Kauno apygardos teismo nuosprendis

2017-07-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-137-478/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-07-04
Bylos Nr.
1-137-478/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jūratė Jakubonienė
Kaltinamasis
R. G.
Advokatai
Ramutė Budrytė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-137-478/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16905-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1.;1.2.3.1.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. liepos 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Auksei Lipkevičienei, kaltinamajai R. G., jos gynėjai advokatei Ramutei Budrytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, išsituokusi, turinti vidurinį išsilavinimą, nedirbanti, darbo biržoje neregistruota, neteista, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), be pastovios gyvenamosios vietos,

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G. 2016 m. balandžio 10 d., apie 23.30 val., (duomenys neskelbtini), K. V. sodyboje, gyvenamajame statybiniame vagonėlyje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto su S. S. metu tyčia sudavė jam kumščiais mažiausiai šešiolika smūgių į galvą, veidą ir kairę ranką, tuo padarydama jam poodines kraujosruvas kaktos dešinėje, kairiame skruoste, odos nubrozdinimus kaktos dešinėje ir kairėje, nosyje, dešinės akies apatiniame voke, dešiniame skruoste, apatinės lūpos dešinėje, smakro kairėje, dešinės ausies kaušelyje, dešinio smilkinio srityje, kairėje plaštakoje, muštines žaizdas dešiniame ir kairiame antakiuose, kraujosruvą apatinio žandikaulio dantenose kairėje, kairio žando gleivinės nubrozdinimą, bei mažiausiai du kartus dūrė peiliu nukentėjusiajam S. S. į krūtinę ir kairiąją ranką, tuo padarydama jam pjautinę žaizdelę kairėje plaštakoje, kiauryminį durtinį – pjautinį krūtinės dešinės pusės sužalojimą su širdiplėvės pažeidimu, kiauriniu dešinio skilvelio pažeidimu, tai komplikavosi ūmiu nukraujavimu į širdiplėvę ir širdies tamponada krauju, dėl ko nukentėjusysis S. S. netrukus įvykio vietoje mirė, taip nužudė nukentėjusįjį S. S..

R. G. kalta nusikaltimo padarymu prisipažino ir parodė, kad 2015 m. lapkričio mėn. K. V. ją atvežė į savo sodybą gyventi. Su S. S. sugyventiniais nebuvo, tik prižiūrėjo sodybą. Su S. S. pykdavosi, nes jis girtaudavo, norėdavo lytinių santykių. Tą dieną iš ryto krovė malkas. Apie 10 val. atėjo J. V., S. S. su juo gėrė alų. Po to J. išėjo, atėjo vėliau ir tada jie trise gėrė degtinę ir alų. Buvo atvažiavęs K. V., bet išvažiavo, jie toliau gėrė. S. S. pasikvietė G. ir jo sugyventinę. Pritrūko gerti, nuėjo į parduotuvę alaus. Grįžo, toliau gėrė. Po to išėjo G. žmona, po kiek laiko išėjo ir G., liko trise - ji, J. V. ir S. S.. S. S. pradėjo prie jos priekabiauti, norėjo lytinių santykių, ji nesutiko, todėl jis išmetė jos daiktus į lauką. Kas įvyko po to, gerai neprisimena. S. S. sėdėjo ant lovos, gėrė, J. V. sėdėjo šalia jo. Prisimena, kad mušė S. S. ranka, sudavė 10 smūgių, rankose tuo metu nieko neturėjo, po to pasitaikė peilis. Iš kur paėmė peilį, neprisimena. Kad rankose turėjo pusplytę, neprisimena. Kur sudavė su peiliu, nepamena, tik žino, kad dūrė vieną kartą. Kaip atsirado žaizda rankoje, negali pasakyti. Prisimena, kad išbėgo J. V., paskui jį ir ji. Viskas nutiko dėl girtumo. Kai mušė S. S., J. V. nieko nedarė. Kai grįžo iš lauko, bandė purtyti S. S., pylė jam į burną vandens, bet jis neatsigavo. Iš savo telefono skambino 112, sakė, kad negyvas žmogus, jai liepė daryti dirbtinį kvėpavimą. Kaip mokėjo, taip darė dirbtinį kvėpavimą. Dar skambino K. V.. Tą vakarą S. S. pora kartų sudavė jai kumščiu aukščiau alkūnės. Kai ją sulaikė, niekam nesakė, kad S. S. tą vakarą ją mušė, neprašė, kad ją apžiūrėtų medikai. Labai gailisi. Jos sužalojimai ant riešo ir ant plaštakos nuo S. S., jis ją mušė dažnai, niekam nesiskundė. Patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 113-115, 123-124, t. 1), kad į K. V. sodybą gyventi ją atsivedė S. S., tą dieną J. V. atėjo su alkoholiu apie 17 val., dėl ko įvyko konfliktas su S. S., ji neprisimena dėl girtumo, nes buvo stipriai apsvaigusi, prisimena, kad jis ją užgauliojo necenzūriniais žodžiais, ji neapsikentė, puolė prie S. S. ir jį sumušė, S. S. mušė sėdintį ir gulintį lovoje, mušė rankomis į galvą ir veidą, sudavė apie 10 smūgių, galėjo suduoti ir 16 smūgių į galvą, veidą ir kairę ranką, vėliau iš pykčio paėmė nuo stalo peilį ir juo vieną kartą smogė S. S. į krūtinę, nes norėjo sukelti skausmą, S. S. jos mušti neketino ir negrasino, tik įžeidinėjo.

Ikiteisminio tyrimo metu R. G. parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 120, t. 1) nurodė statybinį vagonėlį, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame ji gyveno kartu su S. S., nurodė lovas, ant kurių sėdėjo ji pati, S. S. ir J. V. prieš konfliktą, nurodė, kad S. S. puolė mušti iš keršto, nes jis ją įžeidinėjo be jokios priežasties, kad S. S. jos nemušė, mušė S. S. suduodama kumščiais smūgius į veidą, sudavė apie 10 smūgių, po to nuo stalo pasiėmė virtuvinį peilį ir dūrė juo S. S. į krūtinę.

