Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui R. J.,

teismo posėdyje išnagrinėjusi T. B., gimusio (duomenys neskelbtini) d., gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2017 m. kovo 29 d. atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatyvinį patikrinimą nustatyta, kad 2017 m. vasario 1 d. T. B. susitarė su A. C. dėl atlygintino darbo vadybininko pareigose, su juo sudarė darbo sutartį, tačiau teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie įdarbinimą dieną prieš leisdamas A. C. dirbti vadybininko-ekspeditoriaus pareigose. Tokiu būdu T. B., būdamas darbdaviu, netinkamai vykdė pareigas, nepakankamai kontroliavo darbo santykius ir neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais (ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną nuo numatytos darbo pradžios) būtų pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie A. C. priėmimą ir leido A. C. laikotarpiu nuo 2017-02-01 iki 2017-02-02 dirbti nelegalų darbą. Tokiais veiksmais T. B. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 99 straipsnio 6 dalį ir tuo padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.

Taip pat patikrinimo metu nustatyta, kad 2017 m. sausio 30 d. išrašytas kasos pajamų orderis Serija TO Nr. 14 nebuvo pasirašytas atsakingo kasininko T. B.. Tokiais veiksmais T. B. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4¹ punkto reikalavimus ir tuo padarė nusižengimą, numatytą ANK 205 straipsnio 2 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo T. B. teismo posėdyje savo kaltę pripažino bei nurodė, kad 2017 m. sausio 31 d. jis tarėsi su A. C. dėl darbo sąlygų, nes jis yra baigęs lenkų mokyklą, o įmonei reikėjo žmogaus, kalbančio lenkiškai. 2017 m. vasario 1 d. jis su A. C. pasirašė darbo sutartį ir tą pačią dieną jis pradėjo dirbti. Jis pats nuo 2016 m. balandžio 1 dienos įmonėje dirba vadybininku ir tuo metu, kai buvo pasirašyta ši darbo sutartis, jis tik laikinai ėjo įmonės direktoriaus pareigas, nes pareigas ėjęs direktorius T. K. nuo 2017-02-01 išėjo atostogų, jis jį pavadavo. Gailisi dėl to, kad leido A. C. dirbti įmonėje nuo darbo sutarties pasirašymo dienos, nepranešęs laiku apie jo įdarbinimą Sodrai. Jis manė, kad apie darbo sutarties sudarymą Sodrai pranešė T. K.. Savo vadovavimo įmonei laikotarpiu jis buvo įdarbinęs tik A. C.. T. B. taip pat nurodė, kad kasos pajamų orderį išrašė direktorius, jis pats nepasirašė tik ant kopijos, o žmogui atidavė pasirašytą orderį.

Duodamas paaiškinimus 2017 m. kovo 27 d. T. B. nurodė, kad jis nuo 2017 m. vasario 1 d. laikinai ėjo direktoriaus pareigas. Su darbuotoju A. C. jis tarėsi dėl priėmimo į darbą, darbo sąlygų. A. C. pradėjo dirbti nuo 2017 m. vasario 1 d., darbo sutartis su juo buvo pasirašyta tą pačią dieną, tik visa informacija apie naują darbuotoją buvo pateikta buhalterei vėliau, nes anksčiau nebuvo dirbęs tokio darbo ir dėl patirties stokos nežinojo, ką daryti (b.l. 7). Duodamas paaiškinimus 2017 m. vasario 23 d. T. B. nurodė, kad 2017 m. sausio 30 d. paėmė 1000 eurų už automobilio dalis. Kasos pajamų orderio nepasirašė, nes per skubėjimą nespėjo (b.l. 8).

Liudytojas A. C. teismo posėdyje parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis pradėjo dirbti nuo 2017 m. vasario 1 d. Prieš tai jis pažinojo ir T. K., ir T. B.. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla yra susijusi su Lenkija, o jis pats yra baigęs lenkų mokyklą, jis atėjo į šią įmonę pabandyti dirbti. Darbo sutartis su juo buvo pasirašyta 2017 m. vasario 1 d., o dėl darbo sąlygų jis tarėsi 2017 m. sausio 31 d. Jis buvo įdarbintas vadybininku, jo darbo pobūdis yra susijęs su skambinimu į Lenkiją bei atsiliepimu į skambučius. Buvo sutarta, kad jam bus mokamas minimalus atlyginimas, įmonė su juo atsiskaito tinkamai.

