- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-04-17
- Bylos Nr.
- eI2-8043-438/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00283-2025-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Remigijus Arminas, Eglė Kiaurakytė, Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- Y. P.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Premium Interjerai
Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Eglės Kiaurakytės ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Y. P. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Premium Interjerai, UAB dėl 2025 m. sausio 9 d. sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Y. P. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – atsakovas, Migracijos departamentas) 2025 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. 25S7092 (toliau – Sprendimas).
Nurodo, kad jis yra Turkijos pilietis. Sprendimu panaikintas jam išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – Lietuva, LR) Nr. 760376009, galiojantis iki 2026 m. rugpjūčio 5 d. (toliau – Leidimas), motyvuojant tuo, kad duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės ir darbo sutartis su asmeniu nesudaryta.
Paaiškina, kad į Migracijos departamentą kreipėsi per išorės paslaugų teikėją ir pateikė prašymą dėl Leidimo išdavimo darbo pagrindu Premium Interjerai, UAB (toliau – Bendrovė). Bendrovė įsipareigojo įdarbinti jį tinkuotoju, bet prašyme išduoti Leidimą nebuvo nurodytas laikas, kada jis privalo atvykti ir pradėti darbą. Kiek pamena, Leidimą per išorės paslaugų teikėją Turkijoje atsiėmė rugpjūčio mėnesio pabaigoje. Susisiekė su Bendrovės atstovu ir jam buvo paaiškinta, kad šiuo metu darbo nėra, todėl jam vykti į Lietuvą nereikia, jis turi palaukti Turkijoje ir jam bus pranešta, kada reikia atvykti į darbą. Jis į Lietuvą neatvyko ir Leidimo neteisėtai nenaudojo, nepažeidė jokių LR teisės aktų. Jeigu jis būtų nedelsiant atvykęs į Lietuvą, o darbdavys iš karto nepateiktų pranešimo Sodrai apie pradėtą darbą, tokiu atveju jis neturėtų nuolatinio pajamų šaltinio iš darbo santykių Lietuvoje ir taip būtų pažeistas darbdavio įsipareigojimas mokėti ne mažesnį atlyginimą už fiksuojamą tarpininkavimo rašte.
Tvirtina, kad LR teisės aktai nenumato aiškios pareigos per kurį terminą reikia atvykti ir pradėti darbą, todėl jokios prievolės pažeidimo nėra. Nesant įstatyme numatyto pagrindo, Migracijos departamentas neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo Sprendimui priimti. Prašyme išduoti Leidimą nėra nė vieno teiginio, kuris būtų neteisingas, nepagrįstas ir/ar tikrovės neatitinkantis, todėl Migracijos departamento teiginiai yra neįrodyti, deklaratyvūs ir neobjektyvūs. Visus duomenis jis pateikė sąžiningai ir teisingai, visa informacija yra tikra ir tokia, kokia jam buvo žinoma prašymo dėl leidimo išdavimo pateikimo momentui.
Teigia, kad vykdė Bendrovės nurodymus palaukti Turkijoje ir atvykti, gavus atskirą nurodymą. Jokios grėsmės dėl nelegalios migracijos nekilo, jis nekelia jokios grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui ir/ar viešajai tvarkai, todėl skubėti priimti Sprendimą nebuvo jokio pagrindo. Su Bendrove ir su juo Migracijos departamentas nekontaktavo ir aplinkybių, dėl kurių jis neatvyksta į Lietuvą ir kada bus pranešta Sodrai apie jo darbo pradžią nesiaiškino. Migracijos departamentas nesigilino į konkrečias situaciją, įvairiapusiškai nenagrinėjo individualių aplinkybių.