Liudytojas K. V. parodė, kad mirusysis jo jaunystės draugas, kurį kažkada pamatęs besikapstant prie konteinerio, parsivežė pas save į sodybą ir leido gyventi statybiniame vagonėlyje, jį aprūpindavo maistu ir drabužiais, padėjo susitvarkyti invalidumą. Po kiek laiko S. S. atsivedė R. G., leido jai kartu gyventi. Prie jo jie nesibardavo. Girtavo mažai, nebent ateidavo kaimynas, ir jie išgerdavo, kai nebūdavo jo, nes jis juos išvarydavo. Praeitų metų balandžio 10 d. buvo toje sodyboje, R. G. ir S. S. buvo blaivūs, pas juos buvo atėjęs J. V.. Tą dieną atvažiavo apie 16 val., neužilgo išvažiavo. Apie 23.55 val. paskambino R. G. ir pasakė, kad mirė S. S.. R. G. sakė, kad jis su draugais gėrė, susimušė ir mirė. Liepė jai kviesti greitąją pagalbą. Atvažiavo į sodybą, ten įėjo policija, greitoji, jo neįleido. Atėjo policininkas ir pasakė, kad S. S. užmuštas su plyta. Po to į automobilį atvedė R. G.. Jos paklausė, kaip viskas buvo. Ji sakė, kad buvo atėjęs G. su žmona, G. susimušė su S. S., ir pastarasis mirė. R. G. buvo išgėrusi, jautėsi alkoholio kvapas. Tyrėja vėliau pasakė, kad mirė nuo durtinės žaizdos. J. V. sakė, kad S. S. su R. G. pradėjo ginčytis, bartis, tada jis iš jų išėjo. G. G. sakė, kad išeidamas paliko S. S., R. G. ir J. V.. S. S. giminių neturėjo, tėvai buvo mirę.

Liudytojas J. V. parodė, kad R. G. pažįsta, iki įvykio pažinojo gal savaitę, gal mėnesį. Gyvena šalia K. V.. Tą vakarą jam paskambino S. S., pakvietė ateiti. Nuėjo, nusinešė 0,5 litro valstybinės degtinės, žuvies, du bambalius alaus, atrodo „Šnekorių“. Dar prieš tai buvo išgėręs, bet nuo ryto su S. S. negėrė, nuėjo vakare. Pradžioje gėrė trise, po to atėjo kaimynai J. ir G., išgėrė, jie išėjo. Liko trise - jis, S. S. ir R. G.. S. S. ir R. G. pradėjo ginčytis, dėl ko susibarė, nežino, buvo per daug alkoholio. R. G. nuo krosnelės pagriebė pusplytę ir pradėjo mušti S. S. į krūtinę, smūgių neskaičiavo. S. S. R. G. nemušė. Kad bėgtų kraujas, nematė. Jis išsigando ir išbėgo, kai R. G. mušė S. S.. Naktį pas jį atvažiavo policija, apklausė ir pasakė, kad negyvas draugas. Paaiškino policijai, kad R. G. mušė S. S. su plyta. Kad R. G. naudotų peilį, neatsimena, nes jau buvo pradėjęs snausti. Sėdėjo prie S. S., tai kraujas užkrito ant jo drabužių. S. S. buvo ramus, normalus žmogus, nepiktybinis. Patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 69-70, 71, t. 1), kad R. G. S. S. mušė gulintį, po to paėmė peilį juoda rankena, o ką su juo darė, neprisimena, nes jis paskubėjo išeiti, dūrio peiliu nematė, matė, kaip R. G. mosikavo peiliu prieš S. S..

Liudytojas G. G. parodė, kad tą dieną S. S. paskambino, pasikvietė užeiti. Kai atėjo, buvo jis, jo draugė, S. S., J. V. ir R. G., kurią matė pirmą kartą. Išgėrė alaus, pabuvo 30-40 min. ir išėjo. Pirma išėjo jo draugė, jis dar išgėrė, pasiėmė savo alų ir išėjo. Kol buvo, nebuvo jokių pykčių. Apie nužudymą sužinojo rytojaus dieną per televizorių. J. V. sakė, kad S. S. nužudė R. G. peiliu. Kad nužudė peiliu, sakė per televizorių. S. S. išgėręs normalus žmogus, nepiktybinis. Kad tame vagonėlyje vyktų muštynės, neteko girdėti.

Liudytoja J. A. parodė, kad tiek R. G., tiek nužudytąjį S. S. yra mačiusi du kartus, nepiktuoju. Paskambino S. S. ir pakvietė užeiti. Kai atėjo, ten buvo R. G., S. S. ir J. V.. Prabuvo apie 30 min., išgėrė du stikliukus degtinės, stiklinę alaus ir išėjo. Buvo su sugyventiniu G. G., kai išėjo, sugyventinis dar liko. Buvo išvažiavusi į Šilutę, apie tai, kad S. S. nužudytas, sužinojo per pažįstamus.

Liudytojas S. K. parodė, kad tuo metu dirbo Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės specialistu. Tą naktį dirbo su A. I.. Buvo gautas iškvietimas, kad galimai nurodytu adresu yra nužudytas žmogus. Nuvykus į vietą, statybiniame vagonėlyje rado žmogų kraujo klane, šalia buvo kaltinamoji. Kaltinamoji buvo neblaivi, rėkė isteriškai, kad sužeidė, nužudė. Matėsi, kad nėra gyvybės ženklų. Kaltinamoji aiškino, kad gėrė keliese, ir tas, kur nužudė, pasišalino. Ėmėsi priemonių tą asmenį nustatyti. Apklausiant kaimyną, jis nurodė, kad nužudė kaltinamoji, tuos jo parodymus filmavo, nes jis buvo neblaivus. Patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 102-103, t. 1), kad tą naktį ant R. G. kūno nepastebėjo jokių sužalojimų, ji pati niekuo nesiskundė, aiškino, kad S. S. gėrė su kaimynu Jonu, ji buvo išėjusi, o kai grįžo, S. S. rado negyvą, J. V. aiškino, kad išgertuvių metu tarp R. G. ir S. S. kilo žodinis konfliktas, kurio metu R. G. sumušė S. S., iš pradžių mušė plyta, o vėliau ir padūrė peiliu.

Liudytojas A. I. parodė, kad dirba Kauno apskrities VPK patrulių rinktinėje, vyr. patruliu. Gavo iškvietimą apie smurtą. Pagal adresą buvo labai sunku rasti vietą, pradžioje nerado. Per laukus pamatė ateinančią moterį, ji sakė, kad sumuštas vyras. Moteris parodė kelią, atvažiavo, rado negyvą vyrą. Lavono veidas buvo kruvinas, kraujo buvo ant sienų, ant jo drabužių. Moteris sakė, kad ji buvo išėjusi, o nužudytasis gėrė su kaimynu, kuris jį nudūrė. Nuvyko pas tą kaimyną, jis paaiškino, kad R. G. trenkė vyrui su plyta ir dūrė peiliu. R. G. buvo neblaivi, kaimynas taip pat buvo neblaivus. Ant kaltinamosios sužalojimų nesimatė, ji buvo šoke, jai davė vaistų.

Ekspertė S. B. patvirtino savo išvadą, esančią b. l. 32-37, t. 1, ir paaiškino, kad odos nubrozdinimai S. S. kaktoje, veide, kitose kūno vietose yra smulkūs ir vertinant, kad juos padarė moteris, tai gali būti padaryta nagais. Su plyta šie sužalojimai irgi galėjo būti padaryti. Pagrindinio sužalojimo peiliu kanalo ilgis yra 12 cm. Kadangi dūris ėjo per minkštuosius audinius, užtenka ir vidutinės jėgos. Sužalojimai S. S. galvoje, veide galėjo būti padaryti žalojančiu daiktu, bet galėjo būti padaryti nagais ir kumščiu.

