo išlają po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje kaktinėje - smilkininėje srityje, kairės girnelės lūžį, tuo tyčia nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. K. sveikatą. Tokiais savo veiksmais kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.

Be to jis, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tuoj pat po A. K. suduotų smūgių, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, to paties tarpusavio ginčo ir muštynių metu tyčia sudavė rankomis, kojomis bei lazda ne mažiau septyniolika smūgių A. A., iš kurių septynis ar daugiau į galvą ir kaklą, tris ar daugiau į krūtinę, vieną ar daugiau į pakrūtinio sritį, septynis ar daugiau į rankas ir kairę koją, tuo nukentėjusiajam padarė muštines žaizdas kaktos dešinėje pusėje 5 cm. virš kaktikaulio gumburo ir dešinės ausies kaušelio užpakaliniame paviršiuje; poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus kaktos kairėje pusėje ties antakiu, kairiame skruoste, abipus užausių srityje, abipus pasmakrėje, kaklo kairėje pusėje, krūtinės dešinėje pusėje ir pakrūtinio srityje, kairės rankos žasto užpakalinio paviršiaus apatinėje dalyje ir plaštakos nugarėlėje, dešinės rankos žasto užpakaliniame paviršiuje viršutinėje dalyje, alkūnės srityje ir dilbio užpakalinio paviršiaus apatiniame trečdalyje; kairės kojos kelio srityje ties girnelės išoriniu kraštu ir blauzdos priekinio paviršiaus vidurinėje dalyje; minkštųjų audinių kraujosruvos kaklo kairėje pusėje, krūtinės kairėje ir dešinėje pusėse bei centrinėje dalyje ties krūtinkaulio apatine dalimi ir pilvo priekinės sienos viršutinėje dalyje ties pakrūtiniu; nežymią kraujo išlają po voratinkliniu smegenėlių dangalu virš kairiojo pusrutulio; skydinės gerklų kremzlės lūžį; krūtinkaulio skersinį lūžį penktame tarpšonkauliniame tarpe, kairės pusės 3, 4, 5 šonkaulių lūžius priekinėje pažasties linijoje, kraujosruvą tarpuplaučio audiniuose ir širdiplėvėje, širdies sumušimą; storosios skersinės žarnos pasaito įplyšimą ir kraujosruvą, plonosios žarnos pasaito ir dešiniojo inksto riebalinės kapsulės kraujosruvas, kraujosruvą blužnies vartų srityje, dėl ko, t.y. nuo krūtinės priekinės dalies sumušimų (visumos), davusios krūtinkaulio ir kairės pusės 3, 4, 5 šonkaulių lūžius, kraujosruvą tarpuplautyje ir širdiplėvėje bei širdies sumušimą, nuo ko A. A. 2009-04-16, 00.05 val. KMUK mirė, taip tyčia nužudė A. A.. Tokiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.

Kaltinamasis D. L. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad įvykio dieną jis su N. G. vaikščiojo ir ieškojo savo mamos. Sutiktas kaimynas pasakė, kad girdėjo jo mamos riksmus J. G. bute. Tada jis ten nuėjo, jau koridoriuje girdėjo riksmą, lyg ir ,,gelbėkit, padėkit“. Kai įėjo į butą, ten buvo A. K. ir A. A., kurie necenzūriniais žodžiais liepė jam išeiti, o jo mama prašė pagalbos, todėl jis puolė prie jos. Tada jam kažkuris trenkė, o jis trenkė atgal. Jo mama rėkė, kad ją prievartauja, todėl tai matydamas, jis labai susijaudino. Įvyko muštynės. Jis sudavė gal 10 smūgių. Tos muštynės liovėsi po kiek tai laiko, o tada jis padėjo mamai apsirengti. Tie vyrai pradėjo atsiprašinėti dėl tokio savo elegesio su jo mama, sakė ,,atsiprašom, nenorėjom“. Mamai smuko kelnės, todėl jis surišo kelnes siūlais. Jam buvo tiesiog protas aptemęs, kai pamatė, kad tie vyrai lenda prie mamos. Ne jis pirmas sudavė smūgį ranka, o A. A. jam trenkė lazda, bet jis lazdą atėmė ir davė A. A. atgal. Lazda kažkuriuo tai momentu sulūžo. Jis A. A. ir A. K. bendrai lazda sudavė apie 8 - 10 smūgių, nes buvo labai susijaudinęs. Jie abu iš karto jį puolė, vienas puolė iš nugaros, o kitas iš priekio. Jie net padarė jam sužalojimus nugaroje. Mama į policiją kreipėsi gal po paros ar dviejų po įvykio. Jie buvo apsvaigę, o jis blaivus, jaunas, todėl jam pavyko juos įveikti. Jis buvo išgėręs alaus butelį gal prieš dvi valandas iki įvykio, jautėsi visiškai gerai ir suvokė savo veiksmus. Jokio poveikio alkoholis jo veiksmams neturėjo. Jis tik buvo labiau susijaudinęs nuo to vaizdo, buvo šokas. Kambaryje visi vyrai buvo girti, abu jį puolę vyrai buvo agresyvūs, bet A. A. buvo agresyvesnis ir piktesnis. Motina jam papasakojo, kad pas A. A. ji ėjo išgerti, o po to jai ėmė plėšti rūbus, nuplėšė kelnes ir būtų išprievartavę, jeigu jis nebūtų atėjęs. Vėliau A. K. pasikvietė jo mamą į namus, norėdamas susitarti, kad ji atsiimtų pareiškimą dėl žaginimo, dėl to jam buvo iškelta byla. Kad tik ji atsiimtų pareiškimą, jis mamą kankino, svilino, naudojo smurtą, bet ta byla kažkodėl tai buvo nutraukta. Kai jam pasakė, kad jo sumuštas A. A. mirė ir, kad jo kažkas ieško ir jam bus atkeršyta, jis labai išsigando ir pasislėpė.

