Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiesiems M.-M. T., A. S., I. K., S. L., A. L., N. M., N. P., Ž. Š., L. M., V. P., L. K., G. Ž., N.-O. K. ir J. V.,

civilinio atsakovo-R. J. individualios įmonės „ Argus “-saugos tarnybos įgaliotam atstovui A. J. ir atstovui pagal susitarimą-advokatui G. Daugėlai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. L., a/k (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, išsiskyręs, karo prievolininkas, dirb. UAB (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1d.(Lietuvos Respublikos 2003m. liepos 04d. įstatymo Nr. IX-1706, galiojusio iki 2013m. liepos 13d., redakcija) ir 284 str. 1d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. L. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t.y. padarė viešosios tvarkos pažeidimą, o būtent:

2010m. spalio 04d., apie 09³⁰ val., dienos metu, kaltinamasis R. L., neturėdamas teisinio pagrindo, t.y. būdamas R. J. individualios įmonės „ Argus “-saugos tarnybos apsaugos darbuotoju-stažuotoju ir neturėdamas darbdavio nurodymų naudoti spec. priemones, kurios darbinėms pareigoms atlikti išduotos nebuvo, pagal užduotį atvykęs į įmonės saugomą objektą, esantį adresu: Šviesos gt. Nr. 17, Ukmergės m., viešoje vietoje-prie jėgainės(katilinės) Nr. 1 pastato, esančio adresu: Šviesos gt. Nr. 17, Ukmergės m., lauke, kur vyko Ukmergės miesto bendruomenės organizuotas susirinkimas, kuriam 2010m. rugsėjo 23d. Ukmergės raj. savivaldybės administracijos direktoriaus raštu Nr. (6.25)-18-2 buvo išduotas pažymėjimas dėl suderintos susirinkimo vietos, laiko ir formos, iš chuliganiškų paskatų panaudojo fizinę prievartą prieš susirinkusius žmones, t.y. kilusio incidento metu purkšdamas su savimi turėtas nenustatyto turinio dujas į susirinkusius žmones, sukėlė nukentėjusiajam-pil. Mykolui-M. T. fizinį skausmą, pasireiškusį veido ir akių graužimu, sukėlė nukentėjusiajai-pil. A. S. fizinį skausmą, pasireiškusį apsvaigimu ir pykinimu, ir pastarajai buvo padarytas abiejų akių junginių ir ragenų cheminis nudegimas, sukėlęs junginės ir ragenos uždegimą, dėl ko nukentėjusiajai A. S. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sukėlė nukentėjusiajai-pil. I. K. fizinį skausmą, pasireiškusį pykinimu ir alergine odos reakcija, sukėlė nukentėjusiajam-pil. S. L. fizinį skausmą, pasireiškusį graužimu akyse ir gerklėje, sukėlė nukentėjusiajai-pil. A. L. fizinį skausmą, pasireiškusį akių graužimu, sukėlė nukentėjusiajam-pil. N. M. fizinį skausmą, pasireiškusį akių graužimu ir ašarojimu, sukėlė nukentėjusiajai-pil. N. P. fizinį skausmą, pasireiškusį pykinimu ir akių graužimu, ir pastaroji apsinuodijo ašarinėmis dujomis, dėl ko nukentėjusiajai N. P. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sukėlė nukentėjusiajam-pil. Ž. Š. fizinį skausmą, pasireiškusį veido ir akių graužimu, ir pastarajam buvo padarytas abiejų akių ragenų ir junginių cheminį I0 nudegimas, dėl ko nukentėjusiajam Ž. Š. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sukėlė nukentėjusiajai-pil. L. M. fizinį skausmą, pasireiškusį perštėjimu gerklėje, dusinimu ir ašarojimu, sukėlė nukentėjusiajam-pil. V. P. fizinį skausmą, pasireiškusį perštėjimu gerklėje, dusinimu ir ašarojimu, ir pastarajam buvo nustatytas abiejų akių vokų krašto uždegimas, dėl ko nukentėjusiajam V. P. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, ir sukėlė nukentėjusiajam-pil. L. K. fizinį skausmą, pasireiškusį akių graužimu, ir tokiu būdu jis(kaltinamasis R. L.), savo įžūliu elgesiu viešoje vietoje demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, padarė viešosios tvarkos pažeidimą.

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad pil. A. J., dirbantis viename iš rajoninių laikraščių, ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateikė CD kompaktinį diską su vaizdo įrašu apie 2010m. spalio 04d. prie jėgainės(katilinės), esančios adresu: Šviesos gt. Nr. 17, Ukmergės m., kilusį incidentą tarp Ukmergės miesto bendruomenės gyventojų ir R. J. individualios įmonės „ Argus “-saugos tarnybos darbuotojų(b.l. 3, t. 1).

Motyvuojamoji dalis

Susidariusioje situacijoje iškilus grėsmei dėl artėjančio šildymo sezono Ukmergės rajone pradžios, Ukmergės raj. savivaldybės administracijos direktoriaus 2010m. rugsėjo 28d. įsakymu Nr. 13-1069 buvo paskelbta ekstremali situacija Ukmergės rajone ir UAB „ Ukmergės šiluma “, kaip savivaldybės kontroliuojama įmonė, buvo įpareigota pradėti tiekti šilumą ir karštą vandenį Ukmergės rajono gyventojams, nuo 2010m. rugsėjo 28d. įsakius pradėti ir šildymo sezoną Ukmergės rajone(b.l. 83, 108, t. 3). Savo ruožtu Ukmergės miesto bendruomenė organizavo akciją, nuo 2010m. rugsėjo 27d. akcijos dalyviams pradėjus budėjimą prie Ukmergės mieste ir rajone esančių jėgainių(katilinių), kuri buvo suderinta su Ukmergės raj. savivaldybės administracija, 2010m. rugsėjo 23d. administracijos direktoriui išdavus pažymėjimą Nr. (6.25)-18-2 dėl suderintos susirinkimo vietos, laiko ir formos(b.l. 139, t. 1). Akcija buvo numatoma vykdyti iki ekstremalios situacijos atšaukimo(pastaba: ekstremali situacija Ukmergės rajone buvo atšaukta nuo 2013m. spalio 01d.), o akcijos dalyvių viena iš susirinkimo vietų buvo numatyta ir jėgainė(katilinė) Nr. 1, esanti adresu: Šviesos gt. Nr. 17, Ukmergės m.