Ekspertė J. D. patvirtino komisijos pateiktą išvadą stacionarinės teismo psichiatrijos ekspertizės metu (b. l. 56-61, t. 2) ir paaiškino, kad R. G. konstatuota psichikos elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, bei lengvas protinis atsilikimas, kiti elgesio sutrikimai, kas jai netrukdė visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti veikos padarymo metu. Ir šiuo metu jai konstatuojami minėti sutrikimai. Anksčiau jai buvo diagnozuotas organinis kliedesinis sutrikimas, ji gydyta priverstinai. Turėjo ir R. G. ambulatorinę kortelę, tačiau ji pastaruosius kelis metus pas psichiatrą nesilankė, paskutiniuose įrašuose atžymėta, kad būsena stabili. Vėliau paaiškėjo ir kiti jos gyvenimo faktai: priklausomybės alkoholiui sindromas, ji alkoholį naudojo ilgalaikiais užgėrimais, dėl ko, kaip komisija vertino, ir išsivystė tos psichozinės būsenos. Nusikaltimo padarymo metu, taip pat įvertinus visą bylos medžiagą, pačios tiriamosios apklausos duomenis, liudytojų apklausos duomenis, nustatyta, kad R. G. buvo orientuota, sąmoninga situacijoje, psichozės reiškinių ir atminties sutrikimų tuo momentu nenustatyta. Ji buvo paprasto girtumo būsenoje. Veika įvykdyta po konflikto su nužudytuoju. Po veikos ji taip pat buvo orientuota, sąmoninga, kadangi išsigando, pati skambino pagalbos telefonu, bandė daryti dirbtinį kvėpavimą, vėliau bėgo pasitikti greitosios. Visa tai rodo, kad ji galėjo visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Ji kritiška, skyriuje gailėjosi dėl įvykdytos veikos ir dėl visko kaltino pavartotą alkoholį. Šias išvadas padarė ir po bendravimo su R. G., kadangi ją stebėjo apie mėnesį, tris savaites. Buvo atliktas ir psichologinis tyrimas, konstatavo IQ, būdingą lengvam protiniam atsilikimui. Jai būdingas mąstymo konkretumas, paviršutiniški sprendimai, primityvios emocijos, skurdoka kalba, žodynas. Tačiau ji yra pakankamai orientuota, pakankamo socialinio supratingumo ir kritiška savo būsenos bei įvykdytos veikos atžvilgiu. Kaltinamoji galėjo visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Ir šiuo metu ji gali suprasti. Gali taip būti, kad buvo nepakaltinama, po to nesigydė ir tapo pakaltinama. Lėtiniai psichikos sutrikimai diagnozuojami dinamikoje, stebint ligonį tam tikrą laiko tarpą, jeigu tai yra liga. Dažnai būna ir ligos remisijos, kai ligos požymiai aprimsta. Šiuo atveju jos gydymas buvo nuo 2001 m., buvo asmenybiniai ypatumai, emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas bei lengvas protinis atsilikimas. Vėliau, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl grasinimų susprogdinti degalinę, parduotuvę, ji tirta Utenos ekspertiniame skyriuje 2002 m., nuo tada ir išlindo diagnozė organinis kliedesinis sindromas: tuo metu išaiškintas alkoholizacijos mastas, nes ji gerdavo daugiadieniais užgėrimais, būtent po jų atsirasdavo klausos haliucinacijos, baimės ir kad ji yra persekiojama, nemigos epizodai. Šiuo metu gydymas jai nereikalingas, ji po veikos buvo konsultuota psichiatrų. Turėjo tardymo izoliatoriaus ambulatorinę kortelę, jai diagnozavo adaptacijos sutrikimą. Tai natūralu, būna ir sveikam žmogui, kadangi ji išgyveno dėl to, kas atsitiko: tai ir miego sutrikimai, nerimas, nuotaikos svyravimai. Psichozės, depresijos reiškinių aprašyta nebuvo. Jokios kalbos apie ribotą pakaltinamumą nėra, nes jos veiksmai labai nuoseklūs, kryptingi po veikos padarymo. Ji gailėjosi, primityviai supyko dėl tų dingusių pinigų, toks buvo pagrindinis motyvas.

Įvykio vietos apžiūros protokolu (b. l. 14-26, t. 1) nustatyta, kad nusikaltimo vieta yra vienkiemyje Kauno rajone, Poderiškių kaime, Gervių gatvėje, vienkiemyje stovi statybinis vagonėlis, kurio viduje stebima didelė betvarkė. Vagonėlyje yra trys lovos, tarp lovų ant grindų guli vyriškos lyties lavonas su smurto žymėmis - krūtinės srityje durtinė pjautinė žaizda, ant veido raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują, kaktoje žaizda. Krūtinės ir pilvo srityje yra raudonų dėmių, kurios panašios į kraują. Vagonėlio dešinėje pusėje prie lango stovi stalas ir kėdė, po kėde rastas peilis juodos spalvos rankena, ant grindų šalia kėdės ir stalo rastos raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Ant lovos, stovinčios šalia lango, ir joje esančių pagalvių rasta raudonos spalvos dėmių, panašių į kraują. Po apžiūros iš nusikaltimo vietos paimta: virtuvinis peilis, vienas plastikinis ir vienas stiklinis buteliai, dvi nuoplovos.

