Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Martyna Verbiejė, išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Daivos Zakarauskės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje T. C., (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 243 straipsnį 9 MGL dydžio bauda;

2) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kuri subendrinta su 2013 m. vasario 21 d. nuosprendžiu skirta bausme ir T. C. skirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė ir 9 MGL dydžio bauda, bauda išieškota 2023 m. rugpjūčio 29 d., teistumas neišnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

2. T. C. apklausiamas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jau apie du metus gyvena su J. D., ji yra jo sugyventinė. Su sugyventine sutaria gerai, kol nevartoja alkoholio, kai išgeria prasideda konfliktai. 2025 m. sausio 9 d., apie 18 val., jei gerai prisimena, pradėjo vartoti alkoholį, alkoholį vartojo namuose, gėrė degtinę, kokią neprisimena, adresu (duomenys neskelbtini), miegamajame kambaryje. Abu išgėrė per daug ir apie 23 val. sukonfliktavo, dėl „Tik Tok“ socialinio tinklo ir kitų senų nuoskaudų. Sugyventinė buvo agresyvi, ant jo šaukė, žemino ir jį keikė. Todėl jis iškvietė policiją, ji nenusiramino ir jis konflikto metu suėmė sugyventinei už plaukų ir suėmęs už jų, ją stumdamas, juos patempė apie 4-5 sekundes. Pasielgė taip, nes sugyventinė negražiai apie jį kalbėjo, nesusivaldė. Labai dėl to gailisi. Po šio konflikto atvyko policija, jis pats tikriausiai nepasakė apie tai, kad patempė sugyventinei už plaukų, jo nepaklausė. Kodėl pareigūnams pasakė, kad J. D. peiliu jam sužalojo ranką, jis paaiškinti negali, matyt iš pykčio, buvo stipriai neblaivus, nepagalvojo apie pasekmes. Nuoširdžiai gailisi, sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas baudžiamuoju įsakymu. Labai norėtų, kad jei jam būtų paskirta probacija, pas jį namuose nesilankytų policijos pareigūnai, kadangi gyvena naujuose namuose, pas šeimininkę, kurios namus prižiūri ir ji jam nurodė, kad jei turės problemų su policija, jam ten gyveni nebeleis, sutiktų į probaciją reguliariai nuvykti pats.

3. Nukentėjusioji J. D. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad T. C. yra jos sugyventinis pusantrų metų, išgėręs jis būna agresyvus, yra teistas už įvairius nusikaltimus. Gyvena su juo adresu (duomenys neskelbtini), minėtą sodyba kartu prižiūri, sodybos savininkai gyvena Anglijoje. T. C. yra gulėjęs psichiatrijos ligoninėje, kadangi žalojo save, mano, kad ranką peiliu jis susižaloti galėjo pats, kai ji nematė. Kada jis iškvietė policiją ji nematė, nes tikriausiai rūkė lauke. Gali pasakyti, kad sugyventinis dažnai kviečia policiją, kai išgeria, dėl bet kokių žodinių konfliktų. 2025 m. sausio 9 d., nuo 15 val. ji kartu su sugyventiniu pradėjo vartoti alkoholį namuose. Išgėrė 2 butelius degtinės, gėrė „Švogerių“ degtinę. Pamena, kad apie 23 val. su sugyventiniu žodžiu sukonfliktavo, kadangi jis ją prifilmavo ir vaizdo įrašus buvo įkėlęs į „Tik Tok“ socialinį tinklą, ji jam papriekaištavo, kad daugiau taip nedarytų, pasakė, kad su juo išsiskirs, kad ji turi kur gyventi, tiksliai kaip viskas vyko ji neprisimena, žino, kad jis keikėsi ir jiems stovint miegamajame su ranka paėmė už plaukų ir patempė 4-5 sekundes, išrovė kuokštą plaukų, taip jis jai sukėlė fizinį skausmą, kurį 10 balų sistemoje vertina 10 balų, nes tikrai labai skaudėjo, pareigūnai sakė, kad galvoje yra paraudimas, ją nufotografavo. Plaukus pareigūnams ji pateikė, kadangi jie buvo išrauti, tik prabraukus plaukų šepečiu galvą, plaukai liko šepetyje. Ji pati į policija neskambino, nes nenorėjo, kad jį išvežtų, jai jo gaila. Gali pasakyti, kad ji į miegamąjį buvo atsinešusi peilį, nes pjaustė užkandą, lupo skūrą nuo dešrelių. Konflikto metu peilio rankoje ji neturėjo, peilis buvo ant padėklo, ant lovos, prie užkandžių. Nei konflikto metu, nei po jo, nei prieš patį konfliktą, ji su peiliu savo sugyventinio nesužalojo. Kaip jis susižalojo ji nežino, nematė. Turi kitą gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), ten ir gyvens.

4. Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad 2025 m. sausio 9 d., apie 23.37 val., namuose adresu (duomenys neskelbtini), neblaivus (1,19 prom.) T. C. žodinio konflikto metu, neblaiviai (2,51 prom.) sugyventinei J. D. išpešė galvos plaukus. Nukentėjusioji dėl sukelto fizinio skausmo po medikų apžiūros įvykio vietoje į gydymo įstaigas nepristatyta. Informuotas Specializuotas kompleksinės pagalbos centras. Namuose nepilnamečiai negyvena. Įvykio vietos apžiūros metu niekas nepaimta, fotografuota.

5. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini).

6. Asmens apžiūros protokole aprašyta J. D. apžiūra, kurios metu užfiksuotas ir paimtas plaukų kuokštas.

7. Kitų objektų apžiūros protokole fiksuota iš bendrojo pagalbos centro gauto garso įrašo apžiūra.

8. Kitų objektų apžiūros protokole fiksuota pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašų apžiūra:

8.1. Apžiūrimas vaizdo įrašas iš pareigūnų kūno kamerų pavadinimu PSS-20250109- 233722UTC+0200. Atidarius vaizdo įrašą matoma, kad pareigūnai važiuoja tarnybiniu automobiliu, sustoja, išlipa, lauke prie gyvenamojo namo pasitinka vyras, vilkintis chalatą. Vyras pareigūnams aiškina, kad vėl įsileido moterį, kuri neblaivi, agresyvi ir puola su peiliu. Pareigūnai su asmeniu eina į gyvenamąjį namą. Gyvenamajame name pareigūnus pasitinka akivaizdžiai neblaivi moteris. Pareigūnai bendrauja su moterimi, moteris aiškina, kad vyras ją puolė, mušė, išpešė jai plaukus, tačiau ji niekam nesiskundžia. Vyras su moterimi sukonfliktuoja, ji sako, kad jis išrovė jai plaukus, jis šaukia, kad ji puola su peiliu. Moteris šaukia, kad jis yra melagis. Pareigūnė išsiveda moterį į kitą kambarį. Moteris kitame kambaryje aiškina, kad vyras pats pradeda smurtauti, o ji lieka dėl to kalta. Moteris pasakoja, kad jie kartu gėrė ir jis rankomis pradėjo jai tempti už plaukų. Moteris verkia. Pašukuoja plaukus ir pareigūnei teigia, kad šepetyje yra plaukai, kuriuos išrovė jos sugyventinis. Pareigūnei paklausus, ar jai buvo sukeltas fizinis skausmas, moteris atsako, kad taip. Pareigūnė paklausia, kiek balų vertina sukeltą fizinį skausmą, 10 balų sistemoje. Ji atsako, kad 100. Pareigūnė nustato moteriai 2,51 promilių girtumą. Pareigūnė paklausia, kas nutiko vyrui su ranka, moteris neblaivi bando paaiškinti, tačiau jai sunkiai sekasi, kalba apie dializes. Pareigūnė atlieka moters apžiūrą, fotografuoja. Moteris parodo įvykio vietą, nurodo, kurioje vietoje jai tempė už plaukų. Pareigūnė fotografuoja įvykio vietą. Pareigūnas ateiną su vyru į patalpą - virtuvę, kurioje yra moteris su kita pareigūne, prieina prie peilių ir klausia vyro, su kurio peiliu jam sužalojo ranką, vyras teigia, kad neprisimena, moteris rėkia, kad vyras meluoja, išsigando, kad pareigūnams ji pasakė tiesą, kad jis pats prieš ją smurtavo. Moteris vadina vyrą aferistu ir aiškina, kad gyvenime neėmė peilio. Pareigūnė pildo procesinius dokumentus. Vaizdo įrašo trukmė 30 min.

