- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-05
- Bylos Nr.
- PK-823-530/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-69-3-00018-2013-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danutė Giačaitė
- Kategorijos
Bylos Nr. PK-823-530/2013Proceso Nr. 1-69-3-00018-2013-4Procesinio sprendimo kategorija: 2.9.1.
2013 m. vasario 5 d.
Kauno apylinkės teismo teisėja Danutė Giačaitė, susipažinusi su R. M. pareiškimu dėl privataus kaltinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. M. teismui padavė pareiškimą, kuriuo prašo padėti susigrąžinti jos mamai Magdalenai B. V. priklausantį sandėliuką bei raktus nuo jo, kuris yra (duomenys neskelbtini) namo bendroje rūsio patalpoje iš gyventojų (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos pareiškimą atsisakytina priimti, pareiškimas grąžintinas jį padavusiam asmeniui (BPK 412 str. 3 d.).
Nukentėjusiojo (privataus kaltintojo) skundas yra procesinis dokumentas, kuriuo remiantis pradedamas privataus kaltinimo bylos procesas, pagal jame suformuluotą kaltinimą byla perduodama nagrinėti teisiamajame posėdyje, nustatomos nagrinėjimo teisme ribos, kurių teismas iš esmės keisti negali. Privataus kaltinimo bylose kaltinimą teisme palaiko nukentėjusysis, todėl jo statusas sutapatinamas su kaltintojo statusu, o jo skundo turiniui keliami reikalavimai atitinka kaltinamojo akto turiniui keliamus reikalavimus.
BPK 412 str. apibrėžiant nukentėjusiojo skundo turinį ne tik nurodyta, kas privalomai jame turi būti išdėstyta, bet ir akcentuojama, kad esminės nusikalstamos veikos aplinkybės – nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos turinčios reikšmę aplinkybės – skunde turi būti išdėstytos taip, jog matytųsi išsamus ir tuo pačiu konkretus nusikalstamos veikos vaizdas, kuo yra kaltinamas asmuo. Taigi, nukentėjusysis privalo skunde nurodyti esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, kad kaltinimas būtų aiškus ir pagrįstas. Esminiai skundo turinio defektai suvaržo nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens teisę į gynybą, nes jis, esant nekonkrečiam kaltinimui, negali pasiruošti efektyviai nuo jo gintis.
Iš pateikto pareiškimo nėra aišku, kokie asmenys ir kokios nusikalstamos veikos padarymu yra kaltinami. R. M. prašo padėti susigrąžinti jos mamai priklausantį sandėliuką ir raktus nuo jo iš gyventojų, gyvenančių (duomenys neskelbtini). Tačiau nenurodyta nusikalstamos veikos padarymu įtariamų asmenų nei vardai, nei pavardės, nei identifikavimo duomenys, nei tiksli gyvenamoji vieta. Nenurodyti nei kiti duomenys, kurie patvirtintų R. M. teiginius – kokie liudytojai, kokias aplinkybes matė ir gali patvirtinti. Pareiškėjos pareiškime nėra konkrečiai suformuluoto prašymo teismui, nėra konkrečiai suformuluotų kaltinimų įtariamiems asmenims, dėl ko negalima spręsti, ar pareiškimas gali būti nagrinėjamas privataus kaltinimo tvarka.
Neabejotina, kad kiekvienas asmuo turi teisę į teismą, tačiau teisinėje valstybėje negali būti tokios situacijos, kai be konkrečių faktų pirmiausia asmeniui būtų keliama privataus kaltinimo byla, o tik po to tie faktai renkami. Teisme faktai turi būti tikrinami, ten jie tampa įrodymais, bet konkretūs duomenys apie konkretaus asmens padarytą nusikalstamą veiką turi būti nurodyti skunde. Dėl to, teismui paduoto R. M. pareiškimo turinys neatitinka BPK 412 str. 2 d. reikalavimų ir, remiantis BPK 412 str. 3 d. nuostatomis grąžintinas jį padavusiam asmeniui. Kadangi privataus kaltinimo byloje kaltintojo vaidmuo tenka nukentėjusiam, privalu tinkamai paruošti kreipimąsi į teismą, atitinkantį BPK 412 str. reikalavimus. Jeigu nukentėjusiam asmeniui pačiam padaryti tai yra sunku, siūlytina pasinaudoti kvalifikuoto teisininko – advokato paslaugomis.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
R. M. pareiškimo nepriimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Nutarčiai įsiteisėjus, pareiškimą grąžinti pareiškėjai.
Nutartis per septynias dienas nuo nuorašo gavimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.