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortele (b. l. 27-28, t. 1) nustatyta, kad 2016-04-11 (turėtų būti 2016-04-10) 23.58 val. buvo gautas pranešimas apie negyvą S. S., atvykus, S. S. rastas negyvas su matomomis mušimo žaizdomis, kruvinas.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus pažyma (b. l. 31, t. 1) nustatyta, kad S. S., gim. (duomenys neskelbtini), mirtis įvyko nuo kiauryminio durtinio-pjautinio krūtinės sužalojimo su širdiplėvės pažeidimu ir kiauriniu dešinio širdies skilvelio pažeidimu.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. M 398/2016(02) (b. l. 32-37, t. 1) nustatyta, kad S. S., 61 metų amžiaus, mirties priežastis - kiauryminis durtinis-pjautinis krūtinės dešinės pusės sužalojimas su širdiplėvės ir kiauriniu dešinio skilvelio pažeidimu. Tai komplikavosi ūmiu nukraujavimu į širdiplėvę, širdies tamponada krauju. S. S. mirė 3-5 val. iki jo lavono apžiūros įvykio vietoje (2016-04-11 d. 02:10 val.). S. S. prieš mirtį vartojo alkoholį, nes jo lavono kraujyje rasta 2,67 o/oo (promilės) etilo alkoholio. Gyviems asmenims tai atitinka sunkų girtumo laipsnį. S. S. lavono kraujyje barbitūratų, fenotiazinų, benzodiazepinų, amitriptilino, difenhidramino ir metamizolio nerasta. S. S. lavono kūne rasta: kiauryminis durtinis-pjautinis krūtinės dešinės pusės sužalojimas su širdiplėvės pažeidimu, kiauriniu dešinio skilvelio pažeidimu, sužalojimas padarytas plokščiu, vienašmenių savybių duriančiu-pjaunančiu įrankiu, kuris smigo į kūną žemyn ir dešinėn nukreiptomis ašmenimis, žaizdoje užsifiksavę grupinės priklausomybės požymiai, rodantys įrankį turėjus ploną pentį ir išreikštas penties briaunas, sužalojimas padarytas keleto minučių bėgyje iki mirties, sužalojimas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą ir šiuo atveju baigėsi S. S. mirtimi; pjautinė žaizdelė kairėje plaštakoje padaryta aštriu pjaunančiu daiktu ar įrankiu pažeidus kairę plaštaką prieš S. S. mirtį, sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir įtakos mirčiai neturėjo; poodinės kraujosruvos kaktos dešinėje, kairiame skruoste, odos nubrozdinimai kaktos dešinėje ir kairėje, nosyje, dešinės akies apatiniame voke, dešiniame skruoste, apatinės lūpos dešinėje, smakro kairėje, dešinės ausies kaušelyje, dešinio smilkinio srityje, kairėje plaštakoje, muštinės žaizdos dešiniame ir kairiame antakiuose, kraujosruva apatinio žandikaulio dantenose kairėje, kairio žando gleivinės nubrozdinimas padaryti kietu buku daiktu (ais) prieš S. S. mirtį, sužalojimai įtakos mirčiai neturėjo, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, S. S. kūne rasti sužalojimai padaryti ne mažiau 16 trauminių poveikių. Esant sužalojimams kairėje plaštakoje pjautinės žaizdelės ir odos nubrozdinimų pavidalu, neatmestina buvusi kovos ar savigynos galimybė. Sužalojimai S. S. kūne išsidėstę daugiausiai priekiniame paviršiuje, labiausiai tikėtina, kad užpuolikas S. S. kūno atžvilgiu buvo iš priekio. Sužalojimuose, nesukėlusiuose mirties, individualios žalojančio daikto savybės neužsifiksavusios. Pažeidimai S. S. drabužiuose atitinka krūtinėje rastą kiauryminį durtinį-pjautinį sužalojimą.

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (b. l. 40-42, t. 1) nustatyta, kad VTMT Kauno skyriaus sanitaras G. Š. pateikė S. S. drabužius: pilkos spalvos megztinį, juodos spalvos marškinius, chaki spalvos sportinio tipo kelnes, juodas trumpikes, pilkai juodas puskojines.

Apžiūros protokolu (b. l. 43-48, t. 1) nustatyta, kad S. S. drabužiai, pateikti VTMT Kauno skyriaus sanitaro G. Š., buvo apžiūrėti kaip daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, apžiūros metu megztinio priekinėje pusėje ties krūtine, apie 27 cm nuo dešinio šono siūlės ir apie 26 cm nuo apykaklės į megztinio apačią, rasta apie 1 cm pločio vertikali skylė, megztinio kairiame šone iš priekio bei nugaros pusės nuo pažasties į apačią rastos raudonos su ruda spalvos dėmės, marškinių priekinėje bei nugarinėje dalyse, dešinėje pusėje rastos raudonos su rudos spalvos dėmės, sportinio tipo kelnių kairės pusės priekinėje bei užpakalinėje dalyse rastos tamsiai rausvos spalvos dėmės, trumpikių kairėje pusėje, priekinėje bei užpakalinėje dalyse ties juosmeniu rastos tamsiai raudonos spalvos dėmes, puskojinių apatinėje dalyje rastos tamsios spalvos dėmės.

Apžiūros protokolu (b. l. 52-57, t. 1) nustatyta, kad įvykio vietos apžiūros metu paimtas peilis buvo apžiūrėtas kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, apžiūros metu nustatyta, kad tai yra virtuvinis peilis juoda plastikine rankena, peilio rankenos ilgis 17 cm, geležtės - 15 cm, geležtės plotis plačiausioje vietoje, arčiau rankenos -15 mm. Ant peilio geležtės matomi raudonos spalvos sutepimai. Panaudojant HEXAGON OBTI testą žmogau kraujo paieškai, peilio geležtė buvo apdorota iš abiejų pusių įvairiose vietose, sutepimų, kraujo pėdsakų surasta nebuvo. Teisiamojo posėdžio metu apžiūrint peilį, R. G. patvirtino, kad galimai šiuo peiliu ji sužalojo S. S..

Specialisto išvada Nr. 20-IS1-1303(10.1K) (b. l. 60-61, t. 1) nustatyta, kad ant tirti pateikto peilio, paimto įvykio vietos apžiūros metu, adresu (duomenys neskelbtini), rankų pėdsakų nerasta.

Reikalaujamų daiktų, dokumentų protokolu (b. l. 67, t. 1) nustatyta, kad liudytojas J. V. pateikė savo viršutinius drabužius: striukę ir kelnes, kuriuos vilkėjo 2016-04-10 konflikto metu.

Raštu iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus (b. l. 77, t. 1) nustatyta, kad pateiktas 2016 m. balandžio 10 d., 23.53 val., Centro informacinėje sistemoje užfiksuotas pilietės pranešimas iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) dėl rasto lavono adresu (duomenys neskelbtini).

Daiktų apžiūros protokolais, pokalbio stenogramomis (b. l. 78-80, 81-86, t. 1) nustatyta, kad apžiūrėtas iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus gautas garso įrašas apie 2016 m. balandžio 10 d., 23.53 val. pranešimą apie S. S. mirtį bei R. G. pokalbį su medicinos darbuotoja apie pirmosios pagalbos suteikimą. Perklausius garso įrašus teisiamojo posėdžio metu, R. G. patvirtino, kad ji skambino į bendrąjį pagalbos centrą.

VĮ Kauno miesto Greitosios medicinos pagalbos stoties raštu (b. l. 88, t. 1) nustatyta, kad pateiktas 2016 m. balandžio 10 d. 23.58 val. registruoto kvietimo adresu (duomenys neskelbtini), garso įrašas.

