- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-10
- Bylos Nr.
- 2-5723-1026/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01742-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaida Motiejūnienė
- Ieškovas
- V. N.
- Kategorijos
- 3.1.14.8.4Atsisakymas priimti ieškinį, kai yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio arba patvirtinti šalių taikos sutartį
- 3.2.7.1Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškinio priėmimo klausimą civilinėje byloje pagal ieškovės V. N. ieškinį dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovė prašo nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą ir priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinį atsisakytina priimti.
Teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
Privalomoji mediacija – mediacija, kuria įstatymų nustatytais atvejais privaloma pasinaudoti prieš kreipiantis į teismą dėl ginčo sprendimo. Remiantis Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymu (toliau – Mediacijos įstatymas), privalomoji mediacija nuo 2020 m. sausio 1 d. taikoma sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena CPK nustatyta tvarka; taip pat gali būti taikoma kitais įstatymų nustatytais atvejais. Mediacija galima tik dėl tokio ginčo, dėl kurio pagal įstatymus leidžiama ginčo šalims sudaryti taikos sutartį. Nagrinėjamu atveju, ieškovės kreipėsi dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Todėl ieškovė, prieš kreipdamiesi į teismą, nesilaikė šeimos bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.
Dėl privalomosios mediacijos paslaugų teikimo ginčo šalys arba viena iš ginčo šalių su prašymu turėtų kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. Jeigu negaunamas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo, laikoma, kad kita ginčo šalis nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija, o privalomąją mediaciją inicijavusi ginčo šalis turi teisę kreiptis į teismą (Mediacijos įstatymo 20, 21 straipsniai). Dėl privalomosios mediacijos paslaugų teikimo šalys taip pat gali kreiptis tiesiogiai į mediatorių, įrašytą į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą.
Kreipiantis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą turi būti pateikti šie dokumentai: 1) bendras abiejų ginčo šalių prašymas arba vienos ginčo šalies prašymas, kuriame turi būti nurodyta: ginčo dalykas, kiekvienos ginčo šalies vardas, pavardė, gyvenamosios vietos ar kitos dokumentų įteikimo vietos adresas, o kai ginčo šalis yra juridinis asmuo, – juridinio asmens pavadinimas, buveinės ar kitos dokumentų įteikimo vietos adresas, taip pat nurodomas kiekvienos ginčo šalies telefono numeris, elektroninio pašto adresas ir (ar) kiti kontaktiniai duomenys (jei turimi ir žinomi); bendrame ginčo šalių prašyme gali būti nurodomas pageidaujamas paskirti konkretus į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą įrašytas mediatorius; 2) prašymą teikiančios šalies (-ių) asmens dokumentas (dokumento originalas arba notaro ar kito atlikti notarinius veiksmus įgalioto asmens patvirtinta kopija) ir jo kopija.
Prašymai gali būti pateikti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai tiesiogiai, atsiųsti registruotu laišku arba elektroniniu būdu (tokie prašymai turi būti pasirašyti elektroniniu parašu). Jei prašymai siunčiami registruotu laišku arba elektroniniu būdu, pateikiama ginčo šalies (-ių) asmens dokumento kopija. Kai mediatorių privalomajai mediacijai iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo parenka ir skiria Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba Mediacijos įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka, mediacijos paslaugas apmoka Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba iš valstybės biudžeto lėšų. Šiais atvejais iš valstybės biudžeto lėšų apmokama tik už vieno mediatoriaus teikiamas mediacijos paslaugas. Jei šalys bendrame prašyme nurodo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai pageidaujamą konkretų mediatorių ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba jį paskiria, tokia mediacija bus finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų.
Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, kad ieškovė prie ieškinio nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo šalys pasinaudojo privalomąja mediacija arba ieškovė inicijavo mediacijos procesą, tačiau nebuvo gautas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo, teismas konstatuoja, kad pateiktas ieškinys pareikštas nesilaikant tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.
Ieškovei išaiškintina, kad teismo atsisakymas priimti ieškinį nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu ieškiniu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 4 dalis).
Nors teismas ieškinį atsisako priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu, tačiau atkreiptinas ieškovės dėmesys, jog pateiktas procesinis dokumentas yra su trūkumais. Ieškovės ieškinys neatitinka CPK 111 ir 135 straipsniuose numatytų ieškinio reikalavimų, kadangi ieškovė turi: pridėti dokumentus ir kitus įrodymus, kuriais ieškovė grindžia savo reikalavimus, duomenis, kad žyminis mokestis sumokėtas, nurodyti dalyvaujančių byloje asmenų procesines padėtis, jų gyvenamosios vietos adresus, asmens kodus (jei jie žinomi), nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas (ieškinio faktinis pagrindas), suformuluoti aiškius reikalavimus (ieškinio dalykas), pateikti tiek procesinių dokumentų kopijų, kad po vieną tektų priešingai šaliai, nurodyti nuomonę dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį ar paruošiamasis procesinis dokumentas, nurodyti informaciją, ar byla bus vedama per advokatą, pasisakyti dėl taikos sutarties sudarymo galimybių. Ieškovei išaiškintina, jog esant galimybei, ieškovė dėl nemokamos antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo gali kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybę, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, o dėl mokamos teisinės pagalbos – į teisines paslaugas teikiančias įmones, advokatus, advokato padėjėjus (CPK 20 straipsnis, 161 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 290-291 straipsniais, teismas
nutaria:
atsisakyti priimti ieškovės V. N. ieškinį dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.
Nutarties patvirtintą kopiją siųsti ieškovei.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.