Tuo pačiu bylos duomenimis nustatyta, kad, vykstant teisminiams ginčams dėl Ukmergės raj. šilumos ūkio, 2010m. spalio 01d. Vilniaus apygardos teisme buvo priimta ir nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-5827-178/2010m., įpareigojanti atsakovą-Ukmergės rajono savivaldybę leisti ieškovui-UAB „ Miesto energija “ naudotis visu savivaldybės pagal kitą teismo nutartį perimtu ar dar neperimtu valdyti turtu šilumos energijos gamybai ir tiekimui užtikrinti(b.l. 92-94, t. 3). Ši nutartis buvo pateikta vykdyti antstolės N. J. kontorai, kuri apie priimtą nutartį informavo UAB „ Miesto energija “ vadovą-gen. direktorių A. S. ir Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK vadovus, buvo suderinta nutarties vykdymo data, t.y. 2010m. spalio 04d. Teisėtai atvykstančios antstolės ir UAB „ Miesto energija “ vadovo patekimui į objektą, t.y. jėgainę(katilinę) Nr. 1, užtikrinti 2010m. spalio 04d. pagal užduotį iš R. J. individualios įmonės „ Argus “-saugos tarnybos, su kuria bendrovė buvo sudariusi patruliavimo sutartį dėl objekto-jėgainės(katilinės) Nr. 1 adresu: Šviesos gt. Nr. 17, Ukmergės m., apsaugos, atvyko daugiau nei įprastai apsaugos darbuotojų, t.y. 10 žmonių, tarp kurių buvo ir kaltinamasis R. L., tuo metu saugos tarnyboje dirbęs apsaugos darbuotojo-stažuotojo pareigose. Tą dieną į darbą atvykstantiems saugos tarnybos darbuotojams jokios spec. priemonės išduotos nebuvo. Šias aplinkybes patvirtina tiek bylos nagrinėjimo teisme metu apklaustų liudytojų N. J., A. S., D. D., E. V., A. T., I. T. ir A. Š. parodymai, tiek ir byloje esantys rašytiniai įrodymai(b.l. 130-131, 140-141, 157-163, 177, 179, t. 1, b.l. 119-120, t. 3).

Išaiškinus visas bylos aplinkybes, matyti, kad Ukmergės miesto bendruomenės gyventojai, vykdydami budėjimo akciją, prie jėgainės(katilinės) Nr. 1 buvo susirinkę ir 2010m. spalio 04d. Susirinkusiųjų tarpe buvo ir nukentėjusieji. Vykdytos akcijos metu viešajai tvarkai užtikrinti prie šio objekto buvo įrengtas policijos postas, policijos darbuotojas budėjo ir kilusio incidento dieną, ką patvirtino parodymus byloje davę policijos pareigūnai V. B. ir R. M., kurie, kaip liudytojai, buvo apklausti ir bylos nagrinėjimo teisme metu. Pasak visų nukentėjusiųjų, prie jėgainės(katilinės) Nr. 1 susirinkę žmonės, pamatę ateinančią antstolę su UAB „ Miesto energija “ vadovu, lydimus apsaugos darbuotojų, sustojo keliomis eilėmis ir susikabino rankomis, užtverdami praėjimą link katilinės pastato durų, nes buvo pasklidusi informacija, kad norima užimti katilinės pastatą. Antstolei paaiškinus apsilankymo tikslą, patekimui į objektą R. J. individualios įmonės „ Argus “-saugos tarnybos darbuotojai jėga pradėjo brautis pro žmonių minią, tačiau žmonės to padaryti neleido. Įvyko susistumdymas, prieš kai kuriuos iš nukentėjusiųjų(nukentėjusieji N. M., G. Ž. ir J. V.) apsaugos darbuotojai panaudojo fizinį smurtą, o vienas iš apsaugos darbuotojų(kaltinamasis R. L.), išsitraukęs su savimi turėtą dujų balionėlį, į priešakyje stovėjusią žmonių minią pradėjo purkšti nenustatyto turinio dujas, ko pasekoje daliai žmonių dėl dirginančių cheminių medžiagų poveikio buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Šias nukentėjusiųjų aiškinamas aplinkybes patvirtina tiek parodymus byloje davę liudytojai E. D., V. B., R. M., buvę apklausti ir bylos nagrinėjimo teisme metu, ir papildomai teisme apklaustas liudytojas J. K., kuris, kaip miesto bendruomenės tarybos primininkas, organizavo budėjimo akciją, tiek ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, t.y. teismo medicinos specialisto išvados(b.l. 13-15, 62, 70-74, 104, t. 1). Prie jėgainės(katilinės) Nr. 1 įvykęs incidentas, kuris sulaukė didelio visuomenės ir žiniasklaidos susidomėjimo, buvo filmuojamas kelių televizijų. Kaip matyti iš filmuotos medžiagos, kuri buvo peržiūrėta ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu(b.l. 76, 79-81, t. 2, dar vienas CD kompaktinis diskas su vaizdo įrašu prisegtas prie t. 2), kilusio incidento tarp Ukmergės miesto bendruomenės gyventojų ir R. J. individualios įmonės „ Argus “-saugos tarnybos darbuotojų metu fizinis smurtas buvo panaudotas ir prieš patį kaltinamąjį R. L., kuriam iš už nugaros vienas iš susirinkusių senyvo amžiaus akcijos dalyvių, kurio asmenybė nėra nustatyta, su ranka sudavė kelis smūgius į nugaros-galvos sritį, tačiau kaltinamojo padaryti veiksmai negali būti laikytini kaip būtinoji gintis, nes smūgių kaltinamajam sudavimas ir dujų purškimas į žmones vyko ne vienu ir tuo pačiu metu, t.y. dujos buvo panaudotos, jau praėjus apie minutei laiko po smurto prieš kaltinamojo asmenį panaudojimo, juolab, kad vėliau sekę kaltinamojo R. L. veiksmai buvo nukreipti ne į konkretų asmenį, o į susirinkusiuosius, dujas pakelta ranka purškiant į priešakyje stovėjusią žmonių minią. Priešingai, kaltinamasis R. L. dujas panaudojo, neturėdamas teisinio pagrindo, tokiu būdu viršydamas jam suteiktus įgaliojimus, atliekant jam pavestas darbines funkcijas(R. J. individualios įmonės „ Argus “-saugos tarnybos vadovo patvirtinta apsaugos darbuotojo-stažuotojo pareiginė instrukcija b.l. 142-148), juolab, kad pagal įvykio aplinkybes kaltinamajam, prieš kurį tuo momentu nusikalstamai kėsinamasi nebuvo, imtis tokių veiksmų nebuvo ir jokio preteksto, o žinant, kad purškiamomis dujomis gali būti sužaloti aplinkui esantys asmenys, kaltinamasis R. L., nors ir neturėjęs išankstinės tyčios pažeisti viešąją tvarką, kilusio incidento metu neadekvačiai vertindamas susidariusią situaciją ir veikdamas savarankiškai, ne savigynai panaudojant dujas elgėsi ne tik chuliganiškai, įžūliai ir nepagarbiai, bet ir pavojingai įvykio vietoje susirinkusių pensijinio amžiaus žmonių, tarp kurių buvo ir garbaus amžiaus asmenų, atžvilgiu.