Motyvuojamoji dalis

Be dalinio paties kaltinamojo prisipažinimo ir paaiškinimo, jo kaltė, padarius jam inkriminuotus nusikaltimus, yra įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, rašytiniais, daiktiniais bei kitais, byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais, įrodymais.

Nukentėjusioji R. Č. parodė, kad su nužudytuoju A. A. kartu pragyveno 16 metų, turi du bendrus vaikus. 2009 m. balandžio 12 dieną ji su vaikais išvyko pas savo tėvus, o A. A. liko namie, sakė, kad eis pas draugus. Ji žinojo, kad Vienožinskio gatvėje gyvena jo draugas Romas. Namo ji grįžo po kelių dienų ir prie durų rado šaukimą, kad atvažiuoti pasikalbėti apie A. A.. Taip ji sužinojo, kad A. A. buvo sumuštas ir reanimacijoje mirė. A. A. buvo nekonfliktiškas, išgėręs jis taip pat būdavo ramus, neagresyvus. Laidojo A. A. ji pati. Laidojimo pašalpą – 1040 litų gavo ir ji iš turtinės žalos išminusuota. Liko neatlygintos turtinės žalos 2575,81 litai. Ji patvirtina, kad tuo metu, kai A. A. buvo nužudytas, jis gyveno atskirai, nes labai gėrė ir ji jam davė bandomąjį laikotarpį pasitaisyti, tačiau ryšį jie palaikė. Jam nustojus gerti, jie ruošėsi toliau kartu gyventi. Dėl sugyventinio netekties ji labai pergyvena, ji neteko vyro, o vaikai – tėvo. Vaikams jis buvo būtinas, jie palaikė glaudžius ryšius. Dėl A. A. nužudymo jai padaryta 200000 litų neturtinė žala, kurią prašo priteisti iš kaltinamojo.

Nukentėjusysis D. A. parodė, kad nužudytasis A. A. yra jo tėvas. Su tėvu jis kartu negyveno, paskutinį kartą matėsi, kai buvo gal kokių 6 metų. Jam vakare kažkas paskambino į duris ir pasakė apie tėvo mirtį. Su tėvu jis nebendravo. Byloje buvo paeiškęs civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos 50000 litų sumai, kurio visiškai atsisako.

Nukentėjusioji J. P. parodė, kad nužudytasis A. A. – jos brolis. Apie įvyko aplinkybes ji nieko nežino. Jai pranešė pusseserė, kad A. A. mirė. Brolis turėjo dvi šeimas, o su R. Č. jau buvo trečia šeima. A. A. paskutiniu metu pradėjo gerti. Ji su broliu bendravo ir kovojo, kad jis susitaikytų su R. Č.. Ji žinojo, kad broliui buvo duotas bandomasis laikotarpis dėl gėrimo, kad jis gyveno ne su šeima, o pas draugą. Jis pagyvendavo ir pas ją. Išgėręs A. A. priekabus niekada nebuvo. Paskutinį kartą brolį matė prieš mėnesį iki mirties. Ji kartu su R. Č. laidojo brolį, bet dėl to ieškinio nereiškia. Ji dėl brolio žūties pergyvena, nes jie bendravo, jis morališkai jai padėdavo, bendravo su jos vaikais, padėjo auginti. Prašo priteisti 100000 litų dydžio civilinį ieškinį moralinei žalai atlyginti.

Liudytojas R. U. parodė, kad jis patruliavo kartu su V. G., kai buvo gautas pranešimas, jog Pagėgių gatvėje yra sumuštas vyriškis, o tą vyriškį mušęs asmuo pasišalino link Neries upės. Nuėjus nurodyta kryptimi jie pamatė grupę jaunuolių, kurie vartojo alkoholį. Nukentėjusysis tarp jų atpažino ir jį sumušį asmenį, tai buvo kaltinamasis D. L.. Jis vengė sulaikymo, atsisakė vykti į komisariatą, todėl kartu su kolega iškvietė kitą ekipažą, panaudojo spec. priemones, jėgą ir pristatė kaltinamąjį į komisariatą. Su sulaikytuoju D. L. nebendravo, nes jis buvo stipriai išgėręs. Kai sulaikinėjo D. L., jam išoriškai jokių sužalojimų nepadarė, panaudojo guminę lazdą ir antrankius. Apie nužudymą, kuriuo kaltinamas D. L., jis nieko nežino.

Liudytojas V. G. parodė, kad įvykis buvo maždaug prieš du metus. Buvo gautas pranešimas, kad sumuštas žmogus Pagėgių gatvėje. Nuvykus su kolega į vietą, prie jų priėjo pilietis ir pareiškė, kad jį sumušė žmogus, kuris nuėjo link Neries upės. Nuvažiavo visi prie Neries ir rado būrelį jaunuolių. Nukentėjusysis tarp jų parodė į kaltinamąjį ir pasakė, kad tai jis jį sumušė. Kaltinamąjį sulaikė, bet jis priešinosi, nesutiko vykti į komisariatą, todėl kvietė dar kitą ekipažą, nes iš jaunuolių pusės buvo pasipriešinimas. Vienam kolegai buvo sumuša ranka. Visus pristatė į Santakos PK. Buvo panaudota jėga, ranka užsukta, koviniai veiksmai, bet sužalojimų nebuvo pas kaltinamąjį.

