Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. G. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 29 d. nutarimo K. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. G. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad 2016 m. birželio 11 d., 22.55 val., būdamas neblaivus (nustatytas 1,66 promilių girtumas), Prienų r. sav., Verbyliškių k., vairavo automobilį „Ford F250“, valstybinis Nr. P85 6217, taip pat nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Tokiu būdu K. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 ir 16 punktų reikalavimus ir tokiais veiksmais padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje ir 124¹ straipsnio 8 dalyje.Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 29 d. nutarimu K. G. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, paskirta 579 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams; už administracinį pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje, paskirta 5 Eur bauda. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, K. G. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 579 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.K. G. apeliaciniame skunde prašo Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 29 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti arba nutarimą pakeisti – pritaikyti ATPK 30¹ straipsnį ir teisę vairuoti transporto priemones atimti ne ilgesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui.Skunde apeliantas nurodo, kad jis veikė būtinojo reikalingumo būklėje – jis turėjo vykti pas savo motiną, kadangi ji galėjo sau ką nors pasidaryti, todėl grėsė akivaizdus pavojus jos sveikatai ir/ar gyvybei. Jo motina yra psichikos ligonė, todėl jos veiksmai nėra kontroliuojami. Jam nuvykus pas motiną, jis ją tam laikui apramino, bandė kviesti greitąją pagalbą, tačiau greitosios pagalbos medikai dažnai atsisako vykti pas psichikos ligonius. Tačiau jau kitą dieną, nepavykus visiškai susitvarkyti su motina, jis iškvietė medikus, primygtinai to reikalaudamas. Teismas skundžiamame nutarime neįvertino to, kad šioje byloje taikytinas būtinasis reikalingumas, dėl ko už administracinius teisės pažeidimus atsakomybė apeliantui kilti negali. Teismas visiškai nepagrįstai nurodė, jog abejonių apelianto pateikta versija kelia todėl, kad liudytojas S. A. nekvietė greitosios pagalbos, o vyko į namus ir skambino jam. Betgi liudytojas neturėjo galimybės iškviesti greitosios pagalbos, kadangi jis neturėjo savo mobiliojo ryšio telefono. Taip pat pažymi ir tai, kad jam yra žinoma, jog motinai nuolat kyla priepuoliai, todėl būtent jis ir žino kaip su jais tvarkytis. Tą faktą, kad jo motina yra sunkus ligonis, patvirtina rašytiniai įrodymai apie jos neįgalumą. Atkreipia dėmesį į tai, kad jis yra vienintelis asmuo, kuris rūpinasi savo motina, ją prižiūri. Atėmus teisę vairuoti transporto priemones, beviltiškoje būklėje atsidurs pats artimiausias jo žmogus –motina, nes jis neturės galimybės jos laiku pristatyti pas gydytojus, aprūpinti maistu, medikamentais. Teismas visiškai nevertino to fakto, kad gydytojų pažymoje ir pažymoje iš seniūno yra nurodyta, kad tik jis prižiūri savo motiną, vienintelis ja rūpinasi. Teismas visiškai neįvertino ir tos situacijos, kad jo motina po stipraus psichikos priepuolio buvo stacionarizuota į Kauno klinikas, kur jai nustatyti sveikatos sutrikimai, susiję su širdies darbu – visa tai atsitiko dėl to, kad psichikos priepuolis užtruko ilgą laiką, per kurį jai nebuvo suteikta reikiama pagalba. Šios aplinkybės yra nepaneigtos jokiais kitais įrodymais, esančiais byloje. Teismas, priimdamas tokį sprendimą, nesivadovavo protingumo, sąžiningumo ir objektyvumo kriterijais, todėl toks sprendimas negali būti paliktas galioti. Kiekvienu atveju ir kiekvienoje byloje yra būtina išsiaiškinti visas aplinkybes, sąlygojusias administracinio teisės pažeidimo padarymą ir būtina jas objektyviai įvertinti, deja, to apylinkės teismas šioje byloje nepadarė, nueidamas pačiu lengviausiu keliu, konstatuodamas pažeidimo padarymo faktą ir paskirdamas nuobaudą, numatytą ATPK, tačiau iš esmės neįsigilindamas į visas bylos aplinkybes.Skunde taip pat nurodoma, kad teismas be pagrindo nevertino ir tos aplinkybės, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina, byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai apie tai, kad jis turi individualią įmonę, kuri užsiima kaimo turizmo sodybos nuoma, baidarių nuoma ir pan. Todėl vairuotojo pažymėjimas jam yra būtinas, nes jis vienintelis asmuo šioje įmonėje, turintis teisę vairuoti transporto priemones, įmonės veikloje yra būtina pateikti į kaimo turizmo sodybą maisto produktus, nuvežti skalbinius bei aprūpinti kitomis prekėmis, negana to, nuomojant baidares, jas būtina pervežti iš vienos vietos į kitą. Atėmus teisę vairuoti transporto priemones, jo turima įmonė bus priversta bankrutuoti, todėl jis praras vienintelį pragyvenimo šaltinį, nebus iš ko išlaikyti ir jo neįgalios motinos.Apeliantas teigia, kad teismas taip pat nevertino ir to fakto, kad jis dalyvauja ir visuomeninėje veikloje bendruomenėje, kad dėl to darbo jam taip pat reikalingas vairuotojo pažymėjimas – šias aplinkybes patvirtina rašytinai įrodymai, esantys byloje.Teismas skundžiamame nutarime nurodė, jog pažeidėjas visiškai nesigailėjo dėl savo veiksmų, pažeidimo nepripažino, atsisakė pasirašyti administracinio teisės pažeidimo protokole, atsisakė rašyti pasiaiškinimą, prisistatė ne savo, o brolio vardu, aplinkybių dėl būtinojo reikalingumo nenurodė. Apeliantas pažymi, jog tokios aplinkybės galėjo susiklostyti dėl žmogiškojo faktoriaus, susijaudinimo, todėl negali būti vertinamos kaip aplinkybės, dėl kurių negali būti taikomas būtinasis reikalingumas. Esant nurodytoms aplinkybėms matyti, kad jis veikė būtinojo reikalingumo būklėje, t. y. gavęs žinių, kad jo motiną ištiko priepuolis, jis, siekdamas išvengti didesnių neigiamų padarinių, vyko pas ją. Nepaisant to, kad tą pačią dieną jam pavyko apraminti psichikos liga sergančią motiną, kitą dieną dėl sveikatos paūmėjimo buvo kreiptasi į medikus, kas patvirtina tai, kad iš tiesų buvo kilęs pavojus jos sveikatai ar netgi gyvybei.Atsiliepime į K. G. apeliacinį skundą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato viršininkas prašo K. G. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

