- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-05-20
- Bylos Nr.
- 1-346-893/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24463-2020-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dainius Grizickas
- Kaltinamasis
- M. P.
- Nukentėjusysis
- R. M.
- Advokatai
- Vytautas Geležinis
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, nurodoma gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), šeim. padėtis nevedęs, dirbantis, teistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. P. pažeidė viešąją tvarką, o būtent jis 2020-06-19, apie 22.00 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), išlipęs iš automobilio Mercedes Benz GTC valst. Nr. (duomenys neskelbtini) demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, priėjęs prie R. M. tyčia sudavė dešinės rankos kumščiu į kairės pusės šoną, nemažiau kaip 3 kartus sudavė į galvos sritį, sugriebęs už kaklo dešine ranka, smaugė, po to vieną kartą kairės kojos keliu spyrė į pilvo sritį bei dešinės rankos delnu sudavė į kairės pusės galvos sritį, tuo padarydamas R. M. odos nubrozdinimą kaktos dešinėje pusėje vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Šiais savo veiksmais M. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
Kaltinamasis M. P. apklausiamas teisme kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir paaiškino, kad pasikarščiavo, sutrikdė visuomenės rimtį, tvarką, kaltinime nurodytus smūgius, suduotus nukentėjusiajam pripažįsta, taip pat pripažįsta, kad padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą, gailisi dėl savo poelgio. Posėdžio metu kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiojo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis R. M. nurodė tokias aplinkybes. Jis 2020-06-19 apie 22:00 val. (duomenys neskelbtini) važiavo paspirtuku. Su juo kartu paspirtukais važiavo du jo draugai R. S. ir A. A.. Jo draugai važiavo priekyje, o jis sekė jiems iš galo. Privažiavus (duomenys neskelbtini), jam iš kairės pusės išvažiavo juodos spalvos automobilis Mercedes Benz, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pamatęs, kad greit išvažiavo automobilis į jo pusę jis, kad išvengti susidūrimo staigiai nusuko į priešingą pusę ir nugriuvo ant šaligatvio. Atsistojęs pamatė priešais save stovinti minėtą automobilį, iš kuriuo išlipo vairuotojas. Tai buvo apie 35-ių metų amžiaus, be plaukų, praplikęs, aukšto ūgio, stambaus kūno sudėjimo vyras, kuris pradėjo keikti jį necenzūriniais žodžiais ir iškarto jam trenkė dešinės rankos kumščiu į kairės pusės šoną. Tai jam sukėlė stiprų fizinį skausmą, po smūgio iškart nukrito ant žemės, ir susitrenkė galvą. Vėliau vyras trenkė jam tos pačios rankos kumščiu daugiau nei tris kartus per galvą. Vėliau, paėmęs už kaklo dešine ranka, smaugė jį. Jis serga bronchine ir alergine astma, jam pritrūko oro. Dar ne mažiau negu tris kartus trenkė jam delnu per galvą, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą. Jis vyriškiui pasakė, kad kvies policijos pareigūnus, tada vyras iškart įlipo į savo automobilį ir išvažiavo. Automobilyje sėdėjo moteris, kuri viską stebėjo. Taip pat aplinkui lauko terasoj sėdėjo žmonės ir daug kas įvykį stebėjo, bei filmavo savo išmaniaisiais telefonais. Iš aplinkinių žmonių buvo kviesta policija, tačiau į įvykio vietą niekas neatvyko. Jam buvo pasiūlyta laukti tris valandas, kadangi visi ekipažai užimti. Papildomai apklaustas nukentėjusysis R. M. paaiškino, kad prie anksčiau duotų parodymų nori patikslinti, kad įvykio metu vyras jam sudavė dešinės rankos kumščiu į kairės pusės šoną, ne mažiau kaip 3 kartus į galvos sritį. Vėliau jis sugriebė už kaklo savo dešine ranka ir smaugė. Taip pat vyras vieną kartą kairės kojos keliu spyrė į pilvo sritį ir po to dešinės rankos delnu sudavė į kairės pusės galvos sritį. Jis duodamas pirminius parodymus pamiršo paminėti, kad buvo smūgis į pilvo sritį, nes buvo šoko būsenoje, vėliau tai pamatė vaizdo įraše. Visų smūgių metu vyras vartojo necenzūrinius žodžius ir įžeidinėjo, žemino kitų asmenų akivaizdoje. Dėl sužalojimų į medikus nesikreipė, gydėsi savarankiškai namuose. Vartojo vaistus nuo skausmo, o nubrozdinimą tepė tepalu. Gali paaiškinti, kad vyro automobilio nekliudė ir jo neapgadino. Dėl įvykio juto stiprų fizinį skausmą, patyrė moralinę žalą, nes buvo žeminamas kitų žmonių akivaizdoje. Dėl to nori pareikšti civilinį ieškinį 500 eurų. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad laisva valia pasirašė susitaikymo protokolą, kurio kaltinamasis atlygino jam padarytą 500 eurų neturtinę žalą, jo (nukentėjusiojo) atsiprašė, todėl pabrėžia, jog pretenzijų M. P. neturi.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas liudytojas R. S. nurodė tokias aplinkybes. 