Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Tomui Stelioniui, gynėjui advokatui Algirdui Sakalauskui, kaltinamajam R. A., nukentėjusiajam R. A., specialistui V. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis R. A. 2009 m. vasario 21 d. apie 09 val. buto virtuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, tyčia vieną kartą dūrė peiliu savo tėvui R. A. į nugaros sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajam R. A. durtinę - pjautinę kiauryminę krūtinės ląstos kairės pusės nugarinio paviršiaus žaizdą, lydimą kraujo susikaupimo kairėje krūtinplėvės ertmėje ir dėl kiauryminio krūtinės ląstos pažeidimo sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 135 str. 2 d. 3 p.

Kaltinamasis R. A. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2009 m. vasario 21 d. apie 9 val. bute tarp jo ir tėvų kilo konfliktas, kadangi jis norėjo važiuoti į lažybų punktą „pastatyti“ 2 litus, todėl prašė motinos pinigų. Motina atsisakė duoti pinigų, tada įsikišo tėvas ir jie sukonfliktavo. Broliai jį laikė už rankų, galvą daužė batu. Galėjo būti, kad sudavė motinai. Tada jis pamatė peilį, jį pasiėmė, norėdamas pagąsdinti, durti nenorėjo, tačiau tėvas staigiai pasisuko į langą ir pats “užšoko” ant peilio. Pamatęs, kad įdūrė tėvui, išsigando, išvažiavo iš namų, tačiau po 15 min. grįžo, kur prie lifto jį sulaikė policijos pareigūnai. R. A. parodė, kad šeimoje barnių buvo, tačiau toks atvejis pirmas, kodėl nuo jo slepia peilius, nežino. Gailisi padaręs nusikaltimą, atsiprašė. Su civiliniu ieškiniu sutinka.

Ikiteisminio tyrimo metu nusikaltimo padarymo aplinkybes kaltinamasis aiškino kiek kitaip. Nurodė, kad ankščiau nurodytu laiku paprašė motinos duoti jam pinigų. Kadangi motina duoti pinigų atsisakė, jis labai supyko ir namuose prasidėjo konfliktas. Konfliktavo ir su motina, ir su tėvu bei broliais D. ir V.. Būdamas virtuvėje surado peilį ir juo dūrė tėvui. Dūrė todėl, kad buvo labai supykęs. Tėvo nužudyti nenorėjo ( b.l. 64-65 ).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo pilno prisipažinimo jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais bei kita rašytine bylos medžiaga.

Nukentėjusysis R. A. parodė, kad 2009 m. vasario 21 d. ryte jis grįžo su žmona namo. Dėl pinigų sukonfliktavo su sūnumi R. A.. Kiti jo sūnūs laikė R. A. už rankų, kadangi šis „švaistėsi“ žodžiais ant jo ir motinos. Buvo užlaužę rankas, kad paauklėti. Motina jam sudavė šlepete 2-3 kartus per galvą. Nukentėjusysis parodė, kad stovėdamas prie lango jis staigiai pasisuko į sūnų ir šis jam nestipriai įdūrė peiliu. Kodėl sūnus rankoje turėjo peilį, nežino, gal ketino valgyti. Po to R. A. išėjo, tačiau kai atvažiavo medikai jis jau buvo sugrįžęs. Namuose peiliais pastoviai niekas nesišvaisto, su sūnumi pastoviai nekonfliktuoja. Kai jį apklausinėjo tyrėja, jam buvo šokas, nežino, kodėl pasirašė protokolą. Sūnui jokių priekaištų neturi.

Liudytojas V. B. parodė, kad patruliavo kartu su R. K.. Buvo gautas pranešimas apie buitinį konfliktą, kurio metu sužalotas žmogus. Nukentėjusiajam buvo sužalota nugara. Nukentėjusiojo sūnus sakė, kad sužalojo kitas sūnus, t.y. R. A.. Atvykus į įvykio vietą, R. A. nebuvo, tačiau jis netrukus grįžo ir buvo sulaikytas. R. A. sakė, kad tėvą sužalojo, nes šis nedavė pinigų pagirioms.

2009-02-21 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra butas Nr. 16, esantis devynių aukštų name, pažymėtame Nr. (duomenys neskelbtini), šeštame aukšte. Apžiūrėjus buto vidų jokių dėmių, panašių į kraują, nerasta, tačiau įvykio vietoje rastas ir paimtas peilis, ant kurio rankenos matyti kraujo pėdsakai bei vyriški marškiniai, kurių nugarinėje dalyje matyti skylė bei kraujo dėmė (b.l. 3-8, 10-12).