Liudytojas N. G. parodė, kad 2009 m. balandžio 12 d. jis susitiko su D. L., išgėrė po vieną butelį alaus. Eidami į parduotuvę, sutiko R. F., kuris pasakė, kad Deivido motina šaukiasi pagalbos. Jie dviese nuėjo į tą butą pažiūrėti ir ten rado D. L. mama, kuri atsistojo ir jai nukrito sijonas. Ji pasakė, kad ją nori išprievartauti. A. K. puolė ant D. L., gavosi muštynės. Tuo tarpu grįžo A. A., kuris buvo išėjęs pilstuko pirkti. Alvydas trenkė D. L. lazda. Šis nukrito ant lovos, o atsistodamas Deividas smogė Alvydui. Jis pats norėjo juos išskirti, bet žodžiais nepavyko, o fiziškai nebandė skirti, nes žinojo, kad geriau nesikišti, todėl išėjo parūkyti į koridorių. Kai grįžo, A. A. dar atsiprašinėjo, sakė D. L. nežinojęs, kad tai jo mama. Sutvarkę tą sijoną, L. L. parvedė namo. Dar kaimynė davė siūlų, kad sijoną parišti. Atgal į tą butą po muštynių jie negrįžo. D. A. trenkė medine lazda, kur pasiremti ir vaikščioti. Nuo smūgio lazda Deividui ant peties buvo didėlė raudona mėlynė. A. A. buvo išgėręs. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jis niekieno nebuvo verčiamas duoti kitokių parodymų, visada sakė teisybę, pasakojo viską taip, kaip buvo.

Liudytojas R. F. parodė, kad gyvena Kaune, (duomenys neskelbtini), Tą dieną jis išėjo parūkyti ir išgirdo triukšmą, lyg tai girdėjo kaltinamojo D. L. mamos balsą, lyg pagalbos šauksmą. Jis parūkė ir nuėjo namo. Pas kaimyną J. G., kuris jau miręs, dažnai susirinkdavo ir išgėrinėdavo kompanijos. Tą triukšmą iš minėto buto jis girdėjo po pietų, daugiau į vakarą. L. L. lyg tai šaukė: ,,padėkit ar nelįsk“ ar kažkas tokio. Jis ten nėjo nieko žiūrėti ir nesikišo. Pirmame aukšte buvo praviras langas ir todėl buvo girdėti. Jis pamatė pro šalį einančius D. L. su N. G. ir pasakė, ką girdėjo, kad lyg jo, tai yra D. L. mamos balsas buvo. D. L. nuėjo į tą butą pažiūrėti. Daugiau jis pats nieko negirdėjo, nes jo buto langai yra į kitą pusę. Apie kaimynų sumušimą ir mirtį išgirdo po kelių dienų.

Nukentėjusysis A. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2009-04-12 apie 21.00 val. atėjo pas seną pažįstamą J. G., kuris gyvena Kaune, (duomenys neskelbtini). Priėjęs prie šio bendrabučio, sutiko seną pažįstamą R. M. ir su juo nuėjo į J. G. kambarį. J. G. pirmos grupės invalidas, beveik nevaikšto, tik kambaryje kelis metrus paeina. J. G. rado kaip visada gulintį lovoje, jis buvo stipriai apgirtęs, todėl gali gerai neprisiminti įvykio aplinkybių. Šalia jo ant sofos snaudė jau girta L. L.. Jis atėjęs prisėdo prie J. G. lovos, ant fotelio, padavė R. M. pinigų, kad parneštų degtinės, šis iš karto išėjo. Kambaryje jis pabuvo gal penkiolika minučių, kai į kambarį įėjo D. L., L. L. sūnus. Šis iš karto, įėjęs į kambarį priėjo prie savo motinos, pradėjo ją vadinti necenzūriniais žodžiais, plūsti, po to atsisukęs į jį pradėjo ir jį plūsti nešvankiais žodžiais. Jis tylėjęs, bijojęs, net pajudėti. D. L. parėkęs ant jo pradėjo nei iš šio, nei iš to jį smūgiuoti rankų kumščiais, smūgiai buvo stiprūs ir skaudūs. D. L. smūgiavo vieną po kito smūgius jam į galvą, jis dengėsi rankomis, į krūtinę, galėjo suduoti iki dešimties smūgių. Po to matė, kad jis paėmė medinę, su lenktu galu apie vieno metro ilgio L. L. lazdą, su kuria ši vaikštinėja pasiramsčiuodama. Pagriebęs šią lazdą kaip išprotėjo ir pradėjo jam lazda daužyti per kairiąją koją, kelį, pataikė ir į dešiniąją, į kojas galėjo suduoti iki penkių kartų, smūgiai buvo stiprūs, nes kažkurį kartą smūgiuojant, lazda lūžo pusiau, po to jau su kažkuriuo vienu lazdos galu daužė jam galvą, pataikė kairiąją ausį, ją praskėlė, pradėjo kraujas bėgti, jis dengėsi galvą rankomis, galėjo suduoti į galvą iki dešimties smūgių su lazda. Taip jį daužė sėdintį ant fotelio. L. L., kai jį pradėjo mušti D. L., atsistojo ir išėjo iš kambario. Taip jį bedaužant, į kambarį atėjo A. A. pravarde „BULDA“. Jis iš vis pasirodė ne laiku ir ne vietoje, nes tik jam įėjus, D. L. pribėgęs prie A. A. iškarto pradėjo jį daužyti rankomis, suduodamas smūgius į galvą, į įvairias kūno vietas, jis nespėjo net pasipriešinti. Nuo smūgių jis nukrito ant grindų, tada D. L. jį spardė kojomis į įvairias kūno vietas, nesirinkdamas kur spirti, jis matęs, kad A. A. spardomas, po to girdėjo tokius garsus, kad nusprendęs, jog D. L. galėjo būti užšokęs A. A. ant krūtinės ir šokinėti savo visu svoriu. Nematė, ar A. A. D. L. mušė lazdos galu, bet jį mušęs lazdos galu, jis nuėjo su lazdos galu ir link A. A.. Visa tai galėjo trukti gal dešimt minučių, išgirdo kai D. L. išėjo iš kambario, atsisuko ir pamatė, kad A. A. guli kniūbsčias, visas papūdęs kraujais, buvo sąmoningas, bet beveik nekalbėjo, jis net nespėjo pastebėti ar šis atėjęs į šį kambarį buvo girtas, ar ne. L. L. A. A. mušamo nematė, nes išėjo iš kambario, kai jį pradėjo mušti ir atgal negrįžo. Ar mušė A. A. su J. G. ramento lazda nematęs, nežino kokiomis aplinkybėmis J. G. metalinis ramentas buvo sulaužytas. J. G. paskambino ir iškvietė medikus. Šio įvykio metu niekas L. L. nebandė išžaginti, jam atėjus ji snaudė girta, o po to iškarto įsibrovė D. L., kuris pats sukūrė šią versiją, kad išsisuktų ( 1 t., b.l. 120- 121, 122, 124- 126, 128).