Apžiūros protokolu, pokalbio stenograma (b. l. 89-94, t. 1) nustatyta, kad apžiūrėtas iš VĮ Kauno miesto Greitosios medicinos pagalbos stoties gautas 2016 m. balandžio 10 d. 23.58 val. registruoto kvietimo adresu (duomenys neskelbtini), garso įrašas, kuriame girdisi, kaip susijaudinusi moteris kalbasi su GMP darbuotoja apie S. S. mirtį, moteris bando vykdyti GMP darbuotojos nurodymus dėl pirmosios pagalbos suteikimo. Perklausius garso įrašą teisiamojo posėdžio metu, R. G. patvirtino, kad garso įraše užfiksuotas jos balsas.

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (b. l. 104, t. 1) nustatyta, kad liudytojas S. K. savo iniciatyva ikiteisminiam tyrimui pateikė vaizdo įrašą.

Apžiūros protokolu (b. l. 105-106, t. 1) ir peržiūrėjus vaizdo įrašą teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad vaizdo įraše matomas liudytojas J. V., atsakinėjantis į klausimus ir nurodantis, kad S. S. sumušė ir užmušė peiliu kartu su juo gyvenusi Rita.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G947/2016(02) (b. l. 118, t. 1) nustatyta, kad 2016-04-12 R. G. konstatuotos poodinės kraujosruvos dešinio riešo - plaštakos srityje, kairės plaštakos srityje susidarė minėtoms sritims kontaktuojant su kietais bukais daiktais ar paviršiais, galimai ir dviem trauminiais poveikiais. Sužalojimai padaryti 2 parų bėgyje iki apžiūros. Sužalojimai galėjo gautis tiek suduodant smūgius, tiek ir ginantis nuo suduodamų smūgių. Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Poodinės kraujosruvos abiejų dilbių priekiniuose paviršiuose padarytos kietais bukais ribotą paviršių turinčiais daiktais, kuo galėjo būti rankų pirštai, ne mažiau keturių trauminių poveikių pasėkoje, galimai 5-10 parų bėgyje iki apžiūros. Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Asmens kratos protokolu (b. l. 127-129, t. 1) nustatyta, kad sulaikymo metu iš R. G. buvo paimta: mobiliojo ryšio telefonas ,,Nokia“, Tele2 pildyk kortelė, batai, juodos spalvos sportinės kelnės, palaidinė, džemperis, liemenė, asmens tapatybės kortelė, 1,4 eurų.

Apžiūros protokolu (b. l. 130-135, t. 1) nustatyta, kad iš liudytojo J. V. ir R. G. paimti drabužiai ir avalynė buvo apžiūrėti kaip daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, apžiūros metu nustatyta, kad ant moteriško kairiojo bato matoma raudonos spalvos dėmė, panaši į kraują, ant vyriškos striukės emblemos ir kairės rankovės peties srityje matomos raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują, ant vyriškų kelnių dešinės klešnės priekiniame paviršiuje, kelio ir blauzdos srityje bei ant klešnės nugariniame paviršiuje matomos raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Nuo dėmių padarytos nuoplovos.

Pakvitavimu (b. l. 136, t. 1) nustatyta, kad striukė ir kelnės grąžinti J. V..

Alkotesterio šaknele (b. l. 1, t. 2) nustatyta, kad sulaikymo metu R. G. nustatytas 1,51 promilių neblaivumas.

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu (b. l. 56-61, t. 2) nustatyta, kad R. G. nusikalstamos veikos padarymo metu ir šiuo metu nesirgo ir neserga lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu. Jai nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas bei lengvas protinis atsilikimas, kiti elgesio sutrikimai, kas nusikalstamos veikos padarymo metu netrukdė ir šiuo metu netrukdo visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. R. G. nereikalinga taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu.

Spręsdamas R. G. kaltės klausimą, teismas remiasi pačios kaltinamosios prisipažinimu, liudytojų K. V., J. V., G. G., J. A., S. K., A. I. parodymais, kaltinamosios parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatytomis aplinkybėmis, įvykio vietos bei daiktų apžiūrų protokolais nustatytomis aplinkybėmis, specialistų išvadomis, kitais nuosprendyje nurodytais rašytiniais bei daiktiniais įrodymais. R. G. iš esmės pripažino savo kaltę, nurodydama, jog, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, tarpusavio žodinio konflikto metu sumušė S. S. rankomis, sudavė 10 – 16 smūgių, ir peiliu sudavė vieną smūgį S. S. į krūtinę. Nors R. G. nurodo, kad peiliu sudavė vieną smūgį S. S. į krūtinę, tačiau specialisto išvadoje Nr. M 398/2016(02) (b. l. 32-37, t. 1) nurodyta, kad S. S. padaryti du pjautiniai sužalojimai: vienas, buvęs mirties priežastimi - kiauryminis durtinis-pjautinis krūtinės dešinės pusės sužalojimas su širdiplėvės ir kiauriniu dešinio skilvelio pažeidimu, ir antras - pjautinė žaizdelė kairėje plaštakoje, padaryta aštriu pjaunančiu daiktu ar įrankiu pažeidus kairę plaštaką prieš S. S. mirtį, todėl teismas konstatuoja, kad R. G. sudavė du smūgius peiliu S. S., o kaltinamosios parodymus vertina kaip neatitinkančius objektyvių įrodymų dėl buvusio girtumo. R. G. parodymai apie prieš nužudymą buvusius įvykius sutampa su liudytojų J. V., G. G., J. A. parodymais, kuriais nustatyta, kad 2016-04-10 vakare statybiniame vagonėlyje visi šie liudytojai, S. S. ir R. G. vartojo alkoholį, jokių konfliktų nebuvo, G. G. ir J. A. išėjus, liko J. V., R. G. ir S. S., tarp R. G. ir S. S. kilo žodinis konfliktas, ir R. G. sumušė S. S. bei turėjo rankose peilį.

Tai, kad nusikaltimas buvo padarytas 2016 m. balandžio 10 d. apie 23:30 val. K. V. sodyboje stovinčiame gyvenamame statybiniame vagonėlyje, įrodo įvykio vietos apžiūros protokolas (b. l. 14-26, t. 1), kaltinamosios parodymai, jos parodymų patikrinimo vietoje protokolas (b. l. 120, t. 1), liudytojų K. V., J. V., G. G., J. A., S. K., A. I. parodymai, teismo medicinos specialisto išvada Nr. M 398/2016(02) (b. l. 32-37, t. 1) dėl nužudytojo mirties laiko, Bendrojo pagalbos centro ir greitosios medicinos pagalbos garso įrašų stenogramos, kita rašytinė bylos medžiaga.

