Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjas R. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su patikslintu skundu į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2007 m. spalio 31 d. Šiaulių teritorinės ligonių kasos raštu Nr. S-3709 priimtą administracinį sprendimą; priteisti atlyginti pareiškėjui 22136 Lt turtinę žalą, iš kurios 20000 Lt sudaro per trejus metus negautos darbo pajamos (skirtumas tarp atlyginimų), 2066 Lt – patirtos gydymosi išlaidos (iki 2009 m. rugpjūčio 31d.), 70 Lt vykimo į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo posėdį išlaidos, bei 30000 Lt neturtinės žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų; taip pat 1121 Lt atstovavimo išlaidų (už advokato pagalbą), taip pat prašė grąžinti sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį. Pareiškėjas R. P. prašė skirti ekspertizę, siekiant nustatyti, ar dėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos sprendimo neleisti jam dalyvauti konkurse į karjeros valstybės tarnautojo Sutarčių skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigas, jis susirgo ligomis, nurodytomis pareiškėjo 2009 m. rugsėjo 21 d. rašte.

Pareiškėjas R. P. pateikė atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 14 d. nutarties dalies, kuria paskirta psichiatrinė ekspertizė bei teismui pareiškėjo pateikti klausimai pakoreguoti, pakeitimo.

Pareiškėjas R. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirąjį skundą grindžia šiais motyvais:

1. Nurodo, kad teismui buvo pateikęs prašymą skirti jam medicininę – psichologinę ekspertizę pavedant ją atlikti Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto ekspertams. Šiaulių teismas 2009 m. spalio 14 d. nutartimi paskyrė pareiškėjui medicininę – psichiatrinę –psichologinę ekspertizę, pavedant ją atlikti Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto ir Valstybinės psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ekspertams. Pareiškėjas pabrėžia, kad jokios psichiatrinės ekspertizės skirti jis neprašęs nei raštu, nei žodžiu, kadangi jokiomis psichikos ligomis niekada nėra sirgęs ir neserga. Remdamasis išdėstytu ir ABTĮ 3 str. 1 d. ir 1 str. 1 d. nuostatomis, pareiškėjas mano, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas peržengė šios bylos nagrinėjimo ribas.

2. Šiaulių apygardos administracinis teismas nemotyvavo nutarties dalies, kuria buvo pavesta atlikti psichiatrinę ekspertizę Valstybinei teismo psichiatrinei tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Ši aplinkybė, pareiškėjo manymu, pažeidžia ABTĮ 106 str. l d. 5 p. nuostatas, kuriose nurodyta, kad nutartyje turi būti nurodyti motyvai, kuriais teismas priėjo savo išvadas, ir įstatymai, kuriais teismas vadovavosi. Remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (2003-11-26 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-1223/2003; 2007-09-11 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-328/2007; 2008-07-11 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-370/2008; 2009-06-26 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-311/2009, kurioje teigiama, kad teisėjas psichiatrinę ekspertizę gali skirti tik tuomet, kai yra duomenų apie fizinio asmens psichikos sutrikimą (CPK 466 straipsnis).

3. Šiaulių teismo nutarties dalis dėl psichiatrinės ekspertizės skyrimo užgauna pareiškėjo žmogiškąjį orumą. Šią vertybę gina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnis.

4. Mano, kad paskirdamas psichiatrinę ekspertizę atlikti institucijai, su kuria kilo ginčas, buvo pažeisti Teismų įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje išdėstyti bylų nagrinėjimo teismuose pagrindiniai principai: teismai bylas nagrinėja laikydamiesi proceso šalių lygiateisiškumo, teisės į teisinę pagalbą, teisės į tinkamą, operatyvų, ekonomišką procesą, teisės būti išklausytam, rungimosi, nekaltumo prezumpcijos, teismo nešališkumo, teismo proceso viešumo, betarpiškumo ir draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principu. Klausimai ekspertams užduoti nepakankamai korektiškai ir tendencingai.

Šalies argumentai

2. Pažymi, kad pareiškėjas 2009 m. rugsėjo 14 d. prašyme skirti ekspertizę nurodė, kad staigus kūno svorio padidėjimas, atsiradęs ryškus akių tikas, gastritas, nenustatytos fiziologinės kilmės kūno bėrimai, dantų skausmas rodo neabejotina psichologinio poveikio pasekmes, kurios išprovokuotos neleidus dalyvauti konkurse. R. P. patikslintu skundu reikalauja iš Lietuvos Respublikos priteisti turtinę ir neturtinę žalą. Žala kildinama tame tarpe ir iš susirgimų, kurie atsirado dėl sprendimo neleisti dalyvauti konkurse. Byloje privaloma nustatyti, kokiomis ligomis serga R. P. ir kokie susirgimai galimai sąlygoti Šiaulių TLK sprendimo. Biologiniai sveikatos pakitimai kildinami iš psichinio poveikio, todėl turi būti tiriamas šių reiškinių ryšis. Asmuo, kreipdamasis į teismą ir reikalaudamas žalos atlyginimo dėl deklaruojamų susirgimų, privalo suprasti, jog sveikatos būklė bus teisminio nagrinėjimo ir ginčų objektas. Pareiškėjas kildindamas žalą iš privačių dalykų, negali prieštarauti tam, jog asmens sveikatos būklę ir ginčijamo sprendimo įtaką jai analizuotų teismas bei kvestionuotų proceso dalyviai. Taigi, nėra pagrindo teigti, jog teismas tenkindamas R. P. prašymą ir paskirdamas kompleksinę teismo medicinos ekspertizę, siekiant išsamiai ir objektyviai išsiaiškinti ginčijamo sprendimo įtaką pareiškėjo sveikatai, pažemino pareiškėją.

3. Pažymi, kad ekspertai nespręs Šiaulių TLK sprendimo neleisti dalyvauti konkurse pagrįstumo ir teisėtumo, o pasisakys, ar šis sprendimas galėjo sukelti pareiškėjo nurodomus ir kitokius sveikatos negalavimus.

4. Pastebi, kad R. P. 2009 m. spalio 30 d. skunde neginčijama minėta nutartis, o kritikuojama 2009 m. spalio 14 d. nutartis, kuria paskirta ekspertizė.