Duodamas paaiškinimus 2017 m. vasario 23 d. A. C. nurodė, kad nuo 2017 m. vasario 1 d. jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku. Jo darbo funkcijos yra vairuoti įmonės transporto priemonę darbo reikalais, ieškoti naujų klientų. Dirba pagal grafiką nuo pirmadienio iki penktadienio nuo 8 val. iki 17 val. 2017 m. vasario 2 d. važiavo į Lenkijos sandėlį atsiimti prekių UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, kaip įmonės darbuotojas. Pasikrovimas vyko Punske, Lenkijos teritorijoje. Grįždamas atgal buvo sustabdytas Lietuvos pasienyje dokumentų patikrinimui. Tą dieną važiavo nuo 16 val., grįžo 23 val. jam nustatytas minimalus atlyginimas, galimi priedai už viršvalandžius (b.l. 9).

Liudytojas T. K. teismo posėdyje parodė, kad jis, išeidamas atostogų, galvojo, kad jį pavaduojantis kolega T. B. turi pakankamai informacijos apie dokumentų pateikimą. Pripažįsta, kad duomenys apie A. C. įdarbinimą nebuvo pateikti laiku, dėl ko susidarė kebli situacija. Liudytojas nurodė, kad 2017 m. sausio 31 d. jie buvo susitikę su A. C. ir tarėsi dėl jo įdarbinimo įmonėje. Jis pasakė T. B., kad A. C. reikia įdarbinti. 2017 m. vasario 1 d. jis buvo įmonėje tik prabėgomis, nes važiavo atostogauti, T. B. buvo supažindintas tik su bendra tvarka, tačiau konkrečios detalės apie įdarbinimą nebuvo pasakytos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo veikti 2016 m. balandžio 1 d. ir nuo tada jis eina laikinai einančio direktoriaus pareigas. Jis yra įdarbinęs buhalterę ir T. B..

Duodamas paaiškinimus 2017 m. kovo 27 d. T. K. nurodė, kad jų naujai priimtas darbuotojas A. C. vežė prekes į Lietuvą. Prekes užsako jų pirkėjai iš anksto sumokėdami pavedimu į bendrovės sąskaitą. Atvežus visas prekes, jos yra surūšiuojamos ir siunčiamos užsakovams per kurjerius ar paštu, ar atvyksta pasiimti patys į biurą. Nesukomplektuotus užsakymus komplektuoja ir tik gavus pilną užsakymą siunčia pirkėjams. A. C. vežė prekes 2017 m. vasario 2 d., įmonėje jis pradėjo dirbti 2017 m. vasario 1 d. Tuo metu jis buvo išvykęs atostogų ir įmonės direktoriaus pareigas laikinai ėjo T. B.. Kadangi tuo metu buvo daug darbo, darbuotojas tą dieną nespėjo paduoti dokumentų buhalterei, dokumentai buvo pateikti tik kitą dieną (b.l. 11).

VMI atstovas R. J. teismo posėdyje nurodė, kad jam nekyla jokių abejonių dėl paties pažeidimo fakto, nes pranešimas apie A. C. įdarbinimą VSDFV buvo pateiktas 2017 m. vasario 2 d., nurodant, jog darbą jis pradėjo 2017 m. vasario 1 d. T. B. taip pat turėjo pasirašyti ant kasos pajamų orderio, nesvarbu, kad tai buvo orderio kopija, o ne originalas. Skiriant nuobaudą VMI atstovas prašo atsižvelgti į tai, kad T. B. turi nepilnametį vaiką, direktoriaus pareigas ėjo pirmą kartą, pažeidimas buvo greitai pašalintas, todėl neprieštarauja, kad būtų skirta minimali nuobauda, o jei teismas matytų pagrindą – neprieštarauja ir dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo.

T. B. kaltė, padarius ANK 95 straipsnio 1 dalie, 205 straipsnio 2 dalies numatytus nusižengimus, taip pat yra grindžiama:

