- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-08-14
- Bylos Nr.
- A11.-696-749/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00340-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vytautas Krikščiūnas
- Pažeidėjas
- R. G.
- Kategorijos
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Vytautas Krikščiūnas, sekretoriaujant Dianai Niaurienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam R. G., nedalyvaujant institucijos, surašiusiosios administracinio nusižengimo protokolą, atstovui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio 1956 m. sausio 16 d., Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), neteisto, bausto administracine tvarka, administracinio nusižengimo bylą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. G. (toliau – ir R. G.) surašytame administracinio nusižengimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) kaltinamas tuo, jog 2019 m. gegužės 23 d. tikrinant „Devynšakio“ medžiotojų būrelio medžioklės dokumentaciją už 2018-2019 m. medžioklės sezoną buvo nustatyta, kad šio būrelio plotuose 2019 m. sausio 10 d. vyko medžioklė, kuriai vadovavo R. G., su savimi medžiotojai turėjo galiojantį medžioklės lapą Nr.68, išduotą 2018 m. gruodžio 29 d. Medžioklėje dalyvavo medžiotojai R. G., R. A., R. K., V. A.. Minėtame lape Nr. 68 pažymėta, kad R. G. pats būdamas medžioklės vadovu, medžiotojo bilieto Nr. 008201, 2019 m. sausio 10 d. medžioklės metu sumedžiojo stirną. Ši stirna buvo sumedžiota pažeidus 2000 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 258 patvirtintų medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – ir medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje Taisyklės) 74.1, 58.2.2, 58.2.3 ir 15.2.4 punktus, nes stirnas (pateles ir jauniklius) galima medžioti nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31d. Taip pat, kaip medžioklės vadovas, turėjo užtikrinti teisingą duomenų surašymą į medžioklės lapą, taip buvo pažeisti šių taisyklių 21 ir 22 punktai. Stirna buvo sumedžiota lygiavamzdžiu šautuvu TOZ 34 ER, 12X70, 12X70, NR.SHE6844, SH846844. Protokole nurodyta, jog šiais savo veiksmais R. G. pažeidė medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje Taisyklių 74.1, 58.2.2, 58.2.3, 15.2.4, 21 ir 22 punktus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 290 straipsnio 1 dalyje, 290 straipsnio 8 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu R. G. paaiškino, kad kaltę dėl ANK 290 straipsnio 1 dalies, kad būdamas medžioklės vadovu netinkamai surašė duomenis į medžioklės lapą, tuo pažeisdamas medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 21 bei 22 punktuose nustatytus reikalavimus, pripažįsta. Paaiškino, jog 2019 m. sausio 10 d. medžioklės pabaigoje, pildydamas medžioklės lapą, sumaišė grafas, taip duomenis apie sumedžiotas lapes įrašė į netinkamą vietą. R. G. teigia, kad 2019 m. sausio 10 d. medžioklės metu stirnos sumedžiotos nebuvo, šios medžioklės metu buvo sumedžiotos 2 lapės, todėl kaltės dėl medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 74.1, 58.2.2, 58.2.3 ir 15.2.4 punktų, nepripažįsta.
Teismo posėdžio metu liudytojas V. A. paaiškino, kad 2019 m. sausio 10 d. medžioklės būrelio nariai, susirinkę į medžioklės vietą, visų pirma medžioklės vadovo buvo informuoti apie medžioklės saugą, tvarką medžioklės metu, medžiojamus gyvūnus ir apie 8.00 val. ryto prasidėjo medžioklė, kuri baigėsi po 17.00 val. Teigia, kad medžioklės metu jis sumedžiojo vieną lapę, visos medžioklės metu buvo sumedžiotos dvi lapės. Nurodė, kad 2019 m. sausio 10 d. medžioklės metu stirnos nebuvo sumedžiotos.
Teismo posėdžio metu liudytojas R. A. paaiškino, kad 2019 m. sausio 10 d. vykusios medžioklės metu buvo sumedžiotos dvi lapės, vieną iš jų sumedžiojo R. G., kitą V. A., stirnos medžiojamos nebuvo. Kokius duomenis į medžioklės lapą įrašė medžioklės vadovas R. G., jis nežino.