Vertina, kad Migracijos departamentas, spręsdamas jo teisinės padėties klausimą ir priimdamas Sprendimą, peržengė savo kompetencijos ribas, vykdė tik represinę funkciją, nesilaikė gerojo viešojo administravimo praktikos, nenurodė Bendrovei ir/arba jam, kad šiuo metu įmonės veikloje yra koks nors trūkumas ir/ar Bendrovė galimai neatitinka vienos iš penkių sąlygų, nenustatė jokio termino pašalinti galimam neatitikimui, net nepadarė jokio perspėjimo. Pažymi, kad jis yra ne LR pilietis ir valstybinės kalbos nemoka, jam buvo sunku suprasti LR teisės aktų reikalavimus, tačiau jis visapusiškai stengėsi ir jų nepažeidė, nelegaliai nedirbo, į Lietuvą be darbdavio leidimo ir nurodymo nevyko. Migracijos departamentas prieš priimdamas Sprendimą privalėjo apie tai pranešti tiek Bendrovei, tiek jam, sudarydamas galimybes jam pateikti papildomus dokumentus, pašalinti galimus nedidelius, neesminius ir/ar laikinus neatitikimus. Sprendimas priimtas nesuteikus jam galimybės pasisakyti.
Pažymi, kad Sprendime nurodytos normos negalėjo būti taikomos, nes nebuvo įrodyta, jog Bendrovės veikla yra fiktyvi, nebuvo įrodyta, kad jis kelia kokią nors grėsmę Lietuvai.
Teigia, kad iš Sprendimo jam kyla itin sunkios teisinės ir socialinės pasekmės. Jis nuo Sprendimo priėmimo (jei Sprendimas įsiteisėtų) negalės vienerius metus teikti naujo prašymo dėl Leidimo. Pastaruoju metu Migracijos departamentas, įsiteisėjus sprendimams dėl leidimo panaikinimo ar atsisakymo išduoti leidimą užsieniečiui, priima papildomus sprendimus dėl draudimo užsieniečiams atvykti į Šengeną trims metams. Jis tokių sankcijų nenusipelnė, nes jokių neteisėtų veiksmų neatliko.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Pažymi, kad pareiškėjas teikė tik vieną prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, taip pat pateikė vieną tarpininkavimo raštą, ir šių dokumentų pagrindu buvo priimtas sprendimas išduoti Leidimą. Tiek pareiškėjui, tiek Migracijos departamentui yra žinomos ir aiškios aplinkybės, dėl kurių pareiškėjui buvo išduotas Leidimas, todėl šios aplinkybės neturi būti iš naujo įvardijamos priimant Sprendimą.
Teigia, kad Migracijos departamentas, priimant Sprendimą, vadovavosi Vidaus reikalų ministro patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo 129² ir 130 punktų nuostatomis. Pagrįstai vertino, kad pareiškėjas neatvyko dirbti ir turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą pasibaigus 2 mėnesių laikotarpiui panaikinti pareiškėjui Leidimą. Pareiškėjas nepateikė duomenų patvirtinančių, kad jis vykdė Bendrovės nurodymus palaukti Turkijoje. Migracijos departamentui Bendrovė yra pateikusi pranešimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjas neatvyko dirbti, todėl Migracijos departamentas neturi pagrindo daryti išvadą, kad Bendrovė pareiškėjui nurodė neatvykti.
Mano, kad Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės Sprendimo priėmimą pagrindžiančios aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas, UTPĮ), Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ), kitų teisės aktų ir teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2025 m. sausio 9 d. sprendimo Nr. 25S7092 teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad pareiškėjas yra Turkijos pilietis, kuris ketindamas dirbti Premium Interjerai, UAB, 2024 m. birželio 14 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi. 2024 m. rugpjūčio 5 d., vadovaujantis UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760376009, galiojantis iki 2026 m. rugpjūčio 5 d.
Sprendimu, vadovaujantis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktais bei 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nuspręsta panaikinti Leidimą, nes: duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; darbo sutartis su asmeniu nesudaryta.
Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties” (ginčui aktuali akto redakcija).
UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas, jeigu jis atitinka UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto imperatyvius reikalavimus, UTPĮ 26 straipsnio 1 dalies 1-6 punkte nustatytas leidimo išdavimo sąlygas ir nėra UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, dėl kurių leidimas neišduodamas.