K. G. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.ATPK 17 straipsnyje nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kituose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala.Teismų praktikoje ir teisės doktrinoje būtinasis reikalingumas suprantamas kaip situacija, kuriai esant padaroma žala kokiems nors teisės saugomiems kolektyviniams ar individualiems interesams, siekiant išvengti gresiančios reikšmingesnės žalos valstybės ar visuomenės interesams, tam tikro asmens ar kitų piliečių asmenybei ar teisėms, jeigu, esant tokioms aplinkybėms, grėsmė negalėjo būti pašalinta kitomis priemonėmis. Būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apginti tik padarant antram tam tikrą žalą. Būtinojo reikalingumo atveju susidaro tokia padėtis, kai tam tikram teisės saugomam interesui (vertybei) gresia žala, o išgelbėti šį interesą nuo jos galima tik padarant žalą kitam, taip pat teisės saugomam interesui. Jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga palyginti su išvengtąja, tai yra būtinojo reikalingumo sąlygos, numatytos įstatymo.Išnagrinėjęs bei įvertinęs byloje esančius duomenis, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog K. G. veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis. Apeliantas nurodo, kad jis turėjo vykti pas savo motiną, kadangi ji galėjo sau ką nors pasidaryti, todėl grėsė akivaizdus pavojus jos sveikatai ir/ar gyvybei. Tačiau iškilus sveikatos pavojui, apeliantas turėjo galimybę pasirinkti kitus būdus, leidžiančius išvengti tokio pavojaus. Vietoje to, kad kviestų greitąją medicinos pagalbą ir sudarytų galimybes kvalifikuotiems medikams skubiai suteikti pagalbą jo motinai, jis ryžosi šiurkščiai pažeisti Kelių eismo taisykles, kas yra nepateisinama ir negali būti laikoma būtinuoju reikalingumu pažeisti įstatymus bei tuo, vairuojant transporto priemonę esant vidutiniam girtumo laipsniui, sukelti itin didelį pavojų kitų asmenų turtui, sveikatai ar net gyvybei. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad K. G. veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis.Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog ATPK 30¹ straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kitas aplinkybes, nėra per griežta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-54-2014 ir kt.).Nagrinėjamuoju atveju K. G. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį buvo patrauktas už tai, kad byloje nustatytomis aplinkybėmis vairavo transporto priemonę neblaivus – jam buvo nustatytas vidutinis 1,66 promilės girtumo laipsnis (įvertinus alkotesterio paklaidą – 1,63 promilės), kuris nežymiai viršija lengvo girtumo laipsnio ribą. K. G. dėl padaryto pažeidimo gailisi, Prienų rajono savivaldybės administracijos Jiezno seniūnijos charakterizuojamas teigiamai (b. l. 27), anksčiau baustas tik už du nešiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus – vairavo automobilį, kuris nebuvo apdraustas privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu (b. l. 8–10), išklausė paskaitų apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai kursą (b. l. 15), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat apeliacinės instancijos teismas ypatingai atsižvelgia į tai, kad K. G. slaugo savo motiną G. G., kuriai nustatyta širdies veiklos sutrikimų (b. l. 28, 29), taip pat 2016 m. birželio 15 d. medicininis pažymėjimas patvirtina, kad ji serga sunkia šizofrenijos forma, pati savimi pasirūpinti negali, jai reikalinga dažna gydytojų priežiūra (b. l. 17).Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad K. G. atžvilgiu yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti K. G. paskyrus švelnesnę nei ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta nuobauda. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimą skirti 6 mėnesiams ar trumpesniam laikotarpiui, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, pagrindo nėra, kadangi K. G. padarę vieną iš pavojingiausių ir šiurkščiausių administracinių teisės pažeidimų, tačiau teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 (vieniems) metams yra proporcingas padarytam teisės pažeidimui, vertinant aukščiau aptartas aplinkybes ir siekiant auklėti, kad K. G. laikytųsi įstatymų ir nedarytų tokių pažeidimų ateityje. Todėl K. G. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 29 d. nutarimas keistinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

K. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 29 d. nutarimą pakeisti:

K. G. atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir už pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, padarymą skirti jam 579 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieniems) metams.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, galutinę administracinę nuobaudą K. G. skirti 579 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieniems) metams.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.