Vilniaus apskrities VMI 2017 m. kovo 29 d. operatyvaus patikrinimo pažyma, kurioje nurodyta, be kita ko, kad patikrinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygą ir dokumentus, nustatyta, kad 2017-01-30 išrašytas kasos pajamų orderis Serija TO Nr. 14 nebuvo pasirašytas atsakingo kasininko T. B.. Tuo bendrovė pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 parvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4¹ punkto reikalavimus. Taip pat pagal paaiškinimą raštu, pateiktus dokumentus ir Kauno teritorinės muitinės pateiktą informaciją nustatyta, kad 2017 m. vasario 2 d., 20.15 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkas-ekspeditorius A. C. gabeno bendrovei priklausantį krovinį. Pagal 2017 m. sausio 18 d. įsakymą Dėl paskyrimo laikinai eiti direktoriaus pareigas Nr. 2017/2 laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. vasario 10 d. laikinai vadovo pareigas ėjo T. B.. Jis paaiškino, kad su A. C. 2017 m. vasario 1 d. susitarė dėl darbo vadybininko pareigose ir jo sąlygų. 2017 m. vasario 1 d. buvo pasirašyta darbo sutartis ir A. C. tą pačią dieną pradėjo dirbti. Bet dėl direktoriaus pareigų atlikimo patirties stokos nežinojo, ką daryti ir buhalterei pateikė duomenis apie priimtą dirbti asmenį vėliau, todėl nebuvo pranešta SODRAI apie įdarbinimą iš karto. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pateiktą informaciją UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimas apie A. C. valstybinio socialinio draudimo pradžią 2017 m. vasario 1 d. pateiktas 2017 m. vasario 2 d., 22.05 val. (b.l. 4-5).

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ l.e.p direktoriaus T. K. 2017 m. sausio 18 d. įsakymu Dėl paskyrimo laikinai eiti direktoriaus pareigas, kuriuo laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. vasario 10 d. (įskaitytinai) skiria laikinai eiti direktoriaus pareigas vadybininką T. B. (b.l. 13);

- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pateikta informacija, iš kurios matyti, kad Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis draudėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2017-02-01 iki 2017-02-29 Fondo valdybos Vilniaus skyriui per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą (EDAS) 2017-02-02 22.05 val. pateikė 1-SD pranešimą Nr. 2017-1 apie apdraustojo A. C. (gim. (duomenys neskelbtini)) valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2017-02-01. Pranešimą pateikė ir saugiu elektroniniu parašu pasirašė draudėjo įgaliotas asmuo J. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) (b.l. 15, 16);

- 2017 m. sausio 30 d. kasos pajamų orderiu Serija TO Nr. 14, iš kurio matyti, kad jis nėra pasirašytas atsakingo kasininko T. B. (b.l. 17).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs šiuos byloje esančius duomenis, sprendžia, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių T. B. kaltę.

DK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties ir darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią. Lietuvos Respublikos teismų formuojamoje praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti pagal ANK 95 straipsnį ir darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo kaip administracinio nusižengimo sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2358/2009, Nr. N575-859/2011). Įstatyme numatyti nelegalaus darbo požymiai yra alternatyvūs, tad bent vieno iš jų konstatavimas leidžia darbą vertinti kaip nelegalų.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neginčijo faktinių bylos aplinkybių, jog A. C. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti 2017 m. vasario 1 d. ir tą pačią dieną su juo buvo pasirašyta darbo sutartis. Nurodė, kad apie A. C. įdarbinimą VSDFV Vilniaus skyriui buvo pranešta tik 2017 m. vasario 2 d., nes anksčiau nebuvo dirbęs tokio darbo ir dėl patirties stokos nežinojo, ką daryti, be to, manė, kad apie A. C. įdarbinimą praneš T. K.. Be T. B. paaiškinimų, šią aplinkybę patvirtino teismo posėdyje apklaustas A. C., kuris duodamas paaiškinimus teisme ir būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, nurodė, kad 2017 m. sausio 31 d. jis buvo atėjęs į UAB „(duomenys neskelbtini)“ tartis dėl darbo bei jo sąlygų, kalbėjosi su T. B. ir T. K.. Dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis pradėjo nuo 2017 m. vasario 1 d. ir tą pačią dieną su juo buvo pasirašyta darbo sutartis. Apklaustas teismo posėdyje liudytojas T. K. nurodė, kad jis nuo 2016 m. balandžio 1 d. eina UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikinai einančio direktoriaus pareigas. Kadangi laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. vasario 10 d. jis atostogavo, šiuo laikotarpiu laikinai eiti direktoriaus pareigas buvo pavesta T. B., ką patvirtina byloje esantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus T. K. 2017 m. sausio 18 d. įsakymas (b.l. 13). Nurodė, kad T. B. dėl didelio darbo krūvio bei neturėdamas patirties, susijusios su darbuotojų įdarbinimu, priėmęs į darbą A. C., nepateikė šių duomenų įmonės buhalterei, todėl ji laiku nepranešė VSDFV apie šio asmens įdarbinimą; pripažįsta, kad 2017 m. vasario 1 d. jis buvo įmonėje tik prabėgomis, nes skubėjo išvažiuoti atostogauti.