Įstatymo 50 straipsnio numatyti leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai. Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai (Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4¹ ar 16 punktą, turi bedarbio statusą ne ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų (Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, tame tarpe, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
UTPĮ 28 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad Vidaus reikalų ministras nustato tvarką, reglamentuojančią prašymų išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikimą ir leidimų laikinai gyventi užsieniečiams išdavimą, keitimą, panaikinimą, vertinimą, ar darbdavys atitinka šiame Įstatyme nustatytas sąlygas, vertinimą, ar užsienietis atitinka leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas, vertinimą, ar nėra atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi ir leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų, taip pat vertinimą, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs.
Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (ginčui aktuali akto redakcija) (toliau – Aprašas), 129² punkte nurodyta, kad jeigu leidimas laikinai gyventi užsieniečiui buvo išduotas ar pakeistas Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte ar 44¹ straipsnyje nurodytais pagrindais arba jeigu Migracijos departamentas priėmė Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje arba Įstatymo 44¹ straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą leisti pakeisti darbdavį ir praėjus 2 mėnesiams atitinkamai nuo šio leidimo išrašymo dienos ar nuo sprendimo leisti pakeisti darbdavį priėmimo dienos (jeigu užsienietis nutraukia darbo sutartį su buvusiu darbdaviu) Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas nustato, kad VSDFV IS nėra duomenų apie šio užsieniečio įdarbinimą, atliekami Aprašo 130 punkte nurodyti veiksmai.
Pagal Aprašo 130 punktą, paaiškėjus bent vienam iš Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1-13 ar 15-21 punktuose arba 106 straipsnyje nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų ir esant tai patvirtinančių duomenų ir (ar) dokumentų, Migracijos departamentas išnagrinėja dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo, įvertina nustatytus faktus ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo vieno iš Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1–13 ar 15–21 punktuose arba 106 straipsnyje nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų paaiškėjimo Migracijos departamente dienos priima nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir Lietuvos Respublikos teisės aktų normomis pagrįstą sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi (jei kartu su užsieniečiu gyvena jo šeimos narys, kartu priimamas ir sprendimas panaikinti šio šeimos nario leidimą laikinai gyventi, išskyrus atvejus, kai jis turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu Įstatyme nustatytu pagrindu) arba sprendimą nepanaikinti leidimo laikinai gyventi.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2024 m. rugpjūčio 5 d., vadovaujantis UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pareiškėjui išduotas Leidimas. Iš VSDFV IS duomenų bazės nustatyta, kad duomenų apie pareiškėjo įdarbinimą nėra. Be to, pareiškėjas neginčija, kad Bendrovėje, kuriai tarpininkaujant išduotas Leidimas‚ jis įdarbintas nebuvo. Taip pat Bendrovė 2025 m. sausio 20 d. informavo Migracijos departamentą apie tai, kad pareiškėjas neatvyko dirbti.
Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktiką panašiose bylose (žr., pvz., LVAT 2021 m. balandžio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2823-261/2021), pažymėtina, kad užsieniečiui pagal Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą išduoto leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrįstumo vertinimas gali būti atliekamas ir sprendimas dėl tokio leidimo panaikinimo priimamas esant šioms sąlygoms: 1) nuo leidimo išrašymo dienos praėjus 2 mėnesiams; ir 2) nustačius, kad SODROS informacinėje sistemoje nėra duomenų apie užsieniečio įdarbinimą. Pažymėtina, kad šios sąlygos nėra fakultatyvios, t. y. siekiant pradėti užsieniečiui išduoto leidimo įvertinimo bei panaikinimo procedūras, turi egzistuoti abi pirmiau minėtos aplinkybės. Taigi, aptartas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto bei Aprašo 129² ir 130 punktų nuostatas vertinant sistemiškai, darytina išvada, jog Aprašo 129² punkte įtvirtintas 2 mėnesių nuo leidimo laikinai gyventi išrašymo terminas nėra savitikslis, juo iš esmės yra apibrėžtas protingas laikotarpis, per kurį užsienietis ir jį dirbti pasikvietęs darbdavys turi susitvarkyti visus su užsieniečio įdarbinimu bei darbo sutarties sudarymu susijusius formalumus, kurių nustatytu terminu nepabaigus Departamentas privalo imtis Aprašo 130 punkte įtvirtintų veiksmų, t. y. įvertinęs su konkrečiu atveju susijusias faktines aplinkybes, spręsti, ar egzistuoja kuris nors iš Įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. (žr., pvz., LVAT 2024 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1777-602/2024).