Kad R. G. ir S. S. buvo apsvaigę nuo alkoholio, patvirtina alkotesterio šaknelė (b. l. 1, t. 2), kuria nustatyta, kad sulaikymo metu R. G. nustatytas 1,51 promilių neblaivumas, bei specialisto išvada Nr. M 398/2016(02) (b. l. 32-37, t. 1), kurioje nurodyta, kad S. S. lavono kraujyje rasta 2,67 promilės etilo alkoholio. R. G. bei liudytojo J. V. parodymus apie smūgių sudavimą S. S. ranka ir peiliu patvirtina ir specialisto išvada Nr. M 398/2016(02) (b. l. 32-37, t. 1), kuria nustatyta, kad S. S. kūne rasta poodinės kraujosruvos kaktos dešinėje, kairiame skruoste, odos nubrozdinimai kaktos dešinėje ir kairėje, nosyje, dešinės akies apatiniame voke, dešiniame skruoste, apatinės lūpos dešinėje, smakro kairėje, dešinės ausies kaušelyje, dešinio smilkinio srityje, kairėje plaštakoje, muštinės žaizdos dešiniame ir kairiame antakiuose, kraujosruva apatinio žandikaulio dantenose kairėje, kairio žando gleivinės nubrozdinimas, padaryti kietu buku daiktu (ais) ne mažiau 16 trauminių poveikių prieš S. S. mirtį, mirties priežastimi tapęs kiauryminis durtinis-pjautinis krūtinės dešinės pusės sužalojimas su širdiplėvės ir kiauriniu dešinio skilvelio pažeidimu, kas komplikavosi ūmiu nukraujavimu į širdiplėvę, širdies tamponada krauju, šis sužalojimas padarytas plokščiu, vienašmenių savybių duriančiu-pjaunančiu įrankiu, kuris smigo į kūną žemyn ir dešinėn nukreiptomis ašmenimis, sužalojimas padarytas keleto minučių bėgyje iki mirties, bei jau aukščiau minėta pjautinė žaizdelė kairėje plaštakoje, padaryta aštriu pjaunančiu daiktu ar įrankiu pažeidus kairę plaštaką prieš S. S. mirtį. R. G. ir liudytojo J. V. parodymus apie tai, kad S. S. buvo mušamas sėdintis ir gulintis lovoje, taip pat patvirtina specialisto išvada Nr. M 398/2016(02) (b. l. 32-37, t. 1), kurioje nurodyta, kad sužalojimai S. S. kūne išsidėstę daugiausiai priekiniame paviršiuje, todėl labiausiai tikėtina, kad užpuolikas S. S. kūno atžvilgiu buvo iš priekio. Nors liudytojas J. V. nurodė, kad R. G. mušė S. S. pusplyte, tačiau šių jo parodymų nepatvirtina objektyvūs bylos įrodymai. Pati R. G. nurodė, kad S. S. mušė rankomis, ką patvirtina specialisto išvada Nr. G947/2016(02) (b. l. 118, t. 1), kuria nustatyta, kad 2016-04-12 R. G. konstatuotos poodinės kraujosruvos dešinio riešo - plaštakos srityje, kairės plaštakos srityje susidarė minėtoms sritims kontaktuojant su kietais bukais daiktais ar paviršiais, sužalojimai padaryti 2 parų bėgyje iki apžiūros ir galėjo gautis tiek suduodant smūgius, tiek ir ginantis nuo suduodamų smūgių. Nors apžiūrint S. S. lavoną rasta nubrozdinimų, tačiau ekspertė S. B. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad odos nubrozdinimai S. S. kaktoje, veide, kitose kūno vietose yra smulkūs ir vertinant, kad juos padarė moteris, jie galėjo būti padaryti nagais, nors galėjo būti padaryti ir plyta. Apžiūrint nusikaltimo vietą (b. l. 14-26, t. 1), jokių plytų ar kitų daiktų, ant kurių būtų užsifiksavę smurto panaudojimo pėdsakai, nebuvo rasta, todėl teismas J. V. parodymus dėl plytos naudojimo sužalojant S. S. vertina kaip neatitinkančius objektyvių įrodymų ir juos atmeta bei konstatuoja, kad R. G. sudavė smūgius S. S. kumščiu.

Įvykio vietos apžiūros protokolo (b. l. 14-26, t. 1), daiktų apžiūros protokolo (b. l. 52-57, t. 1) duomenys patvirtina, kad S. S. nužudymo vietoje buvo rastas peilis juoda plastikine rankena, o liudytojo J. V. parodymais nustatyta, kad R. G. mosavo būtent peiliu juoda rankena. Teisiamojo posėdžio metu R. G. patvirtino, kad galimai šiuo peiliu ji sužalojo S. S.. Kad šis peilis ir yra nusikaltimo įrankis, patvirtina objektyvūs bylos įrodymai: apžiūrint peilį nustatyta, kad peilio rankenos ilgis 17 cm, geležtės - 15 cm, geležtės plotis plačiausioje vietoje, arčiau rankenos -15 mm, o specialisto išvadoje Nr. M 398/2016(02) (b. l. 32-37, t. 1) nurodyta, kad S. S. krūtinės minkštuosiuose audiniuose dešinėje šonkaulių lanko ir krūtinkaulio kardinės ataugos jungties vietoje rastas įstrižos krypties 1,5 cm ilgio minkštųjų audinių pažeidimas, krūtinės ląstos vidiniame paviršiuje pasieninėje pleuroje 1,5 cm pažeidimas, kanalo ilgis apie 12,5 cm, t. y. sužalojimas S. S. kūne atitinka apžiūrėto peilio charakteristikas. Be to, apžiūrint S. S. drabužius (b. l. 43-48, t. 1) nustatyta, kad megztinio priekinėje pusėje ties krūtine, apie 27 cm nuo dešinio šono siūlės ir apie 26 cm nuo apykaklės į megztinio apačią, rasta apie 1 cm pločio vertikali skylė, o specialisto išvada Nr. M 398/2016(02) (b. l. 32-37, t. 1) nustatyta, kad pažeidimai S. S. drabužiuose atitinka krūtinėje rastą kiauryminį durtinį-pjautinį sužalojimą.

R. G. parodymus patvirtina ir jos parodymų patikrinimo vietoje nustatytos aplinkybės, kad jos parodymai apie nusikaltimo padarymą iš esmės sutampa tarpusavyje, bei įvykio vietos apžiūros protokolu (b. l. 14-26, t. 1) nustatyta aplinkybė, kad S. S. buvo mušamas ir žalojamas lovoje, nes ant lovos, stovinčios šalia lango, ir joje esančių pagalvių buvo rasta raudonos spalvos dėmių, panašių į kraują. Tai, kad R. G. pranešė apie šią nusikalstamą veiką, patvirtina pokalbis tarp Bendrojo pagalbos centro operatorės ir greitosios medicinos pagalbos slaugytojos ir R. G..