2009-07-17 apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas 2009-02-21 įvykio vietos apžiūros metu paimtas 24 cm., ilgio peilis, kurio geležtės ilgis 12,5 cm., plotis 1,6 cm. Taip pat apžiūrėti apatiniai marškiniai baltos spalvos su siauromis petnešėlėmis. Ant marškinėlių jokių dėmių nėra. Apžiūrėti viršutiniai marškiniai yra raudoni - juodi languoti, ilgomis rankovėmis. Marškiniai nešvarūs, matyti nusidėvėjimo žymės. Marškinių nugarinėje pusėje kairėje viršutinėje pusėje yra dėmė panaši į kraują, kuri apžiūros metu yra išdžiūvusi. Šios dėmės viduryje yra skylė, kuri nuo marškinių kairės rankovės nugarinės siūlės nutolusi 6 cm., o nuo marškinių apačios siūlė 58 cm., skylės plotis apie 1,5 cm. Skylė išilginė, lygiagreti marškinių apačiai (b.l. 9-12).

Specialisto išvada Nr. G 197/09(09) nustatyta, kad R. A. kliniškai konstatuota durtinė - pjautinė žaizda krūtinės ląstos kairėje pusėje, kairio plaučio sužalojimas, oro susikaupimas kairėje krūtinplėvės ertmėje, kairio plaučio suspaudimas galėjo būti padaryti kietu plokščiu smailiu aštriabriauniu duriančiai - pjaunančio tipo įrankiu, galimai 2009-02-21 ir dėl kiauryminio krūtinės ląstos sienelės sužalojimo su plaučio pažeidimu sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. Konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti kad ir tyrimui pateiktu peiliu (b.l. 23-24).

Specialisto išvada Nr. G 2712/09(01) konstatuota, kad R. A. nustatyta durtinė -pjautinė kiauryminė krūtinės ląstos kairės pusės nugarinio paviršiaus žaizda, lydima kraujo susikaupimo kairėje krūtinplėvės ertmėje, sužalojimas padarytas suduodant durtinių - pjautinių savybių turinčiu daiktu (įrankiu) galimai peiliu, galimai 2009-02-21. Dėl kiauryminio krūtinės ląstos pažeidimo kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Galimybė, kad sužalojimas padarytas tyrimui pateiktu peiliu neatmetama. Sužalojimas padarytas vienu smūgiu (b.l. 29-32).

Surinktų įrodymų visuma rodo, kad kaltinamasis R. A. tyčia peiliu durdamas nukentėjusiajam į nugaros sritį, jį sunkiai sužalojo. Kaltinamasis savo kaltės neneigia, pripažįsta peiliu įdūręs nukentėjusiajam į nugarą kilus konfliktui tarp jo ir tėvų, todėl, kad motina jam atsisakė duoti pinigų. Konflikte dalyvavo ir tėvas, jo broliai, jam buvo suduota batu į galvą. Tuomet jis pasiėmęs peilį dūrė tėvui į nugarą. Durdamas peiliu tikslo sunkiai sužaloti neturėjo, norėjo tik pagąsdinti. Savo poelgio nesupranta ir paaiškinti negali, smurtą panaudojo, nes labai supyko ir susinervino už tai, kad jį laikė broliai ir buvo panaudotas smurtas prieš jį daužant batu per galvą. Nors kaltinamasis aiškina, kad susijaudino dėl prieš jį panaudoto smurto, tačiau teismas, ištyręs įvykio aplinkybes, daro išvadą, kad jo veiksmai buvo neadekvatūs asmenų panaudotam smurtui prieš jį. Peilio panaudojimas šioje situacijoje buvo realus pavojus nukentėjusiojo gyvybei. Kaltinamajam buvo suduota batu kelis kartus į galvą, sveikatos sutrikdymo nenustatyta (b. l. 72). Be to, nukentėjusysis prieš kaltinamąjį nenaudojo jokių aktyvių veiksmų, tik įžeidžiančius žodžius. Teismas konstatuoja, kad kaltinamasis dūrė peiliu nukentėjusiajam į nugaros sritį dar konfliktui nepasibaigus, tačiau kaltinamojo veiksmas dūrus nukentėjusiajam į nugaros sritį nukentėjusiojo atžvilgiu buvo neadekvatus. Todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamasis suvokė savo veikimo pavojingumą ir realiai numatė pavojingas pasekmes, ir nors jų nenorėjo, tačiau sąmoningai leido joms kilti, t.y. sunkiai sužalojo savo tėvą netiesiogine tyčia. Esant tokioms aplinkybėms kaltinamojo R. A. nusikalstama veika kvalifikuota teisingai pagal LR BK 135 str. 2 d. 3 p.