Teismo posėdžio metu liudytojas R. K. paaiškino, kad 2019 m. sausio 10 d. vykusios medžioklės metu buvo sumedžiotos dvi lapės, kurias sumedžiojo R. G., bei V. A.. Nurodė, kad medžioklė vyko kažkur nuo 9.00 val. iki 15.00 val., prieš medžioklę visi medžiotojai buvo instruktuoti apie medžioklės tvarką. Kokius duomenis į medžioklės lapą įrašė medžioklės vadovas R. G., jis nežino.
Byloje esančiame 2019 m. gegužės 7 d. paaiškinime (b. l. 13) R. G. nurodė, kad 2019 m. sausio 10 d. Panevėžio rajono savivaldybėje esančiuose „Devynšakio“ medžiotojų būrelio plotuose buvo organizuota medžioklė. Joje dalyvavo 4 medžiotojai ir buvo sumedžiotos dvi lapės. Medžioklės pabaigoje, pildydamas medžioklės lapą, neturėjau pasiėmęs akinių, o esant vakaro prieblandai nepastebėjo ir sumaišė grafas, ko pasėkoje vietoje grafos „lapių“ įrašė į grafą „stirnų“. Dėl šios padarytos klaidos apgailestauja.
Byloje esančiame 2019 m. gegužės 7 d. liudytojo V. A. paaiškinime (b. l. 6) nurodyta, kad 2019 m. sausio 10 d. medžiotojo būrelio „Devynšakis“ buvo vykdoma medžioklė, kurios metu buvo sumedžiotos dvi lapės, vieną iš jų sumedžiojo jis, kitą sumedžioto R. G..
Byloje esančiame 2019 m. gegužės 7 d. liudytojo R. K. paaiškinime (b. l. 8) nurodyta, kad jis dalyvavo 2019 m. sausio 10 d. medžiotojo būrelio Devynšakis“ Valiliškių miške vykdomoje medžioklėje, kurios metu buvo sumedžiotos dvi lapės.
Byloje esančiame 2019 m. gegužės 7 d. liudytojo R. A. paaiškinime (b. l. 11) nurodyta, kad jis dalyvavo 2019 m. sausio 10 d. medžiotojo būrelio Devynšakis“ vykdomoje medžioklėje, jos metu buvo sumedžiotos dvi lapės.
ANK 290 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad gyvūno, kurį sumedžioti turintis teisę medžioti asmuo (medžiotojas) neturi teisės, sumedžiojimas arba neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimas ar dorojimas užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 258 patvirtintų medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (redakcija galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gegužės 13 d.) 58.2.2 punkte įtvirtinta, kad su medžiokle susijusi draudžiama veikla yra sumedžioti gyvūną, kurio sumedžioti neturi teisės, išskyrus Medžioklės taisyklių 15.3 ir 28 punktuose nurodytus ir nustatyta tvarka įformintus atvejus, 58.2.3. punkte nustatyta, kad su medžiokle susijusi draudžiama veikla yra gabenti ar doroti neteisėtai sumedžiotą kanopinį žvėrį.
Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos Panevėžio valdybos gyvosios apsaugos inspekcijos vyriausiojo specialisto D. D. 2019 m. gegužės 23 d. patikrinimo akte Nr. PA42-63 (toliau – ir Patikrinimo aktas) nurodyta, kad patikrinus būrelio medžioklės lapus nustatyta, kad „Devynšakio“ medžiotoju būrelio medžioklės vadovas R. G. 2019 m. sausio 10 d. medžioklės lape Nr. 68 pažymėjo, kad draudžiamu medžioti laiku buvo sumedžiotos 2 stirnos, kurias sumedžiojo R. G. ir V. A.. Pagal medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje Taisykles stirnų pateles ir jauniklius leidžiama medžioti nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d., tuo buvo pažeistas medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje Taisyklių 15.2.4, 74.1, 58.2.2, 58.2.3 punktai. D. D. patikrinimo akte nurodytas svarbus faktas, jog neteisėtai sumedžioti gyvūnai buvo nustatyti ne vietoje, tuoj po medžioklės, užfiksuojant įrodymus, o peržiūrint medžioklių už 2018 - 2019 metus dokumentus.