Liudytojai S. K. ir A. I. nurodė, kad R. G. jiems aiškino, jog S. S. sužalojimo metu buvo išėjusi ir tik grįžusi pamatė sužalotą S. S., asmuo, sužalojęs S. S., pasišalino. Teismas šiuos R. G. paaiškinimus vertina kaip neatitinkančius objektyvių byloje esančių įrodymų ir juos atmeta. Pačios R. G. parodymais ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 113-115, t. 1), kuriuos kaltinamoji patvirtino teisiamojo posėdžio metu, nustatyta, kad po to, kai ji smogė S. S. į krūtinę, jis pradėjo dusti, žiaukčioti ir krito ant grindų, ji suprato, kad S. S. miršta, todėl skambino į bendrąjį pagalbos centrą. Perklausius teisiamojo posėdžio metu R. G. pokalbius su Bendrojo pagalbos centro operatore ir greitosios medicinos pagalbos slaugytoja nustatyta, kad R. G. teigė galinti užčiuopti silpną pulsą, o specialisto išvada Nr. M 398/2016(02) (b. l. 32-37, t. 1) nustatyta, kad S. S. mirtis įvyko per kelias minutes po kiauryminio durtinio - pjautinio krūtinės ląstos sužalojimo. Šie objektyvūs bylos įrodymai patvirtina R. G. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad iš karto po S. S. sužalojimo peiliu ji, išsigandusi pasekmių, skambino bendrajam pagalbos centrui.

Teismas kritiškai vertina R. G. parodymus apie nusikaltimo vakarą S. S. jai suduotus smūgius kumščiu aukščiau alkūnės, nes šie jos parodymai prieštarauja jos pačios parodymams ikiteisminio tyrimo metu, liudytojo J. V. parodymams, be to, jų nepatvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu kelis kartus, dalyvaujant advokatei (b. l. 113-115, 123-124, t. ), R. G. nurodė, kad tą vakarą S. S. jokių smurtinių veiksmų jos atžvilgiu neatliko, tik įžeidinėjo žodžiais. Analogiškas aplinkybes R. G. nurodė ir parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 120, t. 1), o po sulaikymo apžiūrint R. G. buvo rasti tik nusikaltimo laiką atitinkantys sužalojimai ant dešinio riešo - plaštakos srityje bei kairės plaštakos, kurie galėjo gautis tiek suduodant smūgius, tiek ir ginantis nuo suduodamų smūgių, sužalojimų ant rankų aukščiau alkūnės, atitinkančių nusikaltimo laiką, nebuvo rasta (b. l. 118, t. 1). Atliekant teismo psichiatrinę, teismo psichologinę ekspertizę, R. G. taip pat nurodė, kad tarp jos ir S. S. dėl priežasčių, kurių ji negali prisiminti dėl buvusio girtumo, kilo žodinis konfliktas, po kiek laiko ji neapsikentė, puolė prie S. S. ir jį sumušė, mušė sėdintį ir gulintį lovoje į veidą, galvą, vėliau iš pykčio dūrė peiliu S. S. į krūtinę, S. S. jos mušti neketino ir jai negrasino, jokio pavojaus iš jo pusės jai nebuvo (b. l. 56-61, t. 2). Liudytojo J. V. parodymais nustatyta, kad S. S. jokio fizinio smurto R. G. atžvilgiu nevartojo. Atsižvelgiant į šias byloje nustatytas aplinkybes, teismas R. G. teisminio nagrinėjimo metu duotus parodymus apie S. S. suduotus jam smūgius atmeta ir vadovaujasi kaltinamosios ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.

Taigi, byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad S. S. mirtis įvyko dėl kiauryminio durtinio-pjautinio krūtinės dešinės pusės sužalojimo su širdiplėvės ir kiauriniu dešinio skilvelio pažeidimu, kas komplikavosi ūmiu nukraujavimu į širdiplėvę, širdies tamponada krauju, kuris buvo padarytas peiliu, rastu ir paimtu įvykio vietos apžiūros metu. S. S. mirtis įvyko per kelias minutes po sužalojimo, todėl teismui nekyla abejonių, kad būtent R. G. padarė S. S. kaltinime nurodytus sužalojimus, dėl ko pastarasis mirė.

Baudžiamojoje byloje surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad R. G. ir S. S. su liudytojais J. V., G. G. ir Jurgita A. S. S. gyvenamojoje vietoje – statybiniame vagonėlyje girtavo, S. S. ir R. G. buvo apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, tarpusavio konflikto su S. S. metu R. G. lovoje gulinčiam S. S. tyčia sudavė kumščiais mažiausiai šešiolika smūgių į galvą, veidą ir kairę ranką, tuo padarydama jam poodines kraujosruvas kaktos dešinėje, kairiame skruoste, odos nubrozdinimus kaktos dešinėje ir kairėje, nosyje, dešinės akies apatiniame voke, dešiniame skruoste, apatinės lūpos dešinėje, smakro kairėje, dešinės ausies kaušelyje, dešinio smilkinio srityje, kairėje plaštakoje, muštines žaizdas dešiniame ir kairiame antakiuose, kraujosruvą apatinio žandikaulio dantenose kairėje, kairio žando gleivinės nubrozdinimą, bei mažiausiai du kartus dūrė peiliu nukentėjusiajam S. S. į krūtinę ir kairiąją ranką, tuo padarydama jam pjautinę žaizdelę kairėje plaštakoje, kiauryminį durtinį – pjautinį krūtinės dešinės pusės sužalojimą su širdiplėvės pažeidimu, kiauriniu dešinio skilvelio pažeidimu, kas komplikavosi ūmiu nukraujavimu į širdiplėvę ir širdies tamponada krauju, dėl ko S. S. netrukus įvykio vietoje mirė, taip nužudė nukentėjusįjį S. S.. Tarp R. G. veiksmų, t. y. smūgio peiliu sudavimo į krūtinės dešinę pusę su širdiplėvės pažeidimu, kiauriniu dešinio skilvelio pažeidimu, ir atsiradusių pasekmių – S. S. mirties nuo ūminio nukraujavimo į širdiplėvę ir širdies tamponada krauju, yra būtinasis priežastinis ryšys, nes šie R. G. smurtiniai veiksmai tapo S. S. mirties priežastimi, kadangi po sužalojimo peiliu S. S. per keletą minučių numirė. R. G. veikė netiesiogine neapibrėžta tyčia, t. y. ją būtų tenkinę bet kokio laipsnio atsiradę padariniai, neatsižvelgiant į jų sunkumą. R. G. smūgį peiliu nukentėjusiajam sudavė į krūtinės ląstos dešinę sritį, kurioje yra gyvybiškai svarbūs žmogaus organai, kuriuos pažeidus galimos labai sunkios ar net mirtinos pasekmės, todėl teismas sprendžia, kad R. G., būdama suaugusi ir visiškai pakaltinama, suprato, jog jos veika yra pavojinga ir gali sukelti nukentėjusiajam sveikatos sutrikdymą ar net jo mirtį, tačiau pasekmių nedetalizavo, ir nors nukentėjusiojo mirties nenorėjo, tačiau sąmoningai leido tokiems savo veiksmų padariniams atsirasti. Kadangi R. G. veikė neapibrėžta tyčia, todėl jos veika yra kvalifikuotina pagal padarinius – kaip tyčinis nužudymas.

Taigi, byloje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad dėl tyčinių smurtinių R. G. veiksmų įvyko S. S. mirtis, R. G. veikė netiesiogine, neapibrėžta tyčia, todėl jos nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu buvo teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dalį kaip tyčinis nužudymas.

R. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas), atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai.

BK 54 straipsnis įtvirtina bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų. Remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi. Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrinamas individualizuojant bausmes. Atsižvelgtina į tai, kad teisingumo įgyvendinimas skiriant bausmę yra neatsiejamas nuo padarytos nusikalstamos veikos, kaltinamojo asmenybės savybių, jo elgesio prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos metu ir po jos padarymo.

R. G. padarė tyčinį labai sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 6 dalis), kuris sukėlė negrįžtamas pasekmes visuomenei – atėmė žmogui gyvybę, ji teistumo neturi, tačiau buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 12 straipsnio 1 dalį (1961 m. BK) už nusikalstamos veikos, numatytos BK 226¹ straipsnyje ( 1961 m. BK) padarymą, paskiriant jai medicininio pobūdžio priemonę (b. l. 4-5, 7, 10-11, t. 2), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 12-13, t. 2,), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruota (b. l. 23, t. 2), Sodros duomenimis nustatyta, kad nėra dirbusi jokio visuomenei naudingo darbo (b. l. 14, t. 2), jos atsakomybę lengvina ir sunkina po vieną aplinkybę. BK 129 straipsnio 1 dalyje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo septynerių iki penkiolikos metų. Teismas sprendžia, kad R. G. už šį tyčinį labai sunkų nusikaltimą, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios trukmė nustatytina artima sankcijos vidurkiui. Teismas mano, kad tokia bausmė neprieštarauja teisingumo principui ir užtikrins BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą.

Nors R. G. prašo paskirti jai švelnesnę nei įstatyme numatytą bausmę, tačiau teismas sprendžia, kad šio prašymo tenkinimui nėra teisinio pagrindo. Pagal susiformavusią teismų praktiką, bausmę galima švelninti vadovaujantis BK 62 straipsniu arba BK 54 straipsnio 3 dalimis. Pirmuoju atveju švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė gali būti skiriama tada, jeigu: nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą (BK 62 straipsnio 1 dalis), arba jeigu nustatomos mažiausiai dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir yra bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu tokia buvo padaryta, taip pat nustatyta bent viena iš būtinų alternatyvių savarankiškų aplinkybių, numatytų šio BK 62 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose (BK 62 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju R. G. nors ir pranešė BPC apie sužalotą S. S., tačiau į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams teigė, kad jis susimušė su kitu asmeniu, jos tuo metu nebuvo ir ji tik grįžusi rado sumuštą S. S., t. y. ji savo noru nepranešė apie savo padarytą nusikalstamą veiką, nustatyta tik viena R. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta nė vienos iš būtinų alternatyvių savarankiškų aplinkybių, numatytų BK 62 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose, todėl minėto straipsnio taikymui nėra pagrindo. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė nei numatyta straipsnio sankcijoje, pagal kurią kvalifikuota veika, paprastai gali būti skiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas, neadekvatus konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Tokių aplinkybių teismas byloje nenustatė. Vien prisipažinimas dėl įvykdytos nusikalstamos veikos nelaikytina išimtine aplinkybe, sąlygojančia švelnesnės bausmės skyrimą.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus: peilis, du buteliai, 8 vnt. nuoplovų, S. S. drabužiai: megztinis, marškinėliai, kelnės, trumpikės, puskojinės, R. G. drabužiai: batai, sportinės kelnės, palaidinė, liemenė, kaltinamajai nepageidaujant jų atsiimti, laikomi prie bylos medžiagos, sunaikintini kaip beverčiai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas); kompaktinės plokštelės su GMP ir BPC kvietimo garso įrašų kopijomis, kompaktinė plokštelė su nuotraukomis, darytomis įvykio vietos apžiūros metu, kompaktinė plokštelė su J. V. apklausos vaizdo įrašu, kompaktinė plokštelė su R. G. parodymų patikrinimo vietoje metu darytu vaizdo įrašu, saugomos prie bylos medžiagos, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, paliktinos saugoti prie bylos medžiagos; R. G. džemperis, saugomas prie bylos medžiagos, grąžintinas R. G. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma (b. l. 167, t. 2), jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos R. G., išlaidas sudarė 370,56 Eur dydžio advokato užmokestis. Kauno apygardos teismo 2016-12-16 nutartimi pripažinta, kad gynėjas R. G. yra būtinas, ir jai skirtas gynėjas BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.

Lietuvos Respublikos 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam paskyrus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti BPK 51 straipsnio 1, 2 dalyse. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Vertinant Lietuvos Respublikos 106 straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis, tačiau Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas, o 2 dalyje nurodyta, kad teismas motyvuota nutartimi turi teisę pripažinti, kad gynėjo dalyvavimas būtinas ir kitais atvejais, jeigu be gynėjo pagalbos kaltinamojo teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami. Šios nuostatos reiškia, kad kaltinamasis negali spręsti dėl gynėjo pasirinkimo, o teismas, siekdamas nepažeisti kaltinamojo teisės į gynybą, privalo užtikrinti gynėjo dalyvavimą. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (baudžiamoji byla Nr. 2K–322/2014). Nagrinėjamu atveju R. G. gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš jos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307-309 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. G. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje, ir skirti bausmę – laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) metų.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos 2017-07-04.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikotarpį, R. G. išbūtą laikinai sulaikius ir suėmime nuo 2016-04-11 iki 2017-07-04.

Kardomąją priemonę R. G. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti suėmimą ir jo laiką, vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaityti į bausmės laiką.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: peilį, du butelius, 8 vnt. nuoplovų, S. S. drabužius: megztinį, marškinėlius, kelnes, trumpikes, puskojines, R. G. drabužius: batus, sportines kelnes, palaidinę, liemenę, laikomus prie bylos medžiagos, sunaikinti kaip beverčius; kompaktines plokšteles su GMP ir BPC kvietimo garso įrašų kopijomis, kompaktinę plokštelę su nuotraukomis, darytomis įvykio vietos apžiūros metu, kompaktinę plokštelę su J. V. apklausos vaizdo įrašu, kompaktinę plokštelę su R. G. parodymų patikrinimo vietoje metu darytu vaizdo įrašu, saugomas prie bylos medžiagos, palikti saugoti prie bylos medžiagos; R. G. džemperį, saugomą prie bylos medžiagos, grąžinti R. G.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš R. G. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, suimtam nuteistajam šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Teisėja Jūratė Jakubonienė