Tokiu būdu, įvertinus visų byloje išaiškintų aplinkybių visumą, laikytina, kad kaltinamasis R. L., būdamas apsaugos darbuotoju, vykdant teismo nutartį, kad užtikrinti atvykusios antstolės patekimą į katilinės patalpas, neturėdamas teisinio pagrindo, viešoje vietoje, t.y. prie jėgainės(katilinės) Nr. 1, esančios adresu: Šviesos gt. Nr. 17, Ukmergės m., kilusio incidento tarp Ukmergės miesto bendruomenės gyventojų ir R. J. individualios įmonės „ Argus “-saugos tarnybos darbuotojų metu purkšdamas dujas į buvusią organizuotą budėjimo akciją teisėtai susirinkusius žmones, tokiu savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Nors LR BK 284 straipsnis ima apsaugoti tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas, todėl papildoma vertybė, saugoma LR BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata ir nuosavybė. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamojo R. L. padarytų nusikalstamų veiksmų(dujų purškimo) pasekoje nukentėjusiems asmenims buvo sukeltas fizinis skausmas, o daliai žmonių dėl dirginančių cheminių medžiagų poveikio buvo ir nežymiai sutrikdyta sveikata(b.l. 13-15, 62, 70-74, 104, t. 1). Už fizinio skausmo kitam žmogui sukėlimą ir nežymų jo sužalojimą, padarytą mušant ar kitaip smurtaujant, baudžiamoji atsakomybė yra numatyta LR BK 140 str. 1d.(Lietuvos Respublikos 2003m. liepos 04d. įstatymo Nr. IX-1706, galiojusio iki 2013m. liepos 13d., redakcija). Kadangi kaltinamojo R. L. nusikalstamo elgesio padarinai atsirado dėl jo padarytų įžūlių chuliganiškų veiksmų viešoje vietoje, o iš visų galimų sveikatos sutrikdymų LR BK 284 straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, šiems padariniams kilus, kaltinamojo R. L. padaryta nusikalstama veika yra kvalifikuotina tik pagal LR BK 284 str. 1d., t.y. viešosios tvarkos pažeidimas.

Bylos nagrinėjimo teisme metu tenkinant vieno iš nukentėjusiųjų M.-M. T. pateiktą rašytinį prašymą dėl kaltinamajam R. L. inkriminuojamos nusikalstamos veikos kvalifikavimo pakeitimo ir pagal pakeistas kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes kaltinamąjį atidavus teismui pagal LR BK 284 str. 1d., naujame kaltinime, kaip ir kaltinamajame akte pateiktoje veikos kvalifikacijoje pagal LR BK 140 str. 1d.(Lietuvos Respublikos 2003m. liepos 04d. įstatymo Nr. IX-1706, galiojusio iki 2013m. liepos 13d., redakcija), yra inkrimuojama sunkinanti aplinkybė-„ veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio “.

Pasak paties kaltinamojo R. L., 2010m. spalio 04d., ryte, atvykdamas į darbą, į saugomą objektą Ukmergės mieste, jis alkoholio nevartojęs ir buvo blaivus, ką patvirtino ir kartu su kaltinamuoju tą dieną į Ukmergę atvykę ir kiti apsaugos darbuotojai D. D., E. V., A. T. ir I. T., kurie, kaip liudytojai buvo apklausti bylos nagrinėjimo teisme metu. Po kilusio incidento su prie jėgainės(katilinės) susirinkusiais Ukmergės miesto bendruomenės gyventojais, kaltinamojo teigimu, jis buvo labai susijaudinęs, todėl, nuėjęs į šalia esančią parduotuvę „ Maxima“, kur nusipirko butelį degtinės, po ko, sėdėdamas saugos tarnybos automobilyje, vienas pats išgėrė apie 200-300 g degtinės. Vėliau į Ukmergę atvykus saugos tarnybos vadovaujantiems darbuotojams, kaltinamasis R. L. buvo nušalintas nuo darbo. Šios kaltinamojo aiškinamos aplinkybės nėra paneigtos jokiais kitais byloje surinktais įrodymais, juolab, kad incidentas prie jėgainės(katilinės) įvyko 09³⁰ val., o kaltinamojo R. L. fiziologinė būsena, kilus įtarimui dėl galimo neblaivumo, buvo patikrinta tik 12¹⁰ val., t.y. praėjus daugiau kaip dviems valandoms po įvykio, ką patvirtina byloje esantis neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu duomenų kvitas(b.l. 135, t. 1). Kadangi byloje nėra jokių tvirtų ir nenuginčijamų įrodymų, patvirtinančių tai, kad kaltinamasis R. L. būtent nusikalstamų veiksmų padarymo metu, t.y. purkšdamas dujas į prie jėgainės(katilinės) susirinkusius žmones kilusio incidento su apsaugos darbuotojais metu, buvo neblaivus, iš kaltinimo kaltinamojo R. L. atžvilgiu yra pašalintina sunkinanti aplinkybė-„ veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio “.