Nukentėjusysis A. K. mirė 2010-11-13 ( 1 t., b.l.132, 135- 136 ).

Liudytoja L. L. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2009-04-12, valandos nepamena, buvo vakaras, atėjo į J. V. g. 56 name, Kaune esantį 129 butą, pas savo pažystamą Joną, pavardės nežino. Jis invalidas, jai jo gaila, todėl jį aplankiusi, atnešė jam vaišių, taip pat alkoholio. Netrukus pas Joną atėjo kiti jo pažystami - A. K. ir A. A., jie buvo išgėrę. Šie vyriškiai pradėjo prie jos kabinėtis, A. K. pradėjo jai plėšti kelnes, o A. A. griebė jai už bliuzelės. Ji pradėjusi rėkti, bandė lazda A. K. suduoti, bet jis atėmė iš jos lazdą. Tuomet į butą įėjo jos sūnus D. L.. Paklausė: “ką čia darot su mano mama?“ Tie vyriškiai iš karto puolė ant jos sūnaus muštis. Įvyko muštynės. Kas kam ir kiek smūgių sudavė, ji nematė. Po to tie vyriškiai pradėjo jos atsiprašinėti, kad gailisi negražiai pasielgę su ja, prašė sūnaus jų nebemušti. Muštynės liovėsi, ji su savo sūnum išėjo namo. Dėl pasikėsinimo ją išprievartauti kreipėsi į Santakos policijos komisariatą, kur ir parašė pareiškimą, dėl padaryto nusikaltimo ( 2 t., b.l. 1- 2, 3- 4).

Liudytoja L. L. mirė 2011-07-17 ( 2 t., b.l. 7).

Liudytojas J. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra pirmos grupės invalidas, pats nevaikšto, guli lovoje. 2009 m. balandžio 12 d. vakare, gal valandą prieš įvykį, pas jį į kambarį atėjo pažįstama L. L.. Jis buvo išgėręs, apsvaigęs. Po kurio laiko pas jį atėjo dar du pažįstami: A. K. ir A. A., pravarde „Bulda“. Visi kartu gėrė alkoholinius gėrimus. Jis kaip visada gulėjo lovoje prie lango. Abudu vyrai buvo neblaivūs, L. L. taip pat. Nežino kaip viskas įvyko, buvo išgėręs, dėl to gerai neprisimena įvykio aplinkybių, bet prisimena, kad į kambarį įėjo L. L. sūnus D. L.. Tuo metu A. K. buvo prie fotelio, šalia stalo, o A. A. sėdėjo šalia L. L. ant sofos, šalia jo lovos. Jis neprisimena, kad tarp vyrų ir L. L. būtų kas įvykę, t.y. neprisimena, kad jie būtų susipykę ar būtų bandę kas ką prievartauti - žaginti. L. L. buvo girta ir ji tikrai nerėkė garsiai, kad jai kas ką daro. Pamatęs įeinantį D. L. ir po to viskas įvyko staiga, per kelias minutes. Kaip A. K. su A. A. atsirado prie durų net nepastebėjo, bet matė, kad D. L. ir vienam, ir kitam vyrui sudavė smūgius rankomis, paskui spyrė koja kažkuriam iš vyrų, nukritusių ant grindų, po to paėmęs L. L. lazdą, kuria ji vaikšto pasiramsčiuodama, ir jo metalinę lazdą- ramentą, su jomis pasikeisdamas mušė vieną ir kitą vyrą. Jo lazda lūžo, dėl to jį prižiūrintys žmonės po įvykio kažkurią dieną ją išmetė. Kiek D. L. sudavė smūgių šiems vyrams tikrai negali atskirti ir pasakyti, bet daugiau negu penkis tikrai, o „Buldai“ sudavė daugiau nei A. K., bet tiksliai nepasakys. Abu vyrai buvo girti, kažkiek priešinosi, bet nedaug. Matė, kad A. K. ausis ir akis kraujuota, dar matė, kaip A. A. nuo smūgio trenkėsi į durų staktą. Viskas įvyko per kelias minutes. Per tą laiką L. L. sėdėjo ant sofos, o jis lovoje. D. L., paėmęs motiną išsivedė. Pastebėjo, kad jos užpakalis nuogas, t.y. kelnės, su kuriomis ji buvo apsimovusi, buvo nusmauktos dalinai, o ar ji pati ar ne jas nusismaukė - nežino, nematė. Girdėjo, kad abudu vyrai dėl kažko atsiprašinėjo L. L.. D. L. išėjus su motina iš kambario, pamatė gulintį ant žemės A. A. kruviną, jis nejudėjo, todėl iškvietė greitąją med.pagalbą, kuri išsivežė ir A. K., ir A. A., kurį išnešė neštuvais (2 t., b.l. 16- 17).

Liudytojas J. G. mirė 2010-01-27 ( 1 t., b.l. 18).