Motyvuojamoji dalis
ANK 5 straipsnyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius.
ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Žemesnės instancijos teismas
ANK 591 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų sudėtis. Kaltu dėl administracinių nusižengimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu. Nusižengimu kaltinamas asmuo savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, o bet kokios abejonės turi būti vertinamos jo naudai (in dubio pro reo). Šis principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, abejones vertinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti nutarimą nubausti asmenį administracine tvarka. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu.
Iš byloje esančio administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad R. G. yra traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį už tai, kad jis pats, būdamas medžioklės vadovu, medžiotojo bilieto Nr. 008201, 2019 m. sausio 10 d. medžioklės metu neteisėtai sumedžiojo stirną. Ši stirna buvo sumedžiota pažeidus 2000 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 258 patvirtintų medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (redakcija galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gegužės 13 d.) 74.1, 58.2.2, 58.2.3 ir 15.2.4 punktus, nes stirnas (pateles ir jauniklius) galima medžioti nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31d. Tačiau teismo posėdžio metu išklausius atvykusius liudytojus bei patį administracinėn atsakomybėn traukiamą R. G., taip pat išanalizavus byloje esančius duomenis, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad administracinis nusižengimas pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį buvo padarytas. Byloje nėra objektyvių duomenų, iš kurių galima spręsti, kad administracinio pažeidimo protokole nurodytu metu ir vietoje R. G. sumedžiojo stirną, taip pažeisdamas medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje Taisyklių reikalavimus. Teismo posėdžio metu visi liudytojai patvirtino, kad 2019 m. sausio 10 d. medžioklės metu buvo sumedžiotos dvi lapės, o stirnos medžiojamos nebuvo. Administracinio nusižengimo protokole nurodytos aplinkybės, jog buvo sumedžiota stirna, nepatvirtina ir byloje esantis 2019 m. gegužės 23 d. patikrinimo aktas, nes jame iš esmės užfiksuota tas, ką nurodė pats R. G. bei liudytojai, tai yra medžioklės lapo pildymo taisyklių pažeidimas, už ką numatyta nuobauda pagal ANK 290 str. 1 d., tuo R. G. ir yra kaltinamas administracinio nusižengimo protokole. Negali būti medžioklės vadovas (medžiotojas) šioje situacijoje kaltinamas ir už neteisingą medžioklės lapo užpildymą, ir už neteisėtą medžioklę, nes šie kaltinimai vienas kitam iš esmės prieštarauja (tai yra, Institucijos atstovas, surašęs administracinio nusižengimo protokolą, pats nėra įsitikinęs, ar buvo tik medžioklės lapo pildymo taisyklių pažeidimas, ar neteisėta medžioklė).
Tokiu būdu, byloje nesant surinktų neginčijamų įrodymų, kad R. G. padarė ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatytą nusižengimą, remiantis ANK 635 str. 1 d. 2 p. nustatytu pagrindu, administracinio nusižengimo byla nutrauktina.
