Kauno apygardos teismo nutartis

2008-04-24 · Civilinė byla Nr. 2S-683-274/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-04-24
Bylos Nr.
2S-683-274/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Albertas Milinis (pirm.), Albinas Čeplinskas, Arvydas Žibas
Ieškovas
L. P.
Atsakovas
A. P.
Advokatai
Vytautas Sirvydis
Civilinė byla Nr. 2S-683-274/2008
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Mindaugas Šimonis
Procesinio sprendimo kategorija (S) 99.4, 99.1.2
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008-04-24Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alberto Milinio, kolegijos teisėjų Albino Čeplinsko ir Arvydo Žibo rašytinio proceso forma apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2S-683-274/2008 pagal ieškovės L. P. atstovo advokato Vytauto Sirvydžio atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008-03-13 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-6164-773/2008 pagal ieškovės L. P. ieškinį atsakovui A. P. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir santuokinio turto padalijimo, dalies, kuria atsisakyta tenkinti ieškovės prašymą dėl atleidimo nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė L. P., pareiškusi ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo, t. y. sutuoktinio A. P. kaltės, ir santuokinio turto padalijimo, sumokėjo 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) žyminio mokesčio ir prašė teismą nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo atleisti, atsižvelgiant į ieškovės materialinę padėtį, kurią ši grindė prie ieškinio pridedama pažyma apie darbo užmokestį iš darbovietės – A. T. individualios įmonės, kurioje nurodyta, kad, atskaičiavus mokesčius, L. P. gauna 660.80 Lt (šešis šimtus šešiasdešimt litų, 80 ct.) mėnesinį darbo užmokestį (b. l. 5-6, 19).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas skundžiama 2008-03-13 nutartimi prašymo dėl atleidimo nuo likusios žyminio mokesčio dalies, t. y. 4522 Lt (keturių tūkstančių penkių šimtų dvidešimt dviejų litų) sumokėjimo netenkino nurodydamas, kad prašymas esantis nepakankamai motyvuotas. Vien pažyma apie ieškovės gaunamas pajamas, susijusias su darbo teisiniais santykiais, nepatvirtina prašymo pagrįstumo, nes ieškovė nėra nurodžiusi ir pateikusių įrodymų apie visą savo turtinę padėtį (pinigines santaupas, kitą turimą brangų asmeninį turtą ir kt.), o tuo tarpu iš prie ieškinio pridėtų įrodymų matyti, kad ieškovė santuokoje su atsakovu įgijo 2 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė pagal ieškovės pateiktą turto vertinimą yra 203 000 Lt (du šimtai trys tūkstančiai litų). Atsižvelgdamas į virš nurodytas aplinkybes, teismas laikė, kad ieškovės turtinė padėtis nesudaro pagrindo atleisti ją nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo, tačiau ieškovės gaunamo darbo užmokesčio dydis bei ta aplinkybė, jog į teismą dėl santuokinio turto padalijimo kreipiasi viena, sudaro LR CPK 84 str. nustatytą pagrindą iki teismo sprendimo priėmimo atidėti nesumokėtos žyminio mokesčio dalies mokėjimą. Taigi, likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimas ieškovei atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo.

Šalies argumentai

Ieškovės L. P. procesinis atstovas advokatas Vytautas Sirvydis su virš nurodytos Kauno miesto apylinkės teismo 2008-03-13 nutarties dalimi, kuria prašymas dėl dalinio atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo atmestas ir likusios šio mokesčio dalies sumokėjimas ieškovei atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo, nesutinka ir atskiruoju skundu prašo ją nurodytoje dalyje panaikinti bei išspręsti klausimą iš esmės – šioje dalyje priimti naują nutartį, kuria ieškovė nuo likusios žyminio mokesčio dalies - 4522 Lt sumokėjimo būtų atleista (b. l. 45-46). Apelianto nuomone, teismo išvada netenkinti prašymo dėl dalinio atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo esanti nepagrįsta, kadangi teismas šios išvados priėjo neįvertinęs kitų įrodymų, (išskyrus pažymą apie ieškovės gaunamą darbo užmokestį), pateiktų drauge su ieškiniu. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas teigia, kad ieškovė nenurodė visos savo turtinės padėties, t. y. nepateikė duomenų apie pinigines santaupas, kitą turimą brangų asmeninį turtą, ir nepagrindė to atitinkamais įrodymais, tačiau byloje yra VĮ „Registrų centras“ Kauno filialo pažyma „Dėl informacijos apie nekilnojamąjį turtą“ ir VĮ „Regitra“ Kauno filialo pažyma „Dėl registruotų transporto priemonių“, kurios patvirtina, jog registruoto nekilnojamojo turto bei transporto priemonių ieškovė neturi. Be to, teismas, nutartyje konstatavęs aplinkybę, jog atsakovas ieškovei trukdantis naudotis butu, jos taip pat tinkamai neįvertino, o būtent neatsižvelgė į tai, kad ieškovė esanti priversta gyventi kitur, dėl to patirianti papildomų išlaidų, o tai taip pat mažina ieškovės galimybes sumokėti visą pagal ginčo sumą mokėtiną žyminį mokestį.