Teisėjų kolegija pažymi, kad Leidimas pareiškėjui išduotas konkrečiu pagrindu (dirbti). Įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinti savarankiški imperatyvūs leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai. Nustačius bent vieną iš šių pagrindų Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Migracijos departamentui nesuteikta diskrecijos teisė priimti kitokį sprendimą.
Minėta, kad Leidimas pareiškėjui išduotas 2024 m. rugpjūčio 5 d., o Sprendimas priimtas 2025 m. sausio 9 d., t. y. praėjus 5 mėnesiams nuo Leidimo išdavimo. Tokiu būdu nustatyta, kad pareiškėjas patikrinimo laikotarpiu, t. y. nuo Leidimo išdavimo praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui, nesudarė darbo sutarties su Bendrove, todėl, kad jis neatvyko. Tai atitinka Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto (su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta) nuostatą. Pareiškėjui Leidimas buvo išduotas dirbti, tačiau nesudarius darbo sutarties, konstatuotina, kad užsienietis, kreipdamasis dėl Leidimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės. Tai atitinka Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatą (duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės).
Nors pareiškėjas teigia, kad jis vykdė Bendrovės nurodymus palaukti Turkijoje, tačiau jokių tai pagrindžiančių įrodymų pareiškėjas nei Migracijos departamentui, nei teismui nepateikė.
Teisėjų kolegija vertina, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, turėjo pakankamai duomenų, patvirtinančių Sprendime nustatytas faktines aplinkybes, todėl daro išvadą, kad Migracijos departamentas turėjo teisinį pagrindą priimti Sprendimą.
Sprendimui priimti užteko iš oficialių institucijų informacinių sistemų (Sodra) gautų duomenų, o galiojantys teisės aktai nenumato Migracijos departamento pareigos kreiptis į pareiškėją dėl papildomų paaiškinimų. Pareiškėjo teisė būti išklausytam yra realizuojama vykdant teisminę priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolę, t. y. bylą nagrinėjant teisme, kuomet tiek pareiškėjas, tiek jo atstovai gali teikti papildomus įrodymus ir paaiškinimus, taip pat savo samprotavimus dėl sprendimo.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad Sprendimas priimtas įvertinus duomenų visumą, o surinkti duomenys iš kompetentingos institucijos vertintini kaip nedviprasmiški ir pakankami sprendimui priimti.
Pažymėtina, kad kiekvienas iš nustatytų Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą gyventi. Šiuo atveju pareiškėjui Leidimas pagrįstai panaikintas keliais savarankiškais pagrindais.
Įvertinus skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad teisė atvykti į Lietuvą ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus. Todėl užsieniečio Leidimo panaikinimas imperatyviais Įstatymo numatytais pagrindais nepažeidžia asmenų lygybės prieš įstatymą ar nediskriminavimo principų.
Teisėjų kolegija pažymi, kad tai savaime neužkerta kelio pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, jeigu jis atitiks vieną iš Įstatyme įtvirtintų leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindų ir 26 straipsnyje įtvirtintas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas.
Apibendrinus, darytina išvada, kad atsakovas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą. Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvavimo ir pagrįstumo reikalavimus.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Įvertinus minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustačius atsakovo Sprendimo neteisėtumo pagrindų, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jie nenagrinėjami.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo Y. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.