Baudžiamojoje byloje yra pareikštas Valstybinės ligonių kasos, kaip civilinio ieškovo, atstovaujančio valstybės interesus, civilinis ieškinys bendrai 199,18 Lt.(vieno šimto devyniasdešimt devynių litų ir 18 ct.) sumai turėtoms kelių nukentėjusiųjų N. P., A. S., I. K., Ž. Š. ir V. P. gydymo išlaidoms atlyginti, iš visų nukentėjusiųjų turtinius reikalavimus, susijusius su kaltinamojo R. L. nusikalstamais veiksmais, byloje pareiškus ir vienam iš nukentėjusiųjų Ž. Š., kuris prašo atlyginti 180,- Lt.(vieno šimto aštuoniasdešimties litų ir 00 ct.) sumą(b.l. 75-76, 105-107, 112-116, t. 1).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra pareiškiamas kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims(LR BPK 109 str.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2010m. spalio 04d. prie jėgainės(katilinės) Nr. 1, esančios adresu: Šviesos gt. Nr. 17, Ukmergės m., kilusio incidento tarp Ukmergės miesto bendruomenės gyventojų ir R. J. individualios įmonės „ Argus “-saugos tarnybos darbuotojų metu, minėtą įmonę su kaltinamuoju R. L. siejo darbiniai santykiai, nes kaltinamasis nuo 2010m. rugpjūčio 09d. buvo priimtas į saugos tarnybą apsaugos darbuotojo-stažuotojo pareigoms, iš kurių buvo atleistas iš karto po įvykio Ukmergės mieste 2010m. spalio 05d. pagal kaltinamojo dar prieš įvykį rašytą pareiškimą(b.l. 177, 179, t. 1, b.l. 119-123, t. 3). Be to, iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad R. J. individuali įmonė „ Argus “-saugos tarnyba draudimo bendrovėje-AAS „ Gjensidige Baltic “, Lietuvos Respublikoje veikančioje per AAS „ Gjensidige Baltic “ Lietuvos filialą, buvo apdraudusi savo civilinę atsakomybę dėl ūkinės veiklos(b.l. 99, t. 2). Draudimo sutartis, kuri galiojo iki 2010m. spalio 31d., sudaryta pagal bendrovės patvirtintų Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 013 nuostatas, kurios yra neatsiejama draudimo sutarties dalis(minėtų taisyklių I dalies 1 skyriaus „ Pagrindinės sąvokos “ 1.4 punktas)(b.l. 8-17, t. 3). Minėtose draudimo taisyklėse yra apibrėžtas nedraudžiamųjų įvykių sąrašas, pagal kurį nedraudžiamuoju įvykiu yra laikytinas ir tas atvejis, kai įvykis atsitiko dėl Draudėjo(Apdraustojo) ar asmenų, esančių darbo santykiuose su Draudėju arba veikiančių kaip jo atstovai, tyčinių veiksmų(Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 013 II dalies 3 skyriaus „ Nedraudžiamieji įvykiai “ 3.1.9 punktas). LR CK 6.987 str. numato draudiko pareigą mokėti draudimo išmoką tik tuo atveju, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis. Kadangi žala nukentėjusiesiems, kaip tretiesiems asmenims, 2010m. spalio 04d. kilusio incidento metu buvo padaryta dėl tyčinių nusikalstamai veikusio kaltinamojo R. L., kaip buvusio R. J. individualios įmonės „ Argus “-saugos tarnybos darbuotojo, veiksmų, šis įvykis yra pripažintinas nedraudžiamuoju, todėl draudimo bendrovei nekyla pareiga atlyginti nukentėjusiesiems 2010m. spalio 04d. įvykio metu patirtą žalą. Šiuo atveju tokia pareiga tenka R. J. individualiai įmonei „ Argus “-saugos tarnybai, pripažintai civiliniu atsakovu baudžiamojoje byloje, kuri privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl kaltinamojo R. L., kaip buvusio įmonės samdomo darbuotojo, ėjusio darbines pareigas, kaltės(LR CK 6.264 str. 1d.). Įmonė, atlyginusi nukentėjusiesiems padarytą žalą, LR CK 6.111 str. pagrindu įgyja regreso(atgręžtinio reikalavimo) teisę į kaltinamąjį R. L., kaip asmenį, savo tyčiniais nusikalstamais veiksmais padariusį žalą kitiems asmenims, tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo(LR CK 6.280 str. 1d.).

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad dalis nukentėjusiųjų N. P., A. S., I. K., Ž. Š. ir V. P. po 2010m. spalio 04d. įvykusio įvykio kreipėsi į gydymo įstaigas su nusiskundimais dėl akių graužimo ir ašarojimo, gerklės perštėjimo ir pykinimo, kosulio, papurškus dujų į veidą, iš kurių trims iš nukentėjusiųjų N. P., A. S. ir Ž. Š. buvo suteiktos ambulatorinės gydymo paslaugos, kurios buvo apmokėtos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, dėl ko Valstybinei ligonių kasai buvo padaryta žala(b.l. 13-15, 62, 70, 104-107, 112-116, t. 1). Kadangi žala nukentėjusiųjų sveikatai buvo padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo R. L., kaip buvusio samdomo darbuotojo, veiksmais, todėl buvęs darbdavys-R. J. individuali įmonė „ Argus “-saugos tarnyba, kaip civilinis atsakovas, privalo atlyginti dokumentais pagrįstas valstybei lėšas, išleistas nukentėjusiųjų N. P., A. S., I. K., Ž. Š. ir V. P. gydymui bendrais pagrindais(LR CK 6.263 str. 2d.), o valstybinės ligonių kasos keliami turtiniai reikalavimai paties kaltinamojo R. L. ir draudimo bendrovės-AAS „ Gjensidige Baltic “, Lietuvos Respublikoje veikančios per AAS „ Gjensidige Baltic “ Lietuvos filialą, atžvilgiu yra atmestini.