Atskirasis skundas atmestinas ir štai dėl kokių priežasčių. Kolegija kaip nepagrįstą atmeta apelianto argumentą dėl to, kad spręsdamas klausimą dėl dalinio atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, teismas įvertino tik pažymą iš ieškovės darbovietės apie gaunamo darbo užmokesčio dydį, tačiau nekreipė dėmesio į kitus prie ieškinio pridėtus įrodymus, o būtent į VĮ „Registrų centras“ Kauno filialo bei VĮ „Regitra“ pažymas apie nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą bei motorines transporto priemones, iš kurių matyti, jog minėtų rūšių turto ieškovė neturinti. Pirmosios instancijos teismas savo nutartyje yra pažymėjęs, kad ieškovei formuluojant prašymą dėl atleidimo nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, kaip vienintelė jį pagrindžianti aplinkybė, buvo akcentuotas ieškovės gaunamas darbo užmokestis. Kita vertus, kitus byloje esančius rašytinius įrodymus, iš kurių galima spręsti apie ieškovės turtinę padėtį, teismas įvertino. Pagrindinis motyvas, kuriuo teismas grindė savo išvadą netenkinti prašymo dėl atleidimo nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, yra tai, jog iš VĮ „Registrų centras“ Kauno filialo 2008-01-29 pažymos Nr. 2196140 matyti, kad atsakovui A. P. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Butas pirkimo – pardavimo sutartimi įgytas 1998-04-30, t. y. atsakovui A. P. esant santuokoje su ieškove L.P. (b. l. 11-12). Tai yra sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomas turtas, kurį ieškovė ir prašo teismą padalinti pareikštu ieškiniu. Be to, ieškinyje nurodoma, kad santuokoje buvo įgyti ir du lengvieji automobiliai. Tai taip pat bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kurią prašoma padalinti transporto priemones natūra paliekant atsakovui. Tokiu būdu, negalima sutikti su apelianto argumentu, kad ieškovė neturinti nekilnojamojo turto ir transporto priemonių. Be to, reikia pažymėti, kad net ir byloje esančios VĮ „Registrų centras“ Kauno filialo bei VĮ „Regitra“ pažymos nėra išsamūs įrodymai, patvirtinantys vienokią ar kitokią turtinę ieškovės padėtį. Pavyzdžiui, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad drauge su prašymu nėra pateikta duomenų apie ieškovės turimas pinigines lėšas, laikomas bankuose ir kitose kredito įstaigose.

Atmestinas ir apelianto argumentas, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovės prašymą, tinkamai neįvertino tos aplinkybės, kad sutuoktinis trukdo naudotis butu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė. Kolegijos nuomone, teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, visiškai pagrįstai taikė likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo atidėjimą. Tokiu teismo procesiniu sprendimu buvo atsižvelgta į tai, kad šiuo metu ieškovė, atsižvelgiant į gaunamą darbo užmokestį, neturi finansinių galimybių sumokėti visą žyminį mokestį, tačiau, įvertinus, kad bendrosios jungtinės nuosavybės teise drauge su atsakovu ji valdo atitinkamą dalintiną kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, atleidimas nuo ženklios likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo būtų nepagrįstas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokia teismo nutartimi nebuvo apribotos ieškovės galimybės į teisminę gynybą. Apeliantas savo atskirajame skunde nurodė, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d. garantuoja teisę į teisminę gynybą ir taip pat rėmėsi Europos Tarybos Ministrų komiteto 1981-05-14 rekomendacija Nr. 81(7) „Dėl priemonių, lengvinančių galimybes naudotis teisingumo sistema“. Pažymėtina, kad minėtoje rekomendacijoje atkreiptas valstybių narių dėmesys į tai, jog išankstinis pinigų sumokėjimas negali būti sąlyga pradėti teismo procesą. Šiuo atveju, teismas skundžiama nutartimi ieškovės ieškinį priėmė, t. y. iškėlė civilinę bylą, o likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas kils tik tada, kai teismas ją išnagrinės iš esmės ir priims atitinkamą sprendimą. Taigi, realizuoti savo teisę į teisminę gynybą ieškovė turi visas galimybes. Jos atsakovui per teismą pareikštas materialinis teisinis reikalavimas bus išnagrinėtas, nepriklausomai nuo to, kad prašymas dėl dalinio atleidimo nuo žyminio mokesčio netenkintas.

Atsižvelgdama į virš pavardintus motyvus ir vadovaudamasi LR CPK 336 str., 337 str. 1 p., kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Albertas MilinisKolegijos teisėjai Albinas ČeplinskasArvydas Žibas