Byloje esantys Vilniaus apskrities VMI operatyvaus patikrinimo pažyma ir VSDFV Vilniaus skyriaus pranešimas patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ VSDFV Vilniaus skyriui per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą (EDAS) 2017 m. vasario 2 d., 22.05 val. pateikė 1-SD pranešimą Nr. 2017-1 apie apdraustojo A. C. (gim. 1990-06-04) valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2017-02-01 (b. l. 4-5; 15-16).

Taigi šie byloje esantys duomenys neabejotinai patvirtina faktą, kad T. B., laikotarpiu nuo 2017-02-01 iki 2017-02-10 įskaitytinai laikinai ėjęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas, nesilaikė darbo sutarties sudarymo taisyklių ir nepranešė prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie A. C. darbo pradžią, todėl pagrįstai yra traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.

ANK 205 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už buhalterinės piniginių lėšų ir materialinių vertybių apskaitos taisyklių pažeidimus. Ši teisės norma yra blanketinė ir nukreipia į kitus teisės aktus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 parvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4¹ punktas numato, kad kasos pajamų ir išlaidų orderius pasirašo ūkio subjekto vadovo patvirtinti asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti kasos pajamų ir išlaidų orderius. Biudžetinių įstaigų kasos pajamų orderį pasirašo vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir kasininkas, o kasos išlaidų orderį pasirašo ūkio subjekto vadovas, vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir kasininkas.

Administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo neneigė faktinių bylos aplinkybių, jog jis per skubėjimą nepasirašė ant 2017 m. sausio 30 d. kasos pajamų orderio kopijos, nurodydamas, jog asmeniui, iš kurio buvo priimti pinigai, kasos pajamų orderis buvo atiduotas pasirašytas. Byloje esantis 2017 m. sausio 30 d. kasos pajamų orderis Serija TO Nr. 14 patvirtina, kad šiame orderyje nurodyto kasininko T. B., gavusio 1000 eurų už auto dalis, parašo nėra (b.l. 17).

Atsižvelgus į šiuos byloje esančius duomenis galima daryti išvadą, jog T. B., būdamas atsakingu kasininku, priimdamas pinigus į kasą bei nepasirašęs kasos pajamų orderyje, pažeidė Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4¹ punktą, todėl pagrįstai yra traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 205 straipsnio 2 dalį.

Už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą yra numatyta galimybė darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims skirti baudą nuo 1000 iki 5000 eurų. Už ANK 205 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą yra numatyta galimybė skirti baudą nuo 60 iki 140 eurų.

Skirdamas administracinę nuobaudą bei vertindamas ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo galimybę, teismas atsižvelgia į tai, kad T. B. prisipažino padaręs teisės pažeidimus bei nuoširdžiai gailėjosi (ANK 35 str. 1 d. 1 P.), į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į padarytų nusižengimų pobūdį ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius T. B. – anksčiau buvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, galiojančių nuobaudų neturi, vedęs, augina mažametį vaiką. Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia ir į tai, kad ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą T. B. padarė, kaip galima spręsti iš jo paaiškinimų, dėl darbo patirties stokos, nes įmonės direktoriaus pareigas ėjo laikinai tik 10 dienų ir anksčiau su asmenų įdarbinimo procedūromis apskritai susidūręs nebuvo, taip pat į tai, kad A. C. nelegalus darbas buvo dirbamas labai trumpą laikotarpį, t.y. tik vieną dieną ir šis pažeidimas iš karto buvo pašalintas. Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu spręstina, kad šiuo atveju yra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir T. B. už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą skirti mažesnę baudą, nei šio straipsnio sankcijoje numatyta minimali. Už ANK 205 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą T. B. skirtina sankcijoje numatyta minimali bauda. Paskirtos nuobaudos bendrintinos ANK 38 straipsnio 2 dalies pagrindu, taikant nuobaudų apėmimo principą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

T. B. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje ir 205 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius nusižengimus ir skirti:

- pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį, – 100 eurų baudą;

- pagal ANK 205 straipsnio 2 dalį – 60 eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, skirti T. B. galutinę administracinę nuobaudą – 100 (vieno šimto) eurų baudą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 17066622188 ir įmokos kodą - 1001.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).