Kaltinamojo R. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

LR BK 135 str. 2 d. 3 p. numatyto nusikaltimo sankcijoje numatyta viena bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo dvejų iki dvylikos metų. Tačiau individualizuojant bausmę svarbu tinkamai įvertinti BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes. Šiuo atveju visų pirma atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir BK bendrosios dalies nuostatų (BK 62 str. 1 d, 2 d., 4 d., 54 str. 3 d.), skiriant bausmę, suteikiamas galimybes. Šioje byloje nustatyta, kad nusikaltimas padarytas spontaniškai, kilus konfliktui, susiginčijus su tėvais, nesant išankstinės tyčios. Konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo įvyko dėl menkavertės dingsties, panaudotas smurtas nebuvo intensyvus, sužalojimas padarytas vienkartiniu veiksmu – dūriu peiliu, padarytas sužalojimas sunkių pasekmių nesukėlė. Kaip kad nurodė kaltinamasis, jis tik norėjo pagąsdinti tėvą. Kaltinamasis R. A. ir nukentėjusysis – jo tėvas kartu gyvena. Nors ikiteisminio tyrimo metu ir buvo teigiama, kad kaltinamasis yra agresyvus ir nuolat naudoja smurtą prieš šeimos narius, tačiau tokių duomenų dėl ankščiau naudoto smurto byloje nesurinkta. Taip pat imamas domėn sunkių pasekmių nebuvimas dėl padaryto sužalojimo, nukentėjusysis visiškai pasveiko, sužalojimas nesukėlė jokių liekamųjų sveikatos sutrikimų. Teismo nuomone šiuo atveju yra svarbi paties nukentėjusiojo nuomonė į šį įvykį, požiūris į kaltinamojo veiksmus. Nukentėjusysis susitaikė su kaltinamuoju, pretenzijų jam neturi. Atsižvelgtina ir į paties kaltininko asmenybę: jis neteistas, administracine tvarka nebaustas, visiškai prisipažino dėl padaryto nusikaltimo ir labai gailisi. Kaltinamasis su Valstybinės ligonių kasos pareikštu ieškiniu sutinka. Įvertinęs visas šias aplinkybes teismas daro pagrįstą išvadą, kad šioje byloje sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas net ir įstatymo numatytam minimaliam dydžiui aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir neatitiktų bausmės paskirčiai, įtvirtintai BK 41 straipsnyje. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti R. A. paskyrus kitą, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, o laisvės atėmimo bausmės jam paskyrimas prieštarautų teisingumo principui. Todėl teismas pripažįsta, kas skiriant bausmę kaltinamajam R. A. yra būtina vadovaujantis BK 54 str. 3 d. nuostatomis ir paskirti bausmę švelnesnę, nei numatyta straipsnio sankcijoje.

Į bausmės laiką pagal Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnį įskaitytinas kaltinamojo suėmime išbūtas laikas pagal LR BK 65 str. 1d. taisykles.

Byloje Valstybinė ligonių kasa prie LR SAM už R. A. gydymą pareiškė 2080,00 Lt civilinį ieškinį (b. l. 37-40). Civilinis ieškinys įrodytas byloje esančia medžiaga, todėl turi būti priteistas iš kaltinamojo, nes būtent dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų atsirado ši žala.

Daiktiniai įrodymai: peilis kaip nusikaltimo įrankis turi būti sunaikintas, apatiniai marškiniai, marškiniai - sunaikintini, nes nukentėjęs nepageidauja jų atsiimti, jie menkaverčiai (LR BPK 94 str. 1 d. 1 p., 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297 - 308 str.

nusprendė:

R. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 135 str. 2 d. 3 p., ir pritaikius LR BK 54 str. 3 d., nuteisti jį laisvės apribojimu 2 (dvejiems) metams.

Įpareigoti R. A. pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir neatlygintinai išdirbti 200 valandų per 1 (vienerius) metus laiko sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. 2 d., 65 str. 1 d. 1 p. b) pp., į bausmės laiką įskaityti kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2009-02-21 iki 2009-02-23, prilyginant vieną suėmimo dieną dviems laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš R. A. 2080,00 Lt. civilinį ieškinį Valstybinei ligonių kasai prie SAM už R. A. gydymą.

Daiktinius įrodymus: peilį, marškinius, apatinius marškinius, saugomus Marijampolės apskrities VPK, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti (LR BPK 94 str. 1 d. 1 p., 4 p.).

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą apeliacine tvarka. Nuosprendžio apskundimo pradžią proceso dalyviams skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.