Kauno apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ADB „Gjensidige“ ieškinį atsakovei R. J. dėl išmokėtų sumų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio suma neviršija CPK 441 straipsnio 1 dalyje nustatytos sumos ir nė viena iš šalių neprašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (CPK 441 straipsnio 2 dalis).

Ieškinys tenkintinas.

Atsakovei R. J. ieškinį pripažinus, sprendimas surašomas sutrumpintais motyvais (CPK 268 straipsnio 5 dalis).

Ieškovės elektroninių ryšių priemonėmis pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad R. J. iš Jonavos rajono savivaldybės nuomojasi butą (duomenys neskelbtini). AAS „Gensidige Baltic“ Gyventojų turto draudimo liudijimo Nr. IS 170511 pagrindu apdraudė draudėjos D. P. butą, esantį (duomenys neskelbtini) 2016 m. balandžio 21 d. iš atsakovei nuomos teise priklausančio buto (duomenys neskelbtini), buvo aplietas ieškovės draudėjo butas (duomenys neskelbtini). 2016 m. balandžio 27 d. apdraustas butas buvo apžiūrėtas ir surašytas turto apžiūros protokolas, kuriame nurodyti rasti buto apgadinimai. Iš pranešimo apie įvykį matyti, kad apie įvykį buvo pranešta tą pačią dieną. Ieškovės sudarytoje lokalinėje sąmatoje ir draudimo išmokos apskaičiavime apskaičiuota išmokos suma. Kadangi aplietas turtas buvo draustas gyventojų turto draudimu, ieškovė dėl šio įvykio nukentėjusiajam asmeniui išmokėjo 764 Eur draudimo išmoką. 2016 m. gegužės 12 d. atsakovei buvo išsiųsta pretenzija dėl išmokėtų sumų grąžinimo.

Vadovaujantis CK 6.263 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą privalo atlyginti kaltas asmuo. Asmuo laikomas kaltu, jeigu, atsižvelgiant į aplinkybes, jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Remdamasi šia įstatymine norma, ieškovė, išmokėjusi draudėjai draudimo išmoką, reiškia atsakovei subrogacinį reikalavimą dėl ieškovės išmokėtos draudimo išmokos priteisimo iš atsakovės, kaip iš asmens, atsakingo už draudėjai 2016 m. balandžio 21 d. padarytą žalą dėl buto patalpų sugadinimo. Ieškovės reikalavimas turi būti nagrinėjamas vadovaujantis CK 6.1015 straipsnio 2 dalimi, nustatančia, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Taigi, žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas. CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, t. y. objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalą net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Ši teisės norma taikoma ir nagrinėjamos bylos atveju, kai dėl netvarkingų santechninių mazgų pastato viršutinio aukšto patalpose yra užliejamas ir sužalojamas pastato žemesniame aukšte esantis turtas. Preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Nustatyta, kad butas Jonavoje, Sodų g. 37A-71, nuosavybės teise priklauso Jonavos rajono savivaldybei, tačiau jame nuomininkė teisėmis gyvena atsakovė R. J..

Bylose dėl žalos atlyginimo turi būti įrodytos tokios teisinės aplinkybės: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2009). Kadangi minėtu atveju asmuo už padarytą žalą atsako net ir nesant jo kaltės, reiškiantis reikalavimą dėl žalos atlyginimo asmuo privalo įrodyti likusias deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (CK 6.246 straipsnis, 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnis). Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovės veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008). Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo valdomo buto, ieškovė neprivalo įrodinėti. Ieškovė privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo valdomas butas, o ne kiti šaltiniai. Įvykus buto lubų užpylimui, tikėtina, kad tai įvyko iš viršuje esančių patalpų, užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko (valdytojo) netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Teismas konstatuoja, kad nurodytos aplinkybės patvirtina ieškovės ieškinyje išdėstytus argumentus dėl atsakovės R. J. atsakomybės už trečiojo asmens patirtą žalą, atlygintą ieškovės. Be to, pati atsakovė užliejimo faktą pripažįsta, o byloje esantys įrodymai pakankami nustatyti faktą, kad ginčo butas buvo užpiltas būtent dėl atsakovės valdomo buto netvarkingų santechnikos įrenginių. Ieškinys pagrįstas byloje esančiais įrodymais, todėl tenkintinas visiškai ir iš atsakovės ieškovei priteistina 764 Eur turtinės žalos atlyginimas (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Įstatymines palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Iš atsakovės ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (764 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017-04-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo.

CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašė sprendimo įvykdymą išdėstyti vieneriems metams . Nurodė, jog neturi galimybės vienu mokėjimu sumokėti prašomos draudimo įmokos. Ieškovė, dėl atstovės prašymo pozicijos neišsakė.

Teismas, susipažinęs su byloje esančiais dokumentais, o taip pat su šalių pozicija, išdėstyta procesiniuose dokumentuose, daro išvadą, kad atsakovės prašymas tenkintinas. Teismas įvertina tai, kad ieškovė yra juridinis asmuo ir reikalaujama suma nėra didelė, tuo tarpu minimalų mėnesio atlygį gaunančiai atsakovei mokėtina suma yra pakankamai didelė.

Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai.

Atsižvelgiant į tai, kad aiškinant CPK 284 straipsnio 1 dalies normą turi būti atsižvelgta į sisteminius šios normos ryšius su kitomis civilinio proceso normomis – šalių procesinio lygiateisiškumo principo (CPK 17 straipsnis), teismo sprendimo privalomumo (CPK 18 straipsnis), teismo pareigos atsižvelgti į abiejų šalių interesus, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisinės galios (CPK 259, 279 straipsniai), reikalavimo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (CPK 42 straipsnio 5 dalis), teismas sprendžia, kad byloje yra pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą, atsakovės prašomam terminui – 12 mėnesių. Nustačius tokį teismo įvykdymo terminą, nebūtų pažeisti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo principai, atsižvelgiant į tai, jog ieškovė yra nuolat draudimo paslaugas teikiantis juridinis asmuo, o atsakovė gauna minimalias pajamas, ieškovės prašoma priteisti suma nėra didelė, tačiau viršija atsakovės gaunamas pajamas per mėnesį, skolos išieškojimas iš atsakovės priverstine tvarka tik padidintų šalių patiriamas išlaidas.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinys patenkintas, todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos pagal pateiktus duomenis – 17 Eur žyminio mokesčio.

Kadangi valstybės turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 3 Eur, teismas šios sumos iš atsakovės nepriteisia (CPK 88 straipsnio 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovei ADB „Gjensidige”, juridinio asmens kodas 110057869, buveinė: Vilnius, Žalgirio g. 90, a. s. Nr. LT50 7044 0600 0109 6656, bankas AB SEB, banko kodas 70440, 764 Eur (septynių šimtų šešiasdešimt keturių eurų 00 ct) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (764 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-04-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 17 Eur (septyniolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Išdėstyti šiuo sprendimu, iš atsakovės R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės naudai priteistą 764 Eur sumą, nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant atsakovę mokėti ieškovei kiekvieną mėnesį po 63,66 (šešiasdešimt tris eurus 66 ct), paskutinį mėnesį sumokant 63,74 Eur (šešiasdešimt tris eurus 74 ct) skolos ir iki mokėjimo dienos ieškovo paskaičiuotas palūkanas.

Informuoti atsakovę, kad ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų vėluojant apmokėti bent vieną nustatytą įsipareigojimą atlikti mėnesinę įmoką, ieškovė įgyja teisę reikalauti iš atsakovo padengti visą skolos sumą prieš terminą.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per 30 dienų Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą