Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2019-08-08 · Civilinė byla Nr. 2-623-302/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-08-08
Bylos Nr.
2-623-302/2019
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00615-2018-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Romualda Janovičienė
Ieškovas
A. K. T.
Kategorijos
  • 3.1.14.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-623-302/2019Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00615-2018-0Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.3 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 8 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės A. K. T. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 19 d. nutarties, kuria ieškovės A. K. T. ieškinį atsakovėms antstolei V. D. ir antstolei B. T. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė A. K. T. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu, prašydama priteisti 120 000 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovių antstolės V. D. ir antstolės B. T.

Žemesnės instancijos teismas

2. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. lapkričio 5 d. nutartimi nustatė ieškovei 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus - aiškiai ir tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką bei reikalavimą, nurodyti ieškovą ir atsakovus(ą) bei tikslius jų duomenis, pagrįsti ieškinio sumą bei sumokėti atitinkamo dydžio žyminį mokestį ir pateikti tai patvirtinantį dokumentą, pateikti originalius dokumentus arba tam įgaliotų asmenų patvirtintas kopijas, pateikti nuomonę dėl sprendimo už akių priėmimo, pateikti informaciją, ar byla bus vedama per advokatą, pateikti tiek procesinių dokumentų kopijų, kad po vieną tektų priešingai šaliai.

3. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. sausio 31 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nutartį paliko nepakeistą ir nustatė ieškovei naują terminą iki 2019 m. vasario 14 d. pašalinti nurodytus ieškinio trūkumus, nurodytus pirmosios instancijos teismo.

Šalies argumentai

4. Ieškovė vykdydama teismo nutartį 2019 m. vasario 15 d. pateikė teismui skundą dėl neteisėtų antstolio veiksmų, prašydama pripažinti antstolės L. P. veiksmus neteisėtais ir panaikinti (pakeisti) priimtus patvarkymus Nr. S-19-109-4869 bei Nr. S-19-1296-991/2018.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. vasario 19 d. nutartimi ieškovės ieškinį atsakovėms dėl žalos atlyginimo priteisimo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas taip pat atsisakė priimti ieškovės skundą dėl antstolių veiksmų.

Šalies argumentai

6. Teismo nustatė, kad ieškovė pateikė naują procesinį dokumentą pavadintą – skundas dėl antstolių veiksmų, kuriuo prašo pripažinti antstolių veiksmus neteisėtais. Skundo turinys neatitinka patikslinto ieškinio turinio, todėl teismas laikė, kad ieškovė neištaisė teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nutartimi nustatytų ieškinio trūkumų.

7. Teismas taip pat sprendė, kad ieškovė pateikdama skundą dėl antstolių veiksmų, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, skundą atsisakė priimti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 3 straipsnio 6 dalis, 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas), o taip pat pateiktą skundą atsisakė priimti kaip neteismingą Klaipėdos apygardos teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas, CPK 594 straipsnis)

III. Atskirojo skundo argumentai

8. Ieškovė A. K. T. atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 19 d. nutartį ir priimti procesinį dokumentą nagrinėti bei jį nagrinėti paskirti kitą teisėją. Ieškovė nurodo šiuos esminius nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutartimi argumentus:

8.1. Teismas nepriimdamas nagrinėti skundo pasielgė formaliai, nes skundą galėjo persiųsti antstoliams ir apylinkės teismui.

8.2. Teismas vertindamas ieškovės skundą turėjo remtis įrodymų pakankamumo taisykle, o išvadą daryti pagal vidinį įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.).

8.3. Teismas skundžiamą nutartį grindė ne visais įrodymais ir nenurodė, kodėl vienus įrodymus priėmė, o kitų nepripažino.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 ir 338 straipsniai).

10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškovės ieškinys buvo laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, o kitoje dalyje atsisakyta priimti skundą dėl antstolių veiksmų, yra pagrįsta ir teisėta.

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)teisėtumo

11. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Dėl to asmuo, siekiantis įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, privalo įvykdyti pareigas, susijusias su tinkamu procesinio dokumento, teiktino teismui, įforminimu.

12. Procesinių dokumentų, įskaitant procesinį dokumentą, kuriuo inicijuojamas civilinės bylos pradėjimas (iškėlimas), formai ir turiniui yra keliami reikalavimai įtvirtinti CPK 111, 113–114 straipsniuose. Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą, tik jeigu tokio dokumento forma ir turinys atitinka proceso įstatymo nustatytus reikalavimus (CPK 115 straipsnio 1 dalis).

13. Pagal CPK 115 straipsnio 2 dalį jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

14. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui ieškinio priėmimo stadijoje kilo abejonių dėl ieškinio ribų (ieškinio dalyko ir pagrindo), t. y. neaiškiai nurodomų faktinių aplinkybių koreliacijos su pareikštu ieškinio reikalavimu. Teismui kilus tokių abejonių, buvo taikytas ieškinio trūkumų ištaisymo institutas, juolab kad įstatymų leidėjas, nustatęs teismui bendradarbiavimo su dalyvaujančiais byloje asmenimis pareigą, įpareigoja teismą imtis visų būtinų priemonių, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta (CPK 8 straipsnis).

15. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. lapkričio 5 d. nustatė paduoto ieškinio trūkumus, terminą jų šalinimui. Kadangi Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. sausio 31 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nutartį paliko nepakeistą ir nustatė ieškovei naują terminą pašalinti nurodytus ieškinio trūkumus, nurodytus pirmosios instancijos teismo, todėl nagrinėjant apeliantės atskirąjį skundą neaktualu ir nėra pagrindo pasisakyti dėl pradinio ieškinio trūkumų.

16. Ieškovei pateikus naują procesinį dokumentą skundą dėl antstolių veiksmų, tačiau neištaisius teismo ankstesnėje nutartyje nustatytų trūkumų, pirmos instancijos teismas pagrįstai vadovavosi CPK 115 straipsnio 3 d. ir laikė ieškinį nepaduotu bei grąžino jį ieškovei. Iš pirmos instancijos teismui pateikto skundo dėl antstolių veiksmų turinio akivaizdu, jog tai nėra patikslintas ieškinys, kuriuo ieškovė būtų ištaisiusi Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nutartimi nustatytus trūkumus. Be to apelianto šių aplinkybių neginčija ir atskirajame skunde.

17. Atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neištyrė ir neįvertino visų apeliantės pateiktų įrodymų, yra nepagrįsti. Ieškinio priėmimo stadijoje ieškinio reikalavimų pagrįstumas negali būti vertinamas, todėl byloje pateikti įrodymai, kurie sudarytų pagrindą tenkinti ar atmesti ieškinį, galėtų būti ištirti ir įvertinti tik bylą išnagrinėjus iš esmės, o ne ieškinio priėmimo stadijoje.

18. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė nepašalino teismo teisingai identifikuotų ieškinio trūkumų, nes pateikė naują procesinį dokumentą – skundą dėl antstolio veiksmų, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai jos ieškinį, kaip ir numato tokiu atveju CPK, laikė nepaduotu ir grąžino jį apeliantei (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

Dėl skundo dėl antstolio veiksmų

19. Apeliantė nesutinka su teismo priimta nutartimi tuo pagrindu, jog teismas nepagrįstai atsisakė priimti skundą dėl antstolio veiksmų kaip nenagrinėtinus teisme dėl to, kad skundas buvo paduotas nesilaikant išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos ir taip pat, kad skundas buvo paduotas ne tos instancijos teismui, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su atskirajame skunde dėstomais argumentais, kad pirmosios instancijos teismas atsisakydamas priimti skundą dėl antstolių veiksmų pasielgė formaliai, nes skundą galėjo persiųsti antstoliui ir apylinkės teismui.

20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal CPK 510 straipsnio 2 dalį skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per šio CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą, taip pat, pagal CPK 594 straipsnio 1 dalį antstolio procesinę veiklą kontroliuoja apylinkės teismo, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – teismo rūmų, kurių veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, teisėjas.

21. Pirmosios instancijos teismas atsisakydamas priimti apeliantės skundą dėl antstolio veiksmų nurodė, kad apeliantė nesilaikė CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatytos skundo padavimo tvarkos ir skundą pateikė neteismingam teismui (CPK 594 straipsnio 1 dalis).

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad teismas, atsisakydamas priimti skundą pažeidė jos teisę į teisminę gynybą. Pažymėtina, kad kiekvienas asmuo, siekdamas tinkamai realizuoti savo procesines teises, turi elgtis sąžiningai, nepiktnaudžiauti jomis. Apeliantė atskirajame skunde iš esmės nenurodo aplinkybių, paneigiančių pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas dėl skundo dėl antstolio veiksmų pateikimo tvarkos. Kadangi apeliantė nesilaikė išankstinės skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarkos taip pat skundą pateikė neteismingam teismui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė jį priimti. Toks pirmos instancijos teismo sprendimas atitinka CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir 3 punkto, kuriuose nustatyta teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui arba suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendime ne teisme tvarkos, reglamentaciją. Apeliantės argumentai apie tai, kad teismas turėjo skundą persiųsti antstolėms, niekuo nepagrįsti.

Dėl procesinės bylos baigties

23. Nurodytų argumentų pagrindu spręstina, kad, vadovaujantis apeliantės atskirojo skundo argumentais, nėra pagrindo naikinti teisėtą bei pagrįstą Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 19 d. nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalimi, 337 straipsnio 1 dalimi ir 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Romualda Janovičienė