Liudytojas R. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2009-04-12 apie 21.00 val. prie bendrabučio (duomenys neskelbtini) Kaune, sutiko A. K., su kuriuo atėjo pas J. G. į (duomenys neskelbtini) kambarį. Buvo girtas, todėl gerai neprisimena, bet jam atrodo, kad J. G. buvo vienas kambaryje. A. K. jam davė pinigų parnešti alkoholio ir jis išėjo. Kada jis grįžo, negali pasakyti po kiek laiko, nes būdamas girtas nesiorientavo laike, tai ant grindų rado gulintį kruviną A. A., jį žino „Buldos“ pravarde, o A. K. kruvinas sėdėjo ant lovos. Jam tik įėjus atvažiavo medikai ir abu sužeistuosius išvežė. Jis dar padėjo A. A. įkelti į greitąją med. pagalbą. Kaip vėliau sužinojo iš J. G., juos abu sumušė D. L.. Po šio įvykio jis aptvarkė J. G. butą, rastus sulaužytą metalinį ramentą ir medinės lazdos dalis, išmetė į šiukšlių konteinerį Pagėgių g.-J. V. gatvių sankirtoje. 2009-04-17 vakare jis nuvedė pareigūną ir paieškojęs šiukšlių konteineryje rado metalinio ramento keturias dalis bei medinės lazdos dvi dalis, jas perdavė pareigūnui. Tai lazdų dalys, kurias jis išmetė iš J. G. buto. 2009-04-20 pareigūnams atidavė J. G. bute rastą lazdos rankeną ( 2 t., b.l. 19- 20).

Iš VšĮ Kauno klinikinės ligoninės pažymos matyti, kad D. L. kreipėsi 2009-04-15 dėl pilvo skausmų. Apžiūros metu buvo nustatytas skausmingumas viršutinėje pilvo dalyje, rastos hematomos šlaunų ir žąstų srityse ( 2 t., b.l. 134).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolų matyti, kad R. M. 2009-04-16 pateikė keturias metalinio ramento dalis ir dvi medinės lazdos dalis, o 2009-04-20 pateikė medinės lazdos rankeną (1 t., b.l. 51, 52).

2009-04-21 nutarimo kopija patvirtina, kad pagal L. L. 2009 04 20 pareiškimą, dėl pasikėsinimo išžaginti ikiteisminį tyrimą A. A. atžvilgiu atsisakyta pradėti (1 t., b.l. 82).

Greitosios medicininės pagalbos kvietimo kortelės Nr. 27690 kopija patvirtina, kad 2009-04-12, 22:50 kviesta GMP adresu (duomenys neskelbtini), 1 aukštas, dėl A. K. sumušimo (2 t., b.l. 30).

MRU TMI Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. M 419/09(02) patvirtina, kad : A. A. mirties priežastis krūtinės sumušimas, pasireiškęs poodinėmis ir minkštųjų audinių kraujosruvomis krūtinėje, krūtinkaulio ir kairės pusės 3, 4, 5 šonkaulių lūžiais, kraujosruvomis tarpuplaučio audiniuose bei širdies sumušimu. Tai komplikavosi abipusiu plaučių židininiu ir tarpuplaučio audinių uždegimu, progresuojančia uždegimine intoksikacija, po klinikinės mirties prasidėjusiu galvos smegenų ir inkstų anoksiniu pažeidimu bei dauginių organų sistemų disfunkcija. A. A. kūne konstatuota: muštinės žaizdos kaktos dešinėje pusėje 5 cm virš kaktikaulio gumburo ir dešinės ausies kaušelio užpakaliniame paviršiuje; poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai kaktos kairėje pusėje ties antakiu, kairiame skruoste, abipus užausių srityse, abipus pasmakrėje, kaklo kairėje pusėje, krūtinės dešinėje pusėje ir pakrūtinio srityje, kairės rankos žasto užpakalinio paviršiaus apatinėje dalyje ir plaštakos nugarėlėje, dešinės rankos žasto užpakaliniame paviršiuje viršutinėje dalyje, alkūnės srityje ir dilbio užpakalinio paviršiaus apatiniame trečdalyje; kairės kojos kelio srityje ties girnelės išoriniu kraštu ir blauzdos priekinio paviršiaus vidurinėje dalyje; minkštųjų audinių kraujosruvos kaklo kairėje pusėje, krūtinės kairėje ir dešinėje pusėse bei centrinėje dalyje ties krūtinkaulio apatine dalimi ir pilvo priekinės sienos viršutinėje dalyje ties pakrūtiniu; nežymi kraujo išlaja po voratinkliniu smegenėlių dangalu virš kairiojo pusrutulio; skydinės gerklų kremzlės lūžis; krūtinkaulio skersinis lūžis penktame tarpšonkauliniame tarpe, kairės pusės 3, 4, 5 šonkaulių lūžiai priekinėje pažasties linijoje, kraujosruva tarpuplaučio audiniuose ir širdiplėvėje, širdies sumušimas; storosios skersinės žarnos pasaito įplyšimas ir kraujosruva, plonosios žarnos pasaito ir dešiniojo inksto riebalinės kapsulės kraujosruvos, kraujosruva blužnies vartų srityje. Visi išvardinti sužalojimai medicininiu požiūriu yra vienodo senumo, susidarę 3- 4 paros iki mirties ir galėjo susidaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis bei laiku. Sužalojimai padaryti smūgiuojant kietais bukais riboto paviršiaus daiktais, labiausiai tikėtina, spardant kojomis arba smūgiuojant panašaus pobūdžio daiktais. Sužalojimai visumoje nebūdingi patiriamiems griuvimo pasėkoje. Krūtinės sumušimas su širdies sumušimu atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą ir šiuo atveju tapo mirties priežastimi. Pilvo sumušimas, davęs žarnų pasaitų plyšimą ir kraujosruva taip pat atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą, tačiau šiuo atveju tiesiogiai mirties neįtakojo. Gerklų kremzlės lūžis atitiktų nesunkų sveikatos sutrikdymą. Likusieji paviršiniai kūno sužalojimai atitiktų nežymų sveikatos sutrikdymą. Medicininiuose dokumentuose yra įrašai, liudijantys, kad patekęs į KMUK A. A. buvo neblaivus, tačiau jo girtumo laipsnio nustatyti duomenų nėra. A. A. mirties priežastimi tapo krūtinės priekinės dalies sumušimai (visuma) davusi krūtinkaulio ir kairės pusės 3, 4, 5 šonkaulių lūžius, kraujosruva tarpuplautyje ir širdiplėvėje bei širdies sumušimą. Likusių kūno sričių sužalojimai tiesioginės įtakos mirčiai neturėjo, tačiau neabejotinai prisidėjo sunkindami bendrą organizmo būklę. A. A. kūne konstatuoti sužalojimai padaryti mažiausiai septyniolikos atskirų trauminių poveikių pasėkoje, iš kurių septyni ar daugiau į galvą ir kaklą, trys ar daugiau į krūtinę, vienas ar daugiau į pakrūtinio sritį, septyni ar daugiau į rankas ir kairę koją. Trauminiai poveikiai į galvą, kaklą ir krūtinę, labiausiai tikėtina, buvo padaryti spiriant. Kategoriškai pasisakyti dėl kokio nors įrankio panaudojimo nėra galimybės, nes sužalojimuose individualios žalojusio daikto kontaktavusio paviršiaus savybės neužsifiksavę. Sužalojimai galvoje, kaklo kairėje pusėje, krūtinėje, pilve padaryti su didele jėga, nes susidarė žaizdos, lūžo kaulai ir pažeisti vidaus organai. Atskirai vertinant neatmestina tikimybė, kad A. A. griūdamas būtų galėjęs nusibrozdinti kairio antakio ir skruosto sritis, kairio kelio sritį bei dešinės alkūnės sritį. A. A. kūne konstatuotos poodinės kraujosruvos dešinės rankos dilbio apatinės dalies užpakaliniame paviršiuje ir kairės plaštakos nugarėlėje galėtų būti traktuojamos kaip gynybiniai sužalojimai arba kaip sužalojimai pasidaromi smūgiuojant kitam asmeniui. A. A. kūne rasti prasidedančios kardiomiopatijos (galimai alkoholinės) kepenų riebalinės distrofijos ir kasos suriebėjimo požymiai (1 t., b.l. 25-31).