Nukentėjusysis Ž. Š. prašo atlyginti vaistų pirkimo išlaidas ir su baudžiamosios bylos tyrimu, vykstant pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, turėtas transporto(kuro) išlaidas. Nežiūrint į tai, kad šio kaltinamojo reikalavimas dėl nusikaltimu jam padarytos turtinės žalos atlyginimo ir nėra pagrįstas jokiais dokumentais, tačiau akivaizdu, kad tokios išlaidos realiai buvo patirtos, nes, nukentėjusiojo Ž. Š. teigimu, po dujų papurškimo į akis 2010m. spalio 04d. įvykusio įvykio, į kurį atvyko iš Kauno, kur gyvena, metu jis turėjo lankytis tiek pas gydytojus, kur jam buvo išrašyti vaistai, nustačius abiejų akių ragenų ir junginių cheminio Io nudegimą, tiek ir policijoje, atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus iškeltoje baudžiamojoje byloje, ką patvirtina baudžiamosios bylos medžiaga(b.l. 66-74, t. 1, b.l. 9, t. 2). Esant tokioms aplinkybėms ir įvertinus tai, kad nukentėjusiojo Ž. Š. prašoma priteisti dokumentais nepagrįsta 180,- Lt. suma yra minimali ir pilnai atitinka protingumo kriterijus, todėl nukentėjusiojo Ž. Š. byloje pareikštas civilinis ieškinys dalyje dėl nusikaltimu jam padarytos turtinės žalos atlyginimo yra visiškai pagrįstas ir tenkintinas pilnai, šią sumą priteisiant iš buvusio kaltinamojo R. L. darbdavio-R. J. individualios įmonės „ Argus “-saugos tarnybos, kaip civilinio atsakovo, LR CK 6.263 str. 2d. pagrindu, o nukentėjusiojo Ž. Š. keliami turtiniai reikalavimai paties kaltinamojo R. L. ir draudimo bendrovės-AAS „ Gjensidige Baltic “, Lietuvos Respublikoje veikančios per AAS „ Gjensidige Baltic “ Lietuvos filialą, atžvilgiu yra atmestini.

Nukentėjusysis Ž. Š., baudžiamojoje byloje reikšdamas civilinį ieškinį, kartu reikalauja ir neturtinės(moralinės) žalos, kurią jis patyrė, atlyginimo, prašant priteisti 20.000,- Lt.(dvidešimties tūkstančių litų ir 00 ct.) sumą(b.l. 75-76, t. 1). Civilinius ieškinius baudžiamojoje byloje dėl nusikaltimu padarytos neturtinės (moralinės) žalos atlyginimo yra pareiškę ir nukentėjusieji M.-M. T., A. S., I. K., S. L., A. L., N. M., N. P., V. P. ir L. K., iš kurių nukentėjusiajam M.-M. T. prašant priteisti 10.000,- Lt.(dešimties tūkstančių litų ir 00 ct.) dydžio sumą, nukentėjusiajai A. S.-5.000,- Lt.(penkių tūkstančių litų ir 00 ct.) dydžio sumą, nukentėjusiajai I. K.-5.000,- Lt.(penkių tūkstančių litų ir 00 ct.) dydžio sumą, nukentėjusiajam S. L.-2.000,- Lt.(dviejų tūkstančių litų ir 00 ct.) dydžio sumą, nukentėjusiajai A. L.-1.000,- Lt.(vieno tūkstančio litų ir 00 ct.) dydžio sumą, nukentėjusiajam N. M.-3.000,- Lt.(trijų tūkstančių litų ir 00 ct.) dydžio sumą, nukentėjusiajai N. P.-5.000,- Lt.(penkių tūkstančių litų ir 00 ct.) dydžio sumą, nukentėjusiajam V. P.-2.000,- Lt.(dviejų tūkstančių litų ir 00 ct.) dydžio sumą, o nukentėjusiajam L. K.-1.000,- Lt.(vieno tūkstančio litų ir 00 ct.) dydžio sumą(b.l. 66-67, 103-130, t. 3).

