Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2016-03-07 · Byla Nr. A2.6.-3632-1011/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-03-07
Bylos Nr.
A2.6.-3632-1011/2016
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02169-2016-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Linas Dūdys
Pažeidėjas
J. V.
Kategorijos
  • 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A2.6-3632-1011/2016Proceso Nr. 4-68-3-02169-2016-8Procesinio sprendimo kategorija 2.7.4.4.; 2.7.4.5.; 2.14.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. kovo 7 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo J. V. atstovei L. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje

J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)

traukiamas administracinėn atsakomybėn už Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. numatytų pažeidimų padarymą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. V. 2016-02-10 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nurodoma, kad jis 2016-01-02 apie 16.30 val. Vaduvos g. 3, Vilniuje, vairuodamas automobilį Peugeot 508, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbulas, nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus bei padarė ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo J. V. atstovė advokatė L. P. paaiškino, kad jos atstovaujamasis savo kaltę visiškai pripažįsta. Nurodė, kad nagrinėjamas eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu, automobilių stovėjimo aikštelėje. J. V. važiavo atbulas ir nepastebėjo pastatyto automobilio, galimai į jį atsitrenkė ir apgadino. Apgadinimo nepastebėjo todėl, kad buvo visiškai tamsu. Pabrėžė, kad apgadintas automobilis negalėjo stovėjo važiuojamoje kelio dalyje. Taip pat paaiškino, kad J. V. dirba Norvegijoje, jo darbas susijęs su automobilio vairavimu, todėl prašo neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Patvirtino, kad J. V. paskirtą baudą susimokės.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas J. V. buvo tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, tačiau į administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą neatvyko, apie neatvykimo priežastis teismo neinformavo, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė. Kadangi J. V. teisminio nagrinėjimo metu buvo tinkamai atstovaujamas, administracinė byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

ATPK 127 str. 2 d., be kita ko, nustatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 28 iki 57 Eur arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių.

Vertinant byloje esančius įrodymus, pažymėtina, kad nėra ginčo dėl tų aplinkybių, jog J. V. nagrinėjamu atveju vairuodamas automobilį Peugeot 508 bei važiuodamas atbulas kliudė stovintį automobilį VW Transporter ir taip apgadino abu automobilius. Tokiais veiksmais jis pažeidė Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr.195 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 114 p. reikalavimus, kad važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams, taip pat 126 p. nuostatas, įpareigojančias transporto priemonės vairuotoją laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.

Motyvuojamoji dalis

J. V. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., įrodyta byloje surinkta medžiaga – Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės patrulio 2016-01-04 tarnybiniu pranešimu (b. l. 3), nukentėjusiojo Ž. R. 2016-01-04 paaiškinimu (b. l. 7), transporto priemonės techninės apžiūros aktu (b. l. 25), foto nuotraukomis (b. l. 20–24, 26), vaizdo įrašu (b. l. 8); paties J. V. teikti paaiškinimai (b. l. 16).

Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad J. V. veikoje yra visi ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo sudėties požymiai. Taigi, 2016-02-10 surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole pagrįstai nurodoma, kad J. V. padarė ATPK 127 str. 2 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, už kurį jis trauktinas administracinėn atsakomybėn ir jam skirtina minėtos straipsnio dalies sankcijoje numatyta ir artima vidutinei dydžio bauda – 40 Eur bauda.

ATPK 130 str. 1 d., be kita ko, nustatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles užtraukia vairuotojams baudą nuo 868 iki 1158 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų.

Kelių eismo taisyklių 222 p. sakoma, kad, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

J. V. iš eismo įvykio vietos pasišalino nepranešęs apgadinto automobilio savininkui (nuketėjusiajam Ž. R.) bei policijai. Todėl, vertinant byloje esančius įrodymus, būtina nustatyti, ar J. V. taikytina atsakomybė už ATPK 130 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Teisminėje praktikoje ne kartą akcentuota, kad administracinė atsakomybė pagal ATPK 130 str. 1 d. kyla nustačius ne tik objektyvias pasišalinimo iš eismo įvykio vietos aplinkybes, bet ir tiesioginę asmens tyčią padaryti šį pažeidimą, t. y. tai, kad pažeidėjas suvokė, jog yra susijęs su eismo įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), suprato pasišalinimo neteisėtumą ir norėjo taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi pasunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, jog asmuo suvokė, kad pasišalindamas iš eismo įvykio vietos elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, ieško nukentėjusiojo, palieka savo koordinates arba bendrauja su nukentėjusiuoju ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne siekdamas išvengti atsakomybės, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos A. T. Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys adm. b. Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-4-2013, 2AT-11-2012, 2AT-8-2013 ir kt.).