VTMT prie LR TM Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada Nr. S 382/09 (01) patvirtina, kad ant A. A. odinės striukės, džinsinių kelnių yra jo kraujas su 99, 999999999 % tikimybe. Ant A. K. kelnių, megztinio yra jo kraujas su 99, 999999999 % tikimybe. Ant ramento dalies ( 6 obj.), lazdos dalies ( 10 obj.) yra žmogaus kraujo pėdsakai. Kam priklauso pasakyti negalima, nes negautas DNR reakcijos produktas. Ant ramento dalių ( 5, 7, 8 obj.), medinės lazdos dalių ( 9, 11 obj.) žmogaus kraujo nerasta (1 t., b.l. 40-41).

MRU TMI Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 1674/09(02) patvirtina, kad A. K. konstatuota muštinė žaizda kairės ausies kaušelyje, poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, kraujosruva po kairės akies obuolio jungine, kraujo išlaja po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje kaktinėje- smilkininėje srityje, kairės girnelės lūžis. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti rankos kumštis, koja apauta batu, lazda ar kitas panašaus pobūdžio kietas bukas daiktas, galimai artimu patekimo į stacionarą laiku, t.y. 2009-04-12. Konstatuoti sužalojimai padaryti ne mažiau 3 (trijų) trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kraujo išlajos po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje kaktinėje- smilkininėje srityje, kairės girnelės lūžio A. K. sveikata bus sutrikdyta daugiau 10 dienų laikotarpiui (1 t., b.l. 139-140).

MRU TMI Kauno skyriaus papildoma specialisto išvada Nr. G 1756/09(02) patvirtina, kad A. K. sužalojimų būdingų griuvimui nekonstatuota. Kairės girnelės lūžis padarytas kietu buku daiktu paveikus kairio kelio sritį, kuo galėjo būti koja apauta batu, lazda ar kitas panašaus pobūdžio daiktas. Muštinė žaizda kairės ausies kaušelyje, poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, kraujosruva po kairės akies obuolio jungine, kraujo išlaja po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje kaktinėje- smilkininėje srityje padaryti kietu buku daiktu, paveikus kairės akies bei kairės ausies kaušelį, kuo galėjo būti rankos kumštis, koja apauta batu, lazda ar kitas panašaus pobūdžio daiktas. Šiuo konkrečiu atveju sužalojimai A. K. gyvybei pavojaus nesukėlė ( 1 t., b.l. 143).

MRU TMI Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 2396/11(02) patvirtina, kad D. L. konstatuota vienas odos nubrozdinimas veide, dvi kraujosruvos šlaunų priekiniuose paviršiuose, dvi kraujosruvos šlaunų užpakaliniuose paviršiuose, viena kraujosruva nugaros dešinėje pusėje, viena kraujosruva dešiniajame sėdmenyje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu. Pagal konstatuotų sužalojimų aprašymą, konkrečiai nurodyti kada jie buvo padaryti, nėra galimybės. Jie galėjo būti padaryti 2009-04-12 ar 2009-04-13 dienomis arba artimu tam laiku. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjęs jį žalojančio asmens atžvilgiu galėjo būti įvairiose padėtyse. Sužalojimų, būdingų kovai ir savigynai nekonstatuota. Galima teigti, kad poodinės kraujosruvos nugaroje, dešiniajame sėdmenyje, šlaunų užpakaliniuose paviršiuose nukentėjęs galėjo pasidaryti pats griūdamas ir atsitrenkdamas į kietus bukus daiktus ar paviršius. Sužalojimų, kurie būtų sukėlę grėsmę gyvybei, nenustatyta (2 t., b.l. 125).