Įstatymas numato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais(LR CK 6.250 str. 2d.). Kartu ši komentuojama norma numato, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. LR CK 6.283 str. 1d., numatančioje turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo privalomumą, yra įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas(restitutio ir integrum), tačiau neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikytinas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais yra neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingai kompensuoti nukentėjusio asmens patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais(LR CK 6.250 str. 1d.). Išaiškinus visas bylos aplinkybes, matyti, kad visi neturtinius reikalavimus byloje pareiškę nukentėjusieji, 2010m. spalio 04d. susirinkdami prie jėgainės(katilinės) Nr. 1 adresu: Šviesos gt. Nr. 17, Ukmergės m., dalyvavo Ukmergės miesto bendruomenės buvusioje organizuotoje budėjimo akcijoje, per kurią kilusio incidento su R. J. individualios įmonės „ Argus “-saugos tarnybos darbuotojais metu nukentėjo nuo vieno iš apsaugos darbuotojų-kaltinamojo R. L. papurkštų dujų, daliai kurių nuo dirginančių cheminių medžiagų poveikio buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, t.y. nukentėjusiajai A. S. buvo padarytas abiejų akių junginių ir ragenų cheminis nudegimas, sukėlęs junginės ir ragenos uždegimą, nukentėjusiajai N. P. buvo nustatytas apsinuodijimas ašarinėmis dujomis, nukentėjusiajam Ž. Š. buvo padarytas abiejų akių ragenų ir junginių cheminis I0 nudegimas, o nukentėjusiajam V. P. buvo nustatytas abiejų akių vokų krašto uždegimas Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai(b.l. 13-15, 62, 70-74, 104, t. 1). Pasak visų nukentėjusiųjų, papurškus dujas, jie patyrė ne tik fizinį skausmą, nes pradėjo graužti gerklę, dusino ir pykino, perštėjo veidas ir ašarojo akys, bet ir dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, didelį išgąstį, emocinį susijaudinimą ir šoką dėl tokių vieno iš apsaugos darbuotojų įžūlių, chuliganiškų ir pavojingų veiksmų. Vieno iš nukentėjusiųjų M.-M. T. žodžiais, jo veido oda išliko jautri ir dabar, po skutimosi jis nebegalki naudoti odekolono, nes juo pasitepus, graužia odą, ji parausta ir pleiskanoja, kito nukentėjusiojo Ž. Š. teigimu, po įvykio patirtų išgyvenimų jam buvo sutrikęs miegas, dėl patirtų sužalojimų buvo apribota gyvenimo kokybė(negalėjo skaityti ir žiūrėti televizoriaus), patyrė ir kitų nepatogumų(keletą dienų negalėjo dirbti ir su bendraminčiais bendrauti kompiuteriu, kas sustabdė jo visuomeninę veiklą, negalėjo vairuoti automobilio), nukentėjusieji S. ir A. L. ir šiuo metu skundžiasi akių jautrumu, pasikeitus oro temperatūrai, o išėjus į lauką, akys ašaroja, nukentėjusiąją I. K. po patirto sukrėtimo iki šio laiko kankina galvos skausmai, o nukentėjusioji N. P. nurodo, kad po dujų purškimo jai dingo skonio ir uoslės receptoriai, iki šio laiko ašaroja akys, dėl ko ji patiria diskomfortą. Nežiūrint į nukentėjusiųjų aiškinamas aplinkybes dėl dirginančių cheminių medžiagų, papurškus dujas, poveikio jų dabartiniams sveikatos nusiskundimams, jokių objektyvių, dokumentais pagrįstų duomenų apie liekamuosius reiškinius byloje nėra. Esant tokioms aplinkybėms ir įvertinus tai, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia ne tik į LR CK 6.250 str. nustatytus neturtinės žalos atlyginimo pagrindus ir kriterijus(nusikaltimo padarymo aplinkybes, kaltės formą-tyčią, kiekvienam iš nukentėjusiųjų dėl panaudotų dujų sukeltas pasekmes, t.y. patirtą fizinį skausmą, o kai kuriems iš jų ir padarytų kūno sužalojimų pobūdį ir sunkumo laipsnį), bet ir už kaltinamojo nusikalstamus veiksmus atsakingo darbdavio, kaip juridinio asmens, turtinę padėtį(b.l. 101-102, t. 2), o taip pat vadovaujasi ir bendrais sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais(LR CK 1.5 str.), nukentėjusiųjų M.-M. T., A. S., I. K., S. L., A. L., N. M., N. P., V. P. ir L. K. baudžiamojoje byloje pareikšti civiliniai ieškiniai dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo, o vieno iš nukentėjusiųjų Ž. Š. civilinis ieškinys dalyje dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo, yra mažintini ir tenkintini dalinai, iš kurių nukentėjusiajam M.-M. T. priteisiant 1/20 dalį nuo jo prašomos priteisti žalos dydžio sumos, t.y. 500,- Lt.(penkių šimtų litų ir 00 ct.) dydžio sumą; nukentėjusiajai A. S.-3/10 dalis nuo jos prašomos priteisti žalos dydžio sumos, t.y. 1.500,- Lt.(vieno tūkstančio penkių šimtų litų ir 00 ct.) dydžio sumą; nukentėjusiajai I. K.-1/10 dalį nuo jos prašomos priteisti žalos dydžio sumos, t.y. 500,- Lt.(penkių šimtų litų ir 00 ct.) dydžio sumą; nukentėjusiajam S. L.-1/4 dalį nuo jo prašomos priteisti žalos dydžio sumos, t.y. 500,- Lt.(penkių šimtų litų ir 00 ct.) dydžio sumą; nukentėjusiajai A. L.-1/2 dalį nuo jos prašomos priteisti žalos dydžio sumos, t.y. 500,- Lt.(penkių šimtų litų ir 00 ct.) dydžio sumą; nukentėjusiajam N. M.-1/6 dalį nuo jo prašomos priteisti žalos dydžio sumos, t.y. 500,- Lt.(penkių šimtų litų ir 00 ct.) dydžio sumą; nukentėjusiajai N. P.-1/5 dalį nuo jos prašomos priteisti žalos dydžio sumos, t.y. 1.000,- Lt.(vieno tūkstančio litų ir 00 ct.) dydžio sumą; nukentėjusiajam V. P.-1/2 dalį nuo jo prašomos priteisti žalos dydžio sumos, t.y. 1.000,- Lt.(vieno tūkstančio litų ir 00 ct.) dydžio sumą; nukentjusiajam L. K.-1/2 dalį nuo jo prašomos priteisti žalos dydžio sumos, t.y. 500,- Lt.(penkių šimtų litų ir 00 ct.) dydžio sumą, o nukentėjusiajam Ž. Š.-1/10 dalį jo prašomos priteisti žalos dydžio sumos, t.y. 2.000,- Lt.(dviejų tūkstančių litų ir 00 ct.) dydžio sumą. Kadangi žala nukentėjusiųjų sveikatai buvo padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo R. L., kaip buvusio samdomo darbuotojo, veiksmais, todėl buvęs darbdavys-R. J. individuali įmonė „ Argus “-saugos tarnyba, kaip civilinis atsakovas, privalo atlyginti nukentėjusiųjų Ž. Š., M.-M. T., A. S., I. K., S. L., A. L., N. M., N. P., V. P. ir L. K. patirtą neturtinę žalą LR CK 6.283 str. 1d. pagrindu, o visų šių nukentėjusiųjų keliami reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo paties kaltinamojo R. L. ir draudimo bendrovės-AAS „ Gjensidige Bal-

tic “, Lietuvos Respublikoje veikančios per AAS „ Gjensidige Baltic “ Lietuvos filialą, atžvilgiu yra atmestini.

Reikalavimus baudžiamojoje byloje dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo yra pareiškę ir nukentėjusieji G. Ž., N.-O. K. ir J. V., iš kurių nukentėjusysis G. Ž. prašo priteisti jam padarytą neturtinę žalą 500,- Lt.(penkių šimtų litų ir 00 ct.) sumoje, nukentėjusioji N.-O. K. prašo priteisti jai padarytą turtinę ir neturtinę žalą bendroje 10.500,- Lt.(dešimties tūkstančių penkių šimtų litų ir 00 ct.) sumoje, o nukentėjusysis J. V. prašo priteisti jam padarytą turtinę ir neturtinę neturtinę žalą bendroje 5.340,05 Lt.(penkių tūkstančių trijų šimtų keturiasdešimties litų ir 05 ct.) sumoje(b.l. 41, t. 1, b.l. 121-133, t. 2).

Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp susirinkusiųjų 2010m. spalio 04d. prie jėgainės(katilinės) Nr. 1 adresu: Šviesos gt. Nr. 17, Ukmergės m. miesto bendruomenės buvusioje organizuotoje budėjimo akcijoje dalyvavo ir nukentėjusieji G. Ž., N.-O. K. ir J. V.. Nežiūrint į tai, pagal išaiškintas bylos aplinkybes matyti, kad visi šie trys nukentėjusieji, kilus incidentui tarp Ukmergės miesto bendruomenės gyventojų ir R. J. individualios įmonės „ Argus “-saugos tarnybos darbuotojų, nukentėjo dar prieš tai, kai kaltinamasis R. L. į susirinkusių žmonių minią pradėjo purkšti dujas, nes nukentėjusysis G. Ž., pastarojo žodžiais, incidento pradžioje, apsaugos darbuotojams pradėjus brautis pro žmonių minią, vieno iš apsauginių buvo nublokštas į šalia esančius krūmus, kitas nukentėjusysis J. V. susistumdymo metu buvo pargriautas ant žemės, o nukentėjusioji N.-O. K., pastarosios žodžiais, prasidėjus incidentui, dėl didelio susijaudinimo, nervinės įtampos ir patirto emocinio šoko pakilus kraujospūdžiui, tapo dezorientuota laike ir aplinkoje, dėl ko buvo praradusi sąmonę, o vėliau išvežta į ligoninę. Nukentėjusieji G. Ž. ir J. V., duodami parodymus byloje, tame tarpe ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu, nurodė, kad purškiamų dujų negavo, o nukentėjusioji N.-O. K. negalėjo pasakyti apie purkštų dujų poveikį, nes iki to momento, kai buvo purškiamos dujos, ji jau buvo praradusi sąmonę. Kadangi kaltinamajam R. L. yra inkriminuojamas tik dujų purškimo faktas, kuris nėra kaltinamas kokių nors kitų smurtinių veiksmų prieš nukentėjusiuosius atlikimu, iš kurių nukentėjusieji G. Ž. ir J. V. incidento metu galėjo būti sužaloti ir kitų su kaltinamuoju atvykusių R. J. individualios įmonės „ Argus “-saugos tarnybos darbuotojų atliktų neteisėtų veiksmų pasekoje, laikytina, kad tarp kaltinamojo R. L. padarytų nusikalstamų veiksmų ir nukentėjusiųjų G. Ž., J. V. ir N.-O. K., pastarosios jautriai sureagavusios jau į paties kilusio incidento pradžią, dėl ko ji buvo praradusi sąmonę, patirtų sužalojimų ar sveikatos sutrikimų(nukentėjusiosios N.-O. K. atžvilgiu) nėra jokio priežastinio ryšio, t.y. kaltinamasis R. L. negali būti atsakingas už šių trijų nukentėjusiųjų 2010m. spalio 04d. įvykio metu patirtus sužalojimus ar sveikatos sutrikimus, todėl nukentėjusiųjų G. Ž., J. V. ir N.-O. K. baudžiamojoje byloje pareikšti civiliniai ieškiniai dėl jiems nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kaip nepagrįsti, yra atmestini (LR BPK 115 str. 1d.).

Bylos nagrinėjimo teisme metu, 2012m. sausio 26d. įvykusiame teismo posėdyje vieno iš nukentėjusiųjų M.-M. T. atstovas pagal susitarimą-advokatas V. Kersnauskas pateikė teismui kvitą(b.l. 98, t. 2), iš kurio matyti, kad nukentėjusyis M.-M. T. turėjo išlaidų advokato, dalyvavusio šio nukentėjusiojo atstovu byloje, paslaugoms apmokėti. LR BPK 106 str. 2d. yra numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, 2011m. balandžio 01d. baudžiamąją bylą perdavus į teismą, advokatas V. K., pateikdamas atstovavimo sutartį, pagal susitarimą pradėjo atstovauti nukentėjusiojo M.-M. T. interesus byloje nuo 2011m. lapkričio 11d.(b.l. 64-65, t. 2). Kadangi R. J. individuali įmonė „ Argus “-saugos tarnyba, kaip buvęs darbdavys, atsakingas už buvusio samdomo darbuotojo-kaltinamojo R. L. nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, neturi pareigos atlyginti ir bylos proceso dalyvių turėtas jų atstovų išlaidas, įvertinus tai, kad baudžiamosios bylos procesas teisme po nukentėjusiojo M.-M. T. atstovo pagal susitarimą-advokato įstojimo į bylą tęsėsi daugiau kaip dvejus metus laiko, per kurį įvyko 12(dvylika) teismo posėdžių, bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusysis M.-M. T., iki to laiko nereiškęs jokių reikalavimų byloje, pateikė atstovo paruoštą civilinį ieškinį, todėl, atsižvelgiant tiek į nukentėjusiojo M.-M. T., kaip dėl amžiaus jau nedarbingo asmens, turtinę padėtį, jam nusikaltimu padarytos žalos dydį, tiek ir į paties kaltinamojo R. L., kaip nukentėjusiųjų atžvilgiu nusikalstamas veikusio asmens, turtinę padėtį, laikytina, kad nukentėjusiojo M.-M. T. byloje patirtos išlaidos advokato, dalyvavusio šio nukentėjusiojo atstovu byloje, paslaugoms apmokėti nėra aiškiai per didelės ir atitinka protingumo kriterijus. Tokiu būdu šios išlaidos visa apimtimi yra priteistinos iš paties kaltinamojo R. L., nukentėjusiojo M.-M. T. keliamus reikalavimus šioje dalyje tenkinant pilnai LR BPK 106 str. 2d. pagrindu.

Spręsdamas kaltinamojo R. L. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.

Kaltinamojo R. L. padaryta veika baudžiamojo įstatymo yra priskirta prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 3d.). Taikant baudžiamosios atsakomybės nuostatas kaltinamojo R. L. atžvilgiu, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas nebuvo, nusikalto pirmą kartą. Sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių kaltinamojo R. L. atžvilgiu byloje nėra.

Įstatymas numato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes(LR BK 55 str.)