2020-06-19 nusprendė su draugais, A. ir R., nuvažiuoti iki (duomenys neskelbtini), išsinuomoti elektrinius paspirtukus ir pasivažinėti. Apie 22 val. su paspirtukais privažiavo (duomenys neskelbtini). Važiavo eile, pro lauko kavinę, A. spėjo pravažiuoti pirmas, kai pamatė iš už kampo atvažiuojantį juodos spalvos automobilį, kuris staigiai išlindo iš posūkio, jis sustabdė paspirtuką, apėjo automobilį. O R. nepamatė automobilio, nespėjo sustabdyti elektrinio paspirtuko ir staigiai pasuko į dešinę pusę, kad išvengti susidūrimo su automobiliu, nukrito tiesiai į krūmus. Automobilio jis nepalietė, nekliudė. Mercedes Benz markės automobilis sustojo. Jis su A. priėjo prie R. pasižiūrėti, kaip jis jaučiasi, ar nesusižalojo. Iš automobilio išlipęs žmogus priėjo prie jų ir pradėjo rėkauti sakydamas įžeidžiančius žodžius ir tuos žodžius kartojo. Vyras su savo dešine ranka griebė R. už kaklo, stipriai spausdamas nustūmė jį į krūmus. Tada jis kairės kojos keliu trenkė į pilvą vieną kartą ir kumščiu trenkė į šoną, davė antausį. Įvykio eiliškumo tiksliai nepamena. Vyras dar R. grasino jį prievarta įkišti į automobilio bagažinę ir išvežti į mišką pasikalbėti. Jis dėl įvykio buvo šoko būsenos. Nieko negalėjo padaryti. Jam dėl įvykio turtinė, fizinė žala nepadaryta. Su pareiškimu nesikreips. Įvykį stebėjo daug žmonių, kai kurie telefonais filmavo, kas vyksta. Kai kurie žmonės rėkė ant vyro, kad baigtų taip elgtis. Viskas įvyko labai greitai, jie nesitikėjo, kad taip gali įvykt, kad taip gali būti užpultas dėl nieko. Jis R. užpuolusį vyrą galėtų atpažinti, įsidėmėjo jo požymius. (b. l. 43-45)
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų matyti, kad R. S. ir R. M. atpažino asmenį M. P. kaip asmenį, kuris 2020-06-19 apie 22.00 val. Adresu (duomenys neskelbtini) įžūliai elgėsi ir smurtavo R. M. atžvilgiu (b. l. 46-48, 51-53)
Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad įvykio aplinkybės užfiksuotos vaizdo įraše. (b. l. 16-17)
Dėl BK 284 straipsnio taikymo
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 284 straipsnį numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Be to, nusikaltimas, numatytas BK 284 straipsnyje, padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką ir nori taip veikti. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai. Tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį.
Iš aukščiau nurodytų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (tarp jų - paties kaltinamojo parodymų teisme), matyti, kad šioje byloje nagrinėjamo įvykio metu M. P. pažeidė viešąją tvarką, o būtent: jis, 2020-06-19, apie 22.00 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), išlipęs iš automobilio Mercedes Benz GTC valst. Nr. (duomenys neskelbtini) demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, priėjęs prie R. M. tyčia sudavė dešinės rankos kumščiu į kairės pusės šoną, nemažiau kaip 3 kartus sudavė į galvos sritį, sugriebęs už kaklo dešine ranka, smaugė, po to vieną kartą kairės kojos keliu spyrė į pilvo sritį bei dešinės rankos delnu sudavė į kairės pusės galvos sritį, tuo padarydamas R. M. odos nubrozdinimą kaktos dešinėje pusėje vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms M. P. veiksmai yra teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį, kadangi jis aptartais tyčiniais veiksmais pažeidė viešąją tvarką.
Dėl BK 38 straipsnio taikymo
BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės esant šioms būtinoms sąlygomis: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Kaltinamasis M. P. padarė BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą, kuris laikytinas nesunkiu, kaltę pripažino visiškai, savo veiksmus vertina kritiškai, nurodydamas, kad daugiau niekada taip nebesielgs, gailisi, per vieną dieną nuo susitaikymo protokolo pasirašymo atlygino savo nusikalstama veika padarytą žalą. Iš kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymų teisme matyti, kad kaltinamasis susitaikė su nukentėjusiuoju, atsiprašė nukentėjusiojo ir pastarasis jam (kaltinamajam) atleido, sutiko su kaltinamojo jam atlygintos žalos dydžiu, nurodė, kad pretenzijų kaltinamajam neturi. Nustatyta, kad ankščiau kaltinamasis buvo teistas senai, daugiau nusikaltimų per tą laiką nepadaryta, šiuo metu kaltinamasis dirba, yra teigiamai charakterizuojamas gyvenamosios savivaldybės administracijos seniūnijos – pastarąjį apibūdina kaip pasirengusį padėti kitiems, atsakingą ir pareigingą. Byloje nėra duomenų, kurie leistų spręsti, kad kaltinamasis ateityje darys naujas nusikalstamas veikas. Teismo vertinimu, šis baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos kaltinamajam, todėl yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Nurodytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad yra teisinis pagrindas M. P. taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajam susitaikius.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,
nusprendžia:
M. P., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju R. M. ir šią baudžiamąją bylą nutraukti.
M. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Išaiškinti M. P., kad: jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas; jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.