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visetas nenuginčijamai patvirtina, kad nukentėjusiajam A. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą ir tyčinį neteisėtą A. A. gyvybės atėmimą, tai yra nužudymą, padarė ne kas nors kitas, o būtent kaltinamasis D. L..

Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę tuo atveju, kai sužalojimas ar susargdinimas žmogui sukelia nesunkų sveikatos sutrikdymą, kai jis dėl to praranda nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai serga. Kaltinamasis D. L. sumušė A. K., kuriam šių sužalojimų pasekoje teismo med. ekspertai nustatė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpui.

Kaltinamojo veika dėl A. K. sužalojimo ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str.2 d. 8 p., kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų, tačiau teisiamojo posėdžio metu tokia kvalifikacija nepasitvirtino. Teisme nenuginčijamai nustatyta, kad A. K. buvo kaltinamojo sužalotas tarpusavio konflikto ir kilusių muštynių metu, kai D. L. užėjus į J. G. butą ir dandė išsiaiškinti savo motinos L. L. pagalbos šauksmo priežastį. Bylos duomenys patvirtina, kad į šį butą kaltinamasis kartu su N. G. užėjo ieškodamas savo motinos L. L., prieš tai iš R. F. sužinojęs, kad jos balsas, jos prašymas padėti buvo girdimas būtent pro šio buto langus. Kaltinamasis, kaip nekviestas svečias, bute buvusių asmenų buvo sutiktas priešiškai, dėl to kilo ginčas ir muštynės, kurių metu buvo sužaloti A. K. ir A. A.. Bylos duomenys patvirtina, kad šio konflikto metu sumušimus patyrė ir pats kaltinamasis D. L.. Nesunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas kaip padarytas dėl chuliganiškų paskatų tada, kai jis padaromas dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomenės tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Šiuo konkrečiu atveju tokių, kaltinamojo D. L. veiką, pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. kvalifikuojančių aplinkybių nėra, todėl jo veika dėl A. K. sužalojimo perkvalifikuotina į šio straipsnio 1 –ąją dalį.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo veika dėl A. A. nužudymo buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p., 8 p. kaip kito žmogaus nužudymas, padarytas itin žiauriai bei dėl chuliganiškų paskatų. Ši kvalifikacija teisiamojo posėdžio metu nepasitvirtino.

Nužudymas pripažįstamas itin žiauriu, kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo būdo ar kitų aplinkybių pasireiškia ypatingu žiaurumu. Kiekvienas nužudymas yra žiaurus aktas, tačiau ne kiekvienas nužudymas gali būti pripažintas itin žiauriu. Nužudymas itin žiauriai yra tik tada, kai gyvybė atimama itin skausmingu būdu arba padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų. Byloje esanti teismo medicinos specialisto išvada patvirtina, kad nužudytajam A. A. konstatuoti kūno sužalojimai padaryti 17 atskirų trauminių poveikių pasekoje. Iš jų septyni ar daugiau į galvą ir kaklą bei septyni ar daugiau į rankas ir kairę koją, kurie tiesioginės įtakos mirčiai neturėjo, o taip pat trys ar daugiau į krūtinę bei vienas ar daugiau į pakrūtinio sritį, kurie ir tapo mirties priežastimi. Nužudytajam A. A. gyvybė neduvo atimta nei itin skausmingu būdu, nei padarant jam daug kūno sužalojimų, nei prieš atimant gyvybę, nei jos atėmimo metu iš nukentėjusiojo nebuvo tyčiojamasi, o smūgiai, tapę mirties priežastimi buvo suduot per kelias minutes. Pats kaltinamasis D. L. taip pat nesuvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo ypatumą. Tai įvertinęs teismas laiko, kad A. A. gyvybės atėmimas nebuvo padarytas itin žiauriai ir todėl negali būti kvalifikuojamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p.

Kaltinamasis A. A. mirtinai sužalojo jų jtarpusavio ginčo ir kilusių muštynių metu. Jo elgesys nebuvo atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, jis nesiekė priešpastatyti save aplinkiniams ar pademonstruoti į juos niekinantį požiūrį. Konfliktas, kurio pasekme tapo A. A. mirtis, kilo kaltinamajam siekiant išsiaiškinti motinos pagalbos šauksmo priežastį, todėl nužudytojo gyvybės atėmimas nebuvo padarytas dėl chuliganiškų paskatų ir negali būti kvalifikuojamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 8 p.

Įvertinus visus bylos duomenis teismas daro išvadą, kad kaltinamasis, suduodamas smūgius rankomis, kojomis bei lazda nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, tame tarpe ir į gyvybiškai svarbius organus – galvą, krūtinę bei pilvą, suprato, kad savo veika kėsinasi į jo gyvybę, suprato, kad gali ją atimti, ir nors tokių pasekmių ir nenorėjo, tačiau sąmoningai leido joms kilti, todėl A. A. nužudymą teismas laiko padarytu netiesiogine tyčia.

Atsižvelgęs į byloje surinktų įrodymų visumą ir teisiamajame posėdyje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo D. L. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Ikiteisminio tyrimo metu nurodyta aplinkybė, kad nusikalstamas veikas D. L. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jų padarymui, teisiamojo posėdžio metu nepasitvirtino. Pats kaltinamasis nuosekliai, visų apklausų metu tvirtino, kad kartu su N. G. išgėrė po vieną puslitrinį butelį alaus ir tai apie dvi valandas iki konflikto J. G. bute, kad mušdamasis su A. K. ir A. A. jokio alkoholio poveikio nejautė. Šis kaltinamojo teiginys jokiais kitais byloje esančiais įrodymais nepaneigtas.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų sunkumą (BK 11 str.), jų pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, į nusikaltimų pasekmes, į kaltinamojo asmenybę ir amžių, šeiminę padėtį, į tai, kad jis nusikalto jau nebe pirmą kartą ir daro išvadą, kad kaltinamajam D. L. skirtinos realios laisvės atėmimo bausmės, savo dydžiu artimos straipsnių sankcijose numatytiems bausmių vidurkiams.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštas byloje civilinis ieškinys 6005,80 lt. sumai yra realus, pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas pilnai ir priteistinas iš kaltinamojo.