Įstatyme vartojama sąvoka „ paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes “ reiškia, kad įstatymų leidėjas tipine bausme už nesunkaus ar apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymą laiko su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Būtent tokios bausmės paskyrimas paprastai leidžia įgyvendinti bausmės paskirtį(tikslus). Atsižvelgiant į tai, LR BK 55 str. nuostatos yra laikytinos specialiąja norma LR BK 61 str. atžvilgiu(bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir(ar) sunkinančių aplinkybių) pagal tai, kaip LR BK 61 str. numatytas bausmės rūšies parinkimas. Tik išskirtiniais, netipiškais atvejais, nustačius atsakomybę sunkinančias aplinkybes, tikslinga skirti laisvės atėmimo bausmę.

Nors dėl kaltinamojo R. L. padarytos veikos nukentėjusiems ir turtinius reikalavimus byloje pareiškusiems asmenims nusikaltimu padaryta žala ir nėra atlyginta, tačiau, atsižvelgiant į baudžiamajame kodekse numatytų bausmių paskirtį, kad užtikrinti sankcijoje už padarytą nusikaltimą paskirtinos bausmės vykdymo efektyvumą, laikytina, kad kaltinamasis R. L., kaip šiuo metu dirbantis asmuo, dar gali būti pataisytas ir perauklėtas, ir neizoliavus jo nuo visuomenės, nes yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Tokiu būdu kaltinamajam R. L., kaip pirmą kartą nusikalstančiam ir teisiamam asmeniui, yra paskirtina sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatyta alternatyvi, su laisvės atėmimu nesusijusi bausmės rūšis,-laisvės apribojimas(LR BK 48 str.). Nustatydamas laisvės apribojimo bausmės dydį, teismas atsižvelgia į nukentėjusių asmenų skaičių ir jiems dėl dujų purškimo sukeltas pasekmes.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 304-305, 307 str.str. teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

R. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1d., ir nuteisti laisvės apribojimu devyniems mėnesiams, bausmės atlikimo metu paskiriant vykdyti šiuos teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis šių teismo nustatytų draudimų: a) įpareigoti nuo 22⁰⁰ val., vakaro, iki 06⁰⁰ val., ryto, imtinai būti namuose savo faktinės gyvenamosios vietos adresu, jeigu tai nesusiję su darbu ar kaltinamojo asmens sveikatos priežiūra; b) įpareigoti darbo praradimo atveju per vieną mėnesį nuo atleidimo iš darbo dienos užsiregistruoti darbo biržoje ir c) privalomai kaltinamajam uždrausti be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo pradedamo vykdyti įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Valstybinės ligonių kasos, kaip civilinio ieškovo, atstovaujančio valstybės interesus, civilinį ieškinį tenkinti pilnai, priteisiant iš civilinio atsakovo- R. J. individualios įmonės

„ Argus “-saugos tarnybos, kaip buvusio kaltinamojo R. L. darbdavio, 199,18 Lt.(vieno šimto devyniasdešimt devynių litų ir 18 ct.) sumą turėtoms nukentėjusiųjų gydymo išlaidoms atlyginti, o valstybinės institucijos reikalavimą dėl nukentėjusiųjų gydymo išlaidų atlyginimo kaltinamojo R. L. ir civilinio bendraatsakovo-AAS „ Gjensidige Baltic “, Lietuvos Respublikoje veikančios per AAS „ Gjensidige Baltic “ Lietuvos filialą, kaip draudimo bendrovės, atžvilgiu atmesti.

Nukentėjusiųjų M.-M. T., A. S., I. K., S. L., A. L., N. M., N. P., Ž. Š., V. P. ir L. K. civilinius ieškinius tenkinti dalinai, priteisiant iš civilinio atsakovo-R. J. individualios įmonės „ Ar-gus “-saugos tarnybos, kaip buvusio kaltinamojo R. L. darbdavio, nukentėjusiojo M.-M. T. naudai 500,- Lt.(penkių šimtų litų ir 00 ct.) dydžio sumą nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiosios A. S. naudai 1.500,- Lt.(vieno tūkstančio penkių šimtų litų ir 00 ct.) dydžio sumą nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiosios I. K. naudai 500,- Lt.(penkių šimtų litų ir 00 ct.) dydžio sumą nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiojo S. L. naudai 500,- Lt.(penkių šimtų litų ir 00 ct.) dydžio sumą nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiosios A. L. naudai 500,- Lt.(penkių šimtų litų ir 00 ct.) dydžio sumą nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiojo N. M. naudai 500,- Lt.(penkių šimtų litų ir 00 ct.) dydžio sumą nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiosios N. P. naudai 1.000,- Lt.(vieno tūkstančio litų ir 00 ct.) dydžio sumą nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiojo Ž. Š. naudai 180,- Lt.(vieno šimto aštuoniasdešimties litų ir 00 ct.) dydžio sumą nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti ir 2.000,- Lt.(dviejų tūkstančių litų ir 00 ct.) dydžio sumą nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiojo V. P. naudai 1.000,- Lt.(vieno tūkstančio litų ir 00 ct.) dydžio sumą nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti ir nukentėjusiojo L. K. naudai 500,- Lt.(penkių šimtų litų ir 00 ct.) dydžio sumą nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti, o visų šių nukentėjusiųjų keliamus turtinius reikalavimus kaltinamojo R. L. ir civilinio bendraatsakovo-AAS „ Gjensidige Baltic “, Lietuvos Respublikoje veikančios per AAS „ Gjen-sidige Baltic “ Lietuvos filialą, kaip draudimo bendrovės, atžvilgiu atmesti.

Nukentėjusiųjų G. Ž., J. V. ir N.-O. K. civilinius ieškinius dėl nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Priteisti iš kaltinamojo R. L. 1.500,- Lt.(vieno tūkstančio penkių šimtų litų ir 00 ct.) sumą turėtų išlaidų advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti nukentėjusiojo M.-M. T. naudai.

Daiktinius įrodymus-CD kompaktinį diską su vaizdo įrašu apie 2010m. spalio 04d. kilusį incidentą ir VšĮ „ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija “(LRT) ir UAB „ Laisvas ir nepriklausomas kanalas “(LNK) pagal teismo užklausimą atsiųstas DVD laikmenas su 2010m. spalio 04d. kilusio incidento prie jėgainės(katilinės) Nr. 1 adresu: Šviesos gt. Nr. 17, Ukmergės m. vaizdo medžiaga, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie baudžiamosios bylos medžiagos per visą jos saugojimo teisme laiką.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.