ANK 290 straipsnio 1 dalyje nurodyta, Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių ir (ar) kitų medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas, išskyrus šio straipsnio 3, 4, 5, 7, 8 dalyse numatytus pažeidimus, užtraukia įspėjimą arba baudą nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų
Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad R. G. administracinio nusižengimo protokole nurodytu metu ir vietoje, kaip medžioklės vadovas neužtikrino teisingo duomenų surašymo į medžioklės lapą, tai yra 2019 m. sausio 10 d. medžioklės pabaigoje, pildydamas medžioklės lapą, sumaišė grafas, taip duomenis apie sumedžiotas lapes įrašė į netinkamą vietą, tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 258 patvirtintų medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (redakcija galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gegužės 13 d.) 21 punkto reikalavimus, kad prieš pradedant medžioti medžioklės vadovas medžioklės lape turi įrašyti datą, dalyvaujančių medžiotojų (tarp jų ir savo) vardų pirmąsias raides, pavardes, medžiotojų bilietų numerius. Medžiotojai pasirašo medžioklės lape nurodytoje vietoje, tuo patvirtindami, kad dalyvauja medžioklėje. Pildydamas medžioklės lapą, medžioklės vadovas gali nurodyti tikslų medžioklės pradžios ir pabaigos laiką. Prieš pradedant sumedžioto gyvūno dorojimą arba prieš išvykstant iš medžioklės plotų vieneto, kuriame buvo medžiojama, medžioklės vadovas medžioklės lape nurodo, kiek ir kokių medžiojamųjų gyvūnų sumedžiota. Išnaudojus medžioklės lapą, medžioklės vadovas pasirašo medžioklės lapo apačioje, 22 punkto reikalavimus, kad prieš išvežant sumedžiotus gyvūnus, kurių medžioklė limituojama, iš medžioklės plotų vieneto, kuriame jie sumedžioti, arba prieš pradedant sumedžiotų gyvūnų, kurių medžioklė limituojama, dorojimą, atsižvelgiant, kuris iš šių veiksmų pradedamas pirmas, medžioklės lape įrašoma, kiek ir kokių gyvūnų, kurių medžioklė limituojama, sumedžiota. Medžiojant medžioklės būdais tykojant arba sėlinant, ši informacija į medžioklės lapą įrašoma prieš išgabenant gyvūną iš sumedžiojimo vietos arba prieš pradedant dorojimą, atsižvelgiant, kuris iš šių veiksmų pradedamas pirmas. Sumedžiojus elninių žvėrių patinų, duomenys apie jų ragus ir šių gyvūnų sumedžiojimo data įrašomi medžioklės lapo antrojoje pusėje (briedžio patino dešiniojo ir kairiojo ragų šakų skaičius, kotų apimtis, skėtra; tauriojo elnio patino dešiniojo ir kairiojo ragų šakų skaičius, ilgis, apimtis ragų apačioje, stirnos patino dešiniojo ir kairiojo ragų šakų skaičius). Sumedžiojus šernų, duomenys apie jų amžių (pirmametis, antrametis, vyresnis nei antrametis) ir lytį nurodomi medžioklės lapo antrojoje pusėje. Jei duomenys apie sumedžiotus gyvūnus, išskyrus duomenis apie sumedžiotų elninių žvėrių patinų ragus, šernų amžių ir lytį, nustatyta tvarka neįrašyti medžioklės lape, šie gyvūnai laikomi sumedžiotais neteisėtai, padarant žalos gamtai.
Tokiu būdu R. G. veika tinkamai kvalifikuota pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį, jo kaltė visiškai įrodyta byloje surinktais duomenimis, jis yra baustinas.
Pažeidėjo atsakomybę lengvina, kad jis prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas administracinę nuobaudą pažeidėjui, teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį bei pavojingumą, nusižengimo padarymo aplinkybes, į pažeidėjo asmenybę – R. G. yra neteistas, 5 metų laikotarpyje baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus, jog R. G. atžvilgiu nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, darytina išvada, jog ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti R. G. už nusižengimo, numatyto ANK 290 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrus šio straipsnio sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – baudą, kuri yra artima numatytos baudos minimaliam dydžiui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 630 straipsnio 1 dalimi, 635-637 straipsniais,
nutaria:
R. G. pripažinti kaltu dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir paskirti administracinę nuobaudą– 35 Eur (trisdešimt penkių eurų) baudą.
Administracinio nusižengimo teiseną, pradėtą R. G. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 8 dalį, nutraukti.
Išaiškinti R. G., jog paskirtą baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo paskirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 1001. Mokėjimo pavedime (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) nurodyti administracinį nusižengimą identifikuojantį numerį (duomenys neskelbtini).
Nesumokėjus baudos, ji išieškoma priverstinai Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio nustatyta tvarka.
Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos ar nedalyvavusiam nutarimo paskelbime asmeniui nuorašo išsiuntimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.