Nukentėjusioji R. Č. pareiškė 2575,81 litų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, susijusos su A. A. laidotuvių išlaidomis bei 200000 litų neturinei žalai atlyginimo dėl sugyventinio A. A. netekties.

Nukentėjusioji J. P. pareiškė 100000 litų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti dėl brolio A. A. netekties.

R. Č. civilinis ieškinys, susijęs su laidojimo išlaidomis, yra pagrįstas, realus, todėl tenkintinas pilnai.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Neturtinė žala pagal šio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą.

Dėl kaltinamojo D. L. nusikalstamos veikos pasekmių nukentėjusioji R. Č. neteko sugyventinio, šeimos nario, su kuriuo turi du bendrus vaikus, jie neteko tėvo. Nukentėjusioji su mirusiuoju nemažą laiko tarpą gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, turi du bendrus vaikus, todėl akivaizdu, kad dėl A. A. mirties nukentėjusioji patyrė dvasinį diskomfortą bei nervinį sukrėtimą, jai iš tiesų padaryta moralinė žala, tačiau iš nukentėjusiosios parodymų matyti, kad ji su A. A. paskutiniu metu kartu negyveno dėl jo girtavimo, ruošėsi vėl kartu gyventi tik jam nustojus piknaudžiauti alkoholiu. Pati nukentėjusioji, kalbėdama apie A. A. vaidmenį šeimoje ir jo mirtį, labiau akcentuoja vaikų emocinę padėtį, kad jie su tėvu artimai bendravo, palaikė emocinį ryšį ir kad dėl tėvo netekties emociškai labiausiai išgyvena būtent jie. Nukentėjusioji J. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo netekus brolio. Neginčijama, kad dėl brolio mirties J. P. patyrė dvasinį išgyvenimą, jie susitikdavo, bendraudavo, tačiau nukentėjusioji su mirusiuoju A. A. kartu negyveno, jie abu turėjo atskiras šeimas. Todėl, teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, taip pat atsižvelgdamas į nukentėjusiųjų pareikštų ieškinių dėl neturtinės žalos padarymo sumas bei į kaltinamojo materialinę padėtį, daro išvadą, kad nukentėjusiųjų R. Č. ir J. P. neturtinei žalai atlyginti pareikštos aiškiai per didelės sumos, neatitinkančios sąžiningumo, teisingumo bei proporcingumo kriterijų, todėl nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos alyginimo tenkintini iš dalies ir mažintini atitinkamai R. Č. - iki 40 000 litų, J. P. – iki 20 000 litų.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. K. buvo pareiškęs civilinį ieškinį 11000 lt. sumai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, tačiau nukentėjusiajam mirus, ieškinys paliekamas nenagrinėtu.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, klausimas išspręstinas Lietuvos Respublikos BK 94 straipsnio tvarka:

nužudytojo A. A. daiktai: juodos spalvos odinė striukė, juodos-baltos spalvų džemperis, tamsiai mėlynos spalvos džinsinės kelnės; nukentėjusiojo A. K. daiktai:juodos spalvos odiniai batai, baltos-rudos spalvų megztos kojinės, pilkos spalvos medžiaginės kelnės, rudos spalvos medžiaginės kelnės, mėlynos-baltos spalvų languoti marškiniai ilgomis rankovėmis, juodos-pilkos spalvų megztinis, 4 metalinio ramento dalys ir 2 medinės lazdos dalys, medinės lazdos rankena, vokas su nukentėjusiojo A. K. kraujo pavyzdžiu– nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Vokas su dviem kompaktinėmis plokštelėmis Nr. 20-7/2-(duomenys neskelbtini) 20-7/2-(duomenys neskelbtini) – nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas Kauno apygardos prokuratūrai.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 , 299, 301, 302, 303, 308 str. teismas

nusprendė:

D. L. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., 129 str. 1 d. ir nubausti: pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems (1) metams 6 mėnesiams, pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. laisvės atėmimu dvylikai (12) metų.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., 9 d. šiuo nuosprendžiu bei 2011 m. spalio 4 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtas bausmes griežtesne bausme apimant švelnesnes, subendrinti ir paskirti galutinę subendrintą bausmę, laisvės atėmimą dvylikai (12)metų, ją atliekant pataisos namuose.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 66 str. į paskirtą bausmę įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2011-06-10 iki 2012-04-23.

Kardomąją priemonę - suėmimą palikti nepakeistą.

Priteisti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos iš nuteistojo D. L. 6005,80 litus.

Nukentėjusiajai R. Č. priteisti iš nuteistojo D. L. 2575,81 litus turtinei žalai atlyginti ir 40000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiajai J. P. priteisti iš nuteistojo D. L. 20000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti:

A. A. juodos spalvos odinę striukę, juodos-baltos spalvų džemperį, tamsiai mėlynos spalvos džinsines kelnes; A. K. juodos spalvos odinius batus, baltos-rudos spalvų megztas kojines, pilkos spalvos medžiagines kelnes, rudos spalvos medžiagines kelnes, mėlynos-baltos spalvų languotus marškinius ilgomis rankovėmis, juodos-pilkos spalvų megztinį, 4 metalinio ramento dalis, 2 medinės lazdos dalis, medinės lazdos rankeną, voką su nukentėjusiojo A. K. kraujo pavyzdžiu– nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Voką su dviem kompaktinėmis plokštelėmis Nr. 20-7/2-(duomenys neskelbtini) 20-7/2-(duomenys neskelbtini) – nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti Kauno apygardos prokuratūrai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.