Vertinant byloje esančius įrodymus, pažymėtina, kad nagrinėjamo eismo įvykio metu, nukentėjusiajam Ž. R. priklausančio automobilio VW Transporter apgadinimai yra aiškiai matomi (apgadintas dešinės pusės galinis sparnas, bamperis) ir negalėjo būti nepastebėti, tačiau nelaikytini dideliais (b. l. 20–24, 26). Iš vaizdo įrašo matyti, kaip J. V. vairuojamas automobilis, važiuodamas atbulas atsitrenkė į stovintį automobilį VW Transporter, po smūgio pavažiavo kelis metrus į priekį, išlipęs iš automobilio, apžiūrėjo automobilio Peugeut 508 galinę dalį, po to sėdo į automobilį ir iš eismo įvykio pasišalino (b. l. 8). Pažymėtina, kad iš vaizdo įrašo matyti, jog smūginis kontaktas tarp abiejų transporto priemonių buvo pakankamai stiprus, nuo smūgio automobilis VW Transporter susiūbavo, nuo jo nukrito sniegas. Tačiau J. V., automobiliams susidūrus tamsiu paros metu, neapšviestoje vietoje, net nebuvo priėjęs prie automobilio VW Transporter, nesiekė įsitikinti kokio pobūdžio apgadinimai buvo padaryti šiam automobiliui. Taigi, iš esmės buvo visiškai abejingas tam, kokia žala buvo padaryta svetimai transporto priemonei.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju J. V. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 222 p. reikalavimus, todėl trauktinas administracinėn atsakomybėn už ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą.

J. V. atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad teisės vairuoti transporto priemones yra labai reikalingos darbe, prašė skirti nuobaudą mažesnę negu ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatyta minimali, t. y. neatimant teisės vairuoti transporto priemones.

J. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pažeidimus pripažino (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.).

Kitų atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš ATPK 130 str. 1 d. sankcijos matyti, kad joje nustatyta nuobauda savo dydžiu yra išskirtinai griežta, todėl būtina įvertinti, ar net ir minimali paskirta nuobauda – 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams – savo griežtumu atitiktų J. V. padaryto pažeidimo pavojingumą, ir, atsižvelgus į visas pažeidimo padarymo aplinkybes, būtų adekvati atsakomybės taikymo prasme.

Lietuvos A. T. praktikoje ne kartą akcentuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos A. T. nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Teisminėje praktikoje ne kartą akcentuota, kad, taikant ATPK 30¹ str., už padarytą pažeidimą numatyta administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Taip pat pažymėta, kad pagal sankciją ATPK 130 str. 1 d. numatyta atsakomybė prilygsta ATPK 127 str. 3 d. sankcijai, kuri numato atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą arba nulėmusį turto sugadinimą padarytą neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens. Sistemiškai vertinant abiejų normų turinį, ATPK 130 str. 1 d. griežta sankcija numatyta užkardyti neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, sukėlusių eismo įvykį, pasitraukimą iš eismo įvykio vietos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015-11-03 nutartis adm. b. Nr. 2AT-78-697/2015 ir kt.).

Byloje nėra jokių duomenų, kad J. V. eismo įvykį sukėlė būdamas neblaivus. Todėl manytina, kad iš eismo įvykio vietos jis pasitraukė ne dėl girtumo ar norėdamas išvengti žalos atlyginimo, o dėl neatsakingo požiūrio į padarytą eismo pažeidimą bei svetimam turtui padarytą žalą.

Teismo vertinimu, J. V. atstovės nurodyta aplinkybė – vairuotojo pažymėjimo turėjimas, siekiant tinkamai atlikti darbines funkcijas – nelaikytina tokio pobūdžio dėl kurios galėtų būti neskiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Pažymėtina, kad neigiami ir administracinės nuobaudos dalies – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – sukeliami padariniai, t. y. gyvenimiški nepatogumai, yra tos nuobaudos pasekmės, kurių siekiama pačios nuobaudos paskyrimu, ir, nagrinėjamu atveju, nelaikytinos neadekvačiomis bei neproporcingomis padarytam teisės pažeidimui.

Įvertinęs visas aptartas ir administracinės atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad J. V. paskyrus ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatytą minimalų (3 metų) teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, ši nuobauda būtų per griežta. Teismo nuomone, ATPK 20 str. numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis. Todėl yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir J. V. už jo padarytą ir ATPK 130 str. 1 d. nurodytą pažeidimą paskirti švelnesnę nuobaudą negu sankcijoje numatyta minimali, t. y. 868 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams.

Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., J. V. už ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. paskirtos nuobaudos subendrinamos apėmimo būdu ir galutinai skiriama administracinė nuobauda – 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 24 str., 30 str., 30¹ str. 1 d., 33 str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 302⁴ str., teismas

nutaria:

Pripažinti J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) kaltu padarius ATPK 127 str. 2 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskirti jam už tai administracinę nuobaudą – 40 (keturiasdešimties) Eur baudą.

Pripažinti J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) kaltu padarius ATPK 130 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskirti jam už tai administracinę nuobaudą – 868 (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių) Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis ATPK 33 str., subendrinti minėtas nuobaudas apėmimo būdu bei paskirti galutinę nuobaudą – 868 (aštuonis šimtus šešiasdešimt aštuonis) Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo paskelbimo dienos į „Swedbank“ banko Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 73000 arba Nordea B. F. Plc banko Lietuvos skyriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 21400, arba į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą bet kuriame kitame banke, nurodant įmokos kodą 1001. Mokant baudą būtina mokėjimo paskirtyje nurodyti ROIK 16055205955. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Linas Dūdys