8.2. Apžiūrimas vaizdo įrašas iš pareigūnų kūno kamerų pavadinimu PSS-20250109- 233718UTC+0200. Įrašo pradžia analogiška anksčiau aprašytajam. Toliau vaizdo įraše matyti, kaip pareigūnas lieka su vyru, vyrui nustato 1,19 promilių girtumą. Pareigūnas vyro klausia, dėl ko įvyko konfliktas, vyras pareigūnui aiškina, kad jie gėrė ir susiginčijo. Pareigūnas paklausia, kiek jiems yra metų. Praneša budėtojams, kad vyrui kraujuoja ranka, jis yra 42 metų, ir moteriai išrauti plaukai, jai taip pat 42 metai. Prašo, kad iškviestų GMP ir medikai juos apžiūrėtų. Pareigūnas paklausia vyro, kur yra peilis, kuriuo moteris jam sužalojo ranką, vyras sako „nežinau, atsinešė iš virtuvės, neatsimenu“. Pareigūnas sako, kad jam reiks jį nusifotografuoti. Pareigūnas fotografuoja asmenį. Pareigūnas ateiną su vyru į patalpą - virtuvę, kurioje yra moteris su kita pareigūne, prieina prie peilių ir klausia vyro su kurio peiliu, jam sužalojo ranką, vyras iš pradžių parodo, sako, gal šitas, pareigūnas paima dar vieną peilį, klausia, gal tas, vyras atsako, kad neįsivaizduoja, neprisimena. Pareigūnė šalia dar kartą paklausia vyro, ar jis neprisimena, kuris peilis, vyras purto galvą, moteris rėkia, kad vyras meluoja, išsigando, kad pareigūnams ji pasakė tiesą, kad jis pats prieš ją smurtavo. Moteris vadina vyrą aferistu ir aiškina, kad gyvenime neėmė peilio. Pareigūnas pildo procesinius dokumentus. Vaizdo įrašo trukmė 30 min.

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

9. Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

10. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Veiką kvalifikuojantis požymis – fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui (už ką atsakomybė numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje).

11. T. C., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo pripažino, patvirtino įvykio dieną vartojęs alkoholį su nukentėjusiąja, kuri yra jo sugyventinė, ir sugriebęs jai už plaukų bei tempęs juos. Jog dėl tokių sugyventinio veiksmų nukentėjusioji jautė fizinį skausmą, patvirtina jos pačios parodymai, pareigūnų kūno kamerų užfiksuotos nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės dėl smurto pobūdžio ir jausto fizinio skausmo, taip pat asmens apžiūros metu fiksuotas plaukų kuokštas (kas patvirtina, jog kaltinamojo veiksmai buvo pakankamai intensyvūs). Teismo vertinimu kaltinamasis, tempdamas sugyventinei už plaukų, suprato, jog sukels jai fizinį skausmą, norėjo taip veikti, taigi inkriminuojamus veiksmus atliko veikdamas tiesiogine tyčia.

12. Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta T. C. inkriminuota veika, tai yra, jog jis 2025 m. sausio 9 d., apie 23.37 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, sugriebė nukentėjusiajai J. D. už plaukų ir juos patempė, tokiais veiksmais nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą. Tokie jo veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį, kadangi veika buvo atlikta sugyventinės, tai yra, šeimos nario atžvilgiu (BPK 38 straipsnis).

IV. Bausmės skyrimas, kiti klausimai

13. Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu T. C. nurodė, kad sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu.

14. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas ir laisvės atėmimas iki dvejų metų.

15. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – T. C. padarė tyčinę (veikdamas tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė – jog veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nuskalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę. T. C. anksčiau teistas, abu kartus už nusikalstamas veikas nuosavybei, smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą. Administracine tvarka baustas, taip pat ir už nusižengimus, susijusius su alkoholio vartojimu. Nedirba. Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat pirmiau aptartas kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, teismas sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir mano, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokuroro siūlomą 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant T. C. vartoti psichiką veikiančias medžiagas, įskaitant alkoholį (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas). Kadangi smurtinio pobūdžio nusikalstama veika buvo padaryta šeimos nario atžvilgiu, kaltinamajam taip pat skiriama baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72² straipsnyje – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 48 straipsnio 6 dalis) per 9 mėnesių terminą.

16. T. C. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir galutinė bausmė skirtina 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, skiriant nurodytą draudimą ir BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

17. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus naikintina.

18. Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

18.1. J. D. įvykio vietoje paimti plaukai, 2025 m. kovo 25 d. nutarimu perduoti saugoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus Reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriaus specialistams, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikintini

18.2. BPC garso įrašas ir BODY kameros vaizdo įrašas paliktini saugoti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

T. C. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, bausmės atlikimo laikotarpiu uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. C. skirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bausmės atlikimo laikotarpiu uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Bausmės pradžią T. C. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo patvirtinto nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, skirti T. C. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 9 (devynių) mėnesių terminą nuo bausmės vykdymo pradžios.

T. C. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) J. D. įvykio vietoje paimtus plaukus, 2025 m. kovo 25 d. nutarimu perduotus saugoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus Reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriaus specialistams, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti;

2) BPC garso įrašą ir BODY kameros vaizdo įrašą palikti saugoti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos.

Išaiškinti T. C., kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 20 straipsnio 1 dalies 1 - 4 punktus, nuteistasis privalo susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos; atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Išaiškinti T. C., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